PĖRKTHIMET SHQIP TĖ KURANIT
ALBAN FEJZA
(RASHAD KHALIFA)
SHERIF AHMETI FETI MEHDIU HASAN EFENDI NAHI
[1:1] Nė emėr tė Zotit, Mirėbėrėsit, tė Mėshirshmit.* Me emrin e All-llahut, Mėshiruesit, Mėshirėbėrėsit! Nė emėr tė All-llahut, tė Gjithėmėshirshmit, Mėshirėplotit! Me emėr tė Allahut, Mėshirues dhe Pėrdėllimtar i Madh.
[1:2] Lavdi Zotit, Zotėruesit tė gjithėsisė. Falėnderimi i takon All-llahut, Zotit tė botėrave! Lavdėrimi ėshtė pėr All-llahun, Zot i botėravet, Ēdo lavdėrim i pėrket Allahut (Perėndisė), Zotit tė Gjithėsisė
[1:3] Mirėbėrėsit, tė Mėshirshmit. Mėshiruesit, Mėshirėbėrėsit! Tė Gjithmėshirshmin, Mėshirėplotin, Mėshirues dhe Pėrdėllimtar i Madh.
[1:4] Sunduesit tė Ditės sė Gjykimit. Sunduesit tė ditės sė Gjykimit! Sunduesin e ditės sė gjykimit Sunduesit tė ditės sė gjukimit.
[1:5] Vetėm Ty tė adhurojmė, vetėm Ty tė kėrkojmė ndihmė. Ty tė adhurojmė dhe prej Teje ndihmė kėrkojmė! Vetėm Ty tė adhurojmė, dhe vetėm nga Ti ndihmė kėrkojmė, Vetėm Ty tė adhurojmė dhe vetėm prej Teje ndihmė kėrkojmė!
[1:6] Udhėzona nė rrugėn e drejtė; Udhėzona nė rrugėn e drejtė! Drejtona nė rrugėn e drejtė, Udhėzona nė rrugė tė drejtė.
[1:7] nė rrugėn e atyre qė i bekove, e jo tė atyre qė merituan zemėrim, e as tė humburve. Nė rrugėn e atyre ndaj tė cilėve ke bekimin, e jo nė tė atyre qė je i hidhėruar, dhe qė kanė humbur! Nė rrugėn e atyre, tė cilėt i bekove, jo tė atyre qė kanė merituar hidhėrimin, e as tė atyre qė kanė humbur! Nė rrugėn e atyre qė u ke dhuruar mirėsi. E jo nė (rrugėn) e atyre qė kanė shkaktuar pezmin (Tėnd), as nė rrugėn e atyre qė janė tė humbur!
[2:0] Nė emėr tė Zotit, Mirėbėrėsit, tė Mėshirshmit Me emrin e All-llahut, Mėshiruesit, Mėshirėbėrėsit! Nė emėr tė All-llahut, tė Gjithėmėshirshmit, Mėshirėplotit! Me emėr tė Allahut, Mėshirues dhe Pėrdėllimtar i Madh.
[2:1] A.L.M.* Elif, Lam, Mim. Alif Lam Mim. Elif, Lam, Mim.
[2:2] Ky shkrim ėshtė i pagabueshėm; fener pėr tė drejtit; Ky ėshtė libri nė tė cilin nuk ka dyshim, udhėzues pėr ata qė frikėsohen (nga All-llahu). Ky libėr, nė tė cilin nuk ka dyshim aspak, ėshtė udhėzim pėr tė devotshmit, Ky libėr, ėshtė i padyshimtė, udhėzues pėr tė gjithė ata qė i druajnė dėnimit tė Perėndisė.
[2:3] qė besojnė nė tė paparėn, zbatojnė Lutjet e Kontaktit (Salat),* dhe prej asaj qė ne** i furnizojmė, japin. Tė cilėt e besojnė tė fshehtėn, e kryejnė faljen dhe prej asaj qė Ne i kemi furnizuar, japin. Tė cilėt besojnė nė tė padukshmen, kryejnė faljen dhe japin sadakė nga ajo qė u kemi dhėnė ne. tė cilėt u besojnė gjėrave tė padukshme (nė bazė tė argumenteve mendore) dhe bėjnė namaz dhe japin nga ajo qė Ju kemi dhėnė;
[2:4] Dhe ata besojnė nė atė qė t’u shpall ty, dhe nė atė qė u shpall para teje,* dhe sa i pėrket Pėrjetėsisė, janė plotėsisht tė sigurt. Dhe ata tė cilėt e besojnė atė qė t’u shpall Ty, dhe atė qė ėshtė shpallur para teje, dhe tė cilėt pėr ahiretin (botėn tjetėr) janė tė bindur. Edhe ata qė besojnė nė atė ēka ėshtė shpallur pėrpara teje, si edhe ata qė janė tė bindur nė botėn tjetėr. tė cilėt besojnė qė tė ka zbritur Ty (Kur’ani) dhe atyre para Teje (pejgamberėve tjerė) dhe qė padyshim i besojnė jetės tjetėr.
[2:5] Janė tė udhėzuar nga Zotėruesi i tyre; janė fituesit. Tė tillėt janė tė udhėzuarit nga Zoti i tyre dhe tė tillėt janė tė shpėtuarit. Ata janė tė pėrudhur nga Zoti i tyre dhe ata, vetėm ata, janė tė shpėtuar. Ata janė, me tė vėrtetė, nė rrugėn e Zotit dhe vetėm ata janė tė shpėtuar.
[2:6] E sa pėr ata qė nuk besojnė, ėshtė njėjtė pėr ta; i paralajmėrove, apo nuk i paralajmėrove, nuk mund tė besojnė.* E pėr ata qė mohuan ėshtė njėlloj, ua tėrhoqe vėrejtjen apo nuk ua tėrhoqe, ata nuk besojnė. Ata qė nuk besojnė, me siguri e kanė njėlloj, - i qortove ti apo nuk i qortove, - ata nuk besojnė. Me tė vėrtetė, pėr ata qė janė (kėmbėngulės) nė mohim, ėshtė njėsoj si i paralajmėrove ti apo nuk i paralajmėrove – ata nuk besojnė.
[2:7] Zoti ua mbyll mendjet dhe dėgjimin, dhe sytė e tyre janė tė mbuluar. Ata kanė vetėshkaktuar njė ndėshkim tė rėndė. All-llahu vėndoi vulė nė zemrat e tyre dhe vėshėt e tyre, ndėrsa nė tė pamurit e tyre ka njė perde, e pėr ta ka dėnim tė madh. All-llahu i ka vulosur zemrat e tyre dhe veshėt e tyre, kurse para syve tė tyre ka njė perde. Ata i pret dėnimi i madh. Perėndia ua ka vulosur atyre zemrat dhe veshėt dhe nė sy kanė perde, dhe ata i pret denimi i madh.
[2:8] E ka prej atyre qė thonė, "Ne besojmė nė Zotin dhe nė Ditėn e Fundit," pėrderisa nuk janė besimtarė. Ka prej njerėzve qė thonė: “Ne i besojmė All-llahut dhe jetės tjetėr (ahiretit)”, por ata nuk janė besimtarė. Ka njerėz, tė cilėt thonė: I kemi besuar All-llahut dhe botės tjetėr, por ata nuk janė besimtarė. Ka disa njerėz qė thonė: “Besojmė nė Perėndinė dhe jetėn tjetėr!” – por, ata nuk janė besimtarė.
[2:9] Pėrpiqen ta mashtrojnė Zotin dhe ata qė besojnė, por e mashtrojnė vetėm veten pa e kuptuar. (Pėrpiqen ta) mashtrojnė All-llahun dhe ata qė besuan, por nuk mashtrojnė tjetėrkė pos vetes, dhe nuk e kuptojnė! Ata pėrpiqen ta mashtrojnė All-llahun dhe ata qė kanė besuar, por ata vetėm e mashtrojnė veten dhe nuk e hetojnė. Ata pėrpiqen tė mashtrojnė Perėndinė dhe ata qė besojnė, por vetėm mashtrojnė veten, e ketė nuk e vėrejnė.
[2:10] Nė mendje kanė sėmundje. Si pasojė, Zoti ua shton sėmundjen. Ata i shkaktuan vetes ndėshkim qė dhemb se gėnjyen. Nė zemrat e tyre ka sėmundje, pra All-llahu ua shton sėmundjen, dhe pėsojnė dėnim tė dhembshėm pėr shkak se pėrgėnjenin. Zemrat e tyre janė tė sėmura dhe All-llahu edhe mė tepėr ua rrit sėmundjen. Ata i pret dėnim i dhembshėm pėr shkak se gėnjejnė. Zemrat e tyre janė tė sėmura (me injorancė) e Perėndia ua shtoi atyre sėmundjen; ata i pret dėnim i ashpėr, pėr shkak se gėnjejnė.
[2:11] E kur u thuhet, "Mos bėni tė kėqija," thonė, "Por ne jemi tė drejtė!" E kur atyre u thuhet: “Mos bėni ē’rregullira nė tokė”! Ata thonė: “Ne jemi vetėm paqėsues!” Kur u thuhet: “Mos bėni turbullira nė tokė”! – thonė – Ne vetėm mbajmė rendin. Kur t’u thuhet: “mos bėni ērregullime nė Botė!” ata thonė: “Na vetėm zbatojmė rregullat nė Botė!”
[2:12] Nė tė vėrtetė, ata janė keqbėrės, por nuk e kuptojnė. A nuk janė vėrtet ata ē’rregulluesit?; Por nuk kuptojnė! Kujdes! Se nė fakt ata bėjnė turbullira por nuk vėnė re. Ah! Me tė vėrtetė, ata shkaktojnė ērregullime, por nuk i vėrejnė.
[2:13] E kur u thuhet, "Besoni si njerėzit qė besuan," thonė, "A tė besojmė si budallenjtė qė besuan?" Nė tė vėrtetė, ata janė budallenjtė, por nuk e dinė. Dhe kur atyre u thuhet: Besoni sikurse besuan njerėzit! Ata thonė: “A tė besojmė ashtu siē besuan mendjelehtit?” A nuk janė vėrtet mu ata mendjelehtit?; Por nuk e dinė. Kur u thuhet: Besoni si besojnė njerėzit, ata pėrgjigjen: “A tė besojmė ashtu si besojnė tė marrėt, naivėt”? Por ata janė vetė tė marrė vetėm se nuk e dinė, apo jo? Kur t’u thuhet atyre: “Besoni edhe ju ashtu siē kanė besuar njerėzit (e ndershėm)” – ata (jobesimtarėt) thonė: “Vallė! Si tė besojmė ne ashtu siē kanė besuar njerėzit mendjelehtė?” – Ah! Me tė vėrtetė, ata janė mendjelehtė, por ata nuk e dinė kėtė.
[2:14] Kur i takojnė besimtarėt, thonė, "Ne besojmė," por kur veēohen me djajtė e tyre, thonė, "Ne jemi me ju, vetėm talleshim." E kur i takojnė ata qė besuan thonė: “Ne besojmė!” por kur veēohen me djajt e vet u thonė: “Ne jemi me ju, ne vetėm jemi tallur”. Kur i takojnė ata qė besojnė, thonė: Kemi besuar, por kur mbesin vetėm me djajtė e vet, thonė: “Ne jemi me ju, ne vetėm tallemi”. Kur tė takohen me ata qė besojnė, thonė: “Besojmė!” – por kur tė ngelin vetėm me djajtė e tyre (me njerėzit e kėqinj) thonė: “Na vetėm bėjmė sahaka, na jemi me ju”.
[2:15] Zoti i tallė ata, dhe i endė edhe mė shumė drejt shkeljeve tė tyre. All-llahu tallet me ta, dhe ua shton tė kėqiat duke i lėnė tė bredhin. All-llahu tallet me ata dhe i lėshon tė dėshtojnė edhe mė tepėr nė mosbesimin e tyre. Perėndia tallet me ta; Ai do t’i lė njė kohė tė gjatė qė tė bredhin andej-kėndej nė mohimin e tyre.
[2:16] Janė ata qė e blenė humbjen nė kėmbim tė udhėzimit. Tregtia e tillė nuk ka sukses, e as nuk marrin ndonjė udhėzim. Tė tillėt janė ata qė blenė lajthitjen me udhėzimin, pra nuk pati fitim tregėtia e tyre dhe ata nuk qenė tė udhėzuar. Ata janė, tė cilėt japin fitimin pėr humbje; tregtia e tyre nuk u sjell kurrfarė dobie dhe ata nuk janė tė pėrudhur. Ata janė prej atyre qė kanė blerė (zgjedhur) rrugėn e gabuar, nė vend tė sė vėrtetės. Tregtia atyre nuk u solli kurrfarė dobie, dhe as nuk janė orientuar nė rrugė tė drejtė.
[2:17] Shembulli i tyre ėshtė si ata qė ndezin njė zjarr, dhe posa tė fillojė tu bėjė dritė, Zoti ua shuan dritėn, duke i lėnė nė errėsirė, e nuk mund tė shohin. Shembulli i tyre ėshtė si shembulli i atij qė ndezė njė zjarr dhe posa ai ndriēon vendin pėrreth tij, All-llahu ua shuan dritėn atyre dhe i lė nė errėsira, (dhe aty) nuk shohin. Ata i ngjajnė shembullit tė atij qė ndez zjarr, por kur ai ndriēon rrethin e tyre, All-llahu ua merr dritėn dhe i le nė terr qė tė mos shohin. Ata (qė janė zhytur nė tė kėqia e bredhin andej-kėndej) janė tė ngjashėm me ata qė ndezin zjarrin, i cili kur ta ndriēojė rrethin e tyre, Perėndia ua merr dritėn, i le nė errėsirė dhe ata nuk shohin asgjė!
[2:18] Tė shurdhėr, memecė, dhe tė verbėr; nuk arrijnė tė kthehen. (Janė) Tė shurdhėr, memecė dhe tė verbėr, ata nuk kthehen (nga rruga e shtrembėr). Janė tė shurdhėr, memecė dhe tė verbėr, prandaj nuk kthehen pas. Ata janė tė shurdhėr, memecė, e tė verbėr; prandaj nuk kthehen (nga e keqja nė tė mirė).
[2:19] Shembull tjetėr: Njė shi me stuhi nga qielli me errėsirė, bubullimė, dhe vetėtimė. Ata vendosin gishtat e tyre nė veshė, qė t’i shmangen vdekjes. Zoti ėshtė tėrėsisht i vetėdijshėm pėr mosbesimtarėt. Ose (Shembulli i tyre ėshtė) si ndonjė shi i rreptė prej sė larti me errėsirė, me bubullimė e me vetėtimė, e prej frikės sė vdekjes, nga rrufeja, ata vejnė gishtat nė veshėt e tyre. Po All-llahu ėshtė rrethues i mosbesimtarėve (atij nuk mund t’i shpėtojė askush). Ose janė sikur ata tė cilėt vėnė gishtat nė veshėt e tyre kur i pėrfshin furtuna nga qielli, me terr e bubullimė dhe vetėtimė, tė frikėsuar nga vdekja, por All-llahut nuk mund t’i shmangen dot mosbesimtarėt. Ose ata i gjasojnė atyre, tė cilėt gjatė kohės sė shiut tė stuhishėm (shtrėngatės) nga qielli, me errėsirė, bubullimė dhe shkreptimė, nga frika e vdekjes – pėr tė mos dėgjuar ushėtimėn me gishtėrinjtė mbyllin veshėt, por Perėndia i ka rrethuar (qafirat) me fuqi (e s’kanė shpėtim).
[2:20] Vetėtima gati ua shkėput tė pamit. Kur i ndriēon, ecin para, dhe kur errėsohet, ndalen. Nėse do Zoti, Ai* mund t’ua merr tė dėgjuarit dhe tė pamurit. Zoti ėshtė i Gjithėfuqishėm. Vetėtima gati ua merrė tė pamurit dhe, saherė qė ajo u bėnė dritė atyre, ata ecin nė te, e kur u errėsohet mbesin aty. E sikur tė donte All-llahu, do t’ua merrte tė dėgjuarit (me krismėn e bubullimės) dhe tė pamurit (me shkėndijėn e vetėtimės). Vėrtetė, All-llahu ėshtė i plotėfuqishėm pėr ēdo gjė. Dhe vetėtima, pėr pak sa nuk i verbėron; sa herė qė veton ata nisen, por sa t’u terrohet ndalen. Sikur tė donte All-llahu mund t’ua merrte edhe tė dėgjuarit edhe tė pamurit, sepse All-llahu, me tė vėrtetė, ka mundėsi pėr ēdo send. Shkrepėtima, pothuaj, ua merrė tė pamurit atyre; sa herė qė ajo ua ndriēon rrugėn, ata ecin, e kur i kaplon errėsira, ndalen. E sikur tė dojė Perėndia, do t’ua merrte tė dėgjuarit edhe tė pamurit, se, me tė vėrtetė, Perėndia ėshtė i Plotėfuqishėm.
[2:21] O njerėz, adhuroni vetėm Zotėruesin tuaj - Atė qė ju krijoi juve dhe ata para jush – qė tė shpėtoheni. U ju njerėz, adhuronie Zotin tuaj, i cili ju krijoi juve ashtu qė tė jeni tė devotshėm (tė shpėtuar). O njerėz! Adhurone Zotin tuaj, i cili ju ka krijuar juve edhe ata pėrpara jush, ndoshta bėheni tė devotshėm! O njerėz! Aduroni Perėndinė, i cili u ka krijuar juve dhe ata para jush, pėr t’u ruajtur nga mohimi.
[2:22] Atė qė jua bėri tokėn tė banueshme, e qiellin mbulojė. E prej qiellit ju lėshon ujė, pėr tė prodhuar lloj lloj frutash pėr jetesėn tuaj. Mos i rivalizoni idhuj Zotit, pasi e dini. Ai, i cili pėr ju bėri tokėn shtrat, (vendbanim) e qiellin kulm, e prej qiellit ju lėshoi shi me tė cilin ju siguroi lloje tė frutave si ushqim pėr ju, pra mos i pėrshkruani All-llahut shokė, duke qenė se ju e dini (qė Ai nuk ka shokė). Ai i cili ua ka bėrė tokėn shtrojė, kurse qiellin kulm, dhe nga qielli ju lėshon shiun dhe me tė bėn qė tė rriten fryte, ushqim pėr ju. Prandaj mos i bėni shok All-llahut me vetėdije! Zoti ėshtė Ai, qė pėr ju tokėn e ka bėrė shtresė dhe qiellin ndėrtesė; i cili prej qielli lėshon shira dhe bėnė qė me atė tė rritėn frutet, ushqimi juaj. Prandaj mos i bėni shoq Perėndisė, sepse ju e dini (qė Ai nuk ka shoq).
[2:23] Nėse keni ndonjė dyshim rreth asaj qė i shpallėm shėrbėtorit tonė,* atėherė nxirrni njė sure si kėto, dhe thirrni dėshmitarėt tuaj pėrkundrejt Zotit, nėse jeni tė sinqertė. E nė qoftė se jeni nė dyshim nė atė qė Ne ia shpallėm gradualisht robit tonė, atėherė sillnie ju njė kaptinė tė ngjashme si ai (Kur’ani) dhe thirrni (pėr ndihmė) dėshmitarėt tuaj (zotėrat) pos All-llahut, nėse jeni tė sinqert (nė thėniet tuaja se Kur’ani nuk ėshtė prej Zotit). Dhe nėse dyshoni nė atė ēka i kemi shpallur robit tonė, bėne ju njė kaptinė tė ngjashme si ai (Kur’ani), madje thirrni edhe dėshmitarėt tuaj, pėrveē All-llahut, nėse flisni tė vėrtetėn! Nėse dushoni ju nė atė (Kur’anin) qė ia kemi dėrguar robit tonė (Muhammedit), atėherė hartonie njė sure tė ngjashme si atė qė ia kemi shpallur atij, dhe nėse jeni tė drejtė thirrni dėshmitarėt tuaj, (zotėrat qė i adhuroni), pėrveē Perėndisė.
[2:24] Nėse nuk mund ta bėni kėtė – e as qė mund ta bėni ndonjėherė – atėherė ruajuni Zjarrit, qė ushqehet me njerėz dhe gurė; i pret mosbesimtarėt. E mos e paēit bėrė (deri mė tash), e as qė do ta bėni kurrė (edhe nė tė ardhmėn), atėherė ruajuni zjarrit, lėndė e tė cilit janė njerėzit dhe gurėt, qė ėshtė i pėrgaditur pėr mosbesimtarėt. Po nėse nuk e bėni, dhe nuk mund ta bėni, atėherė ruajuni zjarrit tė pėrgatitur pėr mosbesimtarėt, lėndė djegėse e tė cilit janė njerėzit dhe gurėt. Nėse nuk mundeni, dhe kurrsesi nuk do tė mundeni (me i bė shembull Kur’anit), atėherė ruajuni zjarrit, lėndė djegėse e tė cilit janė njerėzit dhe gurėt. Ai ėshtė pėrgatitur t’i ndėshkojė mohuesit.
[2:25] Jepu lajme tė mira atyre qė besojnė dhe ēojnė jetė tė drejtė se do tė kenė kopshte ku rrjedhin prroje. Kur u jepet ndonjė furnizim frutash, do tė thonė, "Kjo ėshtė me tė cilėn u furnizuam mė parė." Pra, u ipen pėrshkrime alegorike. Aty do tė kenė bashkėshorte tė dėlira, dhe aty qėndrojnė pėrgjithmonė. E, pėrgėzoi ata qė besuan dhe bėnė vepra tė mira se ata do tė jenė nė Xhennete nė tė cilėt rrjedhin lumenj. Saherė qė u jepet ndonjė ushqim nga frutat e tij, ata thonė: “Ky ėshtė qė me te u ushqyem edhe mė parė”. Ngase, u sillet ushqim i ngjashėm (vetėm nė formė, e jo edhe nė shije). Aty do tė kenė ata bashkėshorte tė pastra dhe aty do tė jenė pėrgjithmonė. Dhe pėrgėzoji ata qė besojnė dhe bėjnė vepra tė mira se i presin xhenete ku rrjedhin lumenj; sa herė qė do t’u jepet ndonjė frut prej atyhit, ata do tė thonė: “Me kėtė jemi furnizuar edhe mė herėt”, por do t’u jepet vetėm e ngjashme me tė. Aty do tė ketė femra tė pastra dhe ata do tė jenė pėrgjithmonė aty. Ata qė besojnė dhe bėjnė vepra tė mira gėzoji me kopshte tė xhenetit nėpėr tė cilat do tė kalojnė lumenj ēdoherė kur u jepet atyre ndonjė frut i tyre, ata tė thonė: “Kėtė e kemi ngrėnė edhe pėrpara”, - e atyre do t’u jepen vetėm fruta tė ngjashme me to. Nė to do tė ketė femra tė pastra dhe nė to do tė jetojnė gjithmonė.
[2:26] Zoti nuk druan nga pėrmendja e ēfarėdo alegorie,* qė nga mushkonja e imėt. Sa pėr ata qė besojnė, ata e dinė qė kjo ėshtė e vėrteta prej Zotėruesit tė tyre. E ata qė nuk besojnė, ata thonė, "ēka deshi tė thotė Zoti me njė shembull tė tillė?" Ai me tė ēorienton shumė, dhe me tė udhėzon shumė. Ai nuk ēorienton me tė, pėrveē shpirtligjve, All-llahu nuk ngurron qė tė marrė ēfarėdo shembulli, qoftė mushkonjė a diēka edhe mė e imėt se ajo. Sa u pėrket atyre qė besuan, ata e dinė se ėshtė e vėrtetė nga Zoti i tyre, ndėrsa ata tė cilėt mohuan do tė thonė: “Ē’deshi All-llahu me kėtė shembull?” Ai me tė lajthitė shumė, dhe udhėzon me tė shumė (nė rrugėn e drejtė), por nuk lajthitė me tė (tjetėrkė), pos fasikėt (mėkatarėt e mėdhenj). All-llahu nuk ngurron tė sjellė si shembull mushkonjėn ose diēka si kjo, dhe ata qė besojnė, ata e dinė se ajo ėshtė e vėrtetė nga Zoti i tyre, kurse ata qė nuk e besojnė thonė: “Ēka ka dashur All-llahu me kėtė shembull”? Me kėtė Ai shumė i humb, por shumė edhe i drejton nė rrugė tė drejtė. Dhe me kėtė nuk humb askush tjetėr pėrveē mbrapshtanėve, Allahu nuk ngurron tė jep shembullin e mushkajės ose diēka mė tė madhe se atė, ata qė besojnė e dinė qė kjo ėshtė e vėrtetė nga Perėndia e tyre, e ata qė nuk besojnė thonė:“-Ēka don tė tregojė Allahu me kėtė shembull. Nė kėtė mėnyrė Ai shumėkend e ka hutuar e shumėkujt ia ka treguar rrugėn e vėrtetė. Ai i la tė humbur vetėm mėkatarėt e mėdhenj”,
[2:27] qė shkelin besėn ndaj Zotit pasi qė e lidhin, e ndajnė atė qė Zoti ka urdhėruar tė jetė e bashkuar, dhe bėjnė tė kėqija. Kėta janė dėshtakėt. Ata qė e thyejnė besėn e dhėnė All-llahut pasiqė ėshtė lidhur ajo, dhe e kėpusin atė qė All-llahu ka urdhėruar tė jetė e kapur (sa i takon fesė sė All-llahut, monoteizmit Islam, dhe tė praktikohen ligjet e saj nė tokė dhe gjithashtu sa i takon tė mbajturit e lidhjeve tė mira me farefisin dhe miqėsinė) e edhe bėjnė shkatėrrimie nė tokė, tė tillėt janė ata tė dėshtuarit. tė cilėt e thejnė besėn e dhėnė All-llahut, pasi qė janė besatuar dhe e shkėpusin atė ēka ka urdhėruar All-llahu tė mbahet, dhe bėjnė turbullira nė tokė. Ata njėmend janė tė shkatėrruar. tė cilėt shkelėn obligimin e Allahut pasi e patėn marrė dhe e ndėrprenė atė qė i ka urdhėruar Perėndia pėr ta mbajtur, e bėjnė ngatėrresa nė Tokė; ata janė tė shkatėrruar.
[2:28] Si mund tė mos besoni nė Zotin kur ju ishit tė vdekur dhe Ai ju dha jetė, mandej ju vdes, pastaj ju kthen nė jetė, e pastaj tek Ai ktheheni pėrfundimisht? Si e mohoni All-llahun, e dihet se ju ishit tė vdekur, e Ai ju ngjalli, mandej ju bėn tė vdisni e pastaj ju ringjall, e mandej te Ai do tė ktheheni? Si mundeni ta mohoni All-llahun ju qė keni qenė tė vdekur dhe ju ka ngjallur, pastaj ju vdes dhe prapė ju ringjallė dhe mandej te Ai do tė ktheheni. Si mund tė mos e besoni Allahun, ju qė s’keni qenė e Ai ju ka dhėnė jetėn; Ai pastaj do t’ju bėjė tė vdekur e pastaj do t’ju ngjallė, e nė fund do tė ktheheni tek Ai.
[2:29] Ai ėshtė Ai qė krijoi pėr ju ēdo gjė nė tokė, dhe iu kthye qiellit dhe pėrsosi shtatė gjithėsi aty,* dhe Ai ėshtė tėrėsisht i vetėdijshėm pėr ēdo gjė. Ai (All-llahu) ėshtė qė pėr juve krijoi gjithēka ka nė tokė, pastaj vullnetin e vet ia drejtoi qiellit dhe i bėri ata shtatė qiej. Ai ėshtė i Gjithėdijshmi pėr ēdo gjė. Ai ėshė i cili ka krijuar pėr ju gjithēka qė ka nė tokė, pastaj vullnetin e tij e ka drejtuar kah qielli dhe ka rregulluar shtatė qiej. Ai pėr ēdo send ka dijeni. Ai pėr ju ka krijuar ēdo gjė qė ka nė Tokė; Pastaj vullnetin e vet e ka drejtuar kah qielli dhe e ka rregulluar si shtatė qiejė, Ai di ēdo gjė.
[2:30] Kujtohu kur Zotėruesi yt u tha engjėjve, "Unė po e vė njė pėrfaqėsues (njė zot tė pėrkohshėm) nė Tokė." Ata thanė, "A do tė vėsh nė te atė qė do tė pėrhapė tė kėqija dhe gjakderdhje, ndėrsa ne kėndojmė lėvdatat Tua, tė madhėrojmė, dhe i pėrmbahemi autoritetit Tėnd absolut?" Ai tha, "Unė di ēka nuk dini." (Pėrkujto Muhammed) Kur Zoti yt u tha engjėjve: “Unė po krijoj (po pėrcaktoj) nė tokė njė zėvendės”! Ata thanė: “A do tė vėshė nė te atė qė bėnė ērregullime dhe qė derdh gjaqet, e ne tė madhėrojmė Ty me lavdėrimin Tėnd dhe plotėsisht tė adhurojmė”! Ai tha: “Unė di atė qė ju nuk dini”! Dhe kur u tha Zoti yt engjujve: “Unė nė tokė po caktoj njė mėkėmbės”! Ata i thanė: - A po bėn aty dikė qė do tė bėjė turbullira e gjakderdhje, kurse ne Ty tė madhėrojmė e tė lavdėrojmė dhe tė lartėsojmė? Unė di – tha Ai – atė ēka ju nuk e dini. Kur Zoti yt u tha engjujve: “Unė do tė caktojė pėrfaqėsuesin nė tokė” – Ata thanė: “A do tė jetė pėrfaqėsuesi yt ai qė nė tė do tė bėjė ērregullime e do tė derdhė gjak? Na tė madhėrojmė e tė lavdėrojmė dhe tė ngrisim ashtu si tė takon Ty”. Ai tha: Unė di atė qė ju nuk dini.
[2:31] Ai ia mėsoi Ademit tė gjitha emrat*, pastaj ua prezantoi engjėjve, duke thėnė, "Mi tregoni emrat e kėtyre, nėse keni tė drejtė." E Ai (Zoti) ia mėsoi Ademit tė gjithė emrat (e sendeve), pastaj ata ua prezentoi engjėjve dhe u tha: “Mė tregoni pėr emrat e kėtyre (sendeve tė emėrtuara), nėse jeni tė drejt (ēka mendoni)?” Dhe ia mėsoi Ademit emėrtimet e tė gjitha sendeve e pastaj ua prezentoi engjujve dhe u tha: “Mė informoni pėr emrat e tyre, nėse flisni tė vėrtetėn!” Allahu ia mėsoi Ademit tė gjithė emrat e pastaj ata ua paraqiti engjujve dhe u tha: “Nėse e keni thėnė tė vėrtetėn, m’i tregoni emrat e kėtyre sendeve”.
[2:32] Thanė, "Qofsh i madhėruar, ne nuk kemi dije tjetėr, pėrveē asaj qė na e mėsove. Ti je i Gjithėdijshmi, Mė i Menēuri." (Engjėjt) Thanė: “Ti je i pa tė meta, ne kemi dije tjetėr pėrveē atė qė na mėsove Ti. Vėrtetė, Ti je i gjithdijshėmi, i urti!” Ata i thanė: - Qofsh lartėsuar! Ne nuk dimė pėrveē asaj qė na ke mėsuar Ti. Padyshim ti je i gjithėdijshėm, i urtė. “Qofsh i lavdėruar!” – thanė ata – “ne dimė vetėm atė qė na ke mėsuar Ti. Ti je mendjemprehtė dhe i gjithėdijshėm”.
[2:33] Ai tha, "O Adem, tregojau emrat e tyre." Kur ua tregoi emrat, Ai tha, "A nuk ju thash qė Unė i di fshehtėsitė e qiejve dhe tokės? Di ēka deklaroni dhe ēka fshihni." (Zoti) Tha: “O Adem, njoftoj ata (engjėjt) me emrat e atyre (sendeve)!” E kur u rrėfeu atyre pėr emrat e tyre, (Zoti) tha: “A nuk u kam thėnė juve se Unė, mė sė miri e di fshehtėsinė e qiejve e tė tokės dhe mė sė miri e di atė, qė ju e publikoni dhe atė qė e mbani fshehtė.” O Adem! – tha Ai, ua trego emrat atyre! Dhe kur ai u tha emrat e tyre, All-llahu tha: “A nuk ju kam thėnė se vetėm Unė i di tė padukshmet e qiejve dhe tė tokės dhe vetėm Unė di atė ēka e shfaqni haptazi dhe atė ēka e fshihni?” O Adem – tha Ai – tregoju emrat e tyre! – Kur ai u tregoi emrat e tyre, Allahu tha: “A nuk ju kam thėnė se vetėm Unė i di fshehtėsitė e qiellit e tė Tokės dhe vetėm Unė e di atė qė tregoni haptazi dhe atė qė e fshihni”.
[2:34] Kur u thamė engjėjve, "Pėruljuni Ademit," ata u pėrulėn, pėrveē Dreqit; ai refuzoi, u bė mendjemadh, dhe mosbesimtar. E kur u thamė engjėjve: pėruluni (bini nė sexhde) Ademit, ata menjėherė iu pėrulėn, me pėrjashtim tė iblisit (djallit). Ai rrefuzoi dhe u mbajtė nė tė madh dhe u bė pabesimtar. Dhe kur u thamė engjujve: “Pėruluni (bini nė sexhde) Ademit!” Ata iu pėrulėn, me pėrjashtim tė iblisit. Ai refuzoi dhe bėri mendjemadhėsi dhe u bė mosbesimtar. Kur u thamė engjujve: “Pėruluni para Ademit” – ata u pėrulėn, por Iblisi nuk deshi, ai e rriti mendjen dhe u bė i pafé.
[2:35] Thamė, "O Adem, jetoni me bashkėshorten tėnde nė Parajsė, dhe hani lirisht aty, kah tė doni, por mos iu afroni kėsaj peme, se mėkatoni." Ne i thamė: “O Adem, ti dhe bashkėshortja juaj banoni nė Xhennet dhe hani lirisht nga frutat e tij kah tė doni, po mos iu afroni asaj bime (peme) e tė bėheni zulumqarė (tė vetvetes suaj).” Dhe ne i thamė: “O Adem! Vendosuni ti dhe gruaja jote nė xhennet dhe hani aty sa tė doni prej ku tė dėshironi, por kėsaj peme mos iu afroni e tė bėheni punėkėqinj!” Ne thamė “O Adem tė jetosh ti dhe gruaja jote nė xhennet dhe tė hani nė tė sa tė doni dhe kur tė doni, por mos iu afroni kėtij lisi sepse i bėni keq vetvetes.
[2:36] Por djalli i mashtroi, dhe shkaktoi dėbimin e tyre nga aty. Ne thamė, "Zbritni si armiq tė njėri tjetrit. Nė Tokė do tė jetė vendbanimi dhe furnizimi juaj pėr ca kohė." Po djalli i bėri qė ata tė dy tė mashtrohen nė atė (pemė ose Xhennetin) dhe i nxori ata nga ajo (e mirė) qė ishin nė te, e Ne u thamė: “Zbritni (dilni), jeni armik i njėri-tjetrit, e ju deri nė njė kohė nė tokė keni vendbanim dhe dėfrim”. Por djalli i mashtroi nė kėtė punė dhe i nxori prej aty ku ishin, dhe ne u thamė: “Hupni sė kėndejmi si armiq tė njėri-tjetrit dhe do tė vendoseni e tė jetoni nė tokė deri nė afatin e caktuar!” Shejtani pėr shkak tė kėtij lisi i shtyri tė gabojnė e t’i nxjerrė nga vendi ku ishin. “Zbritni – u tham Ne – do tė jeni armik i njėri tjetrit e nė Tokė do tė qėndroni dhe do tė jetoni deri nė afatin e caktuar”.
[2:37] E Ademi prej Zotėruesit tė tij pranoi fjalė, me ēka Ai e fali. Ai ėshtė Shpenguesi, i Mėshirshmi. E Ademi prej Zotit tė vet pranoi disa fjalė (lutje), prandaj Ai ia fali (gabimin), s’ka dyshim se Ai ėshtė Mėshiruesi, Pendimpranuesi. Dhe i pranoi disa fjalė tė Zotit tė vet, andaj Ai ia fali. Ai me tė vėrtetė pranon pendimin, ėshtė mėshirėplotė. Ademi dėgjoi disa fjalė (Urdhėra) e i zbatoi nga Zoti i vet, Ai ia pranoi pendimin dhe i fali gabimin. Ai shumė i pranon pendimet, Ai ėshtė i mėshirshėm.
[2:38] Ju thamė, "Zbritni prej aty, qė tė gjithė. Kur t’ju vijė udhėzimi prej Meje, ata qė ndjekin udhėzimin Tim nuk do tė kenė frikė, as nuk do brengosen. Ne u thamė: “Dilni prej atyhit qė tė gjithė, e juve gjithqysh do t’u arrijė udhėzim prej Meje, e kush pranon udhėzimin Tim, pėr ata nuk ka as frikė as qė do tė brengosen”. Ne u thamė: “Shporruni tė gjithė prej aty! Nga unė do t’u vijė njė udhėrrėfim dhe kush pason pėrudhjen time nuk do tė frikėsohet e as nuk do tė pikėllohet.” Ne u kemi thėnė: “Zbritni tė gjithė prej (xhennetit) tij. Juve me tė vėrtetė do t’ju vijė njė dirigjues prej meje dhe ata qė i pėrmbahen dirigjimit Tim nuk do tė kenė frigė dhe nuk do tė hidhėrohen.
[2:39] "E sa pėr ata qė nuk besojnė dhe refuzojnė shpalljet tona, do tė jenė banues tė Ferrit, ku qėndrojnė pėrgjithmonė." E ata qė mohuan dhe pėrgėnjeshtruan argumentet tona, tė tillėt janė banues tė zjarrit, ata do tė jenė aty pėrgjithmonė. Kurse ata, tė cilėt nuk besuan, por i pėrgėnjeshtruan argumentet tona, ata janė banorė tė xhehennemit, ata do tė mbesin aty pėrgjithmonė. Ata qė nuk do tė besojnė dhe i mohojnė argumentet tona do tė jenė banorė tė zjarrit, a nė tė do tė mbesin gjithmonė.
[2:40] O Fėmijėt e Izraelit, pėrkujtoni tė mirat e Mija, qė jua dhurova, dhe pėrmbushni pjesėn tuaj tė besės, qė ta pėrmbush Unė pjesėn Time, dhe tė mė keni frikėn Mua. O bijtė e israilit, kujtoni (jini mirnjohės pėr) tė mirat e Mia, tė cilat ua dhurova juve dhe zbatoni premtimin qė mė keni dhėnė Mua. Unė zbatoj atė qė u premtova dhe tė mė keni frikė vetėm Mua. O Izraelitė! Kujtone dhuntinė time qė ju kam dhuruar dhe plotėsoni besėn qė ma dhatė, t’ju plotėsoj edhe unė besėn time. Frikėsohmuni vetėm mua! O djemė tė Israilit, kujtoni tė mirat e Mia qė u kam dhėnė dhe pėrmbushni premtimin qė mė keni dhėnė – Edhė Unė do ta pėrmbushi atė qė u kam dhėnė, e frikohuni vetėm prej Meje.
[2:41] Tė besoni nė kėtė qė kam shpallur kėtu, qė vėrteton atė qė keni; mos u bėni tė parit qė e refuzoni. Mos i ndėrroni shpalljet e Mia pėr njė ēmim tė vogėl, dhe tė ma keni dronė. Dhe besonie atė, qė e shpalla (Kur’anin), e qė vėrteton atė e keni ju e mos u bėni mohues tė parė tė tij, dhe mos i ndėrroni ajetet e Mia (Kur’anin) me njė vlerė tė paktė, por vetėm Mua tė ma keni dronė. Besoni asaj qė po ua shpallė, e cila ua vėrteton atė ēka e keni ju, dhe mos jini tė parėt qė nuk i besoni! Dhe mos bleni fundrrina me fjalėt e mia dhe frikėsohmuni vetėm mua! Besoni asaj qė e kam shpallė Unė (Kur’anin), me tė cilin vėrtetohet ajo qė keni ju (Teurati), e mos u bėni mohuesit e parė tė tij. Dhe, mos i kėmbeni argumentet e Mia me vlerė tė vogėl; ruhuni vetėm prej Meje!
[2:42] Tė mos e ngatėrroni tė vėrtetėn me tė pavėrtetėn, as ta fshihni tė vėrtetėn me dashje. E mos e ngatėrroni tė vėrtetėn me tė pavėrtetėn dhe me vetėdije tė fshehni realitetin. Dhe mos e mbuloni tė vėrtetėn me tė pavėrtetė qė me vetėdije tė fshihni tė vėrtetėn, pasi e dini. Mos e ngatėrroni tė vėrtetėn me tė pavėrtetėn, duke e pėrzier njėrėn me tjetrėn, dhe tė vėrtetėn mos e fshehni me vetėdije.
[2:43] T’i zbatoni Lutjet e Kontaktit (Salat) dhe tė jepni bamirėsinė e obligueshme (Zeqat), dhe tė pėrkuleni me ata qė pėrkulen. Falni namazin dhe jepni zeqatin, dhe pėruluni (nė ruku’) me ata qė pėrulen. Falne namazin dhe jepni zeqatin dhe pėrkuluni me ata qė pėrkulen! Falni namazin e jepni zeqatin dhe lutuni bashkė me ata qė luten.
[2:44] A i shtyni njerėzit qė tė jenė tė drejtė, pėrderisa harroni veten, megjithėse e lexoni shkrimin. A nuk kuptoni? A po i urdhėroni njerėzit pėr punė tė mira, e veten tuaj po e harroni? Ndėrsa ju e lexoni librin (Tevratin). A nuk po mendoni? A ju po urdhėroni tė tjerėt tė bėjnė vepra tė mira e vetėn e harroni? Ju edhe Librin e lexoni. A s’po mendoni pak? Vallė, a po i urdhėroni ju njerėzit qė tė bėjnė tė mira, e veten po e harroni, ju qė e mėsoni Librin? A nuk po mblidhni mend?
[2:45] Tė kėrkoni ndihmė, pėrmes durimit dhe Lutjeve tė Kontaktit (Salat). Vėrtetė, kjo ėshtė vėshtirė, por jo pėr tė ndershmit, Kėrkoni ndihmė (nė tė gjitha ēėshtjet) me durim dhe me namaz, vėrtetė, ajo ėshtė e madhe (e vėshtirė), por jo edhe pėr ata qė kanė frikė (Zotin). Kėrkoni ndihmė me anė tė durimit dhe faljes! Ajo ėshtė padyshim punė e madhe (e rėndė) por jo edhe pėr tė dėgjueshmit e bindur, Ndihmoni vetes me durim e me namaz, e kjo ėshtė njėmend vėshtirė pos pėr ata qė i pėrulen Zotit, tė cilėt janė tė bindur se do tė dalin para Zotit dhe me tė vėrtetė do tė kthehen tek Ai.
[2:46] qė besojnė se do tė takojnė Zotėruesin e tyre; se te Ai kthehen pėrfundimisht. Tė cilėt janė tė bindur se do tė takojnė Zotin e vet dhe se ata do t’i kthehen Atij. tė cilėt shpresojnė se do tė dalin para Zotit tė vet dhe se Atij do t’i kthehen. Ndihmoni vetes me durim e me namaz, e kjo ėshtė njėmend vėshtirė pos pėr ata qė i pėrulen Zotit, tė cilėt janė tė bindur se do tė dalin para Zotit dhe me tė vėrtetė do tė kthehen tek Ai.
[2:47] O Fėmijėt e Izraelit, pėrkujtoni tė mirat qė jua dhurova, dhe qė ju bekova mė shumė se ēdo popull tjetėr. O bijtė e israilit, pėrkujtone dhuntinė, Time, tė cilėn ua dhurova, dhe Unė ju pata (tė parėt tuaj) dalluar ndaj njerėzve tė tjerė (tė asaj kohe). O Izraelitė! Pėrkujtone dhuntinė time qė ju kam dhuruar dhe unė ju kam dalluar prej njerėzve tė tjerė. O djemė tė Israilit, kujtoni tė mirat e Mia qė ju kam pasė dhėnė dhe qė ju kam pasė madhėruar mbi njerėzit e tjerė (tė asaj kohe).
[2:48] Ruajuni ditės kur asnjė shpirt nuk mund t’i kryej punė tjetrit, asnjė ndėrmjetėsim nuk pranohet, as haraē nuk mund tė paguhet, e as qė mund tė ndihmohet ndokush. Dhe ruajuni njė ditė kur askush askujt nuk do tė mund t’i kryej asgjė, kur nuk pranohet pėr te (jobesimtarin) ndonjė ndėrmjetėsim dhe nuk pranohet pėr te kompensim, e as qė do tė ndihmohen ata (fajtorėt). Ruajuni asaj dite kur askush nuk do tė mund t’i shėrbejė asgjė kurrkujt, dhe nuk do tė pranohet ndėrmjetėsimi i askujt, nuk do tė pranohet kompensimi e nuk do tė jenė tė ndihmuar. dhe frikohuni Ditės kur askush pėr askend nuk do tė mund tė bėjė asgjė dhe kur nuk do tė pranohet vėrejtja e askujt, kur prej askujt nuk do tė mirret kompensim dhe kur askush nuk do t’ju dalė nė ndihmė.
[2:49] Kujtohuni qė ju shpėtuam prej popullit tė Faraonit qė ju shkaktoi persekutimin mė tė rėndė, duke jua therur djemtė, dhe duke jua lėnė vajzat gjallė. Ishte njė test i vėshtirė prej Zotėruesit tuaj. Pėrkujtoni edhe kur ju shpėtuam prej popullit tė faraonit, qė nga ai shijuat dėnimin mė tė idhėt, duke ua therrur bijtė tuaj, e duke ua lėnė gjallė gratė tuaja. Nė kėtė torturė pėrjetuat njė sprovim tė madh nga Zoti juaj. Dhe kur ju shpėtuam nga njerėzit e Faraonit qė ju mundonin me dėnimin mė tė rėndė, duke jua therrur djemtė tuaj, kurse vajzat jua linin nė jetė. Nė kėtė ka sprovė tė madhe nga Zoti i juaj i madh. dhe kujtoni kur ju shpėtuam nga populli i Faraonėve, i cili ju ka torturuar me mundime tė rėnda: iu prisnin djemtė e juaj, e ua linin tė gjalla femėrat. E, kjo ka qenė njė sprovė e madhe pėr ju – nga Zoti juaj.
[2:50] Kujtohuni qė ne e ndamė detin pėr ju; ju shpėtuam dhe e mbytėm popullin e Faraonit para syve tuaj. Dhe kur pėr ju e ndamė detin, e ju shpėtuam, ndėrsa ithtarėt e faraonit i fundosėm, e ju i shihnit (me sytė tuaj). Dhe kur e ndamė detin pėr ju dhe juve u shpėtuam, kurse njerėzit e Faraonit i pėrmbytėm e ju i shikonit. dhe kujtohuni kur e kemi ēarė detin e ju kemi shpėtuar, ndėrsa nė praninė tuaj e kemi fundosur popullin e Faraonit.
[2:51] Prapė-se-prapė, kur e thirrėm Moisiun pėr dyzet net, nė mungesė tė tij e adhuruat viēin, dhe u bėtė shpirtligė.* E kur i premtuam Musait (t’ia japim Tevratin) dyzet netė, pas tij ju (pasi shkoi ai pėr Tevrat) e adhuruat viēin, ju ishit dėmtues (tė vetes suaj). Dhe kur e thirrėm Musaun nė takim pėr katėrdhjetė netė, ju pas atij patėt marrė viēin (pėr zot). Ju jeni mizorė. Kujtoni ju premtimin Tonė dhėnė Musait pėr takim (pėr tė biseduar) dyzet netė me tė, e pastaj duke i bėrė vetes padrejtėsi, e adhuruat viēin.
[2:52] Edhe pas kėsaj, ju falėm qė tė jeni mirėnjohės. Mandej edhe pas asaj ua falėm (gabimin), ashtu qė tė falenderoni. Pastaj juve, edhe pas kėsaj, ua falėm, ndoshta bėheni mirėnjohės. Pastaj Ne ju kemi falė, qė tė bėheni mirėnjohės;
[2:53] Kujtohuni qė ne i dhamė Moisiut shkrimin dhe kodin ligjor, qė tė udhėzoheni. Dhe (pėrkujtoni) kur ia dhamė Musait librin, dalluesin nė mėnyrė qė tė udhėzoheni nė rrugė tė drejtė. Dhe kur Musaut i dhamė Librin dhe Furkanin (qė ndanė tė vėrtetėn nga e pavėrteta), ndoshta merrni rrugėn e mbarė! dhe kur Musait ia kemi pasė dhėnė librin e Furkanit (Teuratin), qė tė udhėzoheni nė rrugėn e drejtė;
[2:54] Kujtohuni qė Moisiu i tha popullit tė tij, "O populli im, me adhurimin e viēit i keni bėrė keq vetes. Duhet tė pendoheni para Krijuesit tuaj. T’i vritni egot tuaja. Kjo ėshtė mė mirė pėr ju para Krijuesit tuaj." Ai ju shpengoi. Ai ėshtė Shpenguesi, i Mėshirshmi. Dhe kur Musai popullit tė vet i tha: “O populli im, me adhurimin e viēit (nė vend tė Zotit), ju i bėtė zullum vetvetes, pra pendohuni para Krijuesit tuaj, dhe mbytne vetveten. Kjo pėr ju ėshtė mė sė miri te Krijuesi juaj. E Ai ua pranoi pendimin tuaj, Ai ėshtė mėshirues, ndaj pranoi shumė pendimin. Dhe klur Musa i tha popullit tė vet: “O populli im, ju i keni bėrė keq vetvetes kur e keni marrė viēin (pėr zot), prandaj pendohuni para Krijuesit dhe luftoni me vetvetėn! Te Krijuesi juaj, ajo ėshtė mė mirė pėr ju, Ai do t’ua falė. Ai i pranon shumė pendimet dhe ėshtė mėshirėplotė”. dhe kur Musai i tha popullit tė vet: “O populli im, ju vetėm vetes i bėtė padrejtėsi, kur viēin e pandehet pėr zot; prandaj, pendohuni te Krijuesi juaj dhe vritni njėri-tjetrin (i pafajshmi – fajtorin). Kjo ėshtė mė mirė pėr ju te Krijuesi juaj; Ai ju falė gabimin! Ai pranon pendimin dhe ėshtė mėshirues;
[2:55] Kujtohuni qė thatė, "O Moisi, nuk do tė besojmė pa e parė Zotin, fizikisht." Pėr kėtė, ju goditi rrufeja, pėrderisa shikonit. Dhe kur i thatė: “O Musa, ne nuk tė besojmė ty derisa ta shohim All-llahun haptazi, e atėherė juve u rrėmbeu rrufeja (zjarri) dhe ju e shihnit. Dhe kur i thatė: - “O Musa, ne nuk kemi pėr tė besuar deri sa ta shohim All-llahun haptazi! – Dhe vetėtima ju pėrfshiu e ju shikonit. dhe (kujtonie), kur i keni thėnė Musait: “O Musa! Kurrsesi nuk tė besojmė ty pa e parė Allahun pėr fushė!” – nė atė ēast ju pėrlau rrufeja, e ju e patė.
[2:56] Pasi qė kishit vdekur, ju kthyem nė jetė, qė tė jeni mirėnjohės. Pastaj, qė tė jeni mirėnjohės pas vdekjes suaj juve ju ngjallėm. Pastaj juve, pas vdekjes, ju kemi ngjallur qė tė jeni mirėnjohės. Pastaj, pas vdekjes suaj, Na ju ngjallėm juve, qė tė bėheni falenderues.
[2:57] Ne ju bėmė hije me re (nė Sinai), dhe ju dhamė rrėshirė, dhe shkurtėza: "Hani nga tė mirat qė ju furnizuam." Ata nuk na dėmtuan (me rezistencė); dėmtuan veē veten. Dhe Ne bėmė qė retė t’u bėjnė juve hije, ju furnizuam me rrėshirė (tė ėmbėl -Manna) dhe me shkurtėza (Salwa). (Ju thamė) Hani nga tė mirat qė ju furnizuam! (Ata nuk qenė mirėnjohės). Po Neve ata nuk na bėnė kurrfarė dėmi, por ata dėmtuan vetveten. Dhe ju kemi bėrė hije me retė dhe ju zbritėm fėllėnza dhe menn (lėng i ėmbėl). Hani ushqime tė mira me tė cilat ju kemi furnizuar! Ata nuk na bėnė keq neve, por i bėnė keq vetvetės. Dhe Ne bėmė qė reja t’ju bėjė hije dhe u dėrguam – men – (njė lloj ushqimi i ėmbėl) dhe zogj (si fėllanza): “Hani ushqime tė mira me tė cilat ju kemi furnizuar!” Ata, neve nuk na dėmtuan, por dėmtuan veten.
[2:58] Kujtohuni qė ju thamė: "Hyni nė kėtė qytezė, ku do tė gjeni furnizime sa tė doni. Hyni te porta kokulur, dhe silluni mirė ndaj njerėzve. Pastaj, do t’jua falim mėkatet, dhe besimtarėve t’ua shtojmė shpėrblimin." E kur ju thamė: “Hyni nė kėtė fshat (vendbanim), dhe hani nė te lirisht ku tė dėshironi, e hyni nė derėn (e fshatit) pėrulur dhe thuani: “Hittatun” - ndjesė, Ne ua falim mėkatet tuaja, e bamirėsve ua shtojmė shpėrblimin. Dhe kur ju thamė: “Hyni nė kėtė qytet dhe hani ēka tė dėshironi dhe sa tė dėshironi, por nė hyrje hyni kokėulur dhe thuani: “na fal!”, do t’ju falim mėkatet tuaja, madje bamirėsve do t’u japim edhe mė shumė. (Kujtonie) kur ju kemi thėnė: “Ejani nė kėtė qytet dhe hani ē’tė doni dhe sa tė dėshironi, por, duke hyrė nė qytet pėruluni dhe thoni: “Falna!” – Na ua falim gabimet tuaja, e atyre qė bėjnė vepra tė mira, ua shtojmė shpėrblimin!
[2:59] Por tė ligėt mes tyre zbatuan urdhra krejtėsisht ndryshe urdhrave tė dhėnė. E si pasojė e ligėsisė sė tyre, mbi shkelėsit lėshuam dėnim nga qielli. E ata qė ishin mizorė atė qė u ishte thėnė e ndryshuan me njė fjalė tjetėr, e Ne pėr shkak se ata kundėrshtuan, lėshuam nga qielli Rizjan (lloj dėnimi) kundėr atyre qė ishin mizorė. Mirėpo, mizorėt e ndėrruan fjalėn qė u ėshtė thėnė, me fjalė tė tjera qė nuk u ėshtė thėnė, dhe Ne mbi ata qė kanė bėrė mizori ua lėshuam njė dėnim nga qielli, pėr shkak se ishin tė mbrapshtė. Dhe, ata qė dėmtuan veten, duke ndryshuar fjalėn me njė fjalė tjetėr (nė tallje), Ne, u sollėm atyre – mėkatarėve njė dėnim nga qielli, meqė bėnin ngatėrresa;
[2:60] Kujtohuni qė Moisiu kėrkoi ujė pėr popullin e tij. E ne i thamė: "Bjeri shkėmbit me shkopin tėnd." atėherė nga aty shpėrthyen dymbėdhjetė burime. Anėtarėt e secilit fis e dinin vendin e tyre tė ujit. Hani dhe pini nga furnizimet e Zotit, dhe nėpėr tokė mos silleni tė korruptuar. Dhe (pėrkujtoni) kur Musai kėrkoi ujė pėr popullin e tij, e Ne i thamė: “Bjeri gurit me shkopin tėnd”, atėherė nga ai gufuan dymbėdhjetė kroje qė secili grup e dinte vendin ku do tė pinte ujė. (U thamė) Hani dhe pini nga begatitė e All-llahut e mos vazhdoni tė jeni ērregullues nė tokė. Dhe kur Musa, pėr popullin e vet u lut pėr ujė, e Ne i thamė: “Bjeri me shkopin tėnd gurit!” prej tij shpėrthyen dymbėdhjetė burime dhe ēdo grup dinin burimin e vet. Hani dhe pini nga furnizimet e All-llahut dhe mos bėni keq nė tokė si mbrapshtanė! dhe kur Musai kėrkoi ujė pėr popullin e tij, Na i thamė: “Bjeri gurit me shkopin tėnd!” – (Ai i ra) dhe nga ai rrodhėn dymbėdhjetė burime, dhe ēdo fis e dinte burimin e vet. (U tham): “Hani e pini prej dhuratės sė Perėndisė, dhe mos bėni ērregullime nė faqe tė Dheut!”
[2:61] Kujtohuni qė thatė, "O Moisi, nuk mund ta durojmė mė vetėm njė lloj ushqimi. Drejtoju Zotėruesit tėnd tė na prodhojė tė mbjella si groshė, tranguj, hudhra, thjerrėza, dhe qepė." Ai tha, "A dėshironi ta ndėrroni atė qė ėshtė e mirė me atė qė ėshtė mė e dobėt? Zbritni nė Egjipt, ku mund tė gjeni ēka kėrkuat." Ata pėsuan dėnim, poshtėrim, dhe turpėrim, dhe i sollėn vetes zemėrimin e Zotit. Kjo ėshtė pėr arsye se ata refuzuan shpalljet e Zotit, dhe vranė profetėt padrejtėsisht. Kjo ėshtė pėr arsye tė mosbindjes dhe shkeljes sė tyre. Madje kur ju thatė: “O Musa, ne nuk mund tė durojmė (hamė) vetėm njė ushqim (tė njėjtė), lute pra Zotin tėnd pėr ne tė na furnizojė me ēka mbinė toka prej perimeve tė saj, prej trangujve, prej hudrave, prej thjerze (groshė) dhe prej qepėve tė saj”! (Musai) Tha: “A kėrkoni ta ndėrroni tė mirėn pėr atė qė ėshtė me e thjeshtė”? Zdirgjuni pra nė qytet, se aty do tė keni atė qė kėrkoni! E mbi ta rėndoi poshtrimi dhe skamja, e ata kundėr vetes shkaktuan hidhėrimin e All-llahut. Kjo ndodhi ngase ata mohonin argumentet e All-llahut, mbytnin pejgamberėt pa kurrfarė tė drejte, dhe pėr shkak se kundėrshtuan dhe i kalonin kufijt nė tė keqe. Dhe ju i thatė: “O Musa, ne mė nuk mund tė qėndrojmė vetėm me njė ushqim, prandaj lutju Zotit tėnd pėr ne qė tė na japė (bėjė tė rritet) diēka tjetėr ēka e bėn toka: perime, tranguj, edhe tjerrėza e barishte, - groshė, qepė e hudhra. – Ai tha: “A doni ta ndėrroni atė ēka ėshtė e mirė me atė ēka ėshtė e pavlerėshme? Shkoni, pra, nė qytet se do tė gjeni atė qė keni kėrkuar!” Ata i mbuloi poshtėrsia dhe mjerimi, ndaj merituan hidhėrimin e All-llahut; pėr shkak se i mohonin argumentet e All-llahut; vrisnin profetėt pa pikė tė fajit. Kjo ata i goditi pėr shkak se qenė tė padėgjueshėm dhe me tė kėqia i kalonin tėrė kufinjtė. Kur ju thatė: “O Musa! – ne nuk mundemi tė kėnaqemi vetėm me njė lloj ushqimi, pra lutju pėr ne Zotit tėnd qė tė na dhurojė nga ato qė jep toka: perime – tranguj, bizele, qepė dhe hudhra!” Ai (Musai) ju tha: “Vallė a dėshironi tė ndėrroni atė qė ėshtė mė e mirė me atė qė ėshtė mė e dobėt? Shkoni nė qytet, atje do tė gjeni atė qė kėrkoni!” Por, ata i kaploi poshtėrimi dhe pėrulja (kokėulur pėr toke) merituan pezmin e Perėndisė; sepse ata i mohonin argumentet e Zotit dhe i mbytnin pejgamberėt pa farė tė drejte. Ky ndėshkim ishte pasojė e kundėrshtimit tė tyre dhe e tejkalimit tė kufirit tė kėrkesave.
[2:62] Padyshim, ata qė besojnė, ata qė janė Jahudi, tė Krishterėt, dhe tė konvertuarit; kushdo qė () beson nė Zotin, dhe () beson nė Ditėn e Fundit, dhe () ēon jetė tė drejtė, do tė marrin shpėrblimin e vet prej Zotėruesit tė tyre. Nuk kanė pse tė frikėsohen, e as nuk do tė brengosen. Vėrtet, ata qė besuan, ata qė ishin jehudi, krishterėt sabejėt, kush besoi prej tyre (sinqerisht) All-llahun, dhe botėn tjetėr dhe bėri vepra tė mira, ata e kanė shpėrblimin te Zoti i tyre. Pėr ta nuk ka frikė as nuk kanė pėrse tė pikėllohen. Me siguri ata qė kanė besuar ose qė janė ebrej, edhe tė krishterė, edhe sabej, qė i kanė besuar All-llahut edhe botės tjetėr dhe kanė bėrė punė tė mira, shpėrblimi i tyre ėshtė te Zoti i tyre. Pėr ata nuk ka as frikė e as pikėllim. Ata qė kanė besuar (me gojė) madje edhe Hebrenjtė, tė krishterėt dhe Sabi’inėt – kushdo qė beson Perėndinė (si ėshtė urdhėruar) dhe jetėn tjetėr, e bėnė vepra tė mira, pėr ata, me tė vėrtetė, ka shpėrblim te Zoti i tyre; pėr ta nuk ka kurrėfarė droje, e as mėrzie!
[2:63] Ne lidhėm besėn me ju, pėrderisa ngritėm mbi ju Malin Sinai: "T’i pėrmbaheni me vendosmėri asaj qė jua dhamė, dhe tė pėrkujtoni pėrmbajtjen e saj, qė tė shpėtoheni." (Pėrkujtoni) Kur Ne patėm marrė prej jush besėn tuaj, ngritėm mbi ju (kodrėn) Turin (u thamė): veproni sipas atij (Tevratit) qė ua dhamė me seriozitet, e mėsoni atė qė ėshtė nė te, ashtuqė tė ruheni. Dhe kur e kemi marrė nga ju besėn, edhe malin Tur e kemi ngritur pėrmbi ju. Pranone seriozisht, si tė juajėn, ēka u kemi dhėnė dhe ta keni ndėrmend ēka ka nė tė, ndoshta do tė ruheni! Dhe (kujtonie), kur prej jush morėm premtimin dhe ngritėm Turin (malin) mbi ju; (e Na ju thamė): Merreni me seriozitet atė qė ua kemi dhėnė juve (Tevratin) dhe kinie ndėrmend atė qė gjendet nė tė, pėr t’u ruajtur!”
[2:64] Por mė pas ia kthyet shpinėn, dhe po tė mos ishte mirėsi e Zotit ndaj jush, dhe mėshira e Tij, ju do tė ishit tė pėrfunduar. E pas asaj (besės) ju mė vonė ia kthyet shpinėn e po tė mos ishte mirėsia dhe mėshira e All-llahut ndaj jush, ju do tė ishit prej tė dėshpruarve (nė tė dy jetėrat). Ju pastaj ia kthyet shpinėn dhe po tė mos ishte mirėsia e All-llahut ndaj jush dhe mėshira e tij, ju me siguri do tė shkatėrroheshit. Por, ju pastaj abstenuat (nuk e mbajtėt fjalėn), e sikur tė mos ishte mirėsia e Zotit ndaj jush dhe mėshira e tij, ju do tė ishit tė humbur.
[2:65] Keni ditur pėr ata mes jush qė nuk respektuan tė Shtunėn. U thamė, "Qofshi tė pėrbuzur aq sa majmunėt." Ju tanimė e keni tė njohur ēėshtjen e atyre nga mesi juaj qė nuk respektuan (urdhėrin) nė tė shtunėn, e Ne u thamė: Shndėrrohuni nė majmunė tė pėrbuzur! Ju i dini ata, nga mesi juaj, tė cilėt gabuan tė shtunėn, prandaj ne u patėm thėnė: “Bėhuni majmunė tė pėrēmuar!” (Betohem) se ju me tė vėrtetė e dini grupin tuaj, i cili kaloi kufirin ditėn e shtunė (qė e kundėrshtoi urdhėrin e Zotit) dhe tė cilėve Na ju thamė: “Bėhuni majmunė tė poshtėr!”
[2:66] I ujdisėm si shembull pėr gjeneratėn e tyre, si dhe pėr gjeneratat pasuese, dhe ndriēim pėr tė drejtit. Atė (shndėrrimin e tyre) e bėmė masė ndėshkuese pėr ata qė e pėrjetuan (me sy) dhe pėr tė pastajshmit, por edhe si kėshillė pėr tė devotshmit. Bashkohanikėve dhe breznive tė tyre ua kemi bėrė kėtė si vėrejtje dhe kėshillė pėr tė devotshmit. Kėtė ngjarje e kemi bėrė dėnim pėr bashkėkohanikėt dhe pėr breznitė e tyre, kurse kėshillė pėr ata qė i drojnė Perėndisė.
[2:67] Moisiu i tha popullit tė tij, "Zoti ju urdhėron qė ta flijoni njė mėshtjerrė." Ata thanė, "A po na tallė?" Ai tha, "Mos e bėftė Zoti qė tė sillem si injorantėt." (Pėrkutjoni) Edhe kur Musai popullit tė vet i tha: “All-llahu ju urdhėron ta therrni njė lopė! Ata thanė: “A bėn tallje me ne?” Ai tha: “All-llahut i mbėshtetem tė mė ruaj e tė mos bėhem nga injorantėt!” Dhe kur i tha Musa popullit tė vet: “All-llahu ju urdhėron tė “therrni njė lopė”; ata i thanė: “Ti po allesh me ne, a?” “Mos e bėftė All-llahu, - tha ai, - unė tė jem nga injorantėt!” E, kur Musai i tha kombit tė vet: “Perėndia, me tė vėrrtetė ju urdhėron tė therrni njė lopė”, - ata thanė: “A don tė tallesh me ne?” – Zoti mė ruajtė!” tha Musai “tė bėhem unė me grupin e injorantėve (me ata qė ia mveshin Perėndisė atė qė s’e ka thėnė).
[2:68] Ata thanė, "Drejtoju Zotėruesit tėnd tė na tregojė cilėn." Ai tha, "Ai thotė se ajo ėshtė njė mėshtjerrė as shumė e vjetėr, as shumė e re; mesatare. Tash, zbatonie atė qė u urdhėruat." Ata thanė: “Lute Zotin tėnd pėr ne tė na sqarojė ēfarė ėshtė ajo? Ai tha: “Ai thotė se ajo ėshtė njė lopė as e vjetėr (e moshuar) as e re (mėshqerė), ėshtė e mesme, zbatoni pra atė qė urdhėroheni!” I thanė: “Lute Zotin tėnd pėr ne tė na sqarojė ēfarė duhet tė jetė ajo lopė!” Ai u tha: po thotė se ajo ėshtė njė lopė as e madhe as e vogėl, mesatare, ndėrmjet atyre moshave, andaj veproni siē po ju urdhėrohet! Ata thanė: “Lutju Zotit tėnd, qė tė na shpjegojė qysh ėshtė ajo (lopė). Musai tha: “Ajo ėshtė njė lopė as plakė as e re, por e mesme; pra bėi atė qė u ėshtė urdhėruar!
[2:69] Ata thanė, "Drejtoju Zotėruesit tėnd tė na tregojė ēfarė ngjyre ka." Ai tha, "Ai thotė se ajo ėshtė njė mėshtjerrė e verdhė e ēelėt, kėnaq shikuesit." Ata thanė: “Lute Zotin tėnd pėr ne qė tė na sqarojė ēfarė ėshtė ngjyra e saj? A tha: “Ai thotė se ajo ėshtė njė lopė e verdhė, ngjyra e saj ėshtė e fortė qė kėnaqė shikuesit”. I thanė, lute Zotin tėnd pėr hir tonin le tė na sqarojė ēfarė ngjyre duhet tė ketė. Po thotė, - u pėrgjegj ai, se ajo ėshtė njė lopė qimeverdhė me ngjyrė tė theksuar, qė i pėlqen gjithkujt. Ata thanė: “Lutju Zotit tėnd, qė tė na shpjegojė ēfarė ngjyre ka ajo!” Musai tha: “Me tė vėrtetė Ai, (Perėndia) thotė se ajo ėshtė lopė ngjyra e sė cilės ėshtė tejet e verdhė, tė cilėn e pėlqejnė shikuesit”.
[2:70] Ata thanė, "Drejtoju Zotėruesit tėnd tė na tregojė cilėn, se na duken tė ngjashme, dhe nė dashtė Zoti, do tė gjejmė tė vėrtetėn." Ata thanė: “Lute Zotin tėndė pėr ne qė tė na sqarojė ēfarė ėshtė ajo, se lopėt na janė pėrzier (janė bėrė tė ngjashme) e ne do tė gjejmė tė vėrtetėn nė dashtė All-llahu! Lute, i thanė pėrsėri, Zotin tėnd, pėr hir tonin tė na sqarojė ēfarė duhet tė jetė, sepse neve na duken lopėt tė ngjashme, dhe ne, nė dashtė All-llahu, gjithsesi do tė jemi tė udhėzuar.” Ata (pėrsėri) thanė: “Lutju Zotit tėnd, qė tė na shpjegoje ēfarė ėshtė ajo, sepse, lopėt po i gjasojnė (njėra-tjetrės) e ne, nė dashtė Zoti, do tė udhėzohemi nė rrugėn e drejtė (si jemi urdhėruar)”.
[2:71] Ai tha, "Ai thotė se ajo ėshtė njė mėshtjerrė qė nuk ka vuajtur nga lėrimi i tokės ose ujitja e bimėve; ėshtė pa asnjė njollė apo tė metė." Ata thanė, "Tash na e solle tė vėrtetėn." Mė nė fund e flijuan, pas gjithė kėtij ngurrimi. Ai tha: “Ai thotė se ajo ėshtė lopė jo e lodhur duke lėruar tokėn as duke ujitur bimėt, ajo ėshtė pa tė meta dhe nė tė nuk ka shenjė (ngjyrė tjetėr)!” Ata thanė: “E tash na e sqarove saktė dhe e therrėn atė, e pėr pak e lanė pa e kryer punėn. Ai thotė, - u tha ky, - se ajo ėshtė njė lopė jo e lodhur duke lėvruar tokėn dhe duke ujitur arat, duhet tė jetė pa tė meta e pa shenjė. “Eh, tash e ke pėrshkruar si duhet”, i thanė, dhe e therrėn por memzi e bėnė kėtė. Ai (Musai) tha: “Me tė vėrtetė Ai (Perėndia) thotė se ajo lopė nuk ėshtė e lodhur nga lavra, as nga ujitja e tokės; s’ka tė metė dhe kurrfarė shenjė nė tė”. Ata thanė: “Tani na the tė vėrtetėn”. E prenė lopėn; por pėr njė fije nuk dashtėn ta bėnin kėtė.
[2:72] Ju kishit vrarė njė njeri, dhe u grindėt mes jush. Zoti kishte pėr ta nxjerr nė shesh atė qė u munduat ta fshihni. (Pėrkujtoni) Kur e patėt mbytur njė njeri dhe u kundėrshtuat mes veti pėr te, e All-llahu ėshtė zbulues i asaj qė e mbanit fshehtė. Dhe kur e patėt mbytur njė njeri, dhe filluat tė ziheni pėr ta fshehur, por All-llahu e nxori nė shesh atė ēka e fshihnit ju. Dhe pasi vratė njė njeri, dhe me kėtė rast u grindėt nė mes veti – Zoti e nxori nė shesh atė qė e fshihnit ju.
[2:73] Thamė, "Bjerni (viktimės) me njė pjesė (tė mėshtjerrės)." Atėherė Zoti e ktheu viktimėn nė jetė, dhe jua tregoi shenjat paralajmėruese tė Tij, qė tė kuptoni. E ne u thamė: “Mėshoni atij (tė vdekurit) me njė pjesė tė saj (tė lopės sė therrur)!” Ja, kėshtu All-llahu ngjallė tė vdekurit dhe ua sqaron argumentet e veta, ashtu qė tė kuptoni. Prandaj thamė qė t’i mėshoni atij me njė pjesė tė saj! E ashtu All-llahu ngjall tė vdekurit dhe ju tregon argumentet e veta, mbase do tė mblidhni mendjen! Na (Perėndia) kemi thėnė: “Mėshoni me njė copė tė asaj (lopės) tė vrarit!” Dhe kėshtu Perėndia do t’i ngjallė tė vdekurit dhe do tė ju tregojė argumentet e veta pėr tė kuptuar ju.
[2:74] Megjithatė, zemrat tuaja u ngurtėsuan si gurė, apo edhe mė shumė. Pasi qė ka gurė prej tė cilėve burojnė lumenj. Ka tė tjerė qė qahen dhe nxjerrin prroje tė qeta, dhe tė tjerė gurė pėrmblidhen teposhtė nga respekti pėr Zotin. Zoti nuk ėshtė i pavetėdijshėm pėr ēfarėdo qė bėni. Edhe pas (fakteve tė qarta) zemrat tuaja u bėnė pasandej tė forta si guri, e edhe mė tė forta, sepse ka nga gurėt prej tė cilėve gufojnė lumenj, e ka disa prej tyre qė ēahen dhe prej tyre buron ujė, madje ka prej tyre qė nga frika ndaj Zotit rrokullisen tatėpjetė (nga maja e kodrės). All-llahu nuk ėshtė i pakujdeshėm ndaj asaj qė veproni ju. Pastaj zemrat tuaja, pas asaj, u bėnė tė forta, sepse ka gurė prej tė cilėve shpėrthejnė burime, e ka, me siguri, edhe guri qė ēahet dhe prej tij del ujė, por ka, pamėdyshje edhe qė pėlcasin nga frika e All-llahut. All-llahu nuk ėshtė indiferent pėr atė ēka bėni ju. Por, pastaj (mbasi i patė kėto argumente) zemrat tuaja u forcuan e u bėnė si guri ose edhe mė tė forta, megjithėse ka gurė nga tė cilėt burojnė lumenj, e ka me tė vėrtetė, edhe shkembenjė qė ēahen e nga tė cilėt rrjedh uji e ka madje, gjithashtu qė prej frikės sė Perėndisė tė rrėzohet. – E Perėndia nuk ėshtė i pakujdesshėm ndaj veprimeve tuaja.
[2:75] A prisni prej tyre tė besojnė si ju, pėrderisa disa prej tyre dėgjonin fjalėn e Zotit, pastaj e shtrembėronin, me plot vetėdije dhe paramendim? A shpresoni se do t’u besojnė ata juve (jehudėt), kur dihet se njė grup prej tyre dėgjuan fjalėt e All-llahut, edhe pse i kishin kuptuar, e duke qenė tė vetėdijshėm (ē’bėnin) i ndryshuan ato. A dėshironi ju qė t’ju besojnė ata, qė njė grup prej tyre e dėgjonin fjalėn e All-llahut dhe pasi qė i kanė kuptuar, me vetėdije i kanė falsifikuar. A shpresoni ju se pėr hir tuajin Hebrenjt do tė bėhen besimtarė, kur disa prej tyre, i dėgjonin fjalėt e Zotit, e pasi i kuptonin, me vetėdije i pėshtjellonin (ato fjalė).
[2:76] Dhe kur i takojnė besimtarėt, thonė, "Ne besojmė," por kur mblidhen sė bashku, thonė, "Mos i njoftoni (besimtarėt) pėr informatat qė ju dhanė juve nga Zoti, sepse i furnizoni me mbėshtetje pėr argumentin e tyre lidhur me Zotėruesin tuaj. A nuk kuptoni?" E kur takonin ata qė kishin besuar (muslimanėt) thonin: “Ne kemi besuar! E kur veēoheshin ata mes veti thonin: “A po ju tregoni atyre (muslimanėve) pėr atė qė All-llahu ua shpalli juve (nė Tevrat rreth Muhammedit a. s.) qė ata para Zotit tuaj tė kenė argumente kundėr jush. A nuk jeni duke kuptuar. Kur takojnė besimtarė ata thonė: “Kemi besuar”! por sapo mbesin mė vete, thonė: “A po ju kallzoni pėr atė qė All-llahu vetėm juve ju ka shpaluar, qė t’u shėrbejė si argument kundėr jush para Zotit tuaj? A hiē nuk e merrni me mend?!” Kur tė takohen me besimtarėt ata thonė: “Na besojmė, e kur ngelin vetėm njėri me tjetrin – thonė: “A do t’u tregoni atyre, atė qė ua ka shpallė Perėndia (nė Tevrat), pėr ta pėrdorė atė si argument kundėr jush te Zoti juaj? A nuk po mendoni ju?
[2:77] A nuk e dinė qė Zoti din gjithēka qė fshehin, dhe gjithēka qė deklarojnė? A thua nuk e dinė ata (jehuditė) se All-llahu e di atė ēka e fshehin dhe atė ēka e publikojnė? A nuk e dinė ata se All-llahu di edhe atė ēka fshehin edhe atė ēka shfaqin? A nuk e dinė ata se Perėndia di atė qė fshehin dhe atė qė shpallin.
[2:78] Mes tyre ka tė pa shkrim qė nuk e dinė shkrimin, pėrveē nėpėrmjet thashethemeve, e pretendojnė qė e dinė. E ka disa prej tyre qė janė analfabetė, nuk e kuptojnė librin, por jetojnė vetėm nė shpresa, duke mos qenė tė sigurt. Prej tyre ka analfabetė, nuk dinė pėr Libėr, por vetėm pėr fall, dhe ata vetėm fantazojnė. Disa prej tyre janė analfabetė (nuk dinė tė lexojnė) Librin, pėrveē disa trillimeve; dhe ata flasin vetėm me hamendje.
[2:79] Prandaj, mjerė ata qė e shtrembėrojnė shkrimin me duart e veta, e pastaj, pėr pėrfitime tė vogla materiale, thonė, "Kjo ėshtė ēka shpalli Zoti." Mjerė ata pėr shtrembėrimin e tillė, dhe mjerė ata pėr pėrfitimet e tyre tė paligjshme. Ėshtė shkatėrrim pėr ata qė me duart e veta e shkruajnė librin, e pastaj thonė: “Ky ėshtė nga All-llahu!, e pėr tė arritur me te njė fitim tė paktė, pra ėshtė shkatėrrim i madh pėr ta ēka shkruan duart e tyre dhe ėshtė shkatėrrim i madh pėr ta ajo ēka fitojnė. Tė mjerėt ata, tė cilėt me duar tė veta shkruajnė libėr e pastaj thonė: “Ja, ky ėshtė prej All-llahut”, pėr tė nxjerrė ndonjė fitim tė parėndėsishėm. Dhe tė mjerėt ata pėr shkak se duartė e atyre e kanė shkruar dhe mjerė ata me ēka po fitojnė! mjer ata qė me duart e tyre shkruajnė vepėr (tė rrejshme), e pastaj thonė: “Kjo ėshtė prej Zotit” qė pėr kėtė tė kenė ndonjė dobi tė vogėl. Dhe mjer ata, qė kanė shkruar me duart e tyre, dhe mjer ata qė fitojnė nė kėtė mėnyrė!
[2:80] Disa madje thanė, "Nuk do tė na kapė Ferri, pėrveē njė numri tė kufizuar ditėsh." Thuaj, "A mos keni marrė zotim tė tillė nga Zoti – Zoti nuk e prish zotimin e Tij – apo po thoni pėr Zotin ēka nuk dini?" Ata edhe thanė: “Neve nuk do tė na kapė zjarri vetėm pėr disa ditė tė numėruara!” Thuaj: “A mos keni marrė prej All-llahut ndonjė premtim, e All-llahu nuk e thyen premtimin e vet, ose jeni duke thėnė pėr All-llahun atė qė nuk e dini? Ata thanė: “Neve zjarri nuk na prek, vetėm se pėr njė kohė tė caktuar”. Thuaj! “A i keni marrė besėn All-llahut pėr kėtė – se All-llahu nuk e then besėn e vet – apo thuani pėr All-llahun diēka qė nuk e dini?” Ata (Hebrenjtė) thanė: “Zjarri nuk do tė na prekė, pėrveē disa ditėsh tė numruara”. Thuaj (O Muhammed): “A keni marrė pėr kėtė ndonjė zotim prej Perėndisė – se Zoti nuk e shkel kurrė zotimin e vet; ose po shpifni kundėr Perėndisė aso gjėrash qė nuk i dini?”
[2:81] Me tė vėrtetė, ata qė mbledhin mėkate dhe pėrmbyten nga mėkatet e tyre do tė jenė banues tė Ferrit; nė tė qėndrojnė gjithmonė. Po, (do tė ju kapė zjarri) ai qė bėn keq dhe qė e vėrshojnė gabimet e tij, ata janė banues tė zjarrit, aty janė pėrgjithmonė. Po si jo! Atė qė bėnė keq do ta rrethojnė mėkatet e veta; ata do tė jenė banorė tė zjarrit ku do tė mbesin pėrgjithmonė. O, me tė vėrtetė! Ata qė punojnė vepra tė kėqia dhe fajet e tyre tė pėrhapen nga tė gjitha anėt, ata do tė jenė banorė tė skėterrės, ku do tė qėndrojnė pėrgjithmonė.
[2:82] Sa pėr ata qė besojnė, dhe ēojnė jetė tė drejtė, do tė jenė banues tė Parajsės; aty qėndrojnė gjithmonė. E ata qė besuan dhe bėnė vepra tė mira, ata janė banues tė Xhennetit, aty janė pėrgjithmonė. Dhe ata, tė cilėt besuan dhe bėjnė vepra tė mira – ata do tė jenė banorė tė xhennetit ku do tė mbesin pėrgjithmonė. Kurse, ata qė punojnė vepra tė mira – ata do tė jenė banorė tė xhennetit ku do tė qėndrojnė pėrgjithmonė.
[2:83] Ne lidhėm besėn me Fėmijėt e Izraelit: "Mos adhuroni askėnd pos Zotit. Tė nderoni prindėrit dhe tė keni kujdes ndaj tė afėrmve, jetimėve, dhe tė varfėrve. Tė silleni me miqėsi ndaj njerėzve. Tė zbatoni Lutjet e Kontaktit (Salat) dhe tė jepni bamirėsinė e obligueshme (Zeqat)." Por ju u kthyet prapa, pėrveē njė pakice, dhe u bėtė kundėrshtarė. (pėrkujtoni) Kur Ne morėm zotimin e bijve tė Israilit; mos adhuroni tjetėrkė, pėrveē All-llahun, tė silleni mirė ndaj prindėrve, ndaj tė afėrmėve, ndaj jetimėve, ndaj miskinėve (tė varfėrve) dhe njerėzve u thuani fjalė tė mira; faleni namazin dhe jepeni zekatin, e pastaj ju e thyet zotimin dhe pėrveē njė pakice prej jush, ia kthyet shpinėn zotimit. Dhe kur morėm fjalėn nga Izraelitėt: vetėm All-llahut t’i faleni dhe tu bėni mirė prindėrve, edhe tė afėrmėve, edhe bonjakėve edhe tė varfėrve, dhe njerėzve t’u flisni fjalė tė mira dhe kryeni faljen dhe zeqatin, por ju pastaj, pėrveē njė numri tė vogėl, tradhtuat dhe ia kthyet shpinėn. Dhe kur nga bijt e Israelit morėm premtimin se vetėm Perėndisė do t’i luten, dhe se do t’u bėjnė mirė prindėrve, tė afėrmve, bonjakėve dhe tė varfėrve, e do t’u flasin fjalė tė mira njerėzve dhe do tė bėjnė namazin, e do tė japin zeqatin; mirėpo, pastaj, ata, pėrpos njė pakice tė vogėl, kėto detyra i lanė pas dore, duke iu shmangur obligimit;
[2:84] Lidhėm besėn me ju, qė mos ta derdhni gjakun tuaj, as mos ta dėboni njėri tjetrin nga shtėpitė tuaja. Ju u pajtuat dhe ishit dėshmitarė. Dhe kur morėm zotimin tuaj qė tė mos derdhni gjakun tuaj, tė mos dėboni vetėn tuaj nga vendi juaj, e ju e pranuat, ndaj dėshmonie. Dhe kur morėm prej jush besėn se nuk do tė derdhni gjakun tuaj dhe se nuk do tė pėrzėni njėri-tjetrin nga shtėpitė tuaja, ju e pranuat kėtė dhe po e dėshmoni. Dhe kur nga ju morėm premtimin qė tė mos derdhni gjakun e njėri-tjetrit dhe qė tė mos e dėboni njėri-tjetrin nga atdheu juaj – ju e pranuat kėtė dhe ishi dėshmitarė (tė kėtij premtimi), -
[2:85] Prapėseprapė, jeni duke vrarė njeri tjetrin, dhe duke dėbuar disa prej jush nga shtėpitė e tyre, duke u bashkuar kundėr tyre mėkatnisht dhe djallėzisht. Edhe kur dorėzoheshin, kėrkonit haraē prej tyre. Dėbimi i tyre ishte i ndaluar pėr ju, pikė sė pari. A besoni nė njė pjesė tė shkrimit dhe nuk besoni nė tjetrėn? Ēfarė duhet tė jetė ndėshkimi pėr ata mes jush qė e bėjnė kėtė, pėrveē poshtėrim nė kėtė jetė, dhe njė ndėshkim shumė mė i rėndė nė Ditėn e Ringjalljes? Zoti nuk ėshtė i pavetėdijshėm pėr ēfarėdo qė bėni. Pastaj qe, ju jeni ata qė mbytni njėri-tjetrin, i dėboni disa prej jush nga vendi i tyre duke bashkėpunuar kundėr tyre si ėshtė mėkatė e padrejtė, e nėse ata bien te ju nė robėri, ju jepni konpensim pėr (t’i liruar) ata, e dėbimi i tyre nga vendi ėshtė i ndaluar pėr ju. A e besoni njė pjesė tė librit, e tjetrėn e mohoni? Ē’mund tė jetė ndėshkimi ndaj atij qė punon ashtu prej jush, pos poshtėrim nė jetėn e kėsaj bote, e nė ditėn e gjykimit ata hidhen nė dėnimin mė tė ashpėr. All-llahu nuk ėshtė i pakujdesshėm ndaj asaj qė veproni ju. Mirėpo, ju pėrsėri e mbytni njėri-tjetrin e disa nga ju i pėrzini nga shtėpitė e tyre – duke ndihmuar njėri-tjetrin, me mėkat e armiqėsi, kundėr atyre; por nėse u vijnė si tė zėnė robėr ju kompenzoheni, a e keni pasur tė ndaluar t’i pėrzini?! Si bėhet tė besoni njė pjesė tė Librit e tjetrėn pjesė ta mohini?! Ēfarė shpėrblimi ka ai nga ju, qė bėn ashtu nbė mos poshtėrsim nė kėtė botė, kurse nė ditėn e kijametit do tė vėhen nė mė tė rėndin dėnim. Dhe All-llahu nuk ėshtė indiferent ndaj asaj qė bėni ju. por pastaj, megjithatė vratė njėri-tjetrin e disa prej jush i dėbuat nga atdheu i tyre – duke i ndihmuar njėri-tjetrit kundėr tyre, duke bėrė faje dhe armiqėsi. E nėse ju vijnė tė robėruar, ju shpėtoni ata nga robėria me tė holla; kurse me marrėveshje u ėshtė e ndaluar t’i dėboni; apo njė pjesė tė Librit (Teuratit) i besoni, e kurse pjesės tjetėr nuk i besoni?! (Kjo ėshtė njė vepėr e keqe). – Kushdo qė vepron kėshtu nga ju, ndėshkimi i tij ėshtė poshtėrimi i tij nė kėtė jetė, e nė Ditėn e Kijametit do tė dėrgohen nė dėnimin mė tė ashpėr. – E, Perėndia nuk ėshtė i pakujdesshėm ndaj veprimeve tuaja.
[2:86] Janė ata qė blenė kėtė jetė tė ulėt, nė kėmbim tė Pėrjetėsisė. Si pasojė, atyre as nuk iu zbutet ndėshkimi kurrė, as nuk mund tė ndihmohen. Tė tillė janė ata, qė e vlerėsuan jetėn e kėsaj bote mbi botėn tjetėr, andaj atyre as nuk do tu lehtėsohet dėnimi, e as qė do tė ndihmohen ata. Ata janė, tė cilėt jetėn e kėsaj bote e blejnė me ahiretin, prandaj atyre vuajtja nuk do t’u lehtėsohet e as qė do tė jenė tė ndihmuar. Kėta janė ata, tė cilėt jetėn e kėsaj bote e kanė blerė me jetėn e ardhshme dhe atyre nuk do t’u lehtėsohet dėnimi as nuk do tė ndihmohen.
[2:87] Ne i dhamė Moisiut shkrimin, dhe pas tij dėrguam tė dėrguarė tjerė, dhe i dhamė Jezusit (Isės), birit tė Marisė (Merjemės), mrekulli tė mėdha dhe e mbėshtetėm me Frymėn e Shenjtė. A nuk ėshtė e vėrtetė se sa herė ndonjė i dėrguar shkoi tek ju me diēka qė nuk ju pėlqeu, egoja juaj ju bėri kryelartė? Disa prej tyre i refuzuat, dhe disa prej tyre i vratė. Ne i patėm dhėnė Musait librin dhe pas tij patėm dėrguar shumė pejgamberė. Isait, birit tė Merjemės i dhamė argumente (mrekulli) dhe e fuqizuam me (Xhibrilin) shpirtin e shenjtė. E saherė qė u erdhi ndonjė i dėrguar me ēka nuk u pėlqeu juve, a nuk u bėtė kryelartė dhe disa prej tyre i pėrgėnjeshtruat e disa i mbytėt? Ne i kemi pas dhėnė Musaut Librinn dhe pas tij kemi dėrguar profetė njėrin pas tjetrit. Edhe Isaut, tė birit tė Merjemes, i kemi dhėnė argumente tė qarta dhe e kemi pėrkrahur me Xehbrailin (Shpirt i shenjt). Dhe, a nuk bėheshit arrogantė sa herė qė ndonjė profet u solli atė ēka nuk u pėlqente juve, madje disa i shpallnit rrenacakė, kurse disa i mbytnit. Me tė vėrtetė, Na ia dhamė Librin (Teuratin) Musait dhe pas tij dėrguam profetėt njėrin pas tjetrit, e Isait, tė birit tė Merjemes ia dhamė argumentet e qarta (mrekullirat) dhe i ndihmuam me Xhebrailin. Dhe kurdoherė qė ndonjė profet u sjellte atė e cila nuk u pėlqente juve, ju kaperdiseshit, prandaj disa i pėrgėnjeshtruat, e disa i vratė.
[2:88] Disa thonė, "Mendjet tona janė tė kurdisura!" Jo, ėshtė njė mallkim prej Zotit, si pasojė e mosbesimit tė tyre, qė i mban larg nga besimi, me pėrjashtim tė njė pakice prej tyre. E (jehuditė e kohės sė Muhammedit) thonė: “Zemrat tona janė nė kėllėf!” Jo, por pėr shkak tė mosbesimit tė tyre, All-llahu i ka mallkuar, andaj pak janė qė besojnė (ose: pak send besojnė). Po thonė: “Zemrat tona janė tė ashpra”. Jo, por All-llahu i ka mallkuar ata pėr shkak tė mosbesimit tė tyre, prandaj ata fort pak janė qė besojnė. Ata (Hebrenjtė) thanė: “Zemrat tona janė tė mbuluara”. Jo, s’ėshtė ashtu, por ata i ka mallkuar Perėndia pėr shkak tė mohimit tė tyre; dhe prandaj prej tyre shumė pak besojnė.
[2:89] Kur ky shkrim u erdhi atyre nga Zoti, dhe edhe pse konfirmon dhe ėshtė nė pajtueshmėri me ēka ata kanė, dhe edhe pse ata e parathonin nė profecitė e tyre ardhjen e tij gjatė bisedės me mosbesimtarėt, kur profecisė sė tyre i erdhi koha, ata nuk i besuan. Nė kėtė mėnyrė, dėnimi i Zotit i kapė mosbesimtarėt. E kur u erdhi atyre prej All-llahut libri (Kur’ani) qė ėshtė vėrtetues i atij, qė e kishin pranė, e qė para se t’u vinte e kėrkonin ndihmėn e tij kundėr mosbesimtarėve, e mohuan atė (Muhammedin) qė e njihnin, kur u erdhi. Pra mallkimi i Allahut qoftė kundėr mosbesimtarėve! Pasi qė u erdhi Libri nga All-llahu, i cili e vėrteton atė ēka e kanė, por edhe mė herėt lypnin ndihmė kundėr mosbesimtarėve, dhe kur u vjen ajo qė ėshtė e njohur, atė e mohojnė, pra, paēin mallkimin e All-llahut ata qė nuk besojnė! Kur atyre u erdhi Libri (Kur’ani nga ana e Perėndisė (tė cilin e prisnin), e i cili vėrtetoi atė qė patėn ata, - e qysh pėrpara luteshin pėr ndihmė kundėr paganėve – dhe kur u erdhi ajo qė e dinin se ėshtė e vėrtetė, e mohuan atė; dhe prandaj mallkimi i Perėndisė qoftė mbi mohuesit! -
[2:90] Vėrtetė e trishtueshme ėshtė ajo pėr ēka i shitėn shpirtrat e tyre – tė refuzojnė kėto shpallje tė Zotit nga zilia qė Zoti dhuron mirėsinė e Tij mbi kėdo qė Ai do nga shėrbyesit e Tij. Si pasojė, ata vetėshkaktuan zemėrim mbi zemėrim. Mosbesimtarėt kanė vetėshkaktuar njė ndėshkim poshtėrues. E shėmtuar ėshtė ajo pėr ēka ata e shitėn vetvetėn. Atė qė e shpalli All-llahu tė mos e besojnė nga zilia, pėr shkak se All-llahu nga mirėsia e Tij t’i shpallė atij qė dėshiron nga robėt e vet. Andaj merituan zemėrim mbi zemėrim (gazep mbi gazep). Mosbesmtarėt kanė dėnim qė i poshtėrson. Ėshtė e mjerueshme ajo pėr ēka janė shitur. Tė mohojnė atė ēka u ka shpallur All-llahu, vetėm nga zilia qė All-llahu nga mirėsia e tij ia dėrgon shpalljen kujt do Ai, nga robėrit e vet, dhe kanė nxitur hidhėrim pas hidhėrimi, ndėrkaq pėr mosbesimtarėt ka dėnim tė turpshėm. Keq e shitėn veten ata, qė nga zilia nuk besuan nė atė qė ua shpalli Perėndia. Perėndia ia ka zbritur shpalljen atij qė ka dasht Ai nga robėrit e tij; dhe u kthyen pezėm mbi pezėm! E mohuesit i pret dėnimi poshtėrues.
[2:91] Kur u thuhet, "Besoni nė kėto shpallje tė Zotit," thonė, "Ne besojmė vetėm nė atė qė na u dėrgua neve." Pra, ata nuk besojnė nė shpalljet e mėvonshme, edhe nėse ėshtė e vėrteta nga Zotėruesi i tyre, edhe pse konfirmon ēka ata kanė! Thuaj, "Pse pra i vratė profetėt e Zotit, nėse ishit besimtarė?" Dhe kur atyre u thuhet: “Besoni atė qė e shpalli All-llahu”, ata thonė: “Ne besojmė atė qė na u shpall neve”, kurse e mohojmė atė pas tij, edhe pse ėshtė vėrtetues i atij, qė e kanė ata dhe ėshtė i vėrtet. Thuaj: “Nėse jeni besimtarė, pse i mbytnit mė parė pejgamberėt e All-llahut?” Dhe kur u thuhet: “Besoni asaj qė ju ka shpallur All-llahu”! thoshin: “Ne besojmė nė atė ēka na shpallet neve” – por nuk besojnė nė atė pas asaj, e ajo ėshtė e vėrteta qė po e vėrteton atė ēka e kanė. Thuaj! Po pėrse mė pėrpara i mbytnit profetėt e All-llahut pasi qenkeni besimtarė?” E kur atyre u thuhet: “Besoni nė atė qė ua ka shpallė Perėndia!” – ata pėrgjigjen: “Na besojmė nė atė qė na ėshtė shpallė neve” – dhe nuk besojnė nė atė qė ka zbritur pas (Kur’anit), e kjo ėshtė e Vėrtetė e cila vėrteton atė qė kanė ata. Thuaju atyre: “E nėse ishit besimtarė, pėrse i vratė pejgamberėt e Zotit nė atė kohė kur ju zbritėn?! (Me kėto sjellje u bėtė qafira).
[2:92] Ju shkoi Moisiu me mrekulli tė mėdha, por nė mungesė tė tij adhuruat viēin, dhe u bėtė shpirtligė. Juve u pat ardhur Musai me argumente, por pas tij ju e adhuruat viēin, pra ju ishit mizorė. Edhe Musa iu ka pasė sjellė argumente tė qarta, por ju nė mungesė tė tij pėrsėri morėt viēin (t’i besoni) duke bėrė kėshtu mizori e padrejtėsi.” Me tė vėrtetė, Musai ju zbriti me mrekulli tė mėdha, por gjatė mungesės sė tij, ju viēin e adhuruat si zot, prandaj u bėtė fajtorė tė mėdhenj (me kėtė sjellje).
[2:93] Ne lidhėm besėn me ju, derisa mbi ju ngritėm Malin Sinai, duke thėnė, "Tė ju pėrmbaheni urdhrave qė jua dhamė, me vendosmėri, dhe dėgjoni." Ata thanė, "Dėgjojmė, por nuk ju bindemi." Zemrat e tyre u mbushėn me admirim ndaj viēit, pėr shkak tė mosbesimit tė tyre. Thuaj, "Vėrtetė e trishtueshme ėshtė ajo qė ju urdhėron besimi juaj, nėse keni ndonjė pikė besimi." (Pėrkujtoni) Kur morėm premtimin tuaj dhe mbi ju ngritėm kodrėn Tur, (u thamė) merrni kėtė qė u dhamė seriozisht dhe dėgjoni (respektoni). Ata thanė: “Dėgjuam (me vesh) e kundėrshtuam”. E pėr shkak tė mosbesimit tė tyre, adhurimi ndaj viēit ishte pėrzier me gjak nė zemrat e tyre. Thuaj: “Nėse jeni besimtarė, besimi juaj ėshtė duke u udhėzuar keq”. Dhe kur prej jush kemi marrė besėn tuaj, dhe e ngritėm pėrmbi ju malin Tur; “Merrnie seriozisht atė ēka a japim dhe dėgjoni!” Ata thonė: “Ne dėgjuam, por jemi tė padėgjueshėm”. Zemrat e tyre pėr shkak tė mosbesimit tė tyre akoma ishin tė fryra me viē. Thuaj: “Ėshtė shumė e keqe ajo ku po ju shpie besimi juaj, nėse jeni sadopak besimtarė”. Kur Na morėm premtimin nga ju dhe ngritėm malin e Turit mbi ju, thamė: “Merrni seriozisht atė qė ua kemi dhėnė juve (Teuratin) dhe dėgjoni!” – Ata thanė: “Na dėgjuam, por kundėrshtojmė!” – Pėr shkak tė mohimit, atyre nė zemra u ishte rrėnjosė dashuria e viēit (adhurimi i tij). Thuaju: “Nėse jeni besimtarė, sa gjė tė keqe po ju urdhėruaka besimi juaj!”
[2:94] Thuaj, "Nėse vendbanimi i Pėrjetėsisė ėshtė i rezervuar pėr ju tek Zoti, duke pėrjashtuar tė gjithė njerėzit e tjerė, atėherė ju duhet ta dėshironi vdekjen, nėse jeni tė sinqertė." Thuaj: “Nėse bota tjetėr (Xhenneti) te All-llahu ėshtė vetėm pėr ju, edhe pėr njerėzit e tjerė, nėse jeni tė sinqert, kėrkone vdekjen (e shkoni mė shpejtė). Thuaj: “Nėse te All-llahu ėshtė siguruar xhenneti vetėm pėr ju, e jo edhe pėr njerėzit tjerė, ju lypne vdekjen nėse jeni tė siqertė”! Thuaju (O Muhammed): “Nėse vetėm pėr ju te Perėndia u ėshtė siguruar xhenneti, e jo pėr njerėzit tjerė, atėherė, nėse flisni tė vėrtetėn, kėrkoni vdekjen”.
[2:95] Ata nuk e dėshirojnė, pėr shkak tė veprave tė tyre tė kryera. Zoti ėshtė tėrėsisht i vetėdijshėm pėr shpirtligjtė. E pėr shkak tė veprave tė tyre (mėkateve), ata kurr nuk e dėshirojnė atė. All-llahu di pėr zullumqarėt. Por kurrė nuk do ta lypin, pėr shkak tė asaj se ēka bėjnė! Ndėrsa All-llahu i di mirė kriminelėt. Por ata kurrsesi nuk e dėshirojnė vdekjen, pėr shkak tė tė kėqijave qė kanė punuar! – E Perėndia i di mirė ata qė shkelin drejtėsinė.
[2:96] Nė fakt, mė tė mėdhenjtė lakmues pėr jetė do i gjesh ata; edhe mė lakmues se idhujtarėt. Njė i tyre dėshiron tė jetojė njė mijė vjet. Por kjo nuk do e shpėtojė nga ndonjė ndėshkim, sado qė tė jetojė. Zoti ėshtė pamės i ēdo gjėje qė bėjnė. Ėshtė e sigurtė se njerėzit mė lakmues pėr tė jetuar, ti ke pėr tė gjetur ata (jehuditė), bile edhe mė lakmues se idhujtarėt. Ndonjėri prej tyre dėshiron tė jetojė njėmijė vjet, por edhe sikur tė jetojė, ajo (jeta e gjatė) nuk do ta shpėtoj atė prej dėnimit. All-llahu sheh ēka veprojnė ata. Ti gjithsesi do t’i shohėsh se ata e duan jetėn mė shumė se tėrė njerėzit tjerė, edhe se sa ata qė janė politeistė. Dikush do tė dėshironte tė jetojė njėmijė vjet edhe pse ajo, edhe sikur tė jetonte aq, nuk do ta largonte nga vuajtja. All-llahu sheh mirė se ēka punojnė. Dhe padyshim, do t’i gjesh ata (Hebrenjtė) mė lakmues pėr tė jetuar se sa njerėzit tjerė, e madje edhe se paganėt. Ēdonjėri nga ata dėshiron tė jetojė njėmijė vjet; por edhe nse jeton aq, nuk do tė mund t’i ikė dėnimit! – Se Zoti i sheh punėt e tyre.
[2:97] Thuaj, "Kushdo qė kundėrshton Gabrielin duhet ta di qė ai ta ka zbritur kėtė (Kuran) nė zemėr, sipas dėshirės sė Zotit, qė konfirmon shkrimet paraprake, dhe jep udhėzime dhe lajme tė mira pėr besimtarėt." Thuaj: Kush ėshtė armik i Xhibrilit (ėshtė armik i All-llahut), e ai me urdhėrin e All-llahut e zbriti Kur’anin nė zemrėn tėnde, qė ėshtė vėrtetues i asaj qė ishte mė parė dhe udhėrrėfyes e pėrgėzues pėr besimtarėt. Thuaj: “Kush ėshtė armik i Xhebrailit? E ai, me lejen e All-llahut, ty tė vė atė (Kur’anin) nė zemėr, i cili i vėrteton ata ēka ishin mė pėrpara tij, si udhėrrėfim e pėrgėzim pėr besimtarė”. Thuaju: “Kush ėshtė armik i Xhebrailit? (duke qenė i lavdėrueshėm); Ai e ka zbritur Kur’anin nė zemrėn tėnde me lejen e Perėndisė – pėr tė vėrtetuar librat e shenjta – dhe ėshtė udhėrrėfyes e sihariq pėr muslimanėt.
[2:98] Kushdo qė kundėrshton Zotin, dhe engjėjt e Tij, dhe tė dėrguarit e Tij, dhe Gabrielin dhe Mikaelin, duhet ta di qė Zoti kundėrshton mosbesimtarėt. Kush ėshtė armik i All-llahut, i engjėjve tė Tij, i tė dėrguarve tė Tij, i Xhibrilit dhe i Mikailit (ai ėshtė mosbesimtarė), All-llahu ėshtė pa dyshim armik i mosbesimtarėve. Kush ėshtė armik i All-llahut dhe i engjujve tė tij edhe profetėve tė tij edhe Xhebrailit dhe Mikailit – e All-llahu ėshtė, hiē pa dyshim, armik i atyre qė nuk besojnė. Kush ėshtė armik i Perėndisė, i engjujve tė Tij dhe pejgamberėve tė Tij, dhe Xhebrailit e Mikailit – (ai ėshtė qafir); e Perėndia ėshtė me tė vėrtetė armik i qafirėvet.
[2:99] Ne tė zbritėm ty tė tilla shpallje tė qarta, dhe vetėm shpirtligjtė do i refuzojnė. Ne tė kemi shpallur ty (Muhammed) argumente tė qarta dhe ato nuk i mohon askush, pėrveē atyre qė kanė dalė respektit. Dhe ne ty tė kemi shpallur argumente tė qarta dhe kėta nuk i mohon tjetėrkush pėrveē tė mbrapshtėrve. Me tė vėrtetė, Na tė kemi zbritur Ty argumente tė qarta, e qė vetem njerėzit e kėqij nuk duan t’u besojnė.
[2:100] A nuk ėshtė fakt qė kur ata lidhin besėn dhe zotohen qė do e mbajnė, disa prej tyre gjithmonė e shpėrfillin? Nė fakt, shumica e tyre nuk besojnė. (nuk besojnė argumentet tona se) Saherė qė ata kanė dhėnė ndonjė premtim, njė grup prej tyre e hodhi atė, por shumica e tyre nuk beson. A ēdo herė kur marrin ndonjė obligim e prishin disa prej tyre? Jo, por shumica sish nuk besojnė. A thua ēdoherė qė japin ndonjė premtim – disa prej tyre e refuzojnė, ndėrsa shumica prej tyre nuk besojnė.
[2:101] Tash qė njė i dėrguar prej Zotit u ka ardhur atyre,* edhe pse ai vėrteton shkrimin e tyre, disa ndjekės tė shkrimit (Jahuditė, tė Krishterėt, dhe Myslimanėt) hedhin pas shpine shkrimin e Zotit, sikur tė mos e kishin pasur kurrė. E kur u erdhi atyre ndonjė i dėrguar prej All-llahut, vėrtetues i asaj qė kishin ata, njė grup prej tyre tė cilėve iu ishte dhėnė libri, e hodhi pas shpine librin e All-llahut, kinse nuk dinin (asgjė). Dhe kur u pat ardhur Profeti nga All-llahu, qė ua vėrtetonte atė ēka e kishin, njė grup prej atyre – tė cilėve u qe dhėnė Libri – e hudhnin pas shpine Librin e All-llahut, kinse nuk e dinin. Kur ju erdhi atyre Pejgamberi i Zotit (Muhammedi), vėrtetues i librit qė kanė ata, njė grup i tyre, tė cilėve iu dha Libri, gjoja se nuk e dinin pėr tė, e hodhėn pas shpine Librin e Zotit (Teuratin).
[2:102] Ata ndoqėn ēka i mėsuan djajtė rreth mbretėrisė sė Salomonit (Sulejmanit). Mirėpo Salomoni nuk ishte mosbesimtar, por djajtė ishin mosbesimtarė. Ata ua mėsonin njerėzve magjinė, dhe atė qė zbriti nėpėrmjet dy engjėjve nė Babel, Harutit dhe Marutit. Kėta dy nuk pėrhapnin njohuri tė tillė pa ju thėnė: "Ky ėshtė njė test. Tė mos e keqpėrdorni njė njohuri tė tillė." Por njerėzit e pėrdorėn nė intriga tė dėmshme siē ėshtė ndarja e martesave. Ata nuk mund ta dėmtojnė askėnd kundėr dėshirės sė Zotit. Ata pra mėsojnė ēka i dėmton, e jo ēka ju sjell dobi, dhe e dinė shumė mirė se kushdo qė ushtron magji nuk do tė ketė hise nė Pėrjetėsi. Vėrtetė e trishtueshme ėshtė pėr ēka i shesin shpirtrat e tyre, sikur veē ta dinin. (E hodhėn librin e Zotit) E ndoqėn atė qė thonin djajt nė kohėn e sundimit tė Sulejmanit. Por Sulejmani nuk ishte i pafe, djajt ishin tė pafe, sepse u mėsonin njerėzve magjinė. (Ndoqėn) Edhe atė qė u zbriti nė Babil dy engjėjve, Harutit dhe Marutit. E ata tė dy nuk i mėsonin askujt (magjinė) para se t’i thonin: “Ne jemi vetėm sprovė, pra mos u bėn i pa fe!” E, mėsonin (njerėzit) prej atyre dyve atė (magji) me ēka ndanin burrin prej gruas sė vet, por pa lejėn e All-llahut me atė askujt nuk mund t’i bėnin dėm dhe ashtu mėsonin ēka u sillte dėm e nuk u sillte dobi atyre. E ata (jehuditė) e kanė ditur se ai qė (hodhi librin) e zgjodhi atė (magjinė), ai nė botėn tjetėr nuk ka ndonjė tė drejtė (nė mėshirėn e Zotit). Po ta dinin, ata se pėr ē’ka e shitėn vetveten, ajo ėshtė shumė e keqe. Dhe shkonin pas asaj qė u kanė folur djajtė pėr mbretėrinė e Sulejmanit. Sulejmani nuk ka qenė mosbesimtar, - porse djajtė janė mosbesimtarė (patėn mohuar) duke i mėsuar njerėzit magji dhe ēka u zbriti dy engjujve, Harut dhe Marut, nė Babilon. Dhe ata dy nuk ia kanė mėsuar askujt, madje thoshin: “Nne jemi vetėm njė sprovė, ti mos u bėn mosbesimtar!” Dhe njerėzit mėsonin prej atyre dyve si ta ndajnė burrin prej gruas, por me kėtė nuk mund t’i bėnin dėm kurrkujt pa vullnetin e All-llahut. Dhe mėsonin atė qė u bėn dėm atyre e nuk u bėn kurrfarė dobie edhe pse e kanė ditur se ai qė e merrte atė (mjeshtri) nuk do tė ketė kurrfarė fati nė botėn tjetėr. Po shumė e keqe ėshtė ajo, nėse e dinė, pėr ēka e kanė shitur veten. (Jehuditė e braktisėn Teuratin) dhe shkonin pas shpifjeve qė bėnin djajt kundėr mbretėrisė sė Sulejmanit. E Sulejmani nuk ishte mohues, por djajt ishin mohues, qė u mėsonin njerėzve magjinė dhe dijeninė qė u ishte dėrguar dy ėngjujve nė Babiloni – Harutit e Marutit. Kėta ėngjuj nuk i mėsonin ndokujt magji pa i thėnė: “Na vetėm provojmė, dhe ti mos u bėn mohues!” Dhe njerėzit mėsuan nga kėta dy se si t’i ndajnė bashkėshortėt. Por magjistarėt – pa lejen e Zotit nuk mund t’i bėnin dėm askujt. Njerėzit megjithatė mėsonin ato gjėra qė i dėmtojnė e nuk u bėjnė dobi; dhe me tė vėrtetė e dinin se ai qė e ka pėrvetėsuar kėtė mjeshtri nuk do tė ketė kurrfarė tė mire nė jetėn tjetėr. E sa e keqe ėshtė ajo shit-blerje me magji. Oh! Sikur ta dinin ata?!
[2:103] Nėse besojnė dhe ēojnė jetė tė drejtė, shpėrblimi prej Zotit ėshtė shumė mė i mirė, sikur veē ta dinin. E sikur tė kishin besuar ata dhe sikur tė ishin ruajtur (prej mėkateve), po tė dinin, shpėrblimi prej All-llahut do tė ishte shumė mė i dobishėm. Dhe sikur ata tė besonin dhe tė ruheshin, shpėrblimi nga All-llahu do tė ishte gjithsesi mė i mirė, sikur ta dinin?! Dhe sikur ata (Hebrenjt) tė besonin dhe tė druanin, shpėrblimi i Perėndisė do tė ishte mė i mirė (tė cilėn e merituan prej besimit). Oh! Sikur ta dinin ata!
[2:104] O ju qė besoni, nuk duhet tė thoni, "Raina"* (kujdestarona). Por tė thoni, "Undhurna" (ruana), dhe dėgjoni. Mosbesimtarėt kanė vetėshkaktuar ndėshkim qė dhemb. O ju qė keni besuar, mos thuani: Raina - po thuani: Undhurna dhe respektoni! Mosbesimtarėt kanė dėnim tė dhėmbshėm. O besimtarė, mos thuani fjalėn “raina” po thuani “undhurna” dhe dėgjoni! E mosbesimtarėt i pret dėnim i dhembshėm. O besimtarė! Mos thuani: “Rįinį”, por thuani: “Undhurnį”, - shikona neve dhe dėgjoni! E, pėr mohuesit ka dėnim pikėllues.
[2:105] As mosbesimtarėt mes ndjekėsve tė shkrimit, e as idhujtarėt, nuk duan tė shohin ndonjė bekim tė zbres mbi ju nga Zotėruesi juaj. Megjithatė, Zoti derdh bekimet e Tij mbi kėdo qė Ai zgjedhė. Zoti posedon mirėsi pakufi. As ata, ithtarėt e librit qė nuk besuan, e as idhujtarėt nuk duan qė juve tė ju vijė ndonjė e mirė nga Zoti juaj. Mirėpo, All-llahu me mėshirėn e vet veēon atė qė dėshiron, All-llahu ėshtė Zot i mirėsisė sė madhe. Ata, tė cilėt nuk besojnė qofshin ithtarė tė Librit a politeistė, nuk duan qė juve t’ju shpallet nga Zoti juaj ēfarėdo e mirė qoftė. Porse All-llahu e dallon kė tė dojė me mėshirėn e vet. All-llahu ka mirėsi tė madhe. Nuk duan mohuesit: ithtarėt e Librit dhe paganėt, qė t’u zbresė juve ndonjė e mirė nga Zoti juaj. E, Perėndia, mėshirėn e vet ia dhuron kujt tė dojė; Perėndia ėshtė pronar i mirėsisė sė madhe.
[2:106] Kur e shfuqizojmė ēfarėdo mrekullie, ose e bėjmė tė harrohet, e prodhojmė njė edhe mė tė mirė, ose sė paku tė barabartė. A nuk e dini faktin qė Zoti ėshtė i Plotfuqishėm? Ne nuk abrogojmė (pezullojmė) asnjė nga argumentet tona, apo ta hedhim nė harresė e tė mos sjellim edhe mė tė dobishėm se ai, ose tė ngjashėm me te. A nuk e ke ditur se All-llahu ėshtė i plotfuqishėm pėr ēdo send? Ne nuk pezullojmė asnjė ajet apo ta harrojmė, po sjellim mė tė mirė se ai ose tė ngjashėm sikur ai. A nuk e ke ditur se All-llahu ka mundėsi pėr ēdo send? Na nuk i mohojmė ligjet e as nuk i lėmė qė tė harrohen ato, e ejellim ndonjė tjetė rmė tė mirė ose tė ngjashėm me tė (e me tė vėrtetė), ti e di se Perėndia ėshtė i plotėfuqishėm.
[2:107] A nuk e njihni faktin qė Zoti posedon mbretėrimin e qiejve dhe tokės; qė nuk keni askėnd pos Zotit si Zotėrues dhe Sundues tuajin? A nuk e ke ditur se vetėm All-llahut i takon sundimi i qiejve e i tokės, dhe se pos All-llahut nuk keni as mbrojtės as ndihmėtar. A nuk e ke ditur se All-llahut i takon pushteti i qiejve dhe tokės, dhe ju pėrveē All-llahut nuk keni mbrojtės tjetėr as ndihmėtar? A nuk e di ti (me siguri e di) se vetėm Perėndia ėshtė pronar i qiejve dhe Tokės dhe ju pėrpos Perėndisė nuk keni tjetėr mbrojtės as ndihmės?
[2:108] A dėshironi tė kėrkoni nga i dėrguari juaj ēka u kėrkua nga Moisiu nė tė kaluarėn? Kushdo qė zgjedhė mosbesimin, nė vend tė besimit, vėrtetė ka humbur rrugėn e drejtė. A doni tė pyetni tė dėrguarin tuaj sikurse u pyet mė parė Musai. Ai qė e ndėrron besimin me mosbesimin, ai tanimė e ka humbur rrugėn e drejtė. A doni tė kėrkoni nga Profeti juaj siē kanė kėrkuar mė parė nga Musa? Dhe kush e ndėrron besimin me mosbesim ai e ka humbur rrugėn e drejtė. A mos doni tė pyesni Pejgamberin tuaj ashtu siē u pyet Musai mė parė? E kush e ndėrroi besimin me mohim, padyshim, ai e ka humbur edhe rrugėn e drejtė.
[2:109] Shumė ndjekės tė shkrimit mė me dėshirė do t’ju kishin parė duke ju rikthyer mosbesimit, tash qė keni besuar. Kjo ėshtė pėr shkak tė xhelozisė sė tyre, pasi pėr ta e vėrteta ėshtė bėrė evidente. T’i falni, dhe t’i lini rehat, deri sa Zoti ta sjellė drejtėsinė e Tij. Zoti ėshtė i Gjithėfuqishėm. Shumė ithtarė tė librit (jehudi, krishterė), edhe pasiqė iu ėshtė bėrė e qartė e vėrteta, nga vetė zilia e tyre personale dėshiruan qė pas besimit tuaj t’iu kthejnė nė mosbesimtarė, pra ju lini dhe largohuni prej tyre derisa All-llahu ta sjellė urdhėrin e vet. All-llahu ka mundėsi pėr ēdo send. Shumė ithtarė tė Librit kanė dėshiruar qė, t’ju kthenin nė mosbesimtarė, pasi jeni bėrė besimtarė, nga egoizmi i verbėruar i tyre, edhe pasi qė u ėshtė sqaruar e vėrteta, por ju falni dhe hiquni atyre derisa All-llahu nuk bjen vendimin e vet. All-llahu, njėmend, ka mundėsi pėr ēdo gjė. Shumica e ithtarėve, tė Librit tė Shenjtė, prej zilisė qė kanė nė vete, dėshirojnė qė t’ju kthejnė nga besimi nė mohim, pasi e vėrteta atyre iu tregua haptazi; por, ju falni ata dhe hiqni dorė, pėr deri sa tė arrijė urdhėri i Perėndisė. – Me tė vėrtetė Perėndia ėshtė i Plotėfuqishėm.
[2:110] T’i zbatoni Lutjet e Kontaktit (Salat) dhe jepni bamirėsinė e obligueshme (Zeqat). Ēfarėdo tė mire qė e dėrgoni pėr veten tuaj, do e gjeni te Zoti. Zoti sheh ēdo gjė qė bėni. Kryeni faljen (namazin) dhe jepne Zeqatin, e ēfardo tė mirė qė e pėrgatitni pėr veten tuaj, atė e gjeni te All-llahu. S’ka dyshim All-llahu pėrcjell ēdo veprim tuajin. Dhe kryeni faljen dhe jepni zeqatin! E ēka do qė tė bėni mirė pėr vete, do ta gjeni te All-llahu. Me siguri All-llahu sheh mirė se ēka punoni. Bėni namaz, dhe jepni zeqatin, e ēfarėdo tė mirė qė bėni do ta gjeni te Perėndia, se Perėndia, me tė vėrtetė, sheh mirė atė qė punoni.
[2:111] Disa thanė, "Askush nuk do tė hyjė nė Parajsė pėrveē Jahudive ose tė Krishterėve!" E tillė ėshtė ėndrra e tyre. Thuaj, "Paraqitna provat, nėse keni tė drejtė." Ata edhe thanė: “Kurrsesi nuk ka pėr tė hyrė kush nė Xhennet, pėrveē atij qė ėshtė jehudi ose i krishterė! Ato janė fantazi tė tyre! Thuaju: “Sillni argumentin tuaj (ēka thoni) po qe se jeni tė drejtė? Ata thonė, nė xhennet nuk do tė hyjnė tė tjerė pėrveē kush ėshtė ebrej ose krishterė. Ajo ėshtė dėshirė e tyre! Ti thuaju: “Sillni argumentin tuaj nėse jeni tė sinqertė!” (Hebrenjt dhe tė krishterėt) thonin: askush nuk do tė hyjė nė xhennet pėrveē hebrenjve ose tė krishterėve. – Kėto janė dėshirat e tyre boshe! – Thuaju ti (O Muhammed): “Nėse ju jini tė drejtė, sillni argumentin (pėr atė qė po thoni).
[2:112] Nė tė vėrtetė, ata qė ia nėnshtrojnė veten plotėsisht vetėm Zotit, pėrderisa ēojnė jetė tė drejtė, do tė marrin shpėrblimin nga Zotėruesi i tyre; nuk kanė pse tė frikėsohen, e as nuk do tė brengosen.* Nuk ėshtė ashtu (si thonė ata), po ai qė ėshtė dorėzuar All-llahut dhe ėshtė bamirės, ai e ka shpėrblimin e vet te Zoti i tij, pėr ata nuk ka frikė, as nuk kanė pse tė mėrziten. Pėrkundrazi: Ai qė i ėshtė dorėzuar All-llahut dhe ėshtė bamirės, ai e ka shpėrblimin e vet te Zoti i vet dhe ata nuk do tė frikėsohen as do tė pikėllohen. Jo! – Po! Ai qė i pėrulet Perėndisė dhe punon vepra tė mira, pėr atė ka shpėrblim te Zoti i tij, pėr ta nuk ka frikė as pikėllim.
[2:113] Jahuditė thanė, "Tė Krishterėt nuk bazohen nė asgjė," e tė Krishterėt thanė, "Jahuditė nuk bazohen nė asgjė." E qė tė dy e lexojnė shkrimin. Tė tilla janė shprehjet e atyre qė nuk kanė aspak dije. Zoti do i gjykojė nė Ditėn e Ringjalljes, lidhur me grindjet e tyre. Jehuditė thanė se tė krishterėt nuk kanė tė mbėshtetur nė asgjė (nuk kanė fe tė vėrtetė). Edhe tė krishterėt thanė se jehudit nuk janė tė mbėshtetur nė asgjė, e duke qenė se ata tė dy palėt e lexojnė librin. Po kėshtu si thėniet e tyre, thanė edhe ata qė nuk dinin (idhujtarėt pėr Muhammedin). Po nė ditėn e gjykimit pėr atė qė ata nuk pajtoheshin, All-llahu gjykon ndėrmjet tyre. Ebrejtė thonė: “Tė krishterėt nuk janė nė rrugė tė drejtė, “kurse tė krishterėt thonė: “Ebrejtė nuk janė nė rrugė tė drejtė”, e ata tė gjithė lexojnė Librin. Pikėrisht ashtu siē flasin ata, thanė edhe ata qė nuk dinė. Por All-llahu do t’i gjykojė nė ditėn e gjykimit pėr atė nė ēka kundėrshtohen. Hebrenjt thanė: “Krishterėt nuk kanė kurrfarė baza!” Kurse tė krishterėt thonė: “Hebrenjt nuk kanė kurrfarė baza!” E, ata lexojnė Librin. Po kėshtu, thanė edhe ata qė nuk dinė, siē thonė ata (hebrenjt e tė krishterėt). E, Perėndia, do tė gjykojė nė Ditėn e Kijametit, pėr atė qė nuk pajtoheshin ata.
[2:114] Kush janė mė tė kėqij se ata qė bojkotojnė vendlutjet e Zotit, ku pėrkujtohet emri i Tij, dhe kontribuojnė nė braktisjen e tyre? Ata nuk duhet tė hynė nė to pėrveē duke u frikėsuar. Ata do tė vuajnė poshtėrim nė kėtė jetė, dhe nė Pėrjetėsi do tė vuajnė ndėshkim tė tmerrshėm. E kush mundet tė jetė mė mizor se ai qė nė xhamitė e All-llahut pengon tė pėrmendet emri i Tij (tė bėhet ibadet) dhe pėrpiqet pėr shkatėrrimin e tyre. Atyre ndryshe nuk u takoi tė hyjnė vetė nė to, vetėm duke qenė rrespektues (tė tyre e jo rrėnues). Ata nė kėtė jetė kanė nėnēmim e nė botėn tjetėr dėnim tė madh. Kush ėshtė mė mizor se ai, i cili pengon qė nė xhamit e All-llahut tė pėrmendet emri i Tij, dhe pėrpiqet pėr rrėnimin e tyre. Ata nuk kanė pėr tė hyrė aty, pėrveē se me frikė. Ata nė kėtė botė kanė turpin, kurse nė atė botė dėnimin e madh. Kush ėshtė mė fajtorė se ai qė pengon tė pėrmendurit e emrit tė Perėndisė nėpėr faltoret (xhamitė) dhe pėrpiqet pėr shkatėrrimin e tyre? Ata nuk hyjnė nė to, pėrveē atėherė kur kanė ndonjė frikė (trishtim). Pėr ta, nė kėtė jetė ka poshtėrim, kurse nė jetėn tjetėr dėnim tė madh.
[2:115] E Zotit ėshtė lindja dhe perėndimi; kudo qė shkoni aty do tė jetė prania e Zotit. Zoti ėshtė i Gjithėpranishėm, i Gjithėdijshėm. Tė All-llahut janė edhe (anėt nga) lindja edhe perėndimi, dhe kahdo qė tė ktheheni, aty ėshtė anė e All-llahut. Vėrtetė, All-llahu ėshtė i gjerė (nė bujari) e i dijshėm. Tė All-llahut janė edhe lindja edhe perėndimi, kahdo qė tė ktheheni atje ėshtė anė e All-llahut. All-llahu ėshtė pa dyshim i gjėrė dhe shumė i dijshėm. Lindja dhe Perėndimi tė Perėndisė janė e, kahdo qė tė ktheheni (me urdhėr tė Tij) ėshtė kėnaqėsia e Perėndisė. – Perėndia me tė vėrtetė ėshtė universal (me cilėsi tė larta) dhe Ai di ēdo gjė.
[2:116] Ata thanė, "Zoti ka lindur djalė!" Qoftė i madhėruar! Kurrė. E tij ėshtė gjithēka nė qiej dhe tokė; gjithēka i ėshtė nėnshtruar Atij. Ata (ithtarėt e librit) thanė: “All-llahu ka fėmijė” I pastėr ėshtė Ai nga kjo e metė! E Tij ėshtė gjithēka nė qiej e nė tokė, gjithēka i ėshtė nėnshtruar Atij. Thonė: “All-llahu ka njė fėmijė”. Qoftė lartėsuar Ai! Jo, po tė atij janė krejt ēka ka nė qiej dhe nė tokė, Atij tė gjithė i nėnshtrohen; Ata (tė krishterėt) thanė: “Perėndia ka fėmijė”. Ai ėshtė i pastėr nga ajo veēori. Por, me tė vėrtetė, ēdo gjė qė gjendet nė qiej dhe nė Tokė janė tė Tij, dhe Atė e adhurojnė tė gjithė.
[2:117] Nismėtari i qiejve dhe tokės: pėr tė bėrė ēfarėdo Ai vetėm i thotė, "Ji," dhe ėshtė. Ai ėshtė shpikės i qiejve e i tokės (pa kurrfarė modeli tė mėparshėm) e kur dėshiron diēka, ai vetėm i thotė: “Bėhu!” nė atė moment bėhet. Zanafillės i qiejve dhe i tokės, dhe kur do tė zbatojė diēka ai vetėm i thotė: “Bėhu!” dhe bėhet. Ai ėshtė krijues i pashembull i qiejve dhe i Tokės dhe kur tė vendos pėr ndonjė gjė, vetėm thotė pėr tė: “Bėhu!” – dhe ajo bėhet.
[2:118] Ata qė nuk kanė aspak dije thonė, "Veē sikur Zoti tė mund tė na fliste, ose ndonjė mrekulli tė mund tė na vinte!" Tė tjerėt para tyre kanė shprehur thėnie tė ngjashme; mendjet e tyre janė tė ngjashme. Ne i shfaqim mrekullitė pėr ata qė janė tė sigurt. E ata qė nuk dinė (kurejshitėt politeistė) thanė: “Pėrse tė mos na flasė neve All-llahu, ose tė na vijė ndonjė argument!” po kėshtu, thėniet e tyre nė mėnyrė tė njėjtė i patėn pėrsėritur edhe ata qė ishin para tyre. Tė njėjta janė zemrat e tyre. Ne tanimė sqaruam argumentet pėr njė popull qė dėshiron tė bindet. Kurse ata qė nuk dinė tė flasin: “Pėrse tė mos na flasė neve All-llahu ose tė na vijė ndonjė argument”! Ashtu, mu si fjalėt e tyre kanė folur edhe ata pėrpara tyre. Kanė zemra tė ngjashme, kurse ne i patėm sqaruar argumentet pėr njerėzit qė janė tė bindur. Kurse tė paditurit thonė: “Tė kishte tė bisedojė Perėndia me ne, ose sė paku tė na sillte ndonjė argument! Njėsoj thonin edhe ata para tyre; zemrat e tyre i pėrngjanin njėra-tjetrės! E Na, me tė vėrtetė, atyre qė besojnė ua shpjegojmė dokumentet bindshėm.
[2:119] Ne tė kemi dėrguar ty* me tė vėrtetėn si bartės tė lajmeve tė mira, si dhe paralajmėrues. Ti nuk pėrgjigjesh pėr ata qė vetėshkaktojnė Ferrin. Ne tė dėrguam ty (o Muhammed a. s.) me tė Vėrtetėn (Islamin), pėrgėzues dhe nedhir (vėrejtės, qortues, paralajmėrues), e ti nuk je pėrgjegjės pėr banuesit e Xhehennemit. Ne ty tė kemi dėrguar me tė vėrtetėn si pėrgėzues dhe qortues dhe nuk do tė merresh nė pyetje pėr banorėt e xhehennemit. Na me tė vėrtetė, tė kemi dėrguar Ty (O Muhammed!) me tė drejtė sihariques dhe paralajmėrues, dhe ti nuk do tė pyesėsh pėr tė dėnuarit nė shkėterrė.
[2:120] As jahuditė, as tė krishterėt, nuk do tė pranojnė ty, po tė mos e ndjekėsh fenė e tyre. Thuaj, "Udhėzimi i Zotit ėshtė udhėzimi i vėrtetė." Nėse pėrvetėson dėshirat e tyre, pavarėsisht nga dija qė ke pranuar, nuk do tė gjesh asnjė aleat ose pėrkrahės tė tė ndihmojė kundėr Zotit. As jehuditė, e as krishterėt kurrė nuk do tė jenė tė kėnaqur me ty deri qė tė pasosh fenė e tyre. Thuaju: “Udhėzimi i All-llahut ėshtė udhėzim i drejtė. E nėse pasiqė tė ka ardhur ty e vėrteta shkon pas mendimeve tė tyre, nuk ka kush tė ndihmojė e as tė mbrojė nga All-llahu. As ebrejtė as tė krishterėt nuk do tė jenė tė kėnaqur me ty derisa tė mos pranosh fenė e tyre. Thuaj: “Udhėzimi i All-llahut ėshtė udhėzim. Dhe nėse ti jepesh pas dėshirave tė tyre, pasi qė tė ka ardhur dijenia (shpallja) prej All-llahut askush nuk mund tė tė mbrojė as tė ndihmojė. As hebrenjt, as tė krishterėt nuk do tė jenė tė kėnaqur me ty, pėr deri sa tė mos pranosh besimin e tyre. Thuaju: “Vetėm drejtimi i Perėndisė ėshtė i drejtė!” E, nė qoftė se pas asaj diturie qė tė ka zbritur ty, ti ndjek dėshirėn e atyre, atėherė prej dėnimit tė Perėndisė ti nuk do tė kishe kurrfarė mbrojtėsi as kurrfarė ndihmėtari.
[2:121] Ata qė pranuan shkrimin, dhe e njohin ashtu si duhet tė njihet, do tė besojnė nė kėtė. E sa pėr ata qė nuk besojnė, ata janė dėshtakėt. Atyre, tė cilėve u dhamė librin dhe tė cilėt e lexojnė drejtė ashtu si ėshtė, ata e besojnė atė (Kur’anin). E ata qė e mohojnė atė, tė tillėt janė ata qė dėshtuan (nė dynja e nė ahiret). Atyre tė cilėve u kemi dhėnė Librin, e lexojnė ashtu si ėshtė – ata i besojnė atij. Ai qė nuk i beson atij, ai do tė jetė i humbur e i shkatėrruar. Atyre qė u kemi dhėnė Librin, e lexojnė ashtu siē ėshtė shpallur; ata besojnė nė tė. Kurse, ata qė nuk besojnė nė Te, padyshim janė tė humbur.
[2:122] O Fėmijėt e Izraelit, pėrkujtoni tė mirat e Mia qė jua dhurova, dhe qė ju bekova mė shumė se ēdo popull tjetėr. O bijtė e israilit, kujtoni tė mirat e Mia qė ua dhurova, qė ju dallova mbi njerėzit tjerė (tė asaj kohe). O izraelitė! “Kujtoni dhuntinė time qė ua kam dhuruar dhe Unė ju kam dalluar mbi tė gjithė njerėzit tjerė”! O bijt e Israilit, kujtoni tė mirat e Mia qė ua kam pasė dhėnė dhe qė iu kam pasė madhėruar mbi njerėzit e tjerė (tė asaj kohe).
[2:123] Ruajuni ditės kur asnjė shpirt nuk do i ndihmojė tjetrit, asnjė haraē nuk pranohet, asnjė ndėrmjetėsim nuk ėshtė i dobishėm, dhe askush nuk ndihmohet. Dhe ruajuni njė ditė kur askush nuk do tė mund ta ndihmojė tjetrin pėr asnjė send, nuk pranohet prej askujt kompensim, nuk do t’i bėjė dobi askujt ndonjė ndėrmjetėsim dhe as qė do tė ndihmohen (mėkatarėt). Dhe frikėsohuni asaj dite kur askush nuk mund tė ndihmojė asgjė dhe nuk do tė pranohet kompensim prej askujt, dhe ndėrmjetėsimi nuk i bėnė dobi dhe askush nuk do tė jetė i ndihmuar.” Dhe frikohuni Ditės, kur askush pėr askend nuk do tė mund tė bėjė asgjė dhe kur kėmbimi (trampi) nga askush nuk do tė pranohet, e kur intervenimi i askujt nuk vlenė, dhe kur askush nuk do t’u dalė nė ndihmė.
[2:124] Kujtohuni qė Ibrahimi u vu nė test nga Zotėruesi i tij, me disa urdhra dhe i pėrmbushi. (Zoti) tha, "Po tė caktoj imam pėr njerėzit." Ai tha, "Edhe pasardhėsit e mijė?" Ai tha, "Besėlidhja ime nuk i pėrfshinė shkelėsit." Pėrkujto (O i dėrguar) kur Zoti i vet, Ibrahimin e provoi me disa obligime, e ai i pėrmbushi ato, e Ai tha: “Unė po tė bėj ty prijės (imam) tė njerėzimit!” Ai tha: “(bėn o Zot) Edhe nga pasardhėsit e mi!” (Zoti) Tha: “Mirėsinė Time nuk mund ta gėzojnė mizorėt!” Dhe kur Ibrahimin Zoti i tij e provoi me disa urdhėra, e ai tė gjitha i kreu plotėsisht, i tha (All-llahu): “Po tė bėj tė jesh prijatarė pėr njerėzit!” “Edhe disa pasardhės tė mi” – u lut ai. “Besatimi im, tha Ai, nuk do tė pėrfshijė mizorėt”. Dhe (kujtonie), kur Perėndia e provoi Ibrahimin me disa urdhėra, e ai i plotėsoi ato. Perėndia tha: “Unė do tė bėjė ty imam (prijės) tė njerėzve!” – Tha: “Edhe disa prej pasardhėve tė mi!” (Perėndia) tha: “Premtimi im nuk i pėrfshinė zullumqarėt.”
[2:125] Ne e kemi shndėrruar faltoren (Qaben) nė vatėr kthimi, dhe strehė tė sigurt. Ju mund ta pėrdorni faltoren e Ibrahimit si shtėpi lutjeje. Ne mandatuam Ibrahimin dhe Ismailin: "Pastronie shtėpinė Time pėr ata qė e vizitojnė, ata qė jetojnė atje, dhe ata qė pėrkulen dhe pėrulen." Dhe kur shtėpinė (Qaben) e bėmė vendkthim dhe vendsigurie pėr njerėzit, (u thamė) Vendin ku qėndroi Ibrahimi pranonie pėr vendfalje! Ibrahimin dhe Ismailin i urdhėruam: ju tė dy pastrone shtėpinė Time pėr vizituesit, pėr ata qė qėndrojnė aty dhe pėr ata qė falen aty. Dhe tempullin e Qabes e bėmė vendtubim dhe vend tė sigurt pėr njerėzit. Vendi ku ka qėndruar Ibrahimi konsiderohet si tempull ku kryhet falja! Edhe Ibrahimit edhe Ismailit i kemi urdhėruar: “Pastrone tempullin tim pėr ata qė do ta vizitojnė, tė cilėt do tė qėndrojnė aty dhe do tė bėjnė namaz, pėrulen dhe gjunjėzohen”. (Dhe atė kohė) kur Na e bėmė Qaben – vend dhuntie dhe sigurimi pėr njerėzit. “Merrni vendin e Ibrahimit – vend tė kryerjes sė namazit!” – Edhe Ibrahimit edhe Ismailit i kemi rekomanduar: “Faltoren (Qaben) Time pastronie pėr ata qė e vizitojnė, dhe qė banojnė aty, dhe pėr ata tė cilėt kryejnė namazin”.
[2:126] Ibrahimi u lut: "Zotėruesi im, bėje kėtė njė tokė paqėsore, dhe furnizo njerėzit e saj me fruta. Furnizoj ata qė besojnė nė Zotin dhe Ditėn e Fundit." (Zoti) tha, "Unė gjithashtu do i furnizoj ata qė nuk besojnė. Do i lė tė kėnaqen, pėrkohėsisht, pastaj do i mbyllė nė ndėshkimin e Ferrit, dhe nė fat tė tmerrshėm." Dhe kur Ibrahimi tha: “Zoti im, bėje kėtė njė qytet sigurie dhe banorėt e tij, qė besuan All-llahun dhe jetėn tjetėr, furnizoj me lloje tė frutave!” Ai (All-llahu) tha: “(e furnizoj) Edhe atij qė nuk besoi do t’ia mundėsoj shfrytėzimin e frutave pėr njė kohė tė shkurtėr, e pastaj do ta shtyej nė dėnimin e zjarrit, e sa pėrundim i shėmtuar ėshtė ai. Dhe Ibrahimi u lut: “O Zoti im, bėne kėtė njė vend tė sigurt, dhe banorėt e tij furnizoi me frute, ata qė besojnė nė All-llahun dhe nė botėn tjetėr!” Ai tha: “Kush nuk beson do t’ia mundėsoj tė kėnaqet pėr pak kohė, e pastaj do ta hudhė nė dėnim me zjarr. Sa vendbanim i tmerrshėm ėshtė ai!” (Dhe kujto atė kohė) kur Ibrahimi tha: “Zoti im bėne kėtė vend qytet tė sigurt, dhe furnizoi banorėt e kėtushėm me prodhime, ata qė besojnė nė Perėndinė dhe nė jetėn tjetėr!” Perėndia tha: “Atė qė nuk beson pėr pak kohė do tė bėj qė tė kėnaqet, e pastaj do ta dėrgoj nė dėnimin e zjarrit, e, sa vendbanim i keq qė ėshtė ai!”
[2:127] Kur Ibrahimi i ngrihte themelet e faltores, bashkė me Ismailin (u lutėn): "Zotėruesi ynė, pranoje kėtė prej nesh. Ti je Dėgjuesi, i Gjithėdijshmi. Edhe kur Ibrahimi dhe Ismaili, duke i ngritur themelet e shtėpisė (Qabes luteshin): “Zoti ynė, pranoje prej nesh, se me tė vėrtetė Ti je qė dėgjon dhe di!” Dhe derisa Ibrahimi dhe Ismaili ngritnin themelet e tempullit, luteshin: “O Zoti ynė, prano prej nesh, sepse Ti, me tė vėrtetė dėgjon dhe di! (Dhe kujto atė kohė) kur Ibrahimi dhe Ismaili ngritėn themelet e Qabes (e u lutėn): “O Zoti ynė! Prano prej nesh (kėtė vepėr)! Me tė vėrtetė Ti je ai, qė i dėgjon tė gjitha dhe qė tė gjitha i di!
[2:128] "Zotėruesi ynė, na bė tė nėnshtruar ndaj Teje, dhe prej pasardhėsve tonė le tė jetė njė shoqėri e tė nėnshtruarve ndaj Teje. Mėsona ritet e fesė tonė, dhe shpengona. Ti je Shpenguesi, i Mėshirshmi. Zoti ynė, bėna neve dyve besimtarė tė sinqertė ndaj Teje dhe nga pasardhėsit tanė, njerėz tė bindur ndaj Teje, na e mėso manasikun (rregullat e adhurimit) dhe falna neve, vėrtetė Ti je Falėsi, Mėshiruesi!” O Zoti ynė, bėna ne tė dyve besnikėt Tuaj, edhe pasardhėsit tonė le tė jenė besnik Ty, dhe na i trego traditat tona dhe na fal, sepse Ti njėmend je mėshirėplotė qė pranon pendimin! O Zoti ynė bėna neve tė pėrulun ndaj urdhėrave Tuaja! Dhe bėnė qė pasardhėsit tanė tė jenė tė pėrulur ndaj urdhėrave Tua, dhe tregona format e ceremonive tė Haxhit! Pranoje edhe pendimin tonė, se padyshim, Ti i pranon pendimet dhe je mėshirues i madh!
[2:129] "Zotėruesi ynė, dhe rrite mes tyre njė tė dėrguar qė t’ua recitojė atyre shpalljet Tua, t’ua mėsojė shkrimin dhe menēurinė, dhe t’i pastrojė. Ti je i Plotfuqishmi, Mė i Menēuri." Zoti ynė, dėrgo ndėr ta, nga gjiu i tyre tė dėrguar qė t’u lexojė atyre ajetet Tua, t’u mėsojė atyre librin dhe urtėsinė, e t’i pastroj (prej ndytėsisė sė idhujtarisė) ata. S’ka dyshim se Ti je ngadhėnjyesi, i dijshmi. O Zoti ynė, dėrgoju atyre njė profet nga mesi i tyre, i cili do t’ua kumtojė ajetet Tuaja dhe do t’ua mėsojnė Librin dhe urtėsinė dhe t’i pastrojė, sepse Ti je njėmend i fortė, i urtė! O Zoti ynė! Dėrgo nė mesin e tyre njė pejgamber prej tyre, qė do t’u lexojė ajetet (versetet) Tuaja, dhe t’ua mėsojė atyre Librin dhe t’i ofrojė dijeni tė pėrsosur e t’i pastrojė ata (prej fajesh), se, me tė vėrtetė, Ti je i plotėfuqishėm dhe i gjithėdijshėm!”
[2:130] Kush do tė braktiste fenė e Ibrahimit, pėrveē dikujt qė e mashtron veten? E zgjodhėm atė nė kėtė botė, dhe nė Pėrjetėsi ai ėshtė me tė drejtit. E kush largohet prej fesė sė Ibrahimit pėrveē atij qė poshtron vetveten. Ne atė e bėmė tė zgjedhur nė kėtė botė, kurse nė botėn tjetėr ai ėshtė njėri prej tė lartėve. Kush i largohet fesė sė Ibrahimit pėrveē se ai qė e nėnēmon vetveten; kurse ne atė e kemi zgjedhur nė kėtė botė, por edhe nė atė botė ai do tė jetė gjithsesi nga tė mirė. Fesė sė Ibrahimit i shmanget vetėm ai qė nuk e njeh vetveten. Na me tė vėrtetė atė e kemi zgjedhė nė kėtė botė, e ai, edhe nė botėn tjetėr do tė jetė ndėr tė mirėt.
[2:131] Kur Zotėruesi i tij i tha, "Nėnshtrohu," ai tha, "I nėnshtrohem Zotėruesit tė gjithėsisė." Kur Zoti i vet atij i tha: “Dorėzohu”! Ai tha: “Iu kam dorėzuar Zotit tė gjithėsisė”! Kur Zoti i tij tha: “Dorėzohu” – ai u pėrgjegj: “Unė jam dorėzuar Zotit tė botėrave!” Kur Zoti i tij i tha (Ibrahimit): “Bėhu i bindshėm!” – ai u pėrgjegj: “Unė i jam bindur Zotit tė gjithėsisė!”
[2:132] Dhe Ibrahimi i shtyu fėmijėt e tij ta bėjnė tė njėjtėn, si edhe Jakobi: "O fėmijėt e mi, Zoti e ka vėnė nė pah fenė pėr ju; mos vdisni ndryshe pėrveē si tė nėnshtruar." E Ibrahimi i porositi bijtė e tij me kėtė (fe), e edhe Jakubi, (u thanė) “O bijtė e mi, All-llahu ua zgjodhi fenė (islame) juve, pra mos vdisni ndryshe, por vetėm duke qenė muslimanė!” Dhe Ibrahimi ua porositi kėtė bijve tė vet, si edhe Jakubi: “O bijtė e mi, All-llahu ua ka zgjedhur fenė dhe assesi mos vdisni ndryshe, vetėm si muslimanė!” Ibrahimi u rekomandoi kėtė fėmijėve tė tij, po edhe Jakubi: “O bijt e mi! perėndia me tė vėrtetė ka zgjedhė pėr ju fenė e vėrtetė, dhe mos vdisni ndryshe veēse duke qenė muslimanė!”
[2:133] Sikur tė ishit dėshmitarė tė Jakobit nė prag tė vdekjes; ai u tha fėmijėve tė vet, "Ēka do tė adhuroni pasi tė vdes?" Thanė, "Do tė adhurojmė zotin tėnd; zotin e baballarėve tu Ibrahimit, Ismailit, dhe Isakut; tė vetmin zot. Atij i nėnshtrohemi." A ishit ju (ithtarė tė librit) dėshmitarė kur Jakubit iu afrua vdekja, e ai bijve tė vet u tha: “Ēka do tė adhuroni pas meje”? Ata thanė: “Do tė adhurojmė Zotin (Ilah) tėnd, dhe Zotin e prindėrve tuaj: Ibrahimit, Ismailit, Is’hakut, Njė tė Vetmin Zot dhe ne, vetėm Atij i jemi dorėzuar!” A ishit ju dėshmitarė (tė pranishėm) kur i erdh jakubit momenti i vdekjes dhe u tha djemve tė vet: “Ēka do tė adhuroni pas meje?” Do tė adhurojmė, - i thanė ata, - Zotin tėnd edhe Zotin e tė parėve tu: “Ibrahimit dhe Ismailit e Is-hakut, vetėm njė Zot. Edhe ne atij i jemi dorėzuar.” A ishit ju prezent kur Jakubit iu afrua vdekja, dhe i pyeti tė bijt: “Kėnd do ta adhuroni pas meje?” – Ata u pėrgjegjėn: “Na do ta adhurojmė Perėndinė tėnd (i cili ėshtė) edhe Zoti i baballarėve tu: Ibrahimit, Ismailit dhe Is’hakit, njė Zotit tė vetėm, dhe ne i bindemi vetėm Atij!”
[2:134] Ajo ėshtė njė shoqėri nga e kaluara. Ata janė pėrgjegjės pėr ēka ata mblodhėn, dhe ju jeni pėrgjegjės pėr ēka ju mblodhėt. Ju nuk pėrgjigjeni pėr asgjė qė ata kanė bėrė. Ai ishte njė popull qė kaloi, atij i takoi ajo qė fitoi, e juve u takon ajo qė fituat, prandaj ju nuk jeni pėrgjegjės pėr atė qė vepruan ata. Ai ėshtė njė popull qė ėshtė zhdukur; Ata kanė atė ēka e kanė fituar, kurse ju atė ēka e keni fituar vetė, dhe ju nuk do tė merreni nė pyetje se ēka kanė bėrė ata. Ai popull qe, e shkoi; ata i pret ajo qė kanė merituar, edhe juve u pret ajo qė e meritoni, e ju nuk do tė pyeteni pėr veprat qė kanė punuar ata.
[2:135] Ata thanė, "Duhet tė jeni Jahudi ose tė Krishterė, qė tė udhėzoheni." Thuaj, "Ne ndjekim fenė e Ibrahimit – monoteizmin – ai nuk ishte idhujtar." Ata (ithtarėt e librit) thanė: “Bėhuni jehudi ose tė krishterė, e gjeni rrugėn e drejtė”! Thuaj: “jo, (asnjėrėn) por fenė e drejtė tė Ibrahimit qė ai nuk ishte nga idhujtarėt. Ata thanė: “Bėhuni ebrej ose tė krishterė, do tė jeni pėrudhur”! Ti thuaju: Jo, por nė fenė e pastėr tė Ibrahimit, ai nuk ishte politeist. Ata thanė: “Bėhuni Hebrenj, gjegjėsisht (ose) tė krishterė, atėherė do tė jeni nė rrugėn e drejtė!” – Thuaju “Jo”. Na jemi tė fesė sė Ibrahimit e cila ėshtė e pastėr, se ai nuk ka qenė adhurues i idhujve”.
[2:136] Thoni, "Besojmė nė Zotin, dhe nė ēka na u shpall neve, dhe nė ēka iu shpall Ibrahimit, Ismailit, Isakut, Jakobit, dhe Patriarkėve; dhe nė ēka iu dha Moisiut dhe Jezusit, dhe tė gjithė profetėve nga Zotėruesi i tyre. Nuk bėjmė asnjė dallim ndėrmjet asnjėrit prej tyre. Vetėm Atij i nėnshtrohemi." Ju (besimtarė) thuani: “Ne i besuam All-llahut, atė qė na u shpall neve, atė qė iu shpall Ibrahimit, Ismailit, Is’hakut, Jakubit dhe pasardhėsve (tė Jakubit qė ishin tė ndarė nė dymbedhjetė kabile), atė qė i ėshtė dhėnė Musait, Isait dhe atė qė iu ėshtė dhėnė nga Zoti i tyre pejgamberėve, ne nuk bėjmė dallim nė asnjėrin prej tyre dhe ne vetėm atij i jemi bindur. Thuani: “Ne i besojmė All-llahut dhe ēka na ėshtė shpallur neve edhe ēka i ėshtė shpallur Ibrahimit. Ismailit dhe Is-hakut dhe Jakubit, dhe pasardhėsve dhe ēka i ėshtė dhėnė Musaut dhe Isait, edhe nė atė ēka u ėshtė dhėnė profetėve nga Zoti i tyre”, ne nuk e dallojmė asnjėrin nga mesi i tyre, ne atij i jemi nėnshtruar. Thoni ju (or besimtarė): “Na besojmė vetėm Perėndinė dhe nė atė qė na ėshtė shpallur neve (Kur’anin), dhe nė atė qė i ėshtė shpallur Ibrahimit, Ismailit, Is’hakut, Jakubit dhe nipėrvet, dhe nė atė qė u ėshtė dhėnė Musait dhe Isait, dhe nė atė qė u ėshtė dėrguar pejgamberėve nga Zoti i tyre. – Na nuk bėjmė kurrfarė dallimi nė mes tyre, dhe na vetėm Atij (Perėndisė) i pėrulemi”.
[2:137] Nėse ata besojnė si besoni ju, atėherė janė tė udhėzuar. Por nėse refuzojnė, atėherė janė kundėrshtarė. Zoti do tė shpėtojė ty nga kundėrshtimi i tyre; Ai ėshtė Dėgjuesi, i Gjithėdijshmi. Nė qoftė se ata besuan ashtu siē besuat ju ata vėrtetė kanė gjetur rrugėn e drejtė, e nėse refuzojnė, atėherė ata janė kundėrshtarė (opozitė), po ty (Muhammed) kundėr tyre do tė mjaftojė All-llahu. Ai ėshtė dėgjuesi, i dijshmi. Andaj, nėse kanė besuar ashtu siē i besuat Ju, janė nė rrugė tė drejtė, e nėse kthehen nga kjo rrugė, atėherė janė nė kundėrshtim, por All-llahu tė mjafton kundėr atyre. Ai i dėgjon dhe i di tė gjitha. E nėse besojnė ata sikundėr qė besoni ju (atėherė) janė nė rrugėn e drejtė; e nėse kthejnė shpinėn nga kjo, ata janė larguar nga rruga e drejtė, dhe Perėndia ti (O muhammed) do tė ruajė me siguri nga ata, e Ai ėshtė dėgjues dhe i di tė gjitha.
[2:138] I tillė ėshtė sistemi i Zotit, e sistemi i kujt ėshtė mė i mirė se i Zotit? "Vetėm Atė e adhurojmė." (kjo fe jona ėshtė) Njgyrosje e All-llahut, e kush ngjyros (me fe) mė mirė se All-llahu? Ne vetėm atė e adhurojmė. All-llahu na ka udhėzuar, kush ėshtė mė i mirė se All-llahu pėr udhėzim? Ne atė e adhurojmė. “Na jemi ngjyrosė me ngjyrėn e Perėndisė (fenė e cila ėshtė me cilėsi tė larta) e s’ka ngjyrė (fe) mė tė bukur se ajo e Perėndisė! Na vetėm atė e adhurojmė”.
[2:139] Thuaj, "A grindeni me ne rreth Zotit, kur Ai ėshtė Zotėruesi ynė dhe Zotėruesi juaj? Ne jemi pėrgjegjės pėr veprat tona, dhe ju jeni pėrgjegjės pėr veprat tuaja. Vetėm Atij i kushtohemi." Thuaj: “A doni tė grindeni me ne pėr All-llahun, e Ai ėshtė Zoti ynė dhe Zoti juaj dhe ne kemi vepra (shpėrblimin e veprave) tona, e ju keni veprat tuaja. Por ne jemi (besimtarė) tė sinqertė ndaj Tij. Thuaj: “A po polemizoni me ne pėr All-llahun, e Ai ėshtė edhe Zoti i juaj edhe Zoti i ynė? Ndėrsa veprat tona janė pėr ne, e pėr ju veprat tuaja! Dhe ne sinqerisht i jemi besnik Atij.” Thuaj: “A mos doni tė polemizoni ju me ne, pėr kompetencat e Perėndisė – kur Ai ėshtė Zoti ynė dhe i juaj? Na i kemi veprat tona e ju tuajat. E, vetėm na jemi tė sinqertė ndaj Zotit”.
[2:140] A thoni se Ibrahimi, Ismaili, Isaku, Jakobi, dhe Patriarkėt ishin Jahudi ose tė Krishterė? Thuaj, "A e dini mė mirė se Zoti? Kush ėshtė mė i keq se ai qė e fsheh njė dėshmi qė e ka mėsuar prej Zotit? Zoti nuk ėshtė i pavetėdijshėm pėr ēfarėdo qė bėni." A pretendoni se Ibrahimi, Ismaili, Is-haku, Jakubi dhe pasardhėsit kanė qenė jehudi ose tė krishterė? Thuaj: “A e dini ju mė mirė apo All-llahu? Kush ėshtė mė mizor se ai, qė e ka dėshminė e All-llahut pranė veti dhe e fshehė. All-llahu nuk ėshtė i panjoftuar me veprimet tuaja”. A po thuani se njėmend Ibrahimi, Ismaili, Is-haku, Jakubi edhe pasardhėsit kanė qenė ebrejė ose tė krishterė? Thuaj! “A e dini ju mė mirė apo All-llahu? Kush ėshtė mė kriminel se ai, i cili fsheh dėshminė duke e ditur se ėshtė prej All-llahut? All-llahu, pra, nuk ėshtė indiferent ndaj asaj ēka punoni ju.” A po thoni se Ibrahimi, Ismaili, Is’haku, Jakubi dhe nipėrit (e tyre) kanė qenė Hebrenj, ose tė krishterė? Thuaju: “A e dini mė mirė ju apo Perėndia? E kush ėshtė mė mėkatar se ai qė e fsheh tė vėrtetėn e ardhur prej Perėndisė? – Por Perėndia nuk ėshtė i pakujdesshėm ndaj veprave qė punoni ju”.
[2:141] Ajo ishte njė shoqėri nga e kaluara. Ata janė pėrgjegjės pėr ēka ata mblodhėn, dhe ju jeni pėrgjegjės pėr ēka ju mblodhėt. Ju nuk pėrgjigjeni pėr asgjė qė ata bėnė. Ai ishte njė popull qė shkoi, tė cilit i takoi ajo qė fitoi, e juve u takon ajo qė fituat, prandaj ju nuk jeni pėrgjegjės pėr atė qė ata vepruan. Ai ėshtė njė popull qė ėshtė zhdukur. Ai ka atė ēka e ka fituar, kurse ju keni atė ēka e keni fituar vetė dhe nuk do tė merreni nė pyetje se ēka kanė punuar ata. Ai popull qe e shkoi; ata i pret ajo qė kanė merituar, edhe juve u pret ajo qė e meritoni, e ju nuk do tė pyeteni pėr veprat qė kanė punuar ata.
[2:142] Budallenjtė mes njerėzve do tė thoshin, "Pse e ndėrruan drejtimin e Kiblės sė tyre?"* Thuaj, "E Zotit ėshtė lindja dhe perėndimi; Ai udhėzon kė do nė rrugė tė drejtė." Disa mendjelehtė nga njerėzit do tė thonė: “Ēka i ktheu ata (muslimanėt) prej kiblės (drejtimit) nė tė cilin ishin ata (Kudsi)? Thuaj: “Tė All-llahut janė lindja dhe perėndimi, Ai e vė nė rrugėn e drejtė atė qė do”. Do tė thonė disa tė marrė (shkurtpamės) nga njerėzit: “Ēka i ka kthyer ata nga Kibla e tyre drejtė sė cilės (kanė qenė) drejtuar?” Thuaj: “Tė All-llahut janė edhe lindja edhe perėndimi. Ai udhėzon nė rrugė tė drejtė kė do vetė!” Disa njerėz mendjelehtė thonė: “Ē’i ktheu ata (muslimanėt) prej kibles kah e cila ishin drejtuar?” Thuaju: “Tė Perėndisė janė Lindja dhe Perėndimi. Ai e udhėzon kend tė dojė e kend tė dėshirojė nė rrugėn e drejtė, qė cakton Ai”. –
[2:143] Kėshtu ju bėmė shoqėri tė paanshme, qė tė shėrbeni si dėshmitarė mes njerėzve, dhe i dėrguari shėrben si dėshmitar mes jush. E ndėrruam drejtimin e Kiblės tuaj tė parė vetėm qė t’i veēojmė ata qė me gatishmėri e ndjekin tė dėrguarin nga ata qė kthehen prapa. Ishte test i vėshtirė, por jo pėr ata qė janė tė udhėzuar nga Zoti. Zoti nuk ta humb adhurimin. Zoti ėshtė i Dhembshėm ndaj njerėzve, i Mėshirshmi. Disa ashtu (sikur u udhėzuam nė fenė islame) Ne u bėmė juve njė popull tė drejtė (njė mes tė zgjedhur) pėr tė qenė ju dėshmitarė (nė ditėn e gjykimit) ndaj njerėzve, dhe pėr tė qenė i dėrguari dėshmitar ndaj jush. E kiblen nga e cila ti u drejtove nuk e bėmė pėr tjetėr, vetėm se pėr tė provuar atė qė shkon pas tė dėrguarit, nga ai qė kthehet prapa, ndonėse kjo ka qenė vėshtirė (pėr disa), por jo edhe pėr ata qė All-llahu i drejtoi. All-llahu nuk ėshtė qė t’ua humbė besimin tuaj. S’ka dyshim se All-llahu ėshtė shumė i butė dhe mėshirues ndaj njerėzve. Dhe ashtu ju kemi bėrė njė bashkėsi tė drejtė qė tė jeni dėshmitarė kundėr njerėzve, dhe Profeti do tė jetė dėshmitar kundėr jush. Dhe Ne nuk e kemi bėrė Kiblen drejt sė cilės je kthyer (mė parė) pėr asgjė tjetėr vetėm se tė shohim se kush do tė pasojė Profetin nga ata qė do tė kthehen prapa. Kjo ka qenė shumė punė e madhe, por jo edhe pėr ata tė cilėt i ka udhėzuar All-llahu, se All-llahu nuk ėshtė pėr t’ua humbur besimin tuaj. All-llahu ėshtė njėmend pėr njerėzit shumė i butė dhe mėshirėplotė. Gjithashtu (sikundėr qė ju kemi udhėzuar nė rrugė tė drejtė) ju kemi bėrė popull tė drejtė, qė tė bėheni dėshmitarė tė njerėzve dhe qė Pejgamberi tė jetė dėshmitar i juaji. – Na nuk e kemi bėrė obligim kthimin tėnd kah Qabeja (o Muhammed!) pėr tjetėr arsye, por vetėm pėr tė parė se kush ndjekė rrugėn dhe kush do tė shkojė pas Pejgamberit e pėr t’i dalluar nga ata qė kthehen nga thembrat, - ky ndryshim ėshtė i rėndė, por jo pėr ata qė i ka drejtuar Zoti nė rrugė tė drejtė. E, se, Perėndia nuk ua humbė besimin tuaj (namazin qė keni bėrė kah Kudsi), se Perėndia, me tė vėrtetė, ėshtė fort i dhembshėm dhe mėshirues pėr njerėzit.
[2:144] Tė kemi parė duke e kthyer fytyrėn tėnde nga qielli (duke kėrkuar drejtimin e duhur). Ne tash caktojmė njė Kibėl qė tė kėnaq ty. Tash e tutje, ta kthesh fytyrėn nga Vendlutja e Shenjtė. Kudo qė tė jeni, tė gjithė t’i ktheni fytyrat tuaja nga ajo. Ata qė pranuan shkrimin paraprak e dinė qė kjo ėshtė e vėrteta nga Zotėruesi i tyre. Zoti nuk ėshtė i pavetėdijshėm pėr ēfarėdo qė bėjnė. Ne shumė herė po shohim kthimin e fytyrės tėnde kah qielli, e Ne gjithqysh do tė drejtojmė ty nė drejtim tė njė kibleje (Qabja) qė ti e do atė. Pra kthehu anės sė xhamisė sė shenjtė (Qabes), dhe kudo qė tė jeni (o besimtarė) kthehuni kah ajo anė. E atyre qė u ėshtė dhuruar libri, ata e dinė sigurisht se kjo (kthesė) ėshtė e vėrtetė nga Zoti i tyre. E All-llahut nuk mund t’i fshihet ajo qė veprojnė ata. E shohim se si po e drejton fytyrėn kah qielli, dhe ne gjithėsesi do tė kthejmė kah Kibleja me tė cilėn do tė jesh i kėnaqur, prandaj ktheje fytyrėn kah tempulli i shenjtė! Dhe kudo qė tė jeni drejtohuni kah ajo anė. Ata tė cilėve u ėshtė dhėnė Libri me siguri e dinė se ajo ėshtė e vėrtetė nga Zoti i tyre. Dhe All-llahu nuk ėshtė indiferent ndaj asaj ēka punojnė. Na tė pamė ty qė shikimin tėnd e drejtoje kah qielli (duke u lutur pėr caktimin e kiblės) e Na me tė vėrtetė do tė kthejmė ty kah ajo anė, qė tė kėnaq ty. Prandaj, ktheje fytyrėn tėnde kah faltorja e shenjtė (Qabja)! Dhe kudo qė tė gjendeni kthenie fytyrėn tuaj kah ajo anė! Padyshim, atyre qė u ėshtė dėrguar Libri (Teurati) e dinė se ai (drejtimi kah kibla) ėshtė i vėrtetė, ėshtė prej Zotit tė tyre, - se Perėndia nuk ėshtė i pakujdesshėm ndaj punėve qė bėjnė njerėzit.
[2:145] Edhe sikur t’iu shfaqėsh ndjekėsve tė shkrimit ēdo lloj mrekullie, ata nuk do tė ndjekin Kiblėn tėnde. As ti mos ta ndjekėsh Kiblėn e tyre. Ata nuk e ndjekin as Kiblėn e njėri tjetrit. Nėse pėrvetėson dėshirat e tyre, pas dijes qė tė ka ardhur, do tė jesh me shkelėsit. Po edhe sikur t’u sillshe ēdo lloj argumenti atyre qė u ėshtė dhėnė libri, ata nuk pasojnė kiblen tėnde, e as ti nuk do tė pasosh kiblen e tyre, po asnjėra palė nuk do ta pasojė kiblen e tjetrės. E pas dijes, e cila tė ka ardhur, po e zėmė se ishe vėnė pas dėshirave tė tyre, atėherė ti do tė ishe mizor. Edhe sikur ti, atyre qė u ėshtė dhėnė Libri, t’ua sillje tėrė argumentet, ata nuk do ta pranonin Kiblen tėnde, por as ti nuk e pason Kiblen e atyre, dhe asnjėri nuk do tė pranojė Kiblen e njėri-tjetrit. Po sikur ti tė pasosh dėshirat e tyre, pasi qė tė ka ardhur shpallja, atėherė ti, pamėdyshje, do tė ishe i padrejtė. Dhe sikur ti t’u sillje tė gjitha dokumentet atyre, tė cilėve u ėshtė dhėnė Libri, ata prapėseprapė nuk do ta pranonin kiblėn tėnde, por edhe ti nuk do tė pranosh kiblėn e tyre dhe qė askush nga ata nuk do tė pranonte kiblėn e njėri-tjetrit. – E nėse ti, pasi tė ėshtė zbritur dijenia, tė ndiqshe dėshirėn e tyre, atėherė padyshim do tė ishe nga ata qė kanė kaluar kufirin.
[2:146] Ata qė pranuan shkrimin e njohin tė vėrtetėn kėtu, siē i njohin fėmijėt e vet. Prapėseprapė, disa prej tyre e fshehin tė vėrtetėn, me dashje. Atyre qė u kemi dhėnė librin, ata e njohin ate (Muhammedin) siē i njohin bijtė e vet, e njė grup prej tyre edhe pse e dinė kėtė, janė duke e fshehur tė vėrtetėn. Atyre tė cilėve u kemi dhėnė Libėr e njohin atė (Profetin) siē i njohin bijtė e vet, por njė grup sish me ēdo kusht fshehin tė vėrtetėn edhe pse e dinė. Atyre q ėu kemi dėrguar Librin (Teuratin) e njohin (Muhammedin pėr pejgamber), ashtu si i njohin bijt e tyre, por disa prej tyre e fshehin tė vėrtetėn, duke e ditur mirė.
[2:147] Kjo ėshtė e vėrteta nga Zotėruesi yt; nuk duhet tė dyshosh. E vėrteta ėshtė nga Zoti yt, pra kurrsesi mos u bė nga ata qė dyshojnė. E vėrteta ėshtė nga Zoti yt, prandaj kurrsesi mos jij prej atyre qė dyshojnė! E vėrteta ėshtė nė anėn e Zotit tėnd, pra, kurrsesi, mos u bėnė nga ata qė dyshojnė.
[2:148] Secili nga ju e zgjedh drejtimin pėr ta ndjekur; Tė garoni drejt drejtėsisė. Kudo qė tė jeni, Zoti do ju mbledhė tė gjithėve. Zoti ėshtė i Gjithėfuqishėm. Secili (popull) ka njė anė, tė cilės ai i kthehet, ju shpejtoni kah punėt e mbara, kudo qė tė jeni All-llahu ka pėr t’ju tubuar tė gjithėve, All-llahu ka fuqi pėr ēdo send. Secili kthehet kah kibleja e vet, por ju bėni konkurencė me vepra tė mira! Kudo qofshi, All-llahu tė gjithėve do t’u tubojė – All-llahu me siguri ka mundėsi pėr ēdo send. Ēdo popull ka kiblėn (drejtimin kah Vendi i Shenjtė); Pra, bėni gara nė punė tė mira. Kudo qė tė gjendeni, Perėndia do t’u tubojė tė gjithėve; se Perėndia, me tė vėrtetė, ėshtė i Plotėfuqishėm.
[2:149] Kudo qė shkon, ta kthesh fytyrėn (gjatė Salatit) kah Vendlutja e Shenjtė.* Kjo ėshtė e vėrteta nga Zotėruesi yt. Zoti nuk ėshtė i pavetėdijshėm pėr ēfarėdo qė tė gjithė ju bėni. Kahdo qė tė shkosh ktheje fytyrėn tėnde kah ana e xhamisė sė shenjtė, kjo ėshtė e vėrtetė nga Zoti yt. All-llahu pėrcjell gjithēka veproni ju. Nga do tė dalėsh ti, ktheje fytyrėn tėnde kah tempulli i shenjtė, e vėrteta njėmend vjen nga Zoti yt, - dhe All-llahu nuk ėshtė i painteresuar se ēka punoni. Nga cilido vend qė tė dalėsh ktheje fytyrėn tėnde kah Faltorja e shenjtė. Kjo ėshtė e vėrtetė, qė vie nga Zoti yt; e Perėndia nuk ėshtė i pakujdesshėm ndaj veprave qė punoni ju.
[2:150] Kudo qė shkon, ta kthesh fytyrėn (gjatė Salatit) kah Vendlutja e Shenjtė; kudo qė tė jeni, t’i ktheni fytyrat tuaja (gjatė Salatit) kah ajo. Kėshtu, njerėzit nuk do tė kenė asnjė argument kundėr jush, pėrveē shkelėsve mes tyre. Mos iu frikėsoni atyre, por frikėsomuni Mua. Unė pastaj do i pėrkryej bekimet e Mia mbi ju, qė tė udhėzoheni. Dhe kahdo qė tė dalėsh, ktheje fytyrėn tėnde kah ana e xhamisė sė shenjtė (Qabja) dhe kudo qė tė gjendeni ktheni fytyrat tuaja kah ana e saj, ashtu qė njerėzit mos tė kenė argument kundėr jush, pėrveē atyre qė janė mizorė nga ata (qė nga inati nuk pranojnė kurrfarė fakti), por mos ia keni frikėn atyre, frikėsohuni prej Meje (e bėra kėtė) qė tė gjeni rrugėn e drejtė dhe qė tė plotėsojė mirėsinė Time ndaj jush. Ngado qė tė dalėsh, ti ktheje fytyrėn tėnde kah tempulli i shenjtė, dhe kudo qė gjendeni kėtheni fytyrat tuaja kah ajo anė, qė njerėzit mos tė kenė argument kundėr jush, pėrveē nga mesi i atyre qė bėjnė mizori, por mos iu frikėsoni! Frikėsohmuni Mua qė t’ua plotėsoj dhuntinė time ndaj jush dhe qė tė jeni tė udhėzuar. Nga cilido vend qė tė shkosh, ti shko, e fytyrėn ktheje kah Faltorja e Shenjtė. E kudo qė tė gjendeni, ktheni fytyrat tuaja kah ajo anė, qė bota mos tė ketė ēka tė thotė pėr ju pėrpos atyre qė kanė kaluar kufirin e drejtėsisė dhe dijenisė, - por atyre mos iu frikoni e frikohuni vetėm prej Meje! Kėtė (ndėrrim tė kiblės) e kam bėrė pėr t’ju plotėsuar dhuntitė e Mia juve, dhe pėr t’ju shpie nė udhė tė drejtė.
[2:151] (Bekime) si dėrgimin e njė tė dėrguari nga mesi juaj t’ju recitojė shpalljet tona, t’ju pastrojė, t’jua mėsojė shkrimin dhe menēurinė, dhe t’ju mėsojė ēka nuk dinit. (sikurse plotėsova mirėsinė Time ndaj jush) Ashtu siē dėrguam nga gjiu i juaj tė dėrguar t’u lexojė ajetet Tona, t’ju pastrojė, e t’ju mėsojė librin dhe traditėn, e edhe t’ju mėsojė atė qė nuk e dinit. Siē ju kemi dėrguar njė Profet nga mesi juaj, t’iu lexojė ajetet tona dhe t’ju pastrojė e t’iu mėsojė Librin dhe urtėsinė dhe t’iu mėsojė atė ēka nuk e keni ditur. Sikundėr qė ua kam plotėsuar dhuntinė Time, ashtu (dhunti) ju kam dėrguar njė Pejgamber, nga mesi juaj, i cili ju lexon versetet Tona, dhe ju pastron (nga tė kėqiat) e ju begaton me dijeni tė holla, dhe qė t’ju mėsojė ato gjėra qė nuk i keni ditur.
[2:152] Tė mė pėrkujtoni Mua, qė t’ju pėrkujtoj juve, dhe tė jeni falėnderues ndaj Meje; mos u bėni mosmirėnjohės. Pra mė kujtoni Mua, Unė ju kujtoj juve, Mė falėnderoni e mos Mė mohoni. Mė kujtoni ju Mua, t’iu kujtoj edhe unė dhe mė falėnderoni edhe mos mohoni! Mė kujtoni Mua (ashtu si ju ka mėsuar Profeti Im), e Unė ju kujtoj ju (me dhuratė); falėnderomėni Mua e mos i mohoni dhuntitė e Mia!
[2:153] O ju qė besoni, kėrkoni ndihmė pėrmes durimit dhe Lutjeve tė Kontaktit (Salat). Zoti ėshtė me ata qė durojnė me kėmbėngulje. O ju qė keni besuar, kėrkoni ndihmė me durim e me tė falur, se vėrtetė All-llahu ėshtė me durimtarėt. O besimtarė, kėrkoni ndihmė pėr vete duke duruar dhe duke kryer faljen! All-llahu pa dyshim ėshtė me durimtarėt. O besimtarė! Kėrkoni ndihmė prej Zotit duke duruar dhe duke u falur! Me tė vėrtetė Zoti ėshtė me durimtarėt.
[2:154] Mos thoni pėr ata qė vriten pėr Zotin, "Janė tė vdekur." Ata janė tė gjallė te Zotėruesi i tyre, por nuk e kuptoni.* E pėr ata qė u mbytėn nė rrugėn e All-llahut mos thoni: “Janė tė vdekur”, Jo, ata janė tė gjallė, por ju nuk kuptoni. Dhe mos thuani pėr ata qė janė vrarė nė rugė tė All-llahut “janė tė vdekur”! Pėrkundrazi, ata janė tė gjallė, por ju nuk e dini. Dhe mos thuani pėr ata qė vriten nė udhė tė Perėndisė (dėshmorėt) se kanė vdekur! Jo! Ata janė tė gjallė, por ju nuk i vėreni!
[2:155] Ne padyshim do t’ju testojmė me ca frikė, uri, dhe humbje parash, jetėsh dhe tė korrash. Jepu lajme tė mira durimtarėve.* Ne do t’ju sprovojmė me ndonjė frikė, me uri, me ndonjė humbje nga pasuria e nga jeta e edhe nga frytet, por ti pėrgėzoji durimtarėt. Ne gjithsesi do t’ju sprovojmė me diēka nga frika dhe uria, edhe me humbje tė pasurisė dhe tė jetės e tė fruteve. Dhe ti pėrgėzoji durimtarėt. Na do t’ju provojmė me ndonjė gjė: me pak frikė, uri, me dėmtim tė pasurisė, dėmtim tė njerėzve dhe tė tė lashtave. Ti sihariqoji durimtarėt!
[2:156] Kur u bie ndonjė pikėllim, thonė, "Jemi tė Zotit, dhe te Ai kthehemi." Tė cilėt, kur i godet ndonjė e pakėndėshme thonė: “Ne jemi tė All-llahut dhe ne vetėm te Ai kthehemi!” Tė cilėt kur i godit ndonjė e papritur vetėm thonė: “Nne jemi tė All-llahut dhe ne te Ai po kthehemi!” Atyre tė cilėt kur i godit ndonjė fatkeqėsi thonė: “Tė Zotit jemi dhe vetėm tek Ai do tė kthehemi!”
[2:157] Kėta kanė merituar bekime nga Zotėruesi i tyre dhe mėshirė. Kėta janė tė udhėzuarit. Tė tillėt janė ata qė kanė bekime prej Zotit tė tyre dhe mėshirė dhe tė tillėt janė ata tė udhėzuarit. Ata i pret bekimi dhe mėshira e Zotit tė tyre, kėta janė ata tė cilėt janė nė rrugė tė drejtė. Ata do tė shpėrblehen me dhunti dhe mėshirė nga Zoti i tyre; ata janė nė rrugėn e drejtė!
[2:158] Brigjet e Safas dhe Merves janė ndėr ritet e shpallura nga Zoti. Kushdo qė zbaton Haxhin ose Umren nuk bėn gabim duke e pėrshkuar distancėn ndėrmjet tyre. Nėse dikush vullnetarisht bėn edhe mė shumė punė tė drejta, atėherė Zoti ėshtė Mirėnjohės, i Gjithėdijshėm. “Safa” dhe “Merve” janė nga shenjat (pėr adhurim) e All-llahut, e kush e mėsyen shtėpinė pėr haxh (Qaben pėr haxh), ose pėr umre (vizitė jashtė kohės sė haxhit), nuk ėshtė mėkat pėr te t’i vizitojė ato dyja (tė ece nė ato dy vende). E kush bėn ndonjė tė mirė nga vullneti (jo obliguese), s’ka dyshim se All-llahu ėshtė shpėrblyes i gjithdijshėm. Safa dhe Merva janė, me tė vėrtetė, nga normat e All-llahut, prandaj ai qė e viziton Qaben ose bėn umren nuk bėn kurrfarė gabimi tė sillet edhe rreth tyre. Dhe kush bėn ndonjė vepėr tė mirė, vullnetarisht, po All-llahu ėshtė me tė vėrtetė mirėnjohės dhe i dijshėm! Safaja dhe Merva janė shenja tė fesė sė Perėndisė, prandaj ai qė viziton Qaben ose bėn Umre, s’ka kurrfarė gjunahi nėve viziton ato (tė dyja); ai qė bėn vepėr tė mirė, - me tė vėrtetė, Perėndia ėshtė falenderues dhe i Gjithėdijshėm.
[2:159] Ata qė fshehin shpalljet dhe udhėzimin tonė, pas shpalljes sė tyre pėr njerėzit nė shkrim, janė tė mallkuar nga Zoti; janė tė mallkuar nga tė gjithė mallkuesit. Ata, tė cilėt fshehin argmentet dhe faktet qė Ne i shpallėm, e pasi qė ato ua sqaruam njerėzve nė librin, tė tillėt i mallkon All-llahu, i mallkojnė edhe ata qė mallkojnė. Ata tė cilėt i fshehin argumentet tona qė i kemi shpallur ne; edhe rrugėn e drejtė, pasi qė ua kemi sqaruar njerėzve me Libėr, ata All-llahu i mallkon, madje i mallkojnė edhe ata qė mallkojnė; Me tė vėrtetė, ata qė fshehin dokumenta Tona tė qarta, qė i kemi shpallur Ne, dhe orientimin e drejtė, pasi qė ua kemi treguar njerėzve nė Librin (e Teuratit), ata i mallkon Perėndia, i mallkojnė edhe tė gjithė ata qė janė kompetentė tė mallkojnė;
[2:160] E sa pėr ata qė pendohen, pėrmirėsohen, dhe i shpallin ato, Unė i shpengoj ata. Unė jam Shpenguesi, i Mėshirshmi. Pėrveē atyre qė pendohen, qė pėrmirėsohen dhe qė u shpjegojnė njerėzve, (tė vėrtetėn), tė tillėve ua pranoj pendimin, se Unė pranoj shumė pendimin, jam mėshirues. Pėrveē atyre qė pendohen dhe pėrmirėsohen edhe atė e shprehin haptazi, atyre unė ua pranoj pendimin se unė jam mėshirėplotė dhe i pranoj pendimet. E nuk mallkohen, vetėm ata qė pendohen dhe pėrmirėsohen dhe haptazi e shfaqin kėtė, se Unė jam pranues i pendimeve dhe mėshirues.
[2:161] Ata qė nuk besojnė dhe vdesin si mosbesimtarė, kanė vetėshkaktuar mallkimin e Zotit, engjėjve, dhe tė gjithė njerėzve (nė Ditėn e Gjykimit). Ata, tė cilėt mohuan dhe vdiqėn si pabesimtarė, kundėr tyre ėshtė mallkimi i All-llahut, i engjėjve dhe i tė gjithė njerėzve. Ata tė cilėt kanė mohuar dhe vdesin si mosbesimtarė, mbi ata bjen mallkim i All-llahut edhe i engjujve edhe i njerėzve, bashkėrisht. Ata qė nuk besojnė dhe vdesin duke qenė jobesimtarė, mbi ta ėshtė mallkimi i Perėndisė, i ėngjujve dhe i tė gjithė njerėzve.
[2:162] Pėrgjithmonė qėndrojnė aty. Nuk iu zbutet ndėshkimi kurrė, e as nuk iu shtyhet afati. Ata pėrgjithmonė janė aty (nė zjarrė), as nuk u lehtėsohet dėnimi, as nuk u jepet afat. Aty janė pėrgjithmonė, dhe dėnimi as u lehtėsohet e as afat u lejohet. Ata do tė jenė gjithmonė tė mallkuar (tė dėnuar), e nuk ju lehtėsohet vuajtja dhe as nuk u jepet afat.
[2:163] Zot i juaji ėshtė njė zot; nuk ka asnjė zot pos Tij, Mirėbėrėsit, Mė tė Mėshirshmit. Zoti juaj (qė meriton adhurim) ėshtė njė, All-llahu, nuk ka zot pos Atij qė ėshtė mėshirėplotė, gjithnjė mėshiron. Dhe Zoti juaj ėshtė vetėm njė Zot! Nuk ka Zot pėrveē atij, tė gjithmėshirshmit, mėshirėplotit! E zoti juaj – ėshtė njė! S’ka zot tjetėr pėrveē Tij, Ai ėshtė Mėshirues dhe Pėrdėllimtar!
[2:164] Nė krijimin e qiejve dhe tokės, nė ndėrrimin e natės dhe ditės, nė anijet qė lėvizin nėpėr oqean pėr dobi tė njerėzve, nė ujin qė Zoti e lėshon nga qielli pėr tė rigjallėruar tokė tė vdekur dhe pėr tė pėrhapur nė tė ēfarėdo lloj krijese, nė manipulimin e erėrave, dhe reve tė vendosura ndėrmjet qiellit dhe tokės, ka prova tė mjaftueshme pėr njerėz qė kuptojnė. Ėshtė fakt se nė krijimin e qiejve e tė tokės, nė ndėrrimin e natės e tė ditės, tė anijes qė lundron nė det qė u sjell dobi njerėzve, nė atė shi qė e lėshon All-llahu prej sė larti e me tė ngjall tokėn pas vdekjes sė saj dhe pėrhapė nė te nga ēdo lloj gjallese, nė qarkullimin e erėrave dhe reve tė nėnshtruara mes qiellit e tokės, (nė tė gjitha kėto), pėr njė popull qė ka mend ka argumente. Padyshim nė krijimin e qiejve dhe tė tokės, nė ndėrrimin e ditės dhe tė natės, edhe anijes qė lundron nėpėr det me ēka u sjell dobi njerėzve, edhe shiun tė cilin All-llahu e lėshon nga qielli, me tė cilin ngjallė tokėn pasi qė ka vdekur, nėpėr tė ka shpėrndarė qenie tė gjalla gjithfarėsh, edhe nė ndėrrimin e erėrave, vranėsirat e pezulluara ndėrmjet qiellit dhe tokės – s’do mend, ka argumente pėr njerėzit e menēur. Me tė vėrtetė nė krijimin e qiejve dhe tė Tokės, nė ndryshim tė natės dhe tė ditės; nė anijet qė lundrojėn nėpėr det pėr t’u sjellė dobi njerėzve; nė ujėrat qė zbret Perėndia prej qiellit, e me tė cilėt i ngjallė tokat e vdekura (tokat e thata) – nėpėr tė cilėn ka shpėrndarė gjithfarė lloj shtazėsh; nė ndryshimin e erėrave e reve tė nėnshtruara lėvizjeve nė mes qiellit e Tokės – (nė tė gjitha kėto), ka dokumente pėr tė gjithė ata qė mendojnė.
[2:165] Prapėseprapė, disa njerėz i rivalizojnė idhuj Zotit, dhe i duan sikur tė ishin Zoti. Ata qė besojnė e duan Zotin mė sė shumti. Veē sikur shkelėsit tė mund ta shihnin veten kur e shohin ndėshkimin! Do e kuptojnė pastaj, qė e tėrė fuqia ėshtė e vetėm Zotit, dhe qė ndėshkimi i Zotit ėshtė tmerrues. E nga njerėzit ka asish qė nė vend tė All-llahut besojnė idhujt, qė i duan (i madhėrojnė) ata, sikur (qė besimtarėt e vėrtetė e duan) All-llahun, po dashuria e atyre qė besuan All-llahun ėshtė shumė mė e fortė. E sikur qė dinin ata qė bėnė mizori se kur do ta shohin dėnimin (nė botėn tjetėr), do tė binden se e tėrė fuqia i takon vetėm All-llahut (e jo idhujve) dhe se All-llahu ėshtė ndėshkues i rreptė. Ka njerėz qė nė vend tė All-llahut marrin idole, i duan sikur All-llahun, por besimtarėt mė fortė e duan All-llahun. Dhe sikur ta shihnin ata qė kanė bėrė mizori, atėherė kur do ta shohin dėnimin, se e tėrė forca ėshtė vetėm e All-llahut, All-llahu ėshtė ndėshkimfortė. Ka njerėz qė nė vend tė Perėndisė marrin disa gjėra tė tjera pėr zotė dhe i duan ato si Perėndinė; ndėrsa ata qė besojnė, e duan shumė mė tepėr Perėndinė. Sikur ta dinin paganėt nė atė ēast kur do ta shohin dėnimin – se me tė vėrtetė e tėrė fuqia i pėrket Perėndisė dhe se dėnimi i Zotit ėshtė fort i ashpėr (atėherė, ata nuk do tė vepronin ashtu).
[2:166] Ata qė u ndoqėn do i mohojnė ndjekėsit e vet.* Do tė shohin ndėshkimin, dhe tė gjitha lidhjet mes tyre do tė shkėputen. Dhe (sikur tė shihnin) kur do tė largohen ata qė u prinin atyre qė i ndiqnin (paria largohet prej atyre qė u shkuan pas), e tė gjithė e shohin dėnimin dhe kėputen lidhjet e tyre. Kur ata, tė cilėt janė pasuruar prej tė tjerėve, heqin dorė nga ata dhe ta shohin dėnimin e t’i kėpusin lidhjet me ata, dhe kur tė shmangen tė pasuemit (prijsat) nga ata qė i pasonin (ithtarėt) dhe shohin dėnimin, e midis tyre kėputet ēdo lidhje.
[2:167] Ndjekėsit do tė thonė, "Nėse mund ta kemi njė shans tjetėr, do i mohojmė ata, ashtu si na kanė mohuar tash ata neve." Zoti pra ua shfaqė pasojat e punėve tė tyre si asgjė pos brejtje ndėrgjegjeje; ata nuk do tė dalin nga Ferri kurrė. E Ata, tė cilėt u patėn shkuar pas do tė thonė: “Ah, sikur tė na lejohej njė kthim (nė dynja) e tė largohemi prej tyre (prijėsve) siē u larguan ata tash prej nesh!” Kėshtu All-llahu do t’ju paraqesė veprat qė janė dėshprim pėr ta, e ata nuk kanė tė dalė prej zjarrit. Ata tė cilėt kanė pasuar do tė thonė: “Ah, sikur edhe njėherė tė ktheheshim, do tė hiqnim dorė edhe ne prej tyre, ashtu siē hoqėn dorė ata prej nesh!” Ja, ashtu All-llahu do t’ua tregojė atyre veprat e tyre tė kobshme pėr ta, por ata nuk kanė pėr tė dalė nga zjarri. E (atėherė), pasuesit kanė pėr tė thėnė: “Ah, sikur tė kishte edhe njė kthim pėr ne, e tė heqim dorė prej tyre, dikundėr qė hoqėn dorė ata prej nesh!” Qė kėshtu, Perėndia ua rrėfen veprat e tyre tmerruese mbi ta. Ata s’kanė pėr tė dalė kurrė nga zjarri.
[2:168] O njerėz, hani nga prodhimet e tokės tė gjitha qė janė tė lejuara dhe tė mira, dhe mos ndiqni hapat e Dreqit; ai ėshtė armiku juaj mė i flaktė. O ju njerėz, hani nga ajo qė ėshtė nė tokė e qė ėshtė e lejuar dhe e mirė, e mos shkoni hapave tė djallit se ai ėshtė armik i hapėt i juaji. O njerėz, hani nga ajo ēka ka nė tokė, qė ėshtė e lejuar dhe e mirė, dhe mos shkoni gjurmėve tė djallit se atė e keni armik tė rrezikshėm! O njerėz! Ushqehuni me tė gjitha ato qė gjenden nė Tokė, qė janė tė lejueshme dhe tė mira dhe mos ndiqni gjurmėt e djallit! Se ai ėshtė armik i pėrbetuar i juaji.
[2:169] Ai vetėm ju urdhėron qė tė bėni tė kėqija dhe vese, dhe tė thoni kundėr Zotit ēka nuk dini. Ai ju urdhėron vetėm me tė kėqia e turpėsi, dhe ju shtyen tė thoni pėr All-llahun atė qė nuk e dini. Ai ju urdhėron tė bėni keq dhe marrėzi edhe tė flisni pėr All-llahun ēka nuk dini. Ai vetėm ju nxitė nė tė kėqija dhe nė vepra tė turpshme dhe tė flisni kundėr Perėndisė ato gjėra qė nuk i dini.
[2:170] Kur u thuhet, "Ndiqni ēka Zoti ka shpallur kėtu," thonė, "Ne ndjekim vetėm ēka i gjetėm prindėrit tanė duke bėrė." E ēka nėse prindėrit e tyre nuk kuptonin, dhe nuk ishin tė udhėzuar? E kur u thuhet atyre (idhujtarėve): “Pranoni atė qė All-llahu e shpalli!” Ata thonė: “Jo, ne ndjekim atė rrugė nė tė cilėn i gjetėm prindėrit tanė!” Edhe sikur prindėrit e tyre tė mos jenė udhėzuar nė rrugėn e drejtė (ata do t’i pasonin)?” Dhe kur u thuhet: “Pasoni atė ēka e ka shpallur All-llahu!” thonė: “Jo, ngase ne pasojmė atė ku i kemi gjetur tė parėt tonė”. A thua edhe atėherė kur tė parėt e tyre nuk kanė kuptuar asgjė dhe kur kanė qenė tė paudhėzuar? E kur atyre t’ju thuhet: “ndiqeni Shpalljen (Kur’anin) e Perėndisė!” – Ata pėrgjigjen: “Jo! Na ndjekim atė udhė nė tė cilėn i kemi gjetur tė parėt tanė” – Vallė! Edhe atėherė kur tė parėt e tyre nuk kanė ditur asgjė dhe kur nuk kanė qenė nė rrugėn e drejtė?!
[2:171] Shembulli i mosbesimtarėve tė tillė ėshtė ai i papagajve qė pėrsėrisin zėrat dhe thirrjet qė dėgjojnė, pa i kuptuar. Tė shurdhėr, memecė, dhe tė verbėr; ata nuk mund tė kuptojnė. Shembulli i (i thirrėsit tė) atyre qė nuk besuan ėshtė sikurse i atij (bariut) qė u lėshon britmė atyre (bagėtive) qė nuk dėgjojnė tjetėr vetėm se britmė e zė (e nuk kuptojnė). Ata janė tė shurdhėr, memecė e tė verbėr, ata nuk kuptojnė. Shembulli i atyre qė nuk besojnė ėshtė si shembulli i atij qė paraqitet, mirėpo ia dėgjon vetėm zėėrin dhe thirrjen. Tė shurdhėr, memecė dhe tė verbėr – asgjė nuk kuptojnė! Mohuesit i shėmbėllejnė ēobanit (bariut) i cili i thėrret shtazėt, tė cilat dėgjojnė vetėm thirrje e zė, por s’kuptojnė asgjė. (Ata janė) tė shurdhėr, memecė dhe verbėt, e nuk mendojnė asgjė.
[2:172] O ju qė besoni, hani nga gjėrat e mira qė ju furnizuam, dhe jini falėnderues ndaj Zotit, nėse e adhuroni vetėm Atė. O ju qė besuat, hani nga tė mirat qė u kemi dhėnė, dhe falėnderoni All-llahun, nėse jeni qė vetėm Atė e adhuroni. O besimtarė, hani nga ushqimet e mira qė ju kemi dhėnė dhe i jini mirėnjohės All-llahut, nėse adhuroni vetėm atė! O besimtarė! Hani nga ushqimet e kėndshme qė ua kemi dhuruar Na juve dhe nėse jeni adhurues tė Perėndisė bėhuni falenderues tė Tij!
[2:173] Ai ndalon pėr ju vetėm ngrėnien e kafshėve qė ngordhin vetė (pa ndėrhyrje njerėzore), gjakun, mishin e derrit, dhe kafshėt qė dedikohen pėr tjetėr pos Zotit. Nėse dikush detyrohet (t’i hajė kėto), pa qėllim ose keqdashje, ai nuk shkakton asnjė mėkat. Zoti ėshtė Falės, i Mėshirshmi. (All-llahu) Ua ndaloi juve vetėm tė ngordhtėn, gjakun, mishin e derrit dhe atė qė therret (ngritet zėri me te) jo nė emėr tė All-llahut. E kush shtrėngohet (tė hajė nga kėto) duke mos tepruar, pėr tė nuk ėshtė mėkat. Vėrtetė All-llahu falė, ėshtė mėshirues. Ai ju ndalon coftinėn, gjakun edhe mishin e derrit edhe atė qė ėshtė prerė nė emėr tė ndonjė tjetri, jo nė emėr tė All-llahut. Kurse ai qė ėshtė i shtrėnguar, por jo nga dėshira, vetėm sa ka nevojė, ai nuk e ka mėkat. All-llahu njėmend fal dhe ėshtė mėshirėplotė. Me tė vėrtetė, Perėndia ua ka ndaluar ngrėnien e kafshės sė ngordhur, gjakun e derdhur, mishin e derrit dhe atė kafshė qė nuk ėshtė therrur nė emėr tė Zotit. Por ata qė ngushtohen nga uria e madhe, sa pėr tė zhdukur krizėn e urisė nuk kanė mėkate t’i hanė, por nuk duhet kaluar kufirin e lejueshmėrisė. Se Perėndia me tė vėrtetė ėshtė Pėrdėllimtar i madh dhe falė.
[2:174] Ata qė fshehin shpalljet e Zotit nė shkrim, nė kėmbim tė njė pėrfitimi tė vogėl material, nuk hanė tjetėr pos zjarr nė barqet e tyre. Zoti nuk do tu flasė nė Ditėn e Ringjalljes, e as nuk do i pastrojė. Ata kanė vetėshkaktuar ndėshkim qė dhemb. Ata qė fshehin nga libri atė qė shpalli All-llahu dhe pėr te fitojnė shumė tė paktė, ata nė barqet e tyre fusin vetėm zjarr. Atyre All-llahu nuk do t’u flasė nė ditėn e gjykimit dhe as nuk i shfajson ata, por pėr ta pason dėnimi i rėndė e i padurueshėm. Ata tė cilėt fshehin atė qė e ka shpallur All-llahu nė Libėr dhe atė e ndėrrojnė pėr diēka qė vlen fort pak, ata nė barqet e veta nuk fusin asgjė tjetėr pėrveē zjarr!; All-llahu nuk u flet atyre nė ditėn e gjykimit dhe nuk do t’i pastrojė. Ata i pret dėnim i dhembshėm. Padyshim, ata qė fshehin atė qė ua ka shpallur Perėndia nė Libėr (Teurat) dhe i zėvendėsojnė fjalėt e Mia me diē tjetėr tė pavlerė (i shesin), ata nuk hanė tjetėr gjė vetėm atė, qė nė barkun e tyre u sjell zjarrin. Nė Ditėn e Kijametit, Perėndia nuk do t’u flasė atyre dhe s’ka pėr t’i dlirė prej fajesh, dhe pėr ta ka dėnim pikėllues.
[2:175] Janė ata qė zgjodhėn humbjen nė vend tė udhėzimit, dhe ndėshkimin nė vend tė faljes. Si pasojė, ata do tė duhet ta durojnė Ferrin. Ata janė qė nė vend tė udhėzimit e morėn humbjen dhe dėnimin nė vend tė shpėtimit. Sa tė durueshėm qenkan ata ndaj zjarrit? Ata janė, qė kanė blerė humbjen pėr rrugė tė drejtė edhe dėnimin pėr falje. Po sa tė durueshėm janė nė zjarr! Ata (mohuesit) rrugėn e drejtė e kanė ndėrruar me tė humburėn dhe faljen e Zotit me mundim, dhe sa ė durueshėm qė janė vetėm ata nė zjarr!
[2:176] Kjo ėshtė pėr arsye se Zoti e ka shpallur kėtė shkrim, qė bartė tė vėrtetėn, dhe ata qė nuk pajtohen me shkrimin janė kundėrshtarėt mė tė flaktė. Atė (dėnim) pėr shkak se All-llahu e zbriti librin (Tevratin), me sqarim tė drejtė, e ata qė bėnė ndryshime nė librin, janė nė njė pėrēarje tė largėt nga e vėrteta. ajo ėshtė pėr shkak se All-llahu ka shpallur Librin, me realitet, kurse ata, tė cilėt e kanė kontestuar janė me tė vėrtetė nė humbje tė thellė. Kjo ėshtė pėr shkak se Perėndia ka zbritur Librin, tė vėrtetėn e saktė, e ata qė bėjnė polemikė rreth pėrmbajtjes sė Librit janė nė kundėrshtim tė madh me tė drejtėn.
[2:177] Drejtėsi nuk ėshtė kthimi i fytyrave tuaja kah lindja ose perėndimi. Tė drejtė janė ata qė besojnė nė Zotin, Ditėn e Fundit, engjėjt, shkrimin, dhe profetėt; dhe paratė ua japin, me gėzim, tė afėrmve, bonjakėve, nevojtarėve, udhėtarėve tė huaj, lypėsve, dhe pėr lirimin e skllevėrve; dhe i zbatojnė Lutjet e Kontaktit (Salat) dhe japin bamirėsinė e obligueshme (Zeqat); dhe e mbajnė fjalėn sa herė qė premtojnė diēka; dhe  kėmbėngulin me durim pėrballė keqtrajtimit, varfėrisė, dhe luftės. Kėta janė tė vėrtetit; kėta janė tė drejtit. Nuk ėshtė tėrė e mira (e kufizuar) tė ktheni fytyrat tuaja kah lindja ose perėndimi, por mirėsi e vėrtetė ėshtė ajo e atij qė i beson All-llahut, ditės sė gjykimit, engjėjve, librit, lajmėtarėve dhe pasurinė qė e do, ua jep tė afėrmve, bonjakėve, tė vėrfėrve, udhėtarėve, lypėsve dhe pėr lirimin e robėrve, dhe ai qė e fal namazin, e jep zeqatin, dhe ata qė kur premtojnė e zbatojnė, dhe tė durueshmit nė skamje, nė sėmundje dhe nė flakėn e luftės. Tė tillėt janė ata tė sinqertit dhe tė tillėt janė ata tė devotshmit. Nuk ėshtė bamirėsi (devotshmėri) tė ktheni fytyrat tuaja kah lindja dhe perėndimi, po devotshmėri ėshtė ajo e atij qė i beson All-llahut dhe Ditės sė Ahiretit, edhe engjujve, edhe librave, edhe profetėve, ndėrsa nga pasuria, pėrkundėr dashurisė qė ka, u jep tė afėrmėve dhe bonjakėve, edhe tė varfėrve, edhe udhėtarėve edhe lypsavet, edhe pėr lirimin e tė robėruarve, edhe qė kryejnė faljen dhe japin zeqatin, edhe qė obligimin e vet kur e marrin e zbatojnė, si dhe ata qė janė tė durueshėm nė skamje, edhe nė sėmundje, edhe nė tė papritura. Ata janė qė kanė qenė tė sinqertė dhe vetėm ata janė tė devotshėm. Mirėsia, nuk ėshtė tė kthyerit e fytyrės suaj kah lindja dhe perėndimi, por, mirėsi ėshtė kur (njeriu) beson Perėndinė, Ditėn e Kijametit, ėngjujt, Librin, Pejgamberėt dhe tė cilėt me vullnetin e vet, u japin nga pasuria tė dashurve tė tyre, te afėrmve, bonjakėve, varfanjakėve, udhėtarėvet – musafirėvet (qė kanė ngelur pa tė holla), lypėsvet dhe tė robėruarvet (pėr t’u liruar); e (mirėsi) ėshtė edhe kryerja e namazit, dhėnia e zeqatit, dhe kryesit e obligimit tė tyre, kur marrin pėrsipėr diēka; e (mirėsi), ėshtė edhe pėr ata qė durojnė nė skamjen, sėmundjen dhe durimi nė kohė tė luftės. Kėta janė besimtarėt e vėrtetė dhe kėta janė ata qė i drojnė Perėndisė (ruhen prej mėkateve).
[2:178] O ju qė besoni, barazia ėshtė ligji i shpallur pėr ju kur keni tė bėni me vrasje – i liri pėr tė lirin, skllavi pėr skllavin, femra pėr femrėn. Nėse dikush falet nga familja e viktimės, njė reagim mirėnjohės e ka radhėn, dhe njė kompensim me barazi tė paguhet. Ky ėshtė njė lehtėsim nga Zotėruesi juaj dhe mėshirė. Kushdo qė shkelė pėrtej kėsaj vetėshkakton njė ndėshkim qė dhemb. O ju qė besuat, u ėshtė bėrė obligim gjurmimi pėr dėnim pėr mbytje: i liri pėr tė lirin, robi pėr robin, femra pėr femrėn. Kurse atij qė i falet diēka nga vėllau i vet atėherė ajo le tė pėrcillėt (e atij qė e fal) kuptueshėm dhe shpagimi (nga dorasi) atij le t’i bėhet me tė mirė. kjo ėshtė njė lehtėsim dhe mėshirė prej Zotit tuaj. E kush tejkalon pas kėtij (pajtim), ai ka njė dėnim tė idhėt. O besimtarė! Ju ėshtė caktuar norma pėr hakmarrje-vrasje: I liri – pėr tė lirė, robi – pėr rob, femra – pėr femėr. Ndėrsa atij qė i falet diēka nga vėllau i vet, le tė pritet me bujari edhe ai le t’ua kthejė me tė mirė. Kjo ėshtė lehtėsi nga Zoti juaj, dhe mėshirė. Po kush bėnė shkelje edhe pas kėsaj, atė e pret dėnim i dhembshėm. O besimtarė! Ėshtė porosi pėr ju ndėshkimi pėr vrasje: I liri pėr tė lirin, skllavi pėr skllavin dhe femra pėr femrėn; e atij qė ia falė farefisi i tė vrarit, duhet tė sillet njerėzishėm (me mirėsi pėr dėmshpėrblim) dhe le tė zbatohet dėmshpėrblimi me tė mirė. Kjo (falje) ėshtė njė lehtėsi dhe mėshirė nga ana e Zotit. E kushdo qė pas kėsaj (faljes), e kapėrcen kufirin, pėr atė ka dėnim tė rreptė.
[2:179] Barazia ėshtė ligj qė kursen jetė pėr ju, o ju qė keni inteligjencė, qė tė jeni tė drejtė. O ju tė zotėt e mendjes, kjo masė e dėnimit ėshtė jetė pėr ju, ashtu qė tė ruheni (nga mbytja e njėri tjetrit). Nė hakmarrje keni – ekzistencėn, o tė menēur ndoshta do tė ruheni! O mendar! Pėr ju ndėshkimi ėshtė gjallėri, qė tė ruheni (prej vrasjeve).
[2:180] Ėshtė shpallur qė kur tė afrohet vdekja, tė shkruani testament pėr tė mirėn e prindėrve dhe tė afėrmve, me barazi. Ky ėshtė obligim pėr tė drejtit. Kur ndonjėrit prej jush i ėshtė afruar vdekja, nėse lė pasuri pas vete, testamenti (vasijeti) pėr prindėrit dhe pėr tė afėrmit u ėshtė bėrė juve obligim, por ashtu siē ėshtė drejtė. Pėr ata qė janė tė devotshėm kjo ėshtė detyrė qė lypet kryer. Juve ju ėshtė caktuar norma; kur dikush prej jush ėshtė duke vdekur, nėse le ndonjė pasuri pėr prindėrit dhe tė afėrmit, ėshtė obligim i tė dėvotshmėve qė ta pėrcjellin atė porosi me drejtėsi. Kur ndokush prej jush gjendet buzė vdekjes e pas veti lė pasuri, ju urdhėrohet qė porosia (testamenti) tė bėhet nė mėnyrė tė drejtė ndaj prindėrve dhe farefisit; ky ėshtė obligim i drejtė pėr njerėzit e mirė.
[2:181] Nėse dikush e ndryshon testamentin qė ka dėgjuar, mėkati i ndryshimit u bie atyre qė janė pėrgjegjės pėr njė ndryshim tė tillė. Zoti ėshtė Dėgjues, Njohės. Kush bėn ndryshimin e tij pasi qė ta ketė dėgjuar (ditur) atė, mėkati pėr te u takon atyre qė ndryshojnė. All-llahu dėgjon dhe di. Po kush ndryshon atė pasi qė e ka dėgjuar, mėkati pėr kėtė u takon atyre qė e ndryshojnė atė. All-llahu me siguri dėgjon dhe di. Kush e ndryshon (porosinė – testamentin) pasi e ka mėsuar tė vėrtetėn, - mėkat ėshtė vetėm pėr ata qė e ndryshojnė; - e Perėndia, me tė vėrtetė, i dėgjon dhe i di tė gjitha.
[2:182] Nėse dikush sheh padrejtėsi tė tepėrt ose njėanshmėri nga testamentlėnėsi, dhe ndėrmerr masa korrigjuese qė tė kthejė drejtėsinė nė testament, ai nuk bėn mėkat. Zoti ėshtė Falės, i Mėshirshmi. E kush frikėsohet prej testamentuesit se gabimisht po largohet nga drejtėsia, ose qėllimisht do tė bėjė mėkat, ai qė bėn pajtim ndėrmjet tyre, ai nuk ka mėkat. Vėrtetė All-llahu shumė falė dhe shumė mėshiron. Dhe kush frikėsohet nga mossaktėsia e porositėsit ose ka gabuar, por i ka pajtuar, nuk ka mėkat. All-llahu me siguri fal dhe ėshtė mėshirėplotė. E ai qė frikohet se porositėsi (i testamentit) ka bėrė pa qėllim gabim ose padrejtėsi, e ndreq atė, ai – pėr kėtė punė nuk ka mėkat. – Se me tė vėrtetė, Perėndia ėshtė falės dhe mėshirues.
[2:183] O ju qė besoni, agjėrimi ėshtė shpallur pėr ju, siē ėshtė shpallur pėr ata para jush, qė tė arrini shpėtim. O ju qė besuat, agjėrimi (saum) u ėshtė bėrė obligim sikurse qė ishte obligim edhe i atyre qė ishin para jush, kėshtu qė tė bėheni tė devotshėm. O besimtarė! Agjėrimin e keni obligim tė detyrueshėm, siē e kishin detyrė edhe ata qė qenė para jush, ndoshta do tė bėheni tė devotshėm. O besimtarė! Ju ėshtė urdhėruar agjėrimi, ashtu si u ka qenė urdhėruar atyre para juve, pėr t’iu shmangur mėkateve,
[2:184] Ditė tė posaēme (janė tė caktuara pėr agjėrim); nėse dikush ėshtė i sėmurė ose nė udhėtim, njė numėr i barabartė i ditėve tjera mund tė zėvendėsohet. Ata qė mund tė agjėrojnė, por me vėshtirėsi tė mėdha, mund ta zėvendėsojnė atė me tė ushqyerit e njė personi tė varfėr pėr ēdo ditė qė e prishin agjėrimin. Nėse dikush vullnetarisht (bėn edhe mė shumė punė tė drejta), ėshtė edhe mė mirė. Por agjėrimi ėshtė mė i mirė pėr ju, sikur veē ta dinit. (jeni tė obliguar pėr) Ditė tė caktuara, e kush ėshtė i sėmurė prej jush ose ėshtė nė udhėtim (e nuk agjėroi), atėherė ai (le tė agjėrojė) mė vonė aq ditė. E ata qė i rėndon ai (nuk mund tė agjėrojnė), janė tė obliguar pėr kompenzim, ushqim (ditor), i njė tė varfėri ai qė nga vullneti jep mė tepėr, ajo ėshtė aqė mė mirė pėr te. Mirėpo, po qė se dini, agjėrimi ėshtė mė i mirė pėr ju. Nė ditė tė caktuara me numėr, por ai nga ju, i cili ėshtė i sėmurė ose nė udhėtim, atėherė agjėron tjera ditė me tė njėjtin numėr. Ndėrsa ata qė nuk mund ta mbajnė – kompensimi ėshtė tė ushqejė njė varfnjak. Dhe kush jep mė tepėr vullnetarisht, ajo ėshtė mirė pėr atė. Por tė agjėroni ėshtė mė mirė, ta dini. (agjėrimi) zgjat disa ditė. Ndonjėri prej jush qė gjendet i sėmur ose gjendet nė udhėtim e sipėr, ai i agjėron aq ditė sa i ka prishur – nė ditėt e tjera. Dhe ata (njerėz) qė kanė vėshtirėsi pėr tė agjėruar (si pėr shembull, plaku i mbetur), duhet tė japė aq sa mund tė ngopet njė i varfėr me ushqim gjatė ditės (pėr njė ditė agjėrimi – njė ditė ushqimi). E kushdo qė tė bėjė ndojė tė mirė mė tepėr, pėr tė ėshtė mė mirė. Por, agjėrimi juaj ėshtė mė i dobishėm, nė qoftė se e dini (do ta agjėronit).
[2:185] Ramazani ėshtė muaji gjatė tė cilit u shpall Kurani, qė jep udhėzim pėr njerėzit, mėsime tė qarta, dhe kodin ligjor. Ata prej jush qė kalojnė nėpėr kėtė muaj, tė agjėrojnė nė tė. Ata qė janė tė sėmurė ose duke udhėtuar mund ta zėvendėsojnė me numėr tė njėjtė tė ditėve tjera. Zoti ju dėshiron lehtėsim, e jo vėshtirėsi, qė tė pėrmbushni obligimet tuaja, dhe ta madhėroni Zotin pėr udhėzimin, dhe ta shprehni mirėnjohjen tuaj. (ato ditė tė numėruara janė) Muaji i Ramadanit qė nė te (filloi tė) shpallet Kur’ani, qė ėshtė udhėrėfyes pėr njerėz dhe sqaruesi i rrugės sė drejtė dhe dallues (i tė vėrtetės nga gėnjeshtra). E kush e pėrjeton prej jush kėtė muaj, le tė agjėrojė, ndėrsa kush ėshtė i sėmurė ose nė udhėtim, le tė agjėrojė aqė ditė nga ditėt e mėvonshme. All-llahu me kėtė dėshiron lehtėsim pėr ju, e nuk dėshiron vėshtėrsim pėr ju. (tė agjėroni ditėt e lėshuara mė vonė) Qė tė plotėsoni numrin, tė madhėroni All-llahun pėr atė se u udhėzoi dhe qė tė falenderoni. Muaji Ramazan ėshtė ai nė tė cilin filloi tė shpallet Kur’ani, udhėzim pėr njerėzit dhe argument i qartė i rrugės sė drejtė dhe dallimit tė mirės nga e keqja. Cili prej jush qė do ta arrijė atė muaj, ta agjėroj atė, e kush ėshtė i sėmurė ose ndodhet nė rrugė, tė njėjtin numėr ditėsh le ta agjėroj mė vonė! All-llahu ju dėshiron lehtėsim e nuk ju dėshiron vėshtirėsi. Por ditėt e caktuara t’i plotėsoni dhe All-llahun ta madhėroni, pėr shkak se u ka udhėzuar nė rrugė tė drejtė, mbase do tė jeni mirėnjohės! Kėto ditė janė, ditėt e muajit tė ramazanit, nė tė cilin muaj ka zbritur Kur’ani, qė ėshtė udhėrrėfyes pėr njerėzit, plot me argumente tė dokumentuara pėr rrugėn e drejtė dhe dallues i sė mirės nga e keqja. Pra, kushdo qė nga ju gjendet nė kėtė muaj – le tė agjėrojė, ndėrsa ai qė ėshtė i sėmurė ose gjendet nė udhėtim e sipėr (le tė agjėrojė aq ditė sa nuk i ka agjėruar), - Perėndia ka bėrė lehtėsi pėr ju, e jo vėshtirėsi e mundime, - pėr tė plotėsuar numrin e ditėve tė agjėrimit (nė njė kohė tjetėr), dhe pėr kėto (lehtėsi) duhet tė madhėroni Perėndinė, qė u ka drejtuar nė rrugė tė drejtė e tė bėheni falenderues ndaj Tij.
[2:186] Kur shėrbėtorėt e Mi tė pyesin pėr Mua, Unė jam gjithmonė pranė. Unė ju pėrgjigjem lutjeve tė tyre kur mė luten. Njerėzit tė mė pėrgjigjen dhe tė besojnė nė Mua, qė tė udhėzohen. E kur robėt e Mi tė pyesin ty pėr Mua, Unė jam afėr, i pėrgjigjem lutjes kur lutėsi mė lutet, pra pėr tė qenė ata drejt tė udhėzuar, le tė mė pėrgjigjen ata Mua dhe le tė mė besojnė Mua. Dhe kur tė tė pyesin robėrit e mi pėr Mua, Unė jam me tė vėrtetė afėr, i pėrgjigjem lutjes sė lutėsit kur mė lutet. Prandaj le tė kėrkojnė pėrgjigje prej meje dhe le tė mė besojnė Mua, pėr tė qenė nė rrugė tė drejtė. Kur besimtarėt e Mi tė pyesin pėr Mua, (thuaju): Unė jam afėr, i pėrgjigjem lutjeve tė lutėsit, kur ai t’mė lutet Mua. Prandaj le ta plotėsojnė thirrjen Time (pėr agjėrim e detyra tjera) dhe le tė mė besojnė Mua (mos tė shmangen nga besimi), pėr tė qenė nė rrugėn e drejtė.
[2:187] Tė lejuara pėr ju janė marrėdhėniet seksuale me gratė tuaja gjatė netėve tė agjėrimit. Ato janė mbajtėset e fshehtėsive tuaja, dhe ju jeni mbajtėsit e fshehtėsive tė tyre. Zoti e dinte qė ju i tradhtonit shpirtrat tuaj, dhe Ai ju ka shpenguar, dhe ju ka falur. Tash e tutje, ju mund tė keni marrėdhėnie me to, duke kėrkuar atė qė Zoti ju ka lejuar. Mund tė hani dhe pini deri sa fija e bardhė e dritės tė bėhet e dallueshme nga fija e errėt e natės nė agim. Pastaj, tė agjėroni derisa tė perėndon dielli. Marrėdhėniet seksuale janė tė ndaluara nėse vendosni tė strehoheni nė vendlutje (gjatė dhjetė netėve tė fundit tė Ramazanit). Kėto janė ligjet e Zotit; tė mos i shkelni. Kėshtu Zoti sqaron shpalljet e Tij pėr njerėzit, qė tė mund tė arrijnė shpėtim. Natėn e agjėrimit u ėshtė lejuar afrimi tė gratė tuaja, ato janė prehje pėr ju dhe ju jeni prehje pėr ato. All-llahu e di se ju e keni mashtruar vetveten, andaj ua pranoi pendimin tuaj dhe ua fali gabimin. Tash e tutje bashkohuni me to dhe kėrkoni atė qė ua ka caktuar All-llahu dhe hani e pinin derisa qartė tė dallohet peri i bardhė nga peri i zi nė agim, e pastaj agjėrimin plotėsojeni deri nė mbrėmje. E kur jeni tė izoluar (nė i’tikafė) nė xhamia, mos t’u afroheni atyre (pėr marėdhėnie intime). Kėto janė dispozitat e All-llahut, pra mos i kundėrshtoni. Ja kėshtu, nė kėtė mėnyrė All-llahu ua sqaron njerėzve argumentet e veta qė ata tė ruhen. Ju lejohet qė netėve tė agjėrimit, tė bini me gratė tuaja. Ato janė mbulojė e juaj e ju jeni mbulojė e tyre. All-llahu e ka ditur se mund tė mashtroheni, prandaj ka pranuar pendimin tuaj dhe ua ka falur. E tani bashkohuni me ato dhe kėrkone atė ēka ua ka caktuar All-llahu. Dhe hani e pini deri sa tė dalloni vijėn e bardhė tė agimit nga vija e zezė, pastaj agjėrimin plotėsone deri nė mbrėmje. Mos bini me gratė derisa sa jeni nė itikafė nė xhamia. Ai ėshtė kufi i All-llahut, dhe mos iu qasni! Ja, ashtu All-llahu ua sqaron njerėzve normat e veta pėr t’u ruajtur. Juve u lejohet qė gjatė netėve tė agjėrimit t’i afroheni bashkėshorteve tuaja. Ato janė petku i juaj, e ju jeni petku i tyne. Perėndia e di mirė se ju nuk mund tė duroheni, e keni tradhėtuar veten, e Perėndia u ka pranuar pendimin tuaj dhe u ka falur gabimin. Prandaj, u lejohet kontakti me bashkėshortet tuaja dhe tani kėrkoni atė qė ka caktuar Perėndia pėr ju. Dhe hani e pini deri nė mėngjes (deri nė imsak) deri sa tė dallohet peri i bardhė nga peri i zi, pastaj plotėsonie agjėrimin deri nė muzg, (deri nė perėndim tė diellit). Mos ju afrohuni atyre gjatė kohės, kur gjeneni nė itikafė nė xhami! Kėta janė kufijt e Perėndisė; pra mos ju afrohuni atyre! Kėshtu pra, Perėndia ua shpjegon njerėzve dispozitat e veta, qė tė ruhen e tė mos bėjnė punė tė ndaluara.
[2:188] Tė mos i merrni paratė e njėri tjetrit nė mėnyrė tė paligjshme, e as tu jepni ryshfet zyrtarėve pėr t’ua hequr tė tjerėve disa nga tė drejtat nė mėnyrė tė paligjshme, pėrderisa e dini. Dhe mos e hani pasurinė e njėri- tjetrit nė mėnyrė tė palejuar, e as mos u paraqitni me te (me ryshfet) te gjyakatėsit pėr tė grabitur nė mėnyrė tė padrejtė njė pjesė tė pasurisė sė njerėzve, kur ju e dini (se pa tė drejtė po e hani atė). Mos e hani pasurinė e njėri-tjetrit nė mėnyrė tė pandershme dhe mos i kontestoni ato ēėshtje para gjygjeve pėr tė ngrėnė me vetėdije nė mėnyrė tė palejuar pjesėn e pasurisė sė huaj. Mos i hani pasurinė njėri-tjetrit me pa tė drejtė! Dhe mos u bėni mitdhėnės te gjykatėsit pėr t’i ngrėnė njerėzve me tradhėti njė pjesė tė mallit, se ju e dini (qė kėto janė mėkate).
[2:189] Tė pyesin pėr fazat e hėnės! Thuaj, "Ato janė mjet pėr matjen e kohės, dhe pėrcaktojnė kohėn e Haxhit." Nuk ėshtė e drejtė tė flisni rreth e rrotull;* drejtėsia arrihet duke ju pėrmbajtur urdhrave dhe duke qenė tė drejtpėrdrejtė. T’ia keni dronė Zotit, qė tė mund t’ia dilni. Tė pyesin ty pėr hėnėn e re (dhe fazat e saj) Thuaj: “Ato janė pėrcaktime tė kohės prė njerėzi dhe pėr haxh. Nuk ėshtė mirėsi tė hyni nga mbrapa nė shtėpitė por ėshtė mirėsi kush ruhet (nga tė kėqiat). Nė shtėpia hyni kah dyert e tyre dhe kinie frikė All-llahun qė ashtu tė gjeni shpėtim. Tė pyesin pėr hėnėn e re. Thuaj, ajo ėshtė pėr njerėzit pėrcaktuese e kohės dhe haxhit. Nuk ėshtė devotshmėria tė hyni nė shtėpi nga ana e sprapme, por devotshmėri ėshtė kush i frikėsohet All-llahut. Nė shtėpia hyni nė dyertė e tyre dhe frikėsohuni All-llahut, ndoshta shpėtoni! Tė pyesin ty (o Muhammed!) pėr hėnėn, (ndryshimin e saj); thuaju: “Kėto pėr njerėzit janė shenja tė kohės dhe tė haxhxhillėkut”. Nuk shprehet mirėsia me tė hyrit nė shtėpi kah shpina (sipas zakonit tė atėhershėm tė arabėve), por mirėsia qėndron nė tė ruajturit nga tė kėqijat. Hyni nė shtėpi kah dyert e tyre dhe droni Perėndisė, pėr tė qenė tė shpėtuar!
[2:190] Mund tė luftoni pėr Zotin kundėr atyre qė ju sulmojnė, por mos e teproni. Zoti nuk i do agresorėt. Dhe luftoni nė rrugėn e All-llahut kundėr atyre qė ju sulmojnė e mos e teproni se All-llahu nuk i do ata qė e teprojnė (e fillojnė luftėn). Dhe luftoni pėr hirė tė All-llahut kundėr atyre, tė cilėt luftojnė kundėr jush, por mos e teproni! All-llahu njėmend nuk i do ata qė e teprojnė. Luftoni nė rrugėn e Zotit – kundėr atyre qė luftojnė kundėr jush, por mos tejkaloni kufirin! – Se, Perėndia, nuk i don ata qė e kalojnė kufirin.
[2:191] Ju mund t’i vritni ata qė zhvillojnė luftė kundėr jush, dhe mund t’i dėboni qė kur ata ju dėbuan. Shtypja ėshtė mė e keqe se vrasja. Mos i luftoni pranė Vendlutjes sė Shenjtė, po tė mos ju sulmojnė aty. Nėse ju sulmojnė, mund t’i vritni. Ky ėshtė ndėshkimi i drejtė pėr ata mosbesimtarė. Dhe luftoni ata kudo qė t’i zini, dėboni prej vendit ata sikurse ju pėrzuan ata juve. Fitneja ėshtė mė e rėndė se vrasja. Mos i luftoni ata pranė xhamisė sė shenjtė (Mesxhidul-Haram) deri qė ata t’ju luftojnė juve aty, e nėse ju sulmojnė, atėherė sulmoni edhe ju ata. I kėtillė ėshtė ndėshkimi ndaj pabesimtarėve. Ata luftoni (mbytni) kudo qė t’i gjeni, pėrzini prej aty prej nga ju kanė pėrzėnė ata juve. Dhe shpifja ėshtė mė e rėndė se vrasja. Por mos i luftoni ata kur janė nė tempullin e shenjtė, deri sa ata tė mos ju sulmojnė aty. Nėse ju shpallin luftė, atėherė luftoni edhe ju ata! Ashtu ėshtė shpėrblimi pėr mosbesimtarėt. Vritni ata kudo qė t’i gjeni dhe dėboni prej vendeve ashtu siē ju dėbuan ata juve. Se keqpėrdorimi ėshtė mė i rėndė se vrasja. Mos luftoni me ta pranė Mesxhidi Haramit! Pėr derisa ata tė vriten me ju-aty! E, nėse ata luftojnė me ju (aty), atėherė ju vritni ata! I kėtillė duhet tė jetė ndėshkimi pėr jobesimtarėt.
[2:192] Nėse heqin dorė, atėherė Zoti ėshtė Falės, i Mėshirshmi. Dhe nėse heqin dorė, pra All-llahu ėshtė Mėkatfalėsi, Mėshiruesi. Po nėse pėrmbahen, ani, All-llahu njėmend ėshtė falės mėshirėplotė. Por, nė qoftė se ata heqin dorė (nga tė kėqijat), atėherė Perėndia me tė vėrtetė ėshtė mėshirues dhe falė.
[2:193] Ju gjithashtu mund t’i luftoni pėr ta eliminuar shtypjen, dhe pėr ta adhuruar Zotin lirisht. Nėse heqin dorė nga luftimi, tė mos i sulmoni; agresioni lejohet vetėm kundėr agresorėve. Vritni ata derisa tė zhduket fitneja dhe tė aplikohet feja vetėm pėr All-llahun. E nė qoftė se ndalen (nga propaganda dhe lufta), atėherė lereni armiqėsinė, pėrveē atyre qė janė zullumqarė. Ata t’i luftoni deri sa tė zhduket shpifja dhe tė mbesė feja e All-llahut. E nėse pėrmbahen, atėherė nuk ka armiqėsi, pėrveē kundėr kriminelėve. Luftoni ata deri sa tė zhduken ngatėrresat dhe deri sa tė bėhet besimi vetėm pėr Perėndinė! E nė qoftė se ata heqin dorė (prej ngatėrresave), atėherė s’ka armiqėsi, pėrveē atyre qė kanė tejkaluar kufirin.
[2:194] Gjatė Muajve tė Shenjtė, agresionit mund t’i kundėrviheni me njė reagim tė barabartė. Nėse ju sulmojnė, mund tu kundėrpėrgjigjeni duke iu shkaktuar ndėshkim tė njėjtė. T’i keni dronė Zotit dhe ta dini qė Zoti ėshtė me tė drejtit. Muaji i shenjtė (i sivjetit) ėshtė pėr muajin e shenjtė (tė vjetit), e shenjtėritė (shkelja e tyre) janė masė ndėshkuese. Pra, kush ju sulmon juve, kthenia sulmin atij edhe ju po nė atė masė dhe kini frikė nga All-llahu e ta dini se All-llahu ėshtė me tė devotshmit. Muaji i shenjtė ėshtė pėr muaj tė shenjtė, por edhe shejtėnia ka masė pėr hakmarrje. Atė qė ju sulmon, sulmone edhe ju me tė njėjtėn masė dhe frikėsohuni All-llahut dhe ta dini se All-llahu ėshtė met ė devotshmit. Muaji i madh pėr muaj tė madh; respektimet janė reciproke. Pra, kushdo qė ju sulmon duke tejkaluar kufirin, edhe ju sulmoni ata, ashtu siē ju sulmuan ata juve (reciprokisht)! Droni Perėndisė, dhe dijeni se, me tė vėrtetė, Perėndia ėshtė me ata qė ruhen nga tė kėqijat.
[2:195] Tė shpenzoni pėr Zotin; mos e hidhni veten me duart tuaja nė shkatėrrim. Tė jeni bamirės; Zoti i do bamirėsit. Dhe jepni pėr njė rrugė tė All-llahut e mos hidhni veten nė rrezik dhe bėni mirė, se me tė vėrtetė All-llahu i do bamirėsit. Shpenzoni pėr hirė tė All-llahut, por vetveten mos e ēoni nė shkatėrrim, dhe bėni mirė. All-llahu njėmend i do punėmirėt. Dhe shpenzonie pasurinė nė rrugėn e Perėndisė, dhe mos e sillni veten tuaj nė shkatėrrim, por bėni mirė; se Perėndia me tė vėrtetė i do bamirėsit.
[2:196] T’i zbatoni tė gjitha ritet e Haxhit dhe Umres pėr Zotin. Nėse pengoheni, ta dėrgoni njė sakrificė, dhe mos rifilloni t’i preni flokėt tuaja deri sa sakrifica juaj ta ketė arritur cakun. Nėse jeni tė sėmurė, ose duke vuajtur nga ndonjė lėndim koke (dhe detyroheni t’i preni flokėt), ta shlyeni me agjėrim, ose me bamirėsi, ose me ndonjė formė tjetėr tė adhurimit. Gjatė Haxhit tė rregullt, nėse e prishni gjendjen e Ihramit (shenjtėrisė) ndėrmjet Umres dhe Haxhit, ta shlyeni duke flijuar njė sakrificė shtazore. Nėse nuk keni mundėsi, tė agjėroni tre ditė gjatė Haxhit dhe shtatė kur tė ktheheni – komplet dhjetė – kjo vlen nėse nuk jetoni te Vendlutja e Shenjtė. T’ia keni dronė Zotit, dhe ta dini se Zoti ėshtė i saktė nė zbatimin e ndėshkimit. E kryenie haxhin dhe umrėn pėr hir tė All-llahut, po nė qoftė se pengoheni, atėherė (therrni pėr kurban) ēka t’ju vijė mė lehtė prej kurbanėve, e mos i rruani kokat tuaja derisa tė arrijė kurbani vendin e caktuar. Po kush ėshtė prej jush i sėmurė ose ka mundim koke (e rruhet para kohe) kompensim ėshtė: agjėrim, sadaka ose kurban. E kur jeni tė sigurt, ai qė bėnė umrėn para haxhit (duhet therrė) njė kurban qė i vjen mė lehtė, mirėpo nėse nuk ka, le tė agjėroj tri ditė gjatė haxhit e shtatė ditė kur tė ktheheni, kėto jeni dhjetė ditė tė plota. Ky ėshtė rregull pėr ata qė nuk kanė familjen pranė xhamisė sė shenjtė. Pra kinie dro All-llahun dhe dine se All-llahu ėshtė ndėshkues i rreptė. Kryene haxhin dhe umren pėr hirė tė All-llahut! Por nėse jeni tė penguar, atėherė therni kurbanet qė i gjeni mė lehtė, dhe mos i rruani kokat deri sa tė arrijnė kurbanet nė vendet e tyre. Dhe kush ėshtė i sėmurė, nga mesi juaj, ose i dhemb kryet, kompensimi ėshtė me agjėrim ose lėmoshė ose kurban. Kur tė jeni tė lirė kryene umren nė prag tė haxhit dhe therni kurban tė cilin mund ta fitoni mė lehtė. Kurse ai i cili nuk gjen dot le tė agjėrojė tri ditė nė ditėt e haxhit, dhe shtatė ditė pas kthimit – pra, plot dhjetė ditė. Kjo ėshtė pėr ata qė nuk e kanė familjen nė Qabe. Frikėsohuni All-llahut dhe dine se ai ėshtė ndėshkimrėndė! Kryeni haxhxhin dhe umren pėr hir tė Perėndisė. Nėse nė kėtė rrugė pengoheni (nė kryerjen e kėtij qėllimi), atėherė therrni kurban sipas mundėsisė dhe mos i rruani kokat tuaja, pėr derisa tė mos arrijė kurbani nė vend (nė therrtoren e caktuar); e kushdo qė prej jush ėshtė i sėmurė ose qė ka ndonjė mundim nė kokė (e rruhet) le ta kompenzojė me agjėrim, lėmoshė ose kurban. E kur tė qetėsoheni, ai qė prej jush kryen umren deri nė haxhxh le tė therrė kurban sipas mundėsisė. Ndėrsa, ai qė nuk ka mundėsi, ėshtė i detyruar tė agjėrojė tri ditė nė haxhxh dhe shtatė ditė pas kthimit nga haxhxhi, e le tė plotėsohen dhjetė ditė. Kjo ėshtė pėr ata qė nuk janė nga Mekka. E druajuni Perėndisė dhe dinie se Ai dėnon ashpėr.
[2:197] Haxhi tė zbatohet nė muajt e caktuar.* Kushdo qė niset tė zbatojė Haxhin t’iu shmanget marrėdhėnieve seksuale, sjelljeve tė kėqija, dhe grindjeve gjatė Haxhit. Ēfarėdo tė mire qė bėni, Zoti ėshtė plotėsisht i vetėdijshėm pėr tė. Pėrderisa i pėrgatitni furnizimet pėr rrugė, furnizimi mė i mirė ėshtė drejtėsia. Tė ma keni dronė Mua, o ju qė posedoni inteligjencė. Haxhi ėshtė nė muajt e caktuar e kush bėn (ia fillon tė zbatojė) haxhin nė kėta muaj, nuk duhet afruar gruas, nuk bėn tė merr nėpėr kėmbė dispozitat e sheriatit, as nuk duhet shkaktuar grindje. All-llahu di pėr atė qė e punoni nga e mira. Dhe pėrgatituni me furnizim (pėr rrugė), e furnizimi mė i mirė ėshtė devotshmėria, e ju tė zotėt e mendjes keni dronė Time. Haxhi ėshtė nė muaj tė caktuar. Ai qė ėshtė i detyruar tė kryej haxhin nė atė (muaj) nuk duhet tė ketė kontakt me gra e as fjalė tė kėqia, dhe nuk ka konteste nė ditėt e haxhit. Ēkado qė tė bėni mirė, All-llahu e di. Dhe furnizohuni me ēka ju nevoitet pėr rrugė. Devotshmėria ėshtė furnizimi mė i mirė, dhe frikėsomuni Mua, o tė menēur! Koha e haxhxhillėkut ėshtė nė muaj tė caktuar; ai qė e obligon veten tė kryejė haxhxhin, nuk duhet tė ketė marrėdhėnie me gruan dhe as nuk duhet tė bėjė grindje e sharje. Ndėrkaq ēdo vepėr tė mirė qė bėni, Perėndia e di. Dhe furnizohuni me gjėrat qė u nevojiten pėr rrugė, e furnizimi mė i mirė ėshtė tė largoheni nga tė lypurit (nė haxhxhillėk). Prandaj druani prej Meje or mendar!
[2:198] Nuk bėni gabim duke kėrkuar furnizime nga Zotėruesi juaj (nėpėrmjet tregtisė). Kur tė hiqeni prej Arafatit, ta pėrkujtoni Zotin te Vendi i Shenjtė (Muzdelife). Ta pėrkujtoni Atė se ju udhėzoi; para kėsaj, ishit tė humbur. Nuk ėshtė mėkat pėr ju tė kėrkoni begati nga Zoti juaj (tė bėni ndonjė tregti gjatė haxhit). E kur tė derdheni (hiqeni) prej Arafatit, pėrmendeni All-llahun nė vend tė shenjtė (Muzdelife), pėrmendeni Atė, ashtu si u ka udhėzuar Ai, sepse mė parė ishit tė humbur. Nuk e keni mėkat nėse e lutni Zotin tuaj pėr mirė. Dhe kur tė niseni nga Arafati pėrkujtone All-llahun te vendet e shenjta, pėrmendnie Atė, sepse Ai ju ka drejtuar nė rrugė tė drejtė, ngase mė parė keni qenė tė humbur. Nuk ėshtė mėkat tė kėrkoni nga Zoti juaj ndonjė tė mirė (materiale). E kur tė ktheheni nga Arafati, pėrmendni Zotin nė vendet e shenjta, pėrmendni atė Zot, qė ju ka udhėzuar nė rrugėn e drejtė, sepse, ju mė parė ishi tė humbur.
[2:199] Tė largoheni sė bashku, me njerėzit e tjerė qė largohen, dhe ta lutni Zotin pėr falje. Zoti ėshtė Falės, i Mėshirshmi. Pastaj zdirgjuni andej kah zdirgjen njerėzit, kėrkoni All-llahut falje, se All-llahu fal e ėshtė mėshirues. Pastaj nisuni prej nga nisen edhe njerėzit tjerė dhe kėrkoni falje nga All-llahu. All-llahu me siguri fal dhe ėshtė mėshirėplotė. Mandej kthehuni nga Arafati, siē kthehen tė gjithė tė tjerėt dhe kėrkoni ndjesė prej Perėndisė! Se Perėndia ėshtė mėshirues e falė.
[2:200] Kur t’i kryeni ritet, tė vazhdoni ta pėrkujtoni Zotin si i pėrkujtoni prindėrit tuaj, ose edhe mė mirė. Disa njerėz do tė thoshin, "Zotėruesi ynė, na jep tė mira nė kėtė botė," pėrderisa nuk kanė hise nė Pėrjetėsi. E kur t’i kryeni detyrat tuaja, pėrmendeni All-llahun sikurse i pėrkujtoni prindėrit tuaj, bile pėrmendeni edhe mė fortė. Ka disa prej njerėzve qė thonė: “Zoti ynė, na jep Ti neve nė kėtė botė!” pėr tė nuk ka asgjė nė botėn tjetėr. Dhe kur t’i kryeni obligimet tuaja prapė pėrkujtone All-llahun, si i pėrkujtoni baballarėt tuaj, madje edhe mė tepėr ta pėrmendni! Ka njerėz qė thonė: “O Zoti ynė, na jep ti neve nė kėtė botė!” Ata nuk kanė asgjė nė botėn tjetėr. E pasi t’i kryeni ceremonitė e haxhxhit, pėrmendni Perėndinė ashtu si i keni kujtuar prindėrit tuaj, apo edhe mė tepėr! Disa njerėz thonė: “Zoti ynė epna tė mira nė kėtė botė!” Por pėr kėta s’ka asnjė tė mirė nė ahiret.
[2:201] Tė tjerėt do tė thoshin, "Zotėruesi ynė, na jep tė mira nė kėtė botė, dhe tė mira nė Pėrjetėsi, dhe ruana nga ndėshkimi i Ferrit." E, ka prej tyre asish qė thonė: “Zoti ynė na jep tė mira nė kėtė jetė, tė mira edhe nė botėn tjetėr, dhe na ruaj prej dėnimit me zjarr!” Po ka prej tyre edhe qė thonė: “O Zoti ynė, na jep mirėsi edhe nė kėtė botė edhe nė botėn tjetėr dhe ruana prej dėnimit me zjarr!” E, disa nga njerėzit thonė: “Zoti ynė, epna tė mira nė kėtė jetė dhe nė jetėn tjetėr! Dhe na ruaj nga dėnimi i zjarrit!”
[2:202] Secili nga kėta do tė marrin hisen qė e kanė mbledhur. Zoti ėshtė mė i shkathėti nė llogaritje. Tė tillėt e kanė shpėrblimin nga ajo qė e fituan. All-llahu ėshtė i shpejtė nė llogari. Ata janė, tė cilėt i pret ajo qė e kanė fituar, All-llahu ėshtė i shpejtė nė llogari. Pėr veprat qė kėta kanė punuar ka shpėrblim. – Se, Perėndia, i bėnė llogaritė shpejt.
[2:203] Ta pėrkujtoni Zotin pėr njė numėr ditėsh (nė Mine); kushdo qė ngutet ta bėjė kėtė pėr dy ditė nuk bėn mėkat, dhe kushdo qė rri mė gjatė nuk bėn mėkat, pėrderisa mbahet drejtėsia. T’ia keni dronė Zotit, dhe ta dini se para Tij do tė mblidheni. All-llahun pėrmendeni nė ditėt e caktuara (nė ditėt e bajramit). Kush ngutet (tė largohet prej Mines) pėr dy ditė, nuk bėn mėkat, po edhe ai qė e shtyen (edhe pėr njė ditė) nuk bėnė mėkat, kėto rregulla janė pėr atė qė don tė jetė i pėrpikėt. Pra, kini kujdes All-llahun dhe dine se ju, te Ai tuboheni. Dhe pėrkujtone All-llahun nė ditė tė caktuara! Por, edhe ai qė ngutet pėr dy ditė nuk ka mėkat, por as ai qė vonohet, ai qė ėshtė i devotshėm, nuk bėn mėkat. Frikėsohuni All-llahut dhe dine se tė gjithė do tė tuboheni tek Ai! Dhe pėrmendni Perėndinė nė ditėt e caktuara. Por, edhe pėr ata qė nguten dhe rrinė vetėm dytė ditė nuk kė mėkate, e nuk do tė ketė mėkate edhe ai qė rrinė mė shumė, e ruhet (nga mėkatet tjera). Dhe, kinie frikė Perėndinė e dinie mirė se vetėm tek Ai do tė tuboheni.
[2:204] Mes njerėzish, dikush mund tė tė lė mbresa me shprehjet e tij nė lidhje me kėtė jetė, dhe madje mund t’i drejtohet Zotit tė jetė dėshmitar i mendimeve tė tij mė tė thella, pėrderisa ai ėshtė mė i flakti kundėrshtar. Ka ndonjė nga njerėzit qė fjala e tij tė mahnit, por vetėm nė kėtė botė (pse nė botėn tjetėr gjykon Ai qė e di tė fshehtat), dhe pėr atė qė ka nė zemrėn e tij, e paraqet All-llahun dėshmues, e nė realitet ai ėshtė kundėrshtari mė i rreptė. Ka njerėz, fjalėt e tė cilėve pėr jetėn e kėsaj bote tė ēudisin dhe mendojnė se All-llahun e kanė dėshmitar pėr atė ēka kanė nė zemrat e tyre, mirėpo, ai ėshtė kundėrshtar i pėrbetuar. Ka njerėz fjalėt e tė cilėve pėr jetėn nė kėtė botė tė entuziazmojnė, dhe betohen nė Perėndinė pėr atė (tė mirė) qė ka nė zemėr, e qė nė tė vėrtetė ėshtė kundėrshtari mė i ashpėr.
[2:205] Posa tė largohet, endet i korruptuar nėpėr tokė, duke shkatėrruar prona dhe jetė. Zoti nuk e do korrupsionin. E posa tė kthehet, ai nė tokė vepron tė bėjė shkatėrrim nė te, tė asgjėsojė tė korrat (mbjelljet) dhe gjallesat. E All-llahu nuk e do ērregullimin (fesadin). Sapo kthehet, dikush prej tyre, shpejton tė bėjė turbullim nė tokė, duke asgjėsuar nė mbjella e grigje, por All-llahu nuk e do turbullirėn. E kur tė kthehet (prej teje) pėrpiqet tė bėjė ngatėrresa nė tokė, duke shkatėrruar fushat dhe bagėtinė. Por perėndia nuk i don ngatėrresat.
[2:206] Kur i thuhet, "Druaje Zotin," ai bėhet i zemėruar me mburrje. Si pasojė, fat i tij i vetėm ėshtė Ferri; ēfarė vendbanimi i tmerrshėm. Dhe kur i thuet atij: “Kij frikė All-llahun!”, atė e kap eufori pėr punė mėkati. Shtrat i shėmtuar ėshtė ai qė i takon atij (Xhehennemi). Dhe kur i thuhet: “Frikėsohu All-llahut!” Atė e kaplon krenaria me mėkat (qė e shpie nė mėkat). Atij i mjafton xhehennemi, po sa vendbanim i keq ėshtė! E kur atij i thuhet: “Druaju Perėndisė!” ai atėherė mburret pėr mėkatė. Atij i mjafton skėterra. E, sa vendbanim i keq ėshtė ai vend!
[2:207] E ka nga njerėzit qė dedikojnė jetėn nė shėrbim tė Zotit; Zoti ėshtė i dhembshėm ndaj adhuruesve tė tillė. Ka nga njerėzit, i cili pėr hirė tė All-llahut e flijojnė vetveten, e edhe All-llahu ėshtė shumė i mėshirshėm pėr robtė e vet. Ka nga njerėzit tė tillė qė e flijojnė vetėn pėr tė fituar mėshirėn e All-llahut. All-llahu ėshtė i mėshirshėm pėr robėrit e vet. Ka njerėz qė e sakrifikojnė veten pėr tė fituar kėnaqėsinė e Perėndisė, - e Perėndia ėshtė shumė mėshirues i adhuruesve tė vet.
[2:208] O ju qė besoni, ta pėrqafoni nėnshtrimin e tėrėsishėm; mos i ndiqni hapat e Dreqit, pasi ai ėshtė armiku juaj mė i flaktė. O ju qė besuat, hyni nė islamizmin e tėrėsishėm (Pėrqafoni fenė islame nė tėrėsi), e mos ndiqni rrugėn e djallit, sepse ai ėshtė armik i juaji i hapėt. O besimtarė, bėni paqe pa pėrjashtim, tė gjithė, dhe mos shkoni gjurmėve tė djallit, atė e keni, pa dyshim, armik tė pėrbetuar. O besimtarė! Qasjuni tė gjithė shpėtimit (Bindjes Hyjnore) dhe mos hkoni gjurmėv etė djallit, se ai ėshtė armik i juaj i pėrbetuar.
[2:209] Nėse tėrhiqeni, pasi qė ju kanė ardhur provat e qarta, atėherė dijeni qė Zoti ėshtė i Plotfuqishėm, Mė i Menēuri. E nėse devijoni pasi u kanė ardhur argumentet e qarta, ta dini pra se All-llahu ėshtė i plotėfuqishėm, i vetėdijshėm. Po nėse devijoni, pasi qė ju kanė ardhur argumente tė qarta, dine se All-llahu ėshtė i fortė dhe i urtė! E nėse bėni gabim (i shmangeni tė drejtės) pasi jeni njoftuar me argumente tė qarta, atėherė dinie se Perėndia ėshtė i Plotėfuqishėm dhe i Gjithėdijshėm.
[2:210] A po presin ata deri sa Vetė Zoti tė vjen nė re tė dendura, bashkė me engjėjt? Kur tė ndodhė kjo, e tėrė ēėshtja do tė mbarojė, dhe te Zoti ēdo gjė do tė kthehet.* Ata nuk janė duke pritur tjetėr, por vetėm t’u vijė All-llahu (urdhėri i All-llahut nė ditėn e gjykimit) nėn hije tė reve, (t’u vijnė) engjėjt dhe ēėshtja tė jetė e kryer (kush pėr Xhennet e kush pėr Xhehennem). Vetėm te All-llahu ėshtė fundi i tė gjitha ēėshtjeve. A presin ata qė t’u vijė (dėnim) i All-llahut dhe engjuj, nga qielli i kthjellėt dhe puna tė marrė fund?! Te All-llahu kthehen tė gjitha ēėshtjet. Nuk presin ata tjetėr, veēse t’u vie ndėshkimi i Perėndisė prej réve tė bardha (si rrufeja qė godet nė mot tė kthjellėt), edhe ėngjujt, dhe tė merr fund puna (tė zhdukėn)?! – E, te Perėndia do tė kthehen tė gjitha punėt.
[2:211] Pyeti Fėmijėt e Izraelit sa mrekulli tė thella ua kemi shfaqur! Pėr ata qė shpėrfillin bekimet e dhuruara mbi ta prej Zotit, Zoti ėshtė mė i rrepti nė ndėshkim. Pyeti bijtė e Israilit, se sa argumente tė ēarta u kemi dhėnė atyre (dhe nuk besuan). E kush e ndėrron tė mirėn e All-llahut pasi qė t’i ka ardhur ajo, s’ka dyshim se ndėshkimi i All-llahut ėshtė i ashpėr. Pyeti izraelitėt sa argumente tė qarta u kemi dhėnė! Dhe kush i ndėrron dhuntitė e All-llahut, pasi qė i kanė ardhur? All-llahu pa dyshim ėshtė ndėshkimashpėr. Pyeti bijt e Israelit: sa ajete (argumente) tė qarta u kemi dėrguar Ne atyre? – E, ata qė mohojnė tė mirat e Perėndisė, pasi qė u janė dėrguar (do tė dėnohen), se Perėndia, me tė vėrtetė ėshtė ndėshkues i rreptė.
[2:212] Jeta e kėsaj bote ėshtė e zbukuruar nė sytė e mosbesimtarėve, dhe ata i pėrqeshin ata qė besojnė. Megjithatė, tė drejtit do tė jenė shumė mė lart tyre nė Ditėn e Ringjalljes. Zoti e bekon kėdo qė Ai do, pa kufi. Atyre qė nuk besuan, u ėshtė bėrė e hijshme jeta e kėsaj bote dhe bėjnė tallje me ata qė besuan. Po ata qė u ruajtėn (besimtarėt) nė ditėn e kijametit. All-llahu i jep (shpėrblim) pa masė atij qė e do. Mosbesimtarėve u ėshtė zbukuruar jeta nė kėtė botė dhe i pėrbuzin ata tė cilėt besojnė, por nė ditėn e gjykimit ata qė i frikėsohen All-llahut dhe u shmangen mėkateve do tė jenė mė lart se ata. Edhe All-llahu kė tė dojė e furnizon me shumicė. Atyre qė nuk kanė besuar u ėshtė hijeshua jeta e kėsaj bote, ndaj tallen me besimtarėt. Por ata qė janė ruajtur nga mohimi i mėkatevet do tė jenė mbi ata nė Ditėn e Kijametit. – E, Perėndia i bagaton pa kufi ata qė i don Ai.
[2:213] Njerėzit dikur ishin njė shoqėri kur Zoti dėrgoi profetėt si bartės lajmi tė mirė, si dhe paralajmėrues. Ai lėshoi me ta shkrimin, qė bart tė vėrtetėn, pėr tė gjykuar nė mes tė njerėzve nė grindjet e tyre. Pėr ironi, ata qė pranuan shkrimin ishin ata qė refuzuan cilindo shkrim tė ri, pėrkundėr provave tė qarta qė iu dhanė. Kjo ėshtė pėr shkak tė xhelozisė nga ana e tyre. Zoti i udhėzon ata qė besojnė nė tė vėrtetėn qė polemizohet nga tė gjithė tjerėt, sipas vullnetit tė Tij. Zoti udhėzon kėdo qė do nė rrugė tė drejtė.* Njerėzit ishin njė popull (tė fesė sė natyrshme islame) e (kur u pėrēanė) All-llahu dėrgoi pejgamberėt pėrgėzues dhe qortues, dhe atyre Ai u zbriti edhe librin me fakte tė sakta pėr tė gjykuar nė atė qė u kundėrshtuan vetėm ata qė kishin libėr (ithėtarėt e librit). E pėrpos atyre qė iu kishte dhėnė ai (libri) dhe u kishin ardhur argumente tė qarta, nuk kundėrshtoi kush nė te (nė librin), po edhe atė (kundėrshtim e bėnė), nga zilia ndėrmjet tyre, mirėpo All-llahu me mėshirėn e Tij i udhėzoi ata qė besuan te e vėrteta e asaj pėr ēka ishin kundėrshtuar. All-llahu e vėnė nė rrugė tė drejtė atė qė dėshiron. TĖ gjithė njerėzit janė njė bashkė, dhe All-llahu ka dėrguar profetėt si pėrgėzues dhe qortues, dhe me anė tė tyre ka dėrguar Librin me tė vėrteta, pėr tė gjykuar ndėr njerėz pėr ato gjėra qė ata kundėrshtohen. Nė kėtė nuk janė pajtuar vetėm nga zilia ndėrmjet vet, ata tė cilėve u ėshtė dhėnė (Libri), pasi qė u kanė ardhur argumentet e qarta, por All-llahu, me vullnetin e vet i ka udhėzuar besimtarėt tek e vėrteta lidhur me atė pėr tė cilėn nuk janė pajtuar. All-llahu drejton nė rrugė tė drejtė kė tė dojė. (Dikur) tė gjithė njerėzit i kanė takuar njė bashkėsie (pastaj lindi mospajtimi ndėr ta), dhe Perėndia u ka dėrguar profetėt si sihariques dhe si frikėsues, dhe me ta dėrgoi Libėr nė tė cilin gjendej e vėrteta, qė me tė, tė gjykoheshin njerėzit pėr ato gjėra qė nuk janė pajtuar. Mirėpo, njerėzit u grindėn ndėrmjet veti, pasi qė u erdhėn argumentet e qarta, nga zilia e njėri-tjetrit; dhe atėherė Perėndia, me autorizimin e Vet i udhėzoi besimtarėt qė ta kuptojnė tė vėrtetė, lidhur me atė qė nuk u pajtuan ata. – Se, Perėndia e shpie nė udhė tė drejtė atė qė don Ai.
[2:214] A prisni tė hyni nė Parajsė pa u testuar si ata para jush? Ata u testuan me vėshtirėsi dhe fatkeqėsi, dhe u tronditėn, deri sa i dėrguari dhe ata qė besuan me tė thanė, "Ku ėshtė fitorja e Zotit?" Fitorja e Zotit ėshtė afėr. Po ju menduat se do tė hyni nė Xhennet, pa u provuar edhe ju me shembullin e atyre qė ishin para jush, tė cilėt i patėn goditur skamjet e vuajtjet dhe qenė tronditur, sa qė i dėrguari thoshte, e me te edhe ata qė kishin besuar: “Kur do tė jetė ndihma e All-llahut?” Ja (u erdhi ndihma) vėrtetė ndihma e All-llahut ėshtė afėr!” A keni menduar se do tė hyni nė xhenet pa u goditur edhe juve sikur qė i goditi ata tė cilėt janė sprovuar para jush? Ata i goditi skamja dhe dėmet, duke u tronditur aq sa edhe Profeti edhe ata qė besonin me tė patėn thėnė: “Kur mė ndihma e All-llahut?” Qe, ndihma e All-llahut njėmend ėshtė afėr. A mendoni ju tė hyni nė xhennet pa i pėrjetuar ato (vuajtjet) ashtu si i kanė pėrjetuar tė tjerėt para jush? Ata i pat goditur mjerimi dhe sėmundjet dhe aq shumė qenė tronditur saqė pejgamberi dhe ata qė ishin me tė thirrėn: “Kur mė do tė arrijė ndihma e Perėndisė?!” Qe, ndihma e Perėndisė ėshtė afėr!
[2:215] Tė pyesin pėr tė dhėnit: thuaj, "Bamirėsia qė jep duhet t’i shkojė prindėrve, tė afėrmve, bonjakėve, tė varfėrve, dhe udhėtarit tė huaj." Ēfarėdo tė mire qė bėn, Zoti ėshtė plotėsisht i vetėdijshėm pėr tė. Tė pyesin se ēdo tė japin. Thuaj: “Atė qė jepni pėr tė afėrmit, pėr bonjakėt, pėr tė varfėrit, pėr gurbetēinjtė. E ēdo tė mirė qė punoni, s’ka dyshim se All-llahu e di. Tė pyesin ēka tė japin. Thuaj: Ēdo tė mirė qė e shpėrndani le tė jetė ajo pėr prindėrit dhe tė afėrmit, edhe pėr bonjakėt e varfanjakėt dhe udhėtarėt, dhe ēka tė bėni nga tė mirat, All-llahu me siguri e di atė. Tė pyesin ty nė ēfarė mėnyre duhet dhėnė lėmoshė? Thuaju: “Ēfarėdo lėmoshe tė mirė qė epni ajo le t’i takojė prindėrve, farefisit, bonjakėve, tė varfėrve dhe udhėtarėve (qė kanė ngelur nė rrugė pa mjete), e ēfarėdo tė mire qė bėni, Perėndia e di atė”.
[2:216] Luftimi mund t’ju imponohet, edhe pse nuk ju pėlqen. Por mund tė mos ju pėlqejė diēka qė ėshtė e mirė pėr ju, dhe mund t’ju pėlqejė diēka qė ėshtė e keqe pėr ju. Zoti e di pėrderisa ju nuk e dini. Juve u ėshtė bėrė obligim kitali (xhihadi), ndonėse ju e urreni atė. Por mund qė ju ta urreni njė send, e ai ėshtė shumė i dobishėm pėr ju, dhe mund qė ju ta doni njė send, e ai ėshtė dėm pėr ju. All-llahu di, e ju nuk dini. Ju caktohet lufta (ju ngarkohet si detyrė) edhe pse e urreni atė. Ju ndoshta e urreni ndonjė gjė e ajo ėshtė e mirė pėr ju, ndoshta doni diēka e ajo ėshtė e keqe pėr ju. All-llahu e di, por ju nuk e dini. Ju ėshtė urdhėruar lufta, e ju e urreni. Mund ta urreni njė gjė, por ajo ėshtė e mirė pėr ju; e mund tė doni njė gjė, por ajo ėshtė e dėmshme pėr ju. – Perėndia e di e ju nuk e dini.
[2:217] Tė pyesin pėr Muajt e Shenjtė dhe luftimin nė ta: thuaj, "Luftimi nė ta ėshtė pėrdhosje. Megjithatė, zmbrapsja nga rruga e Zotit dhe mosbesimi nė Tė dhe nė shenjtėrinė e Vendlutjes sė Shenjtė, dhe dėbimi i njerėzve tė saj, janė pėrdhosje mė tė mėdha para Zotit. Shtypja ėshtė mė e keqe se vrasja." Ata gjithmonė do t’ju luftojnė juve pėr t’ju mbrapsur nga feja juaj, nėse munden. Ata prej jush qė zmbrapsen nga feja e vet, dhe vdesin si mosbesimtarė, i kanė asgjėsuar punėt e tyre nė kėtė jetė dhe nė Pėrjetėsi. Kėta janė banuesit e Ferrit, ku qėndrojnė pėrgjithmonė. Tė pyesin pėr luftėn nė muajin e shenjtė, thuaj: “Lufta nė te ėshtė e madhe (mėkat i madh), por pengimi nga rruga e All-llahut, mosbesimi ndaj Tij, pengimi nga xhamia e shenjtė (Qabja) dhe dėbimi i banorėve tė saj nga ajo, janė mėkate edhe mė tė mėdha te All-llahu. E fitneja ėshtė edhe mė e madhe se mbytja. Ata do t’u luftojnė juve vazhdimisht pėr t’ju zbrapsur, nėse munden, nga feja juaj. E kush zbrapset prej jush nga feja e tij dhe vdes si pabesimtar, ata i kanė zhdukur veprat e veta nė kėtė jetė dhe nė jetėn tjetėr. Tė tillėt janė banorė tė zjarrit dhe nė tė do tė qėndrojnė pėrjetshėm. Tė pyesin pėr muajin e shenjtė, pėr luftėn nė tė. Thuaj, luftimi nė atė muaj ėshtė mėkat i madh, por shmangia nga rruga e All-llahut dhe mohimi i tij dhe tempullit tė shenjtė dhe pėrzėnia e banorėve tė tij prej aty, ėshtė mėkat mė i madh te All-llahu. Kurse shpifja ėshtė mėkat mė i madh se vrasja! Ata vazhdimisht do t’ju luftojnė qė t’ju kthejnė prej fesė tuaj, nėse munden. Dhe cili nga mesi juaj kthehet nga feja e vet dhe vdes si mosbesimtar, ata janė veprat e tė cilėve do tė shkatėrrohen edhe nė kėtė edhe nė botėn tjetėr, dhe ata janė banorė tė xhehennemit, ku do tė mbesin pėrgjithmonė. Tė pyesin ty pėr muajin e shenjtė, pėr luftėn nė tė. Thuaju: “Lufta nė tė ėshtė mėkat i madh, - por pengimi prej udhės sė Perėndisė, tė mohuarit e Perėndisė, heqja dorė nga vizita Qabės dhe dėbimi i banorėve tė saj nga ajo, ėshtė mėkat mė i madh te Perėndia. E, keqtrajtimi (torturat) ėshtė mėkat mė i madh se vrasja. Ata vazhdimisht luftojnė kundėr jush, qė nėse munden t’ju kthejnė nga besimi juaj. E, ata qė e mohojnė fenė dhe vdesin si mohues, - veprat e (mira) tė tyre do tė humbasin nė kėtė dhe tjetrėn botė, dhe ata do tė jenė bnorė tė skėterrės, ku do tė qėndrojnė pėrgjithmonė.
[2:218] Ata qė besojnė, dhe ata qė emigrojnė dhe pėrpiqen pėr Zotin, kanė merituar mėshirėn e Zotit. Zoti ėshtė Falės, i Mėshirshmi. Ata tė cilėt besuan, ata qė u shpėrngulėn dhe luftuan nė rrugėn e All-llahut, ata meritojnė tė shpresojnė nė mėshirėn e Tij. All-llahu falė shumė dhe ėshtė mėshirues. Ata qė besojnė dhe qė shpėrngulen dhe luftojnė pėr hirė tė All-llahut, ata shpresojnė nė mėshirėn e All-llahut, dhe All-llahu falė dhe ėshtė mėshirėplotė. Ata qė besuan dhe emigruan, e luftuan nė udhėn e Perėndisė, ata shpresojnė nė mėshirėn e Perėndisė. Se Perėndia ėshtė mėshirues dhe falė.
[2:219] Tė pyesin pėr dehėsit dhe bixhozin: thuaj, "Nė to ka mėkat tė tepėrt, dhe ca dobi pėr njerėzit. Por mėkatnia e tyre ia kalon dobisė shumė." Gjithashtu tė pyesin ēka duhet dhėnė bamirėsi: thuaj, "Tepricėn." Kėshtu Zoti sqaron shpalljet pėr ju qė tė mund tė pasqyroni, Tė pyesin ty pėr verėn dhe bixhozin. Thuaj: “Qė tė dyja janė mėkat i madh, e ka edhe dobi nė to (tė pakta) pėr njerėz, por dėmi i tyre ėshtė mė i madh se dobia e tyre. Tė pyesin ty edhe se ē’do tė japin. Thuaj: “Tepricėn!” Kėshtu ua sqaron All-llahu juve argumentet ashtu qė tė mendoni (ēka ėshtė mirė e ēka ėshtė keq). Tė pyesin pėr alkoolin dhe bixhozin. Thuaj: “Qė tė dyja janė mėkat i madh. Ka edhe ca dobi pėr njerėzit, por dėmi nga ato ėshtė mė i madh se dobia.” Tė pyesin edhe sa tė shpenzojnė. Thuaj: “Tepricėn!” Ja, ashtu All-llahu ua sqaron urdhėrat pėr tė menduar ju. Tė pyesin ty pėr verė dhe bixhoz. Thuaju: “Ato u sjellin dėme tė mėdha (mėkate), por edhe dobi pėr njerėzit, mirėpo, dėmi ėshtė mė i madh se dobia”. Dhe tė pyesin ty sa duhet dhėnė lėmoshė. Thuaju: “Tepricėn!” Qe, kėshtu ua shpjegon Perėndia argumentet e Tija, qė tė mendoni. –
[2:220] pėr kėtė jetė dhe Pėrjetėsinė. Dhe tė pyesin ty pėr bonjakėt: thuaj, “Edukimi i drejtė ėshtė mė e mira qė mund tė bėni pėr ta. Nėse e pėrzieni pronėn e tyre me tuajėn, t’i trajtoni si anėtarė tė familjes." Zoti i njeh tė drejtit dhe shpirtligjtė. Sikur tė donte Zoti, Ai ka mundur t’ju vė rregulla mė tė ashpra. Zoti ėshtė i Plotfuqishėm, Mė i Menēuri. (tė mendoni) Pėr kėtė botė dhe pėr botėn tjetėr. Dhe tė pyesin ty pėr bonjakėt. Thuaj: “Po t’i ndihmoni nė punėt e tyre ėshtė mė mirė, e nėse i pėrzieni (pasurin e tyre me tuajėn), ata janė vėllezėrit tuaj. All-llahu di tė dallojė qėllimkeqin nga qėllimmiri. E sikur tė dėshironte All-llahu do t’ju rėndojė. All-llahu ėshtė mė i fuqishėm, mė i urti. Edhe pėr kėtė edhe pėr botėn tjetėr. Dhe tė pyesin pėr bonjakėt. Thuaj: Mė mirė ėshtė tė silleni mirė me ta. E nėse jetoni bashkė me ta, ata janė vėllezėrit tuaj, kurse All-llahu di tė dallojė atė tė prishurin nga mirėbėrėsi. Dhe sikur tė kish dashur All-llahu, ka mund t’iu rėndojė. Ai ėshtė njėmend i fortė dhe i urtė. pėr kėtė jetė dhe atė tjetrėn. Dhe tė pyesin ty pėr bonjakėt, thuaju: “T’i bėni mirė atyre ėshtė vepėr e bukur, e nėse jetoni bashkė me ta, ata janė vėllezėrit tuaj, se Perėndia di tė dallojė keqbėrėsin prej mirėbėrėsit. Sikur tė donte Perėndia, do t’ju detyronte me punė tė vėshtira, se Perėndia ėshtė i Plotėfuqishėm dhe i Gjithėdijshėm.
[2:221] Tė mos martoheni me idhujtare nė mos besofshin ato; njė besimtare ėshtė mė e mirė se njė idhujtare, edhe nėse tė pėlqen. As tė mos i martoni vajzat me idhujtarė, nė mos besofshin ata. Njė besimtar ėshtė mė i mirė se njė idhujtar, edhe nėse tė pėlqen. Kėta ftojnė nė Ferr, derisa Zoti fton nė Parajsė dhe falje, si do Ai. Ai sqaron shpalljet e Tij pėr njerėzit, qė tė mund tė jenė tė vėmendshėm. Mos u martoni me idhujtare deri qė ato tė besojnė (Zotin). Njė robėresh besimtare ėshtė mė e vlefshme se njė idhujtare, edhe nėse ajo (idhujtarja) ju mahnitė. Mos u martoni as me idhujtarė deri qė ata tė besojnė (Zotin). Njė rob besimtar ėshtė mė i vlefshėm se idhujtari edhe nėse ai ju mahnit. Ata ju ftojnė pėr nė zjarr, e All-llahu me mėshirėn e vet ju fton pėr nė Xhennet, pėr nė shpėtim dhe u sqaron njerėzve argumentet e veta, ashtu qė ata tė pėrkujtojnė. Mos u martoni me politeiste derisa tė bėhen besimtare; nuk ka dyshim se robėresha besimtare ėshtė mė e mirė se politeistja, edhe sikur t’iu pėlqejė ajo. Mos u martoni me politeistėt derisa tė besojnė! Pa dyshim besimtari ėshtė mė i mirė se politeisti, anipse juve ju pėlqen. Ata ju thėrrasin pėr nė xhehennem, kurse All-llahu, me vullnetin e vet, thėrret pėr xhennet dhe falje, edhe ua shpjegon njerėzve argumentet e veta, ndoshta ata do tė kujtohen. Mos u martoni me paganet, pėrderisa tė mos bėhen besimtare. Skllavja besimtare ėshtė mė e mirė se paganja, edhe nėse u pėlqen juve. Mos i martoni (kurorėzoni) muslimanet pėr paganė, pėrderisa nuk bėhen besimtarė; skllavi besimtar ėshtė mė i mirė se pagani, edhe nėse u pėlqen juve. Ata ju thėrrasin nė zjarr, kurse Perėndia, me mirėsinė e Tij, ju thėrret nė xhennet e falje (tė mėkateve) dhe ua shpjegon njerėzve argumentet e Veta, qė tė mendojnė ata.
[2:222] Tė pyesin pėr menstruacionin: thuaj, "Dėmton; t’ju shmangeni marrėdhėnieve seksuale me gratė gjatė menstruacionit; mos ju qasni atyre deri sa tu hiqet qafe. Kur tu hiqet qafe, mund tė keni marrėdhėnie me to nė mėnyrėn e dizajnuar nga Zoti. Zoti i do ata qė pendohen, dhe Ai i do ata qė janė tė pastėr." Tė pyesin ty pėr menstruacionin (hajdin). Thuaj: “Ajo ėshtė gjendje e neveritur, andaj largohuni prej grave gjatė menstruacionit dhe mos iu afroni atyre (pėr marėdhėnie) derisa tė pastrohen. E kur tė pastrohen, atėherė afrohuni atyre ashtu siē u ka lejuar All-llahu. All-llahu i do ata qė pendohen, dhe ata qė ruhen prej punėve tė ndyta e tė neveritshme. Dhe tė pyesin pėr javėt (menstruacionin). Thuaj: “Ajo ėshtė sėmundje”. Prandaj mos iu afroni grave nė kohėn e javės (menstruacionit) dhe mos iu afroni derisa tė pastrohen. Dhe kur tė pastrohen, pastaj afrohuni ashtu si ju ka urdhėruar All-llahu. All-llahu me tė vėrtetė i do ata qė pendohen dhe i do ata qė pastrohen. Tė pyesin ty pėr ciklin mujor tė femrave. Thuaju: “Ajo ėhstė e neveritshme”. Prandaj, gjatė kėsaj kohe, largohuni prej tyre dhe mos ju afrohi derisa tė pastrohen. E pasi tė pastrohen, atėherė afrohi tek ato ashtu si u ka urdhėruar Perėndia. Pa dyshim, Perėndia i don ata qė pendohen fort (pėr mėkatet) dhe ata qė pastrohen shumė.
[2:223] Gratė tuaja janė bartėse tė farės suaj. Pra, mund ta gėzoni kėtė privilegj si tė doni, pėrderisa e mbani drejtėsinė. T’ia keni dronė Zotit, dhe dinie se do e takoni. Jepu lajme tė mira besimtarėve. Gratė tuaja janė vendmbjellje e juaj, afrohuni vendmbjelljes suaj si tė dėshironi, por pėrgatitni pėr vetėn tuaj, dhe kinie frikė All-llahu, e ta dini se fundi juaj ėshtė te Ai, e besimtarėve jepu myzhde. Gratė tuaja janė arat tuaja, prandaj veproni me arat tuaja si tė dėshironi, por pėrgatituni pėr vete dhe frikėsohuni prej All-llahut dhe dine se do tė dilni para Atij. Pra, pėrgėzoj besimtarėt! Gratė tuaja janė arat tuaja, dhe afroheni arave tuaja si tė doni e paraqitni diēka pėr shpirtin tuaj (tė mirė). Dhe druajuni Perėndisė dhe dinie se do tė takoheni me Te. (Ti o Muhammed)! Sihariqoji besimtarėt.
[2:224] Tė mos e pėrdorni emrin e Zotit nė betė e rastėsishme, pėr tu dukur tė drejtė, fetar, ose pėr tė arritur besueshmėri tek njerėzit. Zoti ėshtė Dėgjues, Njohės. E mos e bėni All-llahun peng tė betimeve tuaja (kur betoheni nė Te), kur doni tė bėni vepra tė mira, tė silleni mirė dhe tė bėni pajtim ndėrmjet njerėzve. All-llahu dėgjon tė gjitha dhe i di. Dhe mos e bėni All-llahun, kur betoheni, pengesė qė tė bėni vepra tė mira dhe tė jeni nė rrugė fisnike e nė pėrpjekje pėr t’i pajtuar njerėzit, se All-llahu tė tėra i dėgjon dhe i di. Mos e bėni pengesė betimin nė Perėndinė pėr bėrjen e veprave tė mira, e nė largimin prej ēdo tė lige dhe pėr harmoni tė njerėzve! Se, Perėndia i dėgjon tė gjitha dhe i din.
[2:225] Zoti nuk ju mban pėrgjegjės pėr tė shprehurit e jashtėm tė betimeve; Ai ju mban pėrgjegjės pėr qėllimet tuaja mė tė thella. Zoti ėshtė Falės, i Butė. All-llahu nuk ju merr nė pėrgjegjėsi pėr betimet tuaja tė paqėllimta, por ju merr pėr ato qė i bėni qėllimisht me gjithė zemėr. All-llahu ėshtė i butė dhe falė shumė. All-llahu nuk do t’iu dėnojė nėse pa qėllim betoheni, por do t’iu dėnojė pėr atė ēka e meritojnė zemrat tuaja. All-llahu ėshtė i butė dhe fal. Perėndia nuk ju dėnon nėse betoheni pa qėllim, por judėnon pėr atė qė e bėni me qėllim. – Se, Perėndia ėshtė i butė dhe falė (nuk nxiton nė dėnime).
[2:226] Ata qė kanė ndėrmend tė shkurorėzohen nga gratė e tyre duhet tė presin katėr muaj (tė ftohen); nėse e ndryshojnė mendjen dhe pajtohen, atėherė Zoti ėshtė Falės, i Mėshirshėm. Ata qė betohen se do tė largohen prej grave tė tyre (tė mos bėjnė kontakt me to), afati i pritjes ėshtė katėr muaj. Nė qoftė se kthehen ata (heqin dorė nga betimi), s’ka dyshim All-llahu bėn falje dhe mėshiron. Ata tė cilėt me betim ndahen prej grave tė veta, kanė afat tė presin katėr muaj, po nėse u kthehen, ani All-llahu njėmend fal dhe ėshtė mėshirėplot. Ata qė betohen se nuk do t’u afrohen grave tė veta, duhet tė presin katėr muaj; e nėse pendohen nga betimi, - Perėndia, me tė vėrtetė, ėshtė mėshirues dhe falė;
[2:227] Nėse shkojnė deri nė fund me shkurorėzimin, atėherė Zoti ėshtė Dėgjues, Njohės. E nė qoftė se ata kanė vendosur pėr shkurorėzim, All-llahu dėgjon (fjalėt e tyre) i di (qėllimet e tyre). Po nėse ata vendosin tė shkurorėzohen, ani, All-llahu njėmend dėgjon dhe di shumė. e nėse vendosin tė ndahen – Perėndia, me tė vėrtetė, dėgjon dhe di ēdo gjė.
[2:228] Gratė e shkurorėzuara duhet tė presin tre menstruacione (para martesės me tjetėrkėnd). Nuk ėshtė e ligjshme pėr to tė fshehin ēka Zoti krijon nė mitrat e tyre, nėse besojnė nė Zotin dhe nė Ditėn e Fundit. (Nė rast shtatzėnie,) dėshirat e burrit duhet tė hynė nė pėrdorim mbi ato tė gruas, nėse ai dėshiron tė rimartohet me tė. Gratė kanė tė drejta, si dhe obligime, barabartė. Kėshtu, dėshirat e burrit mbizotėrojnė (nė rast shtatzėnie). Zoti ėshtė i Plotfuqishėm, Mė i Menēuri. E ato gra qė janė shkurorėzuar janė tė obliguara tė presin tri menstruacione. Nėse ato i besojnė All-llahut dhe ditės sė mbramė, atyre nuk u lejohet tė fshehin atė qė All-llahu krijoi nė mitrat e tyre. E burrat e tyre kanė mė shumė tė drejta qė gjatė asaj kohe, nėse duan pajtim, t’i rikthejnė ato. Edhe atyre (grave) u takon e drejta sikurse edhe pėrgjegjėsia nė bashkėshortėsi, e burrave u takon njė pėrparėsi ndaj tyre. All-llahu ėshtė i gjithfuqishėm, i urtiė. Tė shkurorėzuarat duhet tė presin tre cikle tė pastrimit, dhe nuk u lejohet tė fshehin atė ēka ka krijuar All-llahu nė amzat e tyre, nėse i besojnė All-llahut dhe botės tjetėr. Burrat e tyre kanė tė drejtė, derisa ato presin, t’i kthejnė nėse dėshirojnė pajtim. Edhe ato kanė po aq tė drejtė sa edhe obligim, por burrat kanė pėrparėsi pėr njė shkallė ndaj tyre. Vetėm All-llahu ėshtė i fortė dhe i urtė. Gratė e lėshuara duhet tė presin tre cikle mujore, dhe nuk ėshtė e lejueshme ta fshehin atė qė ka krijuar Perėndia nė mitrėn (anin e fėmijės) e tyre, nėse besojnė Perėndinė dhe Ditėn e Kijametit. Burrat e tyre, nėse dėshirojnė mirėsi dhe qetėsi, kanė tė drejtė t’u kthehen atyre gjatė kėtij afati. Ato kanė aq tė drejta sa kanė edhe detyra, sipas arsyes, - pėrpos qė burrat kanė pėrparėsi pėr vetėm njė shkallė. Se, Perėndia, ėshtė i Plotėfuqishėm dhe i Gjithėdijshėm.
[2:229] Shkurorėzimi mund tė tėrhiqet mbrapa dy herė. Gruaja e shkurorėzuar tė lejohet tė jetojė nė shtėpinė e njėjtė miqėsisht, ose tė dal prej saj miqėsisht. Nuk ėshtė e ligjshme pėr burrin qė tė marrė prapa ēfarėdo qė i ka dhėnė asaj. Mirėpo, ēifti mund tė ketė frikė se mos e shkel ligjin e Zotit. Nėse ekziston frika se mund ta shkelin ligjin e Zotit, nuk bėjnė gabim nėse gruaja me dėshirė kthen ēfarėdo qė zgjedh ajo. Kėto janė ligjet e Zotit; tė mos i shkelni. Ata qė shkelin ligjet e Zotit janė tė padrejtit. Lėshimi (pas sė cilit mund tė bėhet rikthimi) ėshtė dy herė, e (pastaj) ose jetė e njerėzishme (bashkėshortore) ose shkurorėzim me mirėkuptim. E juve (burrave) nuk u lejohet t’u merrni asnjė send nga ajo qė u keni dhuruar (si niqah), vetėm nėse qė tė dy frikėsoheni se nuk do tė mund t’i ruajnė dispozitat e All-llahut (nė bashkėshortėsi). E nėse keni frikė se ata tė dy nuk do tė mund t’i ruajnė dispozitat e All-llahut, atėherė pėr atė, me ēka ajo bėn kompensim pėr shkurorėzim (hule), pėr ata tė dy nuk ka mėkate. Kėto janė dispozita tė All-llahut, pra mos i kundėrshtoni, sepse kush i tejkalon dispozitat e All-llahut, pikėrisht tė tillėt janė zullumqarėt. Shkurorėzimi mund tė bėhet dy herė, andaj ose me zemėrgjėrėsi mbani ose shkurorėzohuni me mirėkuptim. Juve nuk ju lejohet tė merrni asgjė nga ajo qė u keni dhuruar, pėrveē nėse ata dy frikėsohen se nuk do tė kryejnė urdhėrin e All-llahut. Po nėse frikėsohen se ata dy nuk zbatojnė urdhėrat e All-llahut, nuk e kanė mėkat atė me ēka ajo ėshtė kompensuar. Ato janė norma tė All-llahut, dhe mos i nėpėrkėmbeni! Dhe ata qė i kalojnė kufijtė e All-llahut, mu ata janė kriminelė. Lėshuarja mund tė bėhet dy herė; pra, ose tė mbahet me arsye, ose tė ndahen me tė mirė. E juve, nuk u lejohet tė merrni ēfarėdo nga ato qė iu keni dhuruar, pėrpos nėse kėta tė dy frikohen se nuk do t’i zbatojnė dispozitat e Perėndisė. E, nėse, ju tė dy frikoheni, se nuk do tė mundeni t’i kryeni dispozitat e Perėndisė, atėherė nuk ėshtė mėkat pėr asnjėrin pėr atė qė ia jep gruaja. Kėto janė dispozitat (kufijt) e Perėndisė, andaj mos i rrėnoni ato! E, ata qė i rrėnojnė dispozitat e Perėndisė, janė mėkatarė tė mėdhenj.
[2:230] Nėse shkurorėzohet nga ajo (pėr herė tė tretė), ėshtė e paligjshme pėr atė qė tė rimartohet me tė, nė mos u martoftė ajo me njė tjetėr, e pastaj ai tė shkurorėzohet nga ajo. Burri i parė pastaj mund tė rimartohet me tė, pėrderisa i zbatojnė ligjet e Zotit. Kėto janė ligjet e Zotit; Ai i shpjegon ato pėr njerėzit qė dinė. E nė qoftė se ai (burri) e lėshon atė (pėr herė tė tretė), pas atij (lėshimi) nuk lejohet mė derisa tė martohet ajo pėr njė burrė tjetėr. E nėse ai (burri i dytė) e lėshon atė, atėherė pėr ata dy, po qe se mendojnė se do t’i zbatojnė dispozitat e All-llahut, nuk ka pengesė tė rikthehen (nė bashkėshortėsi). Kėto janė dispozita tė All-llahut qė ia sqaron njė populli qė kupton. Por nėse prap e lėshon, nuk i lejohet mė atij pa u martuar pėr tjetėr burrė, dhe nėse ky e lėshon atėherė kėta dy nuk e kanė mėkat t’i kthehen njėri-tjetrit, nėse mendojnė se veprojnė brenda kufijve tė All-llahut. Ato janė urdhėra tė All-llahut tė cilat ua sqaron njerėzve tė cilėt dinė. E, nėse burri e lėshon gruan (pėr tė tretėn herė), nuk mund tė martohet mė me te, pa u martuar ajo me njė burrė tjetėr. Pra, nė qoftė se ndahet nga burri i dytė, atėherė nuk kanė mėkatė as ajo e as burri i parė pėr martesė tė sėrishme me shoqi-shoqin, nėse mendojnė se do t’i respektojnė dispozitat e Perėndisė; kėto janė dispozitat e Perėndisė, qė ua shpjegon Ai njerėzve qė kuptojnė.
[2:231] Nėse shkurorėzoheni nga gratė, kur ta pėrmbushin afatin (tre menstruacione), t’i lejoni tė jetojnė nė shtėpinė e njėjtė miqėsisht, ose t’i leni tė dalin miqėsisht. Mos i detyroni tė rrinė kundėr dėshirės sė tyre, si hakmarrje. Kushdo qė e bėn kėtė i bėn keq vetes. Mos i merrni shpalljet e Zotit si tė kota. Pėrkujtoni bekimet e Zotit mbi ju, dhe qė Ai ju lėshoi shkrimin dhe menēuri qė tė ju shkollojė. T’ia keni dronė Zotit, dhe ta dini qė Zoti ėshtė i vetėdijshėm pėr tė gjitha gjėrat. E kur t’i keni lėshuar gratė dhe ato i afrohen afatit tė tyre, atėherė ose mbani si duhet, ose i lėni si duhet (tė kryejnė fatin), e mos i mbani sa pėr t’i dėmtuar, e tė bėheni tė padrejtė. E kush bėn atė, ai e ka dėmtuar vetveten. Dispozitat e All-llahut mos i merrni pėr shaka. Pėrkujtoni tė mirat e All-llahut, ndaj jush edhe atė qė ju shpalli Kur’ani dhe dispozitat e sheriatit me tė cilat ju udhėzon, dhe keni frikė All-llahun e dine se All-llahu ėshtė i gjithdijshėm pėr ēdo send. Kur t’i lėshoni gratė dhe ato e mbushin afatin e caktuar pėr pritje, ose mbani si ka hije ose pėrgatisni e lėshoni si ka hije. Dhe mos i vononi me qėllim qė t’u bėni dėm. Ai qė sillet ashtu – i ka bėrė dėm vetvetes. Mos luani me argumentet e All-llahut dhe pėrkujtone dhuntinė e All-llahut ndaj jush, edhe Librin edhe urtėsinė qė ua ka shpallur, me tė cilėn ju kėshillon. Frikėsohuni All-llahut dhe dine se All-llahu i di tė gjitha! Kur t’i lėshoni gratė dhe atyre t’u afrohet afati i fundit, mbani ato me njė mėnyrė tė arsyeshme, ose i lėshoni me mirėsi. Dhe mos i mbani ato me qėllim dėmtimi, se ashtu i keni bėrė zullum vetes. Mos luani me urdhėrat (versetet) e Perėndisė dhe kujtoni begatitė qė u ka dhėnė Perėndia, edhe Librin (Kur’anin) dhe diturinė e hollėsishme, qė ua ka zbritur, pėr t’ju kėshilluar juve. Kinie frikė Perėndinė dhe dinie se Perėndia di ēdo gjė!
[2:232] Nėse shkurorėzoheni nga gratė, kur ta pėrmbushin afatin, mos i pengoni qė tė rimartohen me burrat e tyre, nėse pajtohen miqėsisht. Kėtė duhet ta kenė parasysh ata mes jush qė besojnė nė Zotin dhe nė Ditėn e Fundit. Kjo ėshtė mė e pastėr pėr ju, dhe mė e drejtė. Zoti din, pėrderisa ju nuk dini. Dhe kur i lėshoni gratė, e ato e pėrmbushin afatin e tyre (tė pritjes), nėse pėlqejnė mes vete ashtu si kėrkojnė rregullat, mos i pengoni qė tė martohen pėr burrat e tyre. Me kėtė kėshillohet ai qė prej jush e beson All-llahun dhe botėn tjetėr, kjo ėshtė mė e dobishme pėr ju, mė e pastėr, se All-llahu e di, e ju nuk e dini. Dhe kur t’i lėshoni gratė dhe kur e plotėsojnė kohėn e caktuar pėr pritje, mos i pengoni tė martohen pėrsėri me burrat e vet, mbasi qė pajtohen pėr tė bėrė jetė tė rregullt. Me kėtė kėshillohet ai, nga mesi i juaj, i cili beson nė All-llahun dhe nė botėn tjetėr. Ajo ėshtė mė me mend dhe punė mė e pastėr. All-llahu, pra, i di tė gjitha, por ju nuk dini. E kur t’i lėshoni gratė dhe ato ta plotėsojėn kohėn e pritjes ligjore, mos i pengoni ato qė tė martohen pėrsėri me burrat e tyre, kur tė pajtohen nė mes tyre, me arsye. Kėshtu kėshillohet ēdokush prej jush qė beson Perėndinė dhe Ditėn e Kijametit. Kjo ėshtė mė mirė dhe mė pastėr. Perėndia di ēdo gjė, ndėrsa ju nuk dini.
[2:233] Nėnat e shkurorėzuara duhet t’i ushqejnė foshnjat e tyre dy vjet tė plota, nėse babai dėshiron ashtu. Babai duhet ta furnizojė ushqimin e nėnės dhe veshmbathjen me barazi. Askush nuk duhet tė ngarkohet pėrtej aftėsisė sė tij. Asnjė nėnė nuk duhet tė dėmtohet nė llogari tė foshnjės sė saj, e as babai tė dėmtohet pėr shkak tė foshnjės sė tij. (Nėse babai vdes), trashėguesi i tij duhet t’i marrė kėto pėrgjegjėsi. Nėse prindėrit e foshnjės pajtohen nė mėnyrė tė pėrbashkėt tė ndahen pas konsultimit tė duhur, nuk bėjnė gabim nėse bėjnė ashtu. Nuk bėni gabim nėse punėsoni gjidhėnėse tjera, pėrderisa i paguani me barazi. T’ia keni dronė Zotit, dhe ta dini qė Zoti ėshtė Pamės i ēdo gjėje qė bėni. Nėnat, ato qė duan ta plotėsojnė gjidhėnien, janė tė obliguara t’u japin gji fėmijėve tė vet dy vjet tė plota. I ati i fėmijės ėshtė i obliguar pėr furnizim dhe veshmbathjen e tyre (gruas) ashtu si ėshtė rregulli. Askush nuk ngarkohet mė tepėr, vetėm aq sa ka mundėsin e tij. Asnjė nėn nuk bėn tė dėmtohet me fėmijėn e saj, e as babai me fėmijėn e tij. Po ashtu ėshtė i obliguar edhe trashėgimtari (i fėmijės). E nėse pas njė konsultimi dhe pėlqimi (prindėrit) shfaqin dėshirėn pėr ndėrprerjen (mė heret) e gjinit, nuk ėshtė ndonjė mėkat pėr ta. Nėse ju baballarėt) pėr fėmijėn tuaj dėshironi gjidhėnėse tjetėr me kusht qė pagesėn t’ia bėni nė mėnyrė tė duhur, nuk ėshtė ndonjė mėkat. Kini frikė nga All-llahu dhe dine se All-llahu sheh ēka punoni. Nėnat le t’u japin gji fėmijėve tė vet plot dy vjet, pėr ata qė dėshirojnė tė jetė e plotė gjidhėnia, kurse babai i fėmiut ka pėr detyrė ushqimin dhe veshjen e tyre nė mėnyrė tė denjė. Askush tė mos obligohet mė tepėr se sa ka mundėsi, nėna tė mos dėmtohet pėr shkak tė fėmiut tė vet dhe as baba pėr shkak tė fėmiut tė vet. Edhe trashėgimtari gjithashtu. Nėse ata dy vendosin me marrėveshje e pėlqim qė fėmiun ta ndajnė (nga gjiri) ajo nuk ėshtė mėkat. Por nėse dėshironi qė fėmijėve tuaj tu gjeni mėndesha tė tjera, ani, nuk ėshtė mėkat nėse e jepni nė mėnyrė tė denjė atė ēka e jepni. Frikėsohuni prej All-llahut dhe dine se All-llahu sheh mirė se ē’punoni. Nėnat le t’i japin sisė fėmijėve dy vjet, pėr ata qė duan t’ia plotėsojnė dhėnien e sisės. Babai i fėmijės ėshtė i obliguar, sipas mundėsisė sė tij, qė t’i furnizojė ato me ushqim dhe veshmbathje. Nuk ngarkohet askush pėrtej mundėsisė qė ka: nėna le tė mos dėmtohet pėr shkak tė fėmijės sė saj, e as babai tė mos dėmtohet pėr shkak tė tij. Dhe trashėgimtari ėshtė i obliguar pėr tė gjitha kėto. Nėse kėta tė dy (prindėrit), vendosin me marrėveshje dhe nė mėnyrė paqėsore ta ndajnė fėmijėn prej sisės, kjo nuk ėshtė mėkat pėr ta; e nėse doni t’i gjeni fėmijės suaj ndonjė mėndeshė (grua qė i jep gji fėmijės sė tjetėr kujt), - nuk ėshtė mėkat pėr ju kur me mirėsi doni t’ia jepni atė qė e keni menduar. Druajuni Perėndisė dhe dinie se Perėndia i sheh mirė tė gjitha punėt qė i bėni ju.
[2:234] Ata qė vdesin dhe lėnė gra, tė vejat e tyre duhet tė presin katėr muaj e dhjetė ditė (para se tė rimartohen). Kur ta pėrmbushin afatin, nuk bėni gabim t’i lini tė bėjnė ēfarėdo pune tė drejtė qė dėshirojnė tė bėjnė. Zoti ėshtė Njohės i tėrėsishėm i ēdo gjėje qė bėni.  E ata qė vdesin dhe lėnė gra pas vete, ato (gratė) presin katėr muaj e dhjetė ditė. E kur ta kryejnė ato afatin e tyre, nuk ėshtė mėkat pėr ju (familja kujdestare) pėr atė qė bėjnė ato nė mėnyrė tė njerėzishme mė veten e tyre. All-llahu hollėsisht e di ēka veproni. Gratė qė, mbesin pas vdekjes sė burrave duhet tė presin katėr muaj e dhjetė ditė. Dhe kur ato e plotėsojnė afatin e tyre, ju nuk mbani pėrgjegjėsi se ē’bėjnė ato me vetveten, sipas normave. E All-llahu ėshtė i informuar se ē’punoni ju. Ata qė vdesin e lėnė gra, gratė e tyre duhet tė presin katėr muaj e dhjetė ditė (pas vdekjes sė burrit). Pas kalimit (skadimit) tė kėtij afati, sipas dispozitave tė fesė, ju nuk jeni pėrgjegjės pėr veprat dhe fatin e tyre, - se Perėndia i di mirė ato qė punoni ju.
[2:235] Nuk mėkatoni duke njoftuar tėrheqjen tuaj ndaj grave, apo duke e mbajtur fshehtė. Zoti e di se do tė mendoni pėr to. Mos i takoni fshehurazi, nė mos paēi diēka tė drejtė pėr tė diskutuar. Mos e pėrmbushni martesėn deri sa tė pėrmbushet afati i tyre. Duhet ta dini se Zoti i di mendimet tuaja mė tė thella, dhe t’ia keni dronė Atij. Duhet ta dini se Zoti ėshtė Falės, i Butė. Paraqitja juaj pėr martesė ndaj grave (qė kanė kryer afatin e tyre), nė mėnyrė tė tėrthortė, ose mbajtja fshehtė nė veten tuaj, nuk ėshtė mėkat pėr ju. All-llahu e di se ju do t’ua pėrmendni atyre (dėshirėn pėr martesė), por kursesi mos u premtoni atyre fshehtazi (diē tjetėr), pėrpos t’u thoni fjalė tė lejuara. Dhe mos vendosni lidhjen e kurorės derisa tė pėrfundojė afati i caktuar. Ta dini se All-llahu e di ēka fshehni nė vete, pra kini frikė prej Atij, dhe dine se All-llahu shumė falė ėshtė i butė. Dhe nuk e keni mėkat nėse ua shfaqni grave ose e mbani nė vete tė fshehtė qėllimin se ju do t’i lypni. All-llahu e di se do tė mendoni pėr ato, por asgjė mos premtoni fshehtazi, flisni vetėm me sinqeritet. Dhe mos vendosni pėr kurorė para se tė kalojė afati i caktuar pėr pritje; dhe dine se All-llahu e di ēka ka nė shpirtėrat tuaj, prandaj, ruajuni dhe dine se All-llahu ėshtė gafurrė-halimė. Dhe nuk ėshtė mėkat pėr ju nėse atyre grave ju jepni sinjal (shenj) se do t’i kėrkoni, ose, nėse kėtė qėllim e fshehni nė shpirtin tuaj. Perėndia e di se do tė mendoni pėr to, mos u premtoni atyre as fshehurazi, por bisedoni me to vetėm mirėsisht. Dhe mos vendosni pėr martesė para se tė kalojė afati i paraparė i pritjes. Dhe dinie se Perėndia e di ē’ka nė zemrat tuaja, andaj ruajuni prej Tij, dhe dinie se Ai ėshtė i butė dhe falė (nuk nxitonnė dėnime).
[2:236] Nuk bėni gabim duke u ndarė nga gratė para se t’i prekni, ose para se ta caktoni pajėn pėr to. Nė kėtė rast, t’i kompensoni ato – i pasuri sipas mundėsisė sė tij dhe i varfėri sipas mundėsisė sė tij – kompensim me barazi. Kjo ėshtė detyrė pėr tė drejtit. Nuk ėshtė mėkat pėr ju nėse i lėshoni gratė pa pasur kontakt (martesė) me to dhe para se t’u caktoni atyre ndonjė caktim (kurorė-nikah), po pajisni ato (me ndonjė pajisje), pasaniku sipas mundėsisė sė tij dhe i varfėri sipas mundėsisė sė tij. Njė pajisje e zakonshme ėshtė obligim pėr bėmirėsit. Nuk ėshtė mėkat pėr ju nėse i lėshoni gratė tuaja para se tė hyni nė marrėdhėnie kurore me ato, ose para se t’ua caktoni shpėrblimin e kurorės. Por bėni tė kėnaqura (me shpėrblimin tuaj) tė caktuar me ligj, i pasuri sipas mundėsisė sė tij e i varfėri sipas mundėsisė sė vet; ėshtė e drejtė dhe detyrė pėr punėmirėt. Nuk ėshtė mėkat pėr ju nėse i lėshoni gratė para se tė keni marrėdhėnie me to ose para se tė vėni kurorė. Dhuroni ato me dhuratė tė pėlqyeshme tė parapara me dispozita: i pasuri – sipas gjendjes sė tij, dhe i vobekti sipas gjendjes sė vet. Kjo ėshtė detyrė e atyre qė dėshirojnė tė bėjnė vepra tė mira.
[2:237] Nėse ndaheni nga to para se t’i prekni, por pasi ta keni caktuar pajėn, kompensimi duhet tė jetė gjysma e pajės, po tė mos e falin ato vullnetarisht tė drejtėn e tyre, ose pala pėrgjegjėse pėr shkaktimin e ndarjes zgjedhė qė ta falė pajėn. Tė falni ėshtė mė afėr drejtėsisė. Tė vazhdoni t’i mbani marrėdhėniet miqėsore mes jush. Zoti ėshtė Pamės i ēdo gjėje qė bėni. E nėse i lėshoni ato para se tė kontaktoni, por u keni pas caktuar atyre njė caktim (kurorės), atėherė duhet t’u jepni gjysmėn e asaj qė e keni caktuar, pėrveē nėse ju falin ose ju falė ai nė duart e tė cilit ėshtė lidhja e kurorės. E tė falni (burra ose gra) ėshtė mė afėr devotshmėrisė, e mos e harroni bamirėsinė ndėrmjet jush. Vėrtetė, All-llahu sheh atė qė veproni. Nė qoftė se i lėshoni gratė pa i prekur, por qė e keni caktuar shpėrblimin e kurorės, atyre u takon gjysma e asaj qė e keni caktuar, pėrveē nėse e falin ato ose ai, i cili e ka nė dorė lidhjen e kurorės. Dhe nėse e fal, ajo ėshtė mė afėr devotshmėrisė. Dhe mos harroni mirėsinė ndaj njeri-tjetrit se All-llahu me siguri sheh se ē’punoni. E nėse i lėshoni ato para se tė keni marrėdhėnie me to, por ia keni caktuar dhuratėn e kurorėzimit, atėherė, atyre u pėrket gjysma e dhuratės, pėrpos nėse ua falė ajo, ose ia falė ai qė vendos lidhjen e martesės (prindi ose kujdestari i tyre); e falja juaj ėshtė e lavdueshme. Mos harroni qė tė bėhi bamirės nė mes jush! Se Perėndia sheh ē’punoni ju.
[2:238] T’i zbatoni rregullisht Lutjet e Kontaktit, posaēėrisht lutjen e mesme, dhe t’ia kushtoni veten plotėsisht Zotit. Vazhdoni rregullisht namazet (faljet), e edhe atė namazin e mesėm, dhe ndaj All-llahut tė jeni respektues (nė namaze). Ruani kohėt e faljes si edhe atė tė mesmen dhe para All-llahut qėndroni me pėrulje! Kryeni rregullisht namazin, sidomos atė tė mesmin. Dhe bėni namazin pėr Perėndinė, duke iu lutur Atij.
[2:239] Nė rrethana tė jashtėzakonshme, mund tė luteni duke ecur ose ngarė. Kur tė jeni tė sigurt, ta pėrkujtoni Zotin ashtu si ju mėsoi ēka ju nuk dinit. E nėse kėni frikė (nga armiku), atėherė fauni duke ecur ose duke kaloruar, por kur tė jeni tė siguruar, pėrkujtoni (me namaz) All-llahun ashtu si u mėsoi Ai pėr atė qė ju nuk dinit. Nėse frikėsoheni, atėherė duke ecur ose kaluar, por kur tė jeni tė sigurt pėrmendne All-llahun ashtu siē ju ka mėsuar Ai pėr atė qė nuk e keni ditur. Nėse kini frikė, faluni duke qenė kėmbėsorė ose kalorės! E kur tė jeni tė sigurtė, atėherė kujtonie Perėndinė (faluni), ashtu si ju ka mėsuar Ai – atė qė nuk e keni ditur!
[2:240] Ata qė vdesin dhe lėnė gra, njė testament duhet t’i furnizojė gratė e tyre me mbėshtetje pėr njė vjet, po qė se ato rrinė nė shtėpinė e njėjtė. Nėse dalin, nuk bėni mėkat t’i leni tė bėjnė ēfarėdo qė dėshirojnė, pėrderisa mbahet drejtėsia. Zoti ėshtė i Plotfuqishėm, Mė i Menēuri. Ata qė vdesin nga mesi i juaj dhe lėnė pas vete gra, le tė testamentojnė (lėnė porosi) pėr gratė e tyre, furnizimin pėr njė vjet, duke mos i nxjerrė prej shtėpisė. E nėse (me dėshirėn e vet) dalin, nuk ėshtė mėkat pėr ju pėr atė punė tė lejueshme qė bėjnė ato me vetveten. All-llahu ėshtė mė i fuqishmi, mė i dituri. Ata tė cilėt vdesin nga mesi juaj, por qė lėnė pas vetes gra – duhet t’i porosisin tė jenė tė kėnaqura pėr njė vjet e jo tė dalin. Por nėse ato dalin vetė, ju nuk mbani pėrgjegjėsi pėr atė se ēka bėjnė ato me vetveten, nga ēka ėshtė e lejuar, ndėrkaq All-llahu ėshtė i fortė dhe i urtė. Ndonjėrit prej jush qė i ėshtė afruar vdekja, e qė lėnė gratė pas – duhet t’u lėrė atyre testament pėr furnizimin dhe strehimin e tyre njėvjeēar. E, nėse ato vetė e braktisin (shtėpinė), ju nuk jeni pėrgjegjės pėr atė qė veprojnė ato, (e) qė u ėshtė e lejueshme. Se Perėndia ėshtė i Plotfuqishėm dhe i Gjithdijshėm.
[2:241] Tė shkurorėzuarat gjithashtu duhet furnizuar, me barazi. Kjo ėshtė detyrė pėr tė drejtit. Pėr tė devotshmit ėshtė obligim qė edhe pėr gratė e lėshuara tė bėjnė njė furnizim tė zakonshėm. Edhe tė shkurorėzuarave u takon pėrgatitje e denjė, si e drejtė dhe detyrė e tė devotshmėve. Grave tė lėshuara u takon kompensimi (sigurimi i shpenzimeve tė jetesės) i caktuar (sipas mundėsisė). Kjo ėshtė detyrė e besimtarėvet.
[2:242] Zoti kėshtu ju shpjegon shpalljet e Tij, qė tė mund tė kuptoni. Kėshtu, qė t’i kuptoni, All-llahu ua shpjegon argumentet e veta. All-llahu ashtu ua sqaron normat e veta, ndoshta po mblidhni mendjen! Kėshtu Perėndia ua shpjegon dispozitat e Veta pėr tė menduar ju.
[2:243] A i ke vėrejtur ata qė ikėn nga shtėpitė e tyre – edhe pse ishin me mijėra – nga frika prej vdekjes? Zoti u tha, "Vdisni," pastaj i ringjalli. Zoti lėshon mirėsinė e Tij mbi njerėzit, por shumica e njerėzve janė jo-mirėnjohės. A nuk di pėr ata, tė cilėt nga frika prej vdekjes u larguan prej atėdheut tė vet, e tė cilėt ishin me mijėra, e All-llahu atyre u tha: “Vdisni!” (ata vdiqėn) Pastaj i ngjalli. All-llahu ėshtė shumė bamirės pėr njerėz, por shumica e njerėzve nuk janė mirėnjohės. A nuk i ke parė ata tė cilėt nga frika prej vdekjes, me mijėra kanė ikur nga shtėpitė e veta!? All-llahu u ka thėnė: “Vdisni!” e pastaj i ka ngjallur. All-llahu ėshtė, pamėdyshje, i mirė ndaj njerėzve, por shumica e njerėzve nuk janė mirėnjohės. A nuk i pe ti (o Muhammed!) ata qė nga frika e vdekjes – ikėn nga qytetet e tyre, - e ishin me mijėra. E, Perėndia u tha atyre: “Vdisni!” – Pastaj, Ai i ngjalli ata se Perėndia ėshtė bėmirės i pakufishėm ndaj njerėzve, por shumica e tyre nuk e falenderojnė.
[2:244] Tė luftoni pėr Zotin, dhe ta dini se Zoti ėshtė Dėgjues, Njohės. Luftoni pėr hirė tė All-llahut, etė dini se All-llahu dėgjon, di. Dhe luftoni pėr hirė tė All-llahut dhe dine se All-llahu di dhe dėgjon! Luftoni nė rrugėn e Perėndisė dhe dinie se Perėndia i dėgjon tė gjitha dhe di ēdo gjė.
[2:245] Kush do i jepte Zotit hua tė drejtėsisė, pėr t’iu kthyer e shumėfishuar? Zoti ėshtė Ai qė furnizon dhe mban, dhe te Ai do tė ktheheni. Kush ėshtė ai qė i huazon All-llahut njė hua tė mirė, e Ai t’ia shtojė atij shumėfish Atė? All-llahu shtrėngon (varfėron) dhe ēliron (begaton) dhe kthimi juaj ėshtė vetėm te Ai. Kush ėshtė ai qė All-llahut i jep hua tė mirė, vullnetarisht, e Ai t’ia kthejė shumėfish? Dhe All-llahu shkurton dhe shton dhe tek Ai do tė ktheheni. Kush ėshtė ai qė i jep hua Perėndisė – hua tė bukur, e qė Ai ia kthen shpėrblimin shumėfish? Perėndia ngushton dhe zgjeron, dhe tek Ai do tė ktheheni.
[2:246] A i keni vėrejtur prijėsit e Izraelit pas Moisiut? Ata i thanė profetit tė tyre. "Nėse cakton njė mbret pėr tė na udhėhequr, do tė luftojmė pėr Zotin." Ai tha, "A e keni ndėrmend qė, nėse luftimi shpallet pėr ju, nuk do tė luftoni?" Ata thanė, "Pse tė mos luftojmė pėr Zotin, kur na kanė hequr nga shtėpitė tona, dhe fėmijėt tonė?" Prapėseprapė, kur luftimi u shpall pėr ta, ata refuzuan, pėrveē njė pakice. Zoti ėshtė i vetėdijshėm pėr shkelėsit.  A nuk ke marrė vesh pėr parinė e bijėve tė israilit pas Musait? Kur i patėn thėnė njė tė dėrguarit tė tyre (Shem’unit): “Cakto pėr neve njė sundues e tė luftojmė nė rrugėn e All-llahut!” Ai (pejgamberi) tha: “A mund tė ndodhė qė nėse lufta u bėhet obligim ju tė mos luftoni!” ata thanė: “E ē’kemi ne qė tė mos luftojmė nė rrugėn e All-llahut, kur dihet se ne jemi dėbuar nga atdheu dhe bijt tanė?” E kur u obliguan me luftė, pėrveē njė pakice prej tyre, ata u zbrapėn. All-llahu ėshtė i njohur pėr punėt e zullumqarėve. A nuk i ke parė se paria e izraelitėve pas Musaut i thanė njė profeti tė vet: “Dėrgona njė sundues qė tė luftojmė nė rrugė tė All-llahut!” – e ai u tha: “A do tė guxoni, nėse caktohet lufta, tė mos luftoni?” “Pse tė mos luftojmė nė rrugė tė All-llahut”, - thanė ata, - ne qė jemi ndjekur nga vendlindja jonė dhe tė ndarė nga bijtė tanė?” Mirėpo, kur iu caktua lufta, ata, pėrveē njė numri tė vogėl, bishtnuan, por All-llahu i di mirė kriminelėt. A nuk ke dėgjuar ti (o Muhammed!) qė paria e bijve tė Israilit – pas Musait, i thanė njėrit pejgamber tė tyre: “Na caktoni njė sundimtar qė tė luftojmė nė rrugėn e Perėndisė!” – Pejgamberi u tha: “A do tė dėgjoni ju kur tė shpallet lufta?” Ata thanė: “E pse mos tė luftojmė ne nė rrugėn e Perėndisė, na qė jemi dėbuar nga atdheu ynė dhe ndarė nga fėmijėt tonė?” Mirėpo, kur iu urdhėrua tė luftojnė, me pėrjashtim tė njė pakice, ata nuk luftuan. Perėndia i njeh mirė zullumqarėt.
[2:247] Profeti i tyre u tha, "Zoti ka caktuar Talutin (Saulin) tė jetė mbret i juaji." Ata thanė "Si mund tė ketė ai mbretėrim mbi ne kur ne jemi mė meritor pėr mbretėrim se ai; madje ai as nuk ėshtė i pasur?" Ai tha, "Zoti e ka zgjedhur atė mbi ju, dhe e ka bekuar me begati nė dije dhe nė trup." Zoti i dhuron mbretėrimin e Tij kujtdo qė Ai do. Zoti ėshtė Bujar, i Gjithėdijshėm. Pejgamberi i tyre u tha: “All-llahu caktoi sundues tuajin Talutin” Ata thanė: “Si mund tė jetė ai sundues yni, kur ne kemi mė shumė meritė se ai pėr sundim, madje ai edhe nuk ėshtė i pasur? Ai tha: “All-llahu zgjodhi atė sundues tuajin dhe e pajisi me dituri tė gjerė e me fuqi trupore!” All-llahu ia jep sundimin e vet atij qė do, All-llahu ėshtė dhurues i madh, i dijshėm. Profeti i tyre u tha: “All-llahu ju caktoi me siguri Talutin pėr sundues”. “Prej nga, - i thanė, - tė na bėhet ai sundues kur ne jemi mė tė denjė se ai pėr tė sunduar? Atij nuk i ėshtė dhėnė as ndonjė pasuri e madh”. “All-llahu atė e ka zgjedhur t’iu bėhet sundues”, - tha ai, - dhe e pajisi me dijeni dhe trup tė zhvilluar”. – All-llahu ia jep pushtetin kujt tė dojė Ai. All-llahu ėshtė i gjithėdijshėm. Edhe Pejgamberi i tha: “Perėndia u ka dėrguar Talutin pėr sundimtar tuaj. – Ata thanė: “Si mund tė bėhet ai sundimtari ynė, kur na kemi mė tepėr merita se ai; pėr tė sunduar? Atij nuk i ėshtė dhėnė ndonjėfarė pasurie e konsiderueshme”. Pejgamberi tha: “Perėndia e ka zgjedhė atė pėr sundimtar tuajin, e ka pajisė atė me dijeni tė gjerė dhe me fuqi trupore; se, Perėndia i jep pushtet kujt tė dojė. Perėndia ėshtė pėr sė tepėrmi bėmirės dhe Ai ėshtė i Gjithdijshėm.
[2:248] Profeti i tyre u tha, "Shenja e mbretėrimit tė tij ėshtė qė Arka e Besėlidhjes do tė ju kthehet juve, duke ju sjellė bindje nga Zotėruesi juaj, dhe relikte tė lėna nga njerėzit e Moisiut dhe njerėzit e Aronit (Harunit). Do tė bartet nga engjėjt. Kjo duhet tė jetė shenjė qė ju bind, nėse me tė vėrtetė jeni besimtarė." Lajmėtari i tyre u tha: “Shenjė e sundimit tė tij ėshtė qė t’ju sjellė arkėn, qė e bartin engjėjt, dhe qė nė te gjeni qetėsim (shpirtėror - Sekine) nga Zoti juaj e, edhe diēka qė ka mbetur nga thesari i familjes sė Musait dhe Harunit. S’ka dyshim se ky, po qe se jeni besimtarė, ėshtė njė fakt pėr ju”. Profeti i tyre u tha: Shenjė e sundimit tė tij do tė jetė arkivoli qė do t’iu arrijė, i cili u sjell qetėsi nga Zoti juaj dhe mbeturina tė asaj qė kanė lėnė populli i Musaut dhe Harunit, e kėtė e bartin engjujt. Ajo ėshtė me tė vėrtetė njė argument, nėse jeni besimtarė. Pejgamberi u tha atyre: “Veēoritė e sundimit tė tij janė arritja e sandėkut, nė tė cilin ka prehje (qetėsi) pėr ju nga Zoti juaj, dhe aty ka disa gjėra qė kanė lėnė familja e Musait dhe Harunit. Atė e bartin ėngjujt. Nė kėtė, me tė vėrtetė; ka argument pėr ju, nėse jeni besimtarė!”
[2:249] Kur Sauli mori nėn komandė trupat, ai tha, "Zoti po ju vė nė test me anėn e njė pėrroi. Kushdo qė pi prej tij nuk ėshtė me mua – vetėm ata qė nuk e provojnė janė me mua – po tė mos jetė veē njė fyt." Ata pinė prej tij, pėrveē njė pakice. Kur e kaloi me ata qė besuan, ata thanė, "Tash na mungon fuqia tė pėrballemi me Goliathin dhe trupat e tij." Ata qė ishin tė vetėdijshėm se do tė takohen me Zotin thanė, "Sa e sa ushtri tė vogla mposhtėn ushtri tė mėdha me lejen e Zotit. Zoti ėshtė me ata qė durojnė me kėmbėngulėsi." E kur doli (prej qytetit) Taluti me ushtrinė, tha: “All-llahu do t’ju sprovojė me njė lumė, e ai qė pi prej atij, ai nuk ėshtė me mua, e kush nuk shijon atė, ai ėshtė me mua, pėrveē atij qė me dorėn e vet e pi njė grusht?” Mirėpo, me pėrjashtim tė njė pakice prej tyre, tė tjerėt pinė nga ai. E kur e kaloi ai (taluti) atė sė bashku me te edhe ata qė ishin besimtarė thanė: “Ne sot nuk kemi fuqi kundėr Xhalutit dhe ushtrisė sė tij!” Po ata qė ishin tė bindur se do ta takonin All-llahun thanė: “Sa e sa grupe tė vogla me dėshirėn e All-llahut kanė triumfuar ndaj grupeve tė mėdha!” All-llahu ėshtė me durimtarėt. Dhe kur doli Taluti me ushtrinė tha: “All-llahu pa dyshim do t’iu vejė nė sprovė me njė lum, kush pi prej atij, nuk ėshtė me mua, e kush nuk e shijon atė ėshtė me mua, me pėrjashtim tė atij qė merr me grushtin e vet”. Dhe ata pėrveē njė pakice sish pinė prej atij. Por kur e kaloi atė, ai edhe ata tė cilėt besuan me tė, thanė: “Ne sot nuk mundemi t’i dalim nė krye me Xhalutin dhe ushtrinė e tij”! Ata, tė cilėt mendonin se gjithsesi do tė dalin para All-llahut, thanė: Po sa herė grupe tė vogla, me vullnetin e All-llahut i kanė mundur grupet mė tė mėdha”. Dhe All-llahu ėshtė me durimtarėt. Kur Taluti bashkė me ushtrinė u nis pėr luftė, u tha atyre: “Perėndia do t’ju provojė ju me njė lum, ai qė do tė pijė ujė nė tė, nuk ėshtė ushtar i imi, e ai qė nuk pi ujė nė tė, pėrpos njė grusht ujė, ėshtė imi”. Ndėrsa, ata, tė gjithė pinė, pėrveē njė pakice. E, pasi kaluan lumin ai me besimtarėt e tij, (pakica) i thanė njėri-tjetrit: “Ne sot nuk kemi fuqi tė luftojmė me Xhalutin dhe ushtrinė e tij”. Por, ata qė ishin tė bindur, (njė pjesė nga ajo pakicė), se do tė takohen me Perėndinė, thanė: “Ah! Sa herė, me ndihmėn e Perėndisė, ushtria e vogėl ka ngadhnjyer mbi ushtrinė e madhe!” Se, Perėndia ėshtė me durimtarėt.
[2:250] Kur i dolėn pėrballė Goliathit dhe trupave tė tij, u lutėn, "Zotėruesi ynė, dhurona durim, pėrforcona kėmbėt, dhe pėrkrahna kundėr njerėzve mosbesimtarė." E kur dualėn pėrballė Xhalutit dhe ushtrisė sė tij, thanė: “Zoti ynė! na dhuro durim! na i pėrforco kėmbėt tona dhe na ndihmo kundėr pabesimtarėve! Dhe kur dolėn kundėr Xhalutit dhe ushtrisė sė tij thanė: “O Zoti ynė, na mbush me durim dhe forcoi kėmbėt tona dhe na ndihmo kundėr mosbesimtarėve!” Pasi u ballafaquan me Xhalutin dhe ushtrinė e tij, thanė (besimtarėt): “Zoti ynė! Na pajis me durim, na forco kėmbėt tona dhe na ndihmo kundėr kėtij populli mohues!”
[2:251] I mposhtėn me lejen e Zotit, dhe Davidi (Davudi) vrau Goliathin. Zoti i dha mbretėrim dhe menēuri, dhe e mėsoi si Ai deshi. Po tė mos ishte pėrkrahja e Zotit ndaj disa njerėzve kundėr tė tjerėve, do tė ishte kaos nė tokė. Por Zoti lėshon mirėsinė e Tij mbi njerėzit. Me ndihmėn e All-llahut i thyen ata, e Davudi e mbyti Xhalutin dhe All-llahu i dha atij (Davudit) sundimin dhe hikmetin (urtėsinė, nubuwetin) dhe e mėsoi atė pėr ēdo gjė qė deshi. Dhe sikur All-llahu tė mos i mbronte njerėzit me disa prej disa tė tjerėve, do tė shkatėrrohej toka, po All-llahu ėshtė bamirės i madh ndaj njerėzimit. Dhe ata, me vullnetin e All-llahut, i mundėn dhe Davudi e mbyti Xhalutin. Edhe All-llahu i dha pushtet e profetėsi dhe e mėsoi ēka deshi Ai. Sikur All-llahu tė mos i zmbrapste njerėzit, njėrėn palė me tė tjerėt, me tė vėrtetė toka do tė shkatėrrohej, po All-llahu ėshtė i mirė pėr gjithė botėrat. E, ata (besimtarėt) me ndihmėne Perėndisė i thyen ata, e Dauti e vrau Xhalutin. Perėndia i dha atij pushtet dhe profetni, dhe i mėsoi atij dituritė qė deshi. Sikur Perėndia mos t’u ndihmonte njerėzve tė mirė kundėr tė kėqinjve, bota do tė ishte shkatėrruar. Por, Perėndia ėshtė bamirės i gjithėsisė.
[2:252] Kėto janė shpalljet e Zotit. I recitojmė nėpėrmjet teje,* vėrtetė, se je njė nga tė dėrguarit. Kėta janė argumente tė All-llahut, po t’i lexojmė ty me saktėsi, e s’ka dyshim se ti (Muhammed) je prej tė dėrguarve. Kėto janė ajete tė All-llahut qė po t’i lexojmė me saktėsi. Ti vėrtetė je profet. Kėto janė dokumentet e Perėndisė, tė cilat nė tė vėrtetė, t’i zbuluam ty (o Muhammed). Dhe, ti, me tė vėrtetė je njėri nga pejgamberėt.
[2:253] Kėta tė dėrguarė; i bekuam disa prej tyre mė shumė se tjerėt. Pėr shembull, Zoti i foli njėrit, dhe ngritėm disa prej tyre nė rang mė tė lart. Dhe i dhamė Jezusit, birit tė Marisė, mrekulli tė mėdha dhe e mbėshtetėm me Frymėn e Shenjtė. Po tė kishte dashur Zoti, ithtarėt e tyre nuk do tė kishin luftuar me njėri tjetrin, pasi u kishin ardhur provat e qarta. Pėrkundrazi, ata u grindėn nė mes vete; disa prej tyre besuan, dhe disa nuk besuan. Po tė kishte dashur Zoti, ata nuk do tė kishin luftuar. Ēdo gjė ėshtė nė pėrputhje me vullnetin e Zotit. Kėta (pėr tė cilėt tė rrėfyem) janė tė dėrguarit, disa prej tyre i dalluam nga tė tjerėt, prej tyre pati qė All-llahu u foli, disa i ngriti nė shkallė mė tė lartė, Isait, birit tė Merjemės i dhamė argumente dhe e pėrfocuam me shpirtin e shenjtė (Xhibrilin). E sikur tė donte All-llahu, nuk do tė mbyteshin ndėrmjet vete ata (populli) qė ishin pas tyre, pasi qė atyre u patėn zbritur argumentet, por ata megjithatė u pėrēanė. E pati prej tyre qė besuan dhe pati tė tillė qė nuk besuan, e sikur tė dėshironte All-llahu ata nuk do tė mbyteshin, por All-llahu punon ēka dėshiron. Ata profetė ne i kemi dalluar disa nga tė tjerėt. Me disa prej tyre ka folur All-llahu e disa i ka ngritur pėr disa shkallė. Dhe Isait, tė birit tė Merjemes, i kemi dhėnė argumente tė qarta dhe e kemi ndihmuar me Xhebrailin. Sikur tė donte All-llahu, ata nuk do tė vriteshin ndėrveti pas tyre, pasi qė u erdhėn argumente tė qarta, por ata u konfrontuan; disa prej tyre besuan e disa mohuan. Por sikur tė donte All-llahu ata nuk do tė vriteshin, por All-llahu punon ēka dėshiron vetė. Disa nga ata pejgamberė i kemi dekoruar mė shumė se disa tė tjeė. Me disa prej tyre ka folė (biseduar) Perėndia, kurse disa prej tyre i ka lartėsuar nė shkallė tė lartė. E Isait, birit tė Merjemės, i kemi dhėnė dokumente tė qarta dhe e kemi forcuar me Xhebrailin. Sikur tė donte Perėndia, nuk do tė vriteshin njerėzit qė erdhėn pas pejgamberėve, meqė (pasi) atyre madje u kishin zbritur argumentet, por ata u shpėrndanė; disa nga ata besuan, e disa mohuan. E, sikur tė donte Perėndia, ata nuk do tė vriteshin mes vet, por Perėndia punon ashtu si dėshiron Ai vetė.
[2:254] O ju qė besoni, tė jepni bamirėsi nga furnizimet qė jua dhamė, para se tė vijė njė ditė ku nuk ka shitblerje, as familjarizėm, as ndėrmjetėsim. Pabesimtarėt janė tė padrejtit. O ju qė keni besuar, para se tė vijė njė ditė kur nuk do tė ketė as shitblerje, as miqėsi, e as ndėrmjetėsi, jepni nga ajo me ēka Ne u furnizuam juve. Pabesimtarėt janė mizorė. O besimtarė, shpėrndane njė pjesė nga ajo me ēka ju furnizojmė Ne, para se tė vij dita kur nuk do tė ketė as shitje, as miqėsi e as ndėrmjetėsim! Mirėpo mosbesimtarėt, ata janė mizorė. O besimtarė! Jepni nga ata qė kemi dhuruar Na, para se tė vijė Dita nė tė cilėn nuk ka shit-blerje, as miqėsi as ndėrmjetėsi! – mohuesit janė tė vetmit ata qė e tejkaluan kufirin (zullumqarė).
[2:255] Zoti: nuk ka zot tjetėr pos Tij, tė Gjallit, tė Pėrjetshmit. Atė nuk e zė as kotje as gjumė. E tij ėshtė ēdo gjė nė qiej dhe ēdo gjė nė tokė. Kush do tė mund tė ndėrmjetėsonte me Tė, pėrveē nė pėrputhje me vullnetin e Tij? Ai e di tė kaluarėn e tyre, dhe tė ardhmen e tyre. Askush nuk fiton ndonjė dije, pėrveē si dėshiron Ai. Pushteti i Tij pėrfshinė qiejt dhe tokėn, dhe nuk i vjen rėndė tė kujdeset pėr to. Ai ėshtė Mė i Larti, i Madhi. All-llahu - s’ka zot pos Tij. I Gjalli, Vigjiluesi. Nuk e ze tė koturit, e as gjumi. E Tija ėshtė ē’ka nė qiej dhe ē’ka nė tokė. Kush mund tė ndėrmjetėsojė te Ai, pos me lejėn e Tij? Ai e di se ē’po u ndodhė dhe ē’do t’u ndodhė. Dhe asgjė nga dija e Tij nuk mund tė pėrvetėsojnė, pos sa tė dojė Ai. Ndėrsa pushteti i Tij pėrfshin qiejt dhe tokėn. E nuk lodhet duke i ruajtur (mirėmbajtur), ngase Ai ėshtė i Larti, Madhėshtori. (Ky ajet quhet edhe “Ajetul-Kursij”) All-llahu ėshtė – nuk ka zot pėrveē atij – i gjallė i pėrjetshėm! Nuk e kaplon kotja as gjumi. E Tij ėshtė ēka ka nė qiej dhe ēka ka nė tokė. Kush ėshtė ai qė angazhohet pėr dikė te Ai, pa lejimin e Atij? Ai e di ēka ėshtė para tyre dhe ēka ėshtė pas tyre, dhe prej asaj qė di Ai – tė tjerėt dinė vetėm aq sa dėshiron Ai. Kompetenca e Tij ngėrthen edhe qiejt dhe tokėn dhe Atij nuk i vjen rėndė mbajtja e tyre; Ai ėshtė i Lartėmadhėrishėm e i madh! Perėndia ėshtė – s’ka tjetėr zot pėrveē Tij, (i cili) jeton pėrgjithmonė dhe zotėron (mbi tė gjitha krijesat)! Atė nuk e kaplon as kotja as gjumi! Tė Atij janė tė gjitha ato qė gjenden nė qiej dhe nė Tokė. Kush mund tė angazhohet pėr ndokend pa lejėn e Tij? Ai di ēdo gjė qė ka ndodhė pėrpara dhe ēdo gjė qė do tė ndodhė nė tė ardhmen. Por, njerėzit, nuk dinė asgjė nga dijenia e Tij, pėrveē asaj qė Ai ka dashur t’ua tregojė. Froni (Madhėria) e Tij pėrfshin qiejt dhe Tokėn dhe Atij nuk i vie rėndė t’i ruajė ato. Ai ėshtė shumė i Lartė, i Madhėruar!
[2:256] Nuk shkon feja me zor: e drejta tash ėshtė e dallueshme nga e gabuara. Kushdo qė denoncon djallin dhe beson nė Zotin ka kapur lidhjen mė tė fortė; njė qė nuk kėputet. Zoti ėshtė Dėgjues, i Gjithėdijshėm. Nė fe nuk ka dhunė. Ėshtė sqaruar e vėrteta nga e kota. E kush nuk i beson tagutėt, e i beson All-llahut, ai ėshtė kapur pėr lidhjen mė tė fortė, e cila nuk ka kėputje. All-llahu ėshtė dėgjues i dijshėm. Nė fe nuk ka shtyrje me dhunė. Rruga e drejtė ėshtė dalluar shumė qartė nga ajo e padrejta. Ai qė nuk i beson Tagutit (djallit) por i beson All-llahut – mbahet pėr lidhjen mė tė fortė qė nuk ka tė kėputur, - kurse All-llahu dėgjon dhe sheh ēdo send. S’ka shtrėngim nė fe se me tė vėrtetė ėshtė dalluar e drejta nga e shtrembėta! Ai qė i mohon putat (tė kėqijat) dhe beson nė Perėndinė – ai ka siguruar lidhjen mė tė fortė, e cila nuk kėputet kurrė. – Se Perėndia i dėgjon tė gjitha dhe di ēdo gjė.
[2:257] Zoti ėshtė Zotėrues i atyre qė besojnė; i nxjerr nga errėsira nė dritė. Sa pėr ata qė nuk besojnė, zotėrues tė tyre janė idhujt e tyre; i fusin nga drita nė errėsirė – kėta do tė jenė banuesit e Ferrit; ata qėndrojnė nė tė pėrgjithmonė. All-llahu ėshtė mbikėqyrės i atyre qė besuan, i nxjerr ata prej errėsirave nė dritė. E kujdestarė tė atyre qė nuk besuan janė djajtė qė i nxjerrin ata prej drite e i hudhin nė errėsira. Ata janė banues tė zjarrit, ku do tė qėndrojnė pėrgjithmonė. All-llahu ėshtė mbrojtės i atyre, tė cilėt besojnė dhe ata i nxjerr nga terri nė dritė, kurse ata qė nuk besojnė, kanė mbrojtės djajtė qė i shpiejnė nga drita nė terr; ata janė banorė tė xhehennem-it, ku do tė mbesin pėrgjithmonė. Perėndia ėshtė mik dhe ndihmėtar, i atyre qė besojnė dhe Ai i nxjerr ata nga errėsira nė dritė, ndėrsa ata, qė nuk besojnė – pėr mik kanė djallin, i cili i nxjerr ata nga drita e i shpie nė errėsirė. Kėta janė banorėt e skėterrės, ku do tė qėndrojnė aty pėrgjithmonė.
[2:258] A e ke vėrejtur atė qė polemizoi me Ibrahimin rreth Zotėruesit tė tij, edhe pse Zoti i kishte dhėnė mbretėrim? Ibrahimi tha, "Zotėruesi im dhuron jetė dhe vdekje." Ai tha, "Unė jap jetė dhe vdekje." Ibrahimi tha, "Zoti e sjell diellin nga lindja, a mund ta sjellėsh ti nga perėndimi?" Mosbesimtari mbeti. Zoti nuk i udhėzon shpirtligjtė. A nuk ke arritur tė dijsh pėr atė qė pėrse All-llahu i kishte dhėnė pushtet, ai (Nemrudi) polemizoi me Ibrahimin rreth Zotit tė tij. Kur Ibrahimi tha: “Zoti im ėshtė Ai qė jep jetė dhe vdekje!” Ai tha: “Edhe unė jep jetė dhe vdekje!” Ibrahimi tha: “Zoti im e sjell diellin nga lindja, sille pra ti atė nga perėndimi?” Atėherė ai qė nuk besoi mbeti i hutuar. All-llahu shpie nė rrugė tė drejtė popullin mizor. A nuk e ke parė atė i cili ėshtė kundėrshtuar me Ibrahimin pėr Zotin e tij, atėherė kur All-llahu i dha pushtet? Kur Ibrahimi tha: “Zoti im ėshtė ai i cili ngjall dhe vdes” ai iu pėrgjegj: “Unė ngjall (krijoj jetė) dhe vdes!” Ibrahimi tha: “All-llahu njėmend bėn qė dielli tė lind nė lindje, hajde bėne ti t’ia shkrepė nga perėndimi!” Dhe mosbesimtari u step! All-llahu, pra, nuk udhėzon nė rrugė tė drejtė popullin mizor. A nuk ke dėgjuar ti pėr atė qė u fjalos me Ibrahimin pėr Zotin e tij: pėrse Perėndia i kishte dhėnė pushtet (ai – Nemrudi, u bė arrogant). Kur Ibrahimi i tha: “Zoti im ėshtė Ai qė jep jetė dhe vdekje”. Ai tha: “Unė ngjalli e mbyti”. Ibrahimi pastaj i tha: “E Perėndia e sjell Diellin prej lindjes, andaj sille ti prej perėndimit!” Atėherė, ai (mohuesi) mbeti me gojė hapėt. Se Perėndia nuk i udhėzon ata qė janė kėmbėngulės e kryeneq nė tė keq.
[2:259] Merre parasysh atė qė kaloi pranė njė qyteti tė vdekur dhe pyeti veten, "Si mund Zoti ta ringjall kėtė pasi qė ka vdekur?" Zoti pastaj e vuri nė vdekje pėr njėqind vjet, pastaj e ringjalli, dhe i tha, "Sa ke qėndruar kėtu?" Ai tha, "Kam qenė kėtu njė ditė, ose njė pjesė tė ditės." Ai tha, "Jo! Ti ke qenė kėtu njėqind vjet. E shiko ushqimin dhe pijen tėnde; nuk janė prishur. E shiko gomarin tėnd – kėshtu ne tė shndėrrojmė ty nė mėsim pėr njerėzit. Tani, shiko si i ndėrtojmė eshtrat, pastaj i mbėshtjellim me mish."  Kur ai e kuptoi ēka kishte ndodhur, ai tha, "Tani e di se Zoti ėshtė i Gjithėfuqishėm." Ose (nuk je i njohur) me shembullin e atij qė kaloi pranė njė fshati qė ishte rrėnuar nė kulmet e tij, e tha: “Si e ngjallė All-llahu kėtė pas shkatėrrimit tė tij?” e All-llahu e bėri tė vdekur atė (pyetėsin - Uzejrin) njėqind vjet, pastaj e ringjalli dhe i tha: “Sa qėndrove (i vdekur)?” Ai tha: “Njė ditė, ose njė pjesė tė ditės!” Ai (All-llahu) Tha:” Jo, por ke ndejtur (i vdekur) njėqind vjet, shikoje ushqimin dhe pijen tėnde si nuk ėshtė prishur, e shikoje edhe gomarin tėnd (si i janė shkapėrderdhur eshtrat). E pėr tė bėrė ty argument pėr njerėzit (bėmė kėtė sprovė), shiko se si i kombinojmė eshtrat e pastaj i veshim me mish. E kur iu bė e qartė atij tha: “U binda se me tė vėrtetė All-llahu ka mundėsi pėr ēdo send!” Ose atė, i cili, duke kaluar pranė njė qyteti tė rrėnuar me themel, pat bėrtitur: “Po si do t’i ngjallė All-llahu kėta, pasi qė kanė vdekur?” Dhe All-llahu e bėrė kėtė si tė vdekur pėr njėqind vjet, e pastaj e ngjalli dhe i tha: “Sa ke ndejtur ashtu?” “Njė ditė ose vetėm njė pjesė tė ditės – u pėrgjegj”. “Jo”, - i tha Ai, - por ke mbetur njėqind vjet. Shiko ushqimin tėnd dhe pijen tėnde, nuk janė prishur; shikoje edhe gomarin tėnd – tė tė bėjmė argument pėr njerėzit! Po shiko edhe eshtrat – shih si po i bashkojmė, e pastaj i mveshim me mish?!” Dhe kur atij iu bė e qartė tha: “Unė e di se All-llahu ka mundėsi pėr ēdo send!” Ose a nuk ke dėgjuar pėr atė, i cili duke kaluar pranė njė qyteti tė rrėnuar pėr tokė thirri: “Si do t’i ngjallė Perėndia kėta qė kanė vdekur?” Dhe Perėndia e vdiq atė pėr njėqind vjet e pastaj e ringjalli atė dhe e pyeti: “Sa kohė ke ndejtur kėtu?” – Ai u pėrgjegj: “Njė ditė ose gjysmė dite”. – “Jo” – i tha Perėndia, “por ke ndejtur njėqind vjet. Shiko ushqimin dhe pijen tėnde, - qė nuk ėshtė prishur; e shikoje edhe gomarin tėnd; andaj tė bėmė ty dokument (dėshmi) tė ringjalljes pėr njerėzit; e kqyri edhe eshtrat, - shih si i mbėrthejmė (lidhim), e pastaj i veshim me mish”. E, kur atij iu bė e qartė, ai thirri: “Unė e di se Perėndia ėshtė i Plotėfuqishėm pėr ēdo gjė!”
[2:260] Ibrahimi tha, "Zotėruesi im, tregomė si i ringjall tė vdekurit." Ai tha, "A nuk beson?" Ai tha, "Po, por dua ta bindė edhe njė herė zemrėn time." Ai tha "Merri katėr zogj, ua mbaj mend shenjat, vendose nga njė pjesė tė secilit zog nė maje tė njė kodre, pastaj thirri te ti. Do tė vijnė te ti fluturimthi. Ta dish se Zoti ėshtė i Plotfuqishėm, Mė i Menēuri." “Pėrkujto kur Ibrahimi tha: “Zoti im, mė mundėso tė shoh se si i ngjallė tė vdekurit?” Ai (Zoti) tha: “A nuk beson?” Ai (Ibrahimi) tha: “Po, por desha qė zemra e ime tė ngopet (bindje)!” Ai (Zoti) tha: “Merri katėr shpezė pranė vete (therri e copėtoji), e pastaj nė ēdo kodėr vėne nga njė pjesė tė tyre, mandej thirri ato, do tė vijnė ty shpejt, e dije se All-llahu ėshtė i Gjithfuqishmi, i Urti.” Dhe kur Ibrahimi tha: “O Zoti im, mė trego si i ngjallė tė vdekurit”. Ai i tha: “A nuk beson a?” Po si jo, - tha ky, - por qė tė mė qetėsohet zemra. “Merri, - i tha, - katėr zogj dhe preji, dhe nga njė copė tė tyre vėri nė kodra tė ndryshme e pastaj thirri, pėrnjėherė kanė pėr tė ardhur. Dije se All-llahu ėshtė i fortė dhe i urtė”! E, kur Ibrahimi tha: “O Zoti im! Tregom si i ngjallė Ti tė vdekurit!” – Zoti tha: “A nuk ke besuar?” – “Unė kam besuar” – u pėrgjegj Ibrahimi, “por po dėshiroj tė mė qetėsohet zemra (duke e parė mėnyrėn e ringjalljes)”. Perėndia i tha: “Merri katėr zogj, afroi pranė veti (therri e coptoji), e shpėrndaji nė ēdo kodėr nga njė copė prej tyre, e pastaj thirri! Ata do tė vijnė me tė shpejtė. Dije, se Perėndia ėshtė i Plotėfuqishėm dhe i Gjithėdijshėm.
[2:261] Shembulli i atyre qė shpenzojnė paratė pėr Zotin ėshtė si i njė kokrre qė prodhon shtat kallinj, me nga njėqind kokrra nė secilin kalli. Zoti e shumėfishon kėtė pėr kėdo qė Ai do. Zoti ėshtė Bujar, i Dijshėm. Shembulli i pasurisė sė atyre qė e japin nė rrugėn e All-llahut ėshtė si njė kokėrr prej tė cilės mbijnė shtatė kallinj, ndėrsa nė secilin kalli ka nga njėqind kokrra. All-llahu ia shumėfishon (shpėrblimin) atij qė dėshiron, All-llahu ėshtė Bujar i Madh, i di qėllimet. Ata tė cilėt pasurinė e vet e shpenzojnė nė rrugė tė All-llahut i ngjajnė shembullit tė njė kokrre prej sė cilės mbijnė shtatė kallinj e nė secilin kalli nga njėqind kokrra. Dhe All-llahu ia shumėfishon kujt do Ai; All-llahu ka horizont tė gjerė tė dijes. Ata qė shpenzojnė pasurinė e vet nė rrugė tė Perėndisė, i shembėllejnė atij qė mbjell (njė) kokėrr nga e cila dalin shtatė kallinj, dhe nė ēdo kallinj nga njėqind kokėrra. – Perėndia ia shton (shpėrblimin) edhe mė tepėr atij qė don; se Perėndia ėshtė i Gjithėdijshėm dhe mirėbėrės i madh.
[2:262] Ata qė shpenzojnė paratė e tyre pėr Zotin, pastaj nuk e shoqėrojnė bamirėsinė me ofendim ose lėndim, do tė marrin shpėrblimin e tyre nga Zotėruesi i tyre; ata nuk kanė pse tė frikėsohen, e as nuk do tė brengosen. Ata qė pėr hir tė All-llahut e japin pasurinė e tyre, e pastaj atė qė e dhanė nuk e pėrcjellin me tė pėrmendur e me mburrje, ata e kanė shpėrblimin e vet tė Zoti i tyre, pėr ta nuk ka frikė, ata as qė do tė brengosen. Ata tė cilėt shpenzojnė pasurinė e vet nė rrugė tė All-llahut, e pastaj atė ēka e shpenzojnė nuk e pėrcjellin me pėrgojime e shqetėsime, shpėrblimi i atyre ėshtė te Zoti i tyre, dhe pėr ata nuk ka frikė as pikėllim. Ata qė shpenzojnė pasurinė e vet nė rrugė tė Perėndisė, e qė nuk e pėrcjellin me reklamacion as fyerje, pėr ata ka shpėrblim te Zoti i tyre, pėr ta nuk ka frikė as pikėllim.
[2:263] Fjalėt e mira dhe keqardhja janė mė tė mira se njė bamirėsi e shoqėruar me ofendim. Zoti ėshtė i Pasur, i Butė. Njė fjalė e mirė dhe njė lehtėsim (qė i bėhet lypėsit) ėshtė mė e mirė se njė lėmoshė qė pėrcillet me tė keqe. All-llahu nuk ka nevojė pėr askė, ėshtė i Butė. Fjala e mirė dhe falja janė mė tė mira se njė lėmoshė tė cilėn e pėrcjell shqetėsimi. All-llahu ėshtė i pavarur dhe i butė. Fjala e mirė dhe fjala e gabimit ėshtė mė e vlefshme se lėmosha qė pėrcillet me fyerje. Perėndia ėshtė i pasur (i panevojshėm pėr asgjė) dhe i butė (nuk nxiton nė dėnime).
[2:264] O ju qė besoni, mos i anuloni bamirėsitė tuaja me qortim dhe ofendim, sikur njėri qė i shpenzon paratė e tij pėr tu treguar, pėrderisa nuk beson nė Zotin dhe nė Ditėn e Fundit. Shembulli i tij ėshtė si njė shkėmb i mbuluar me njė shtresė tė hollė dheu; posa tė bie njė shi i madh, e lanė dheun, duke e lėnė atė shkėmb tė papėrdorshėm. Ata nuk fitojnė asgjė nga pėrpjekjet e tyre. Zoti nuk udhėzon njerėz mosbesimtarė. O ju qė besuat, mos i prishni lėmoshat tuaja me tė krenuar e me ofendim siē bėn ai qė ia jep pasurinė e vet sa par sy e faqe tė njerėzve, e nuk beson All-llahun dhe botėn tjetėr. Shembulli i tij ėshtė si njė gur i madh e i lėmuar bmi tė cilin ka pak dhe, e kur e godet atė njė shi i madh e lė tė zhveshur (lakuriq). Ata (formalistėt) nuk arrijnė asgjė nga ajo qė punuan. All-llahu nuk udhėzon popullin pabesimtar. O besimtarė, mos e prishni lėmoshėn tuaj me pėrgojime dhe ofendime sikur ai qė shpenzon pasurinė e vet pėr sy e faqe para njerėzve, dhe nuk i beson All-llahut e as botės tjetėr; Ai i ngjan atij shkrepit mbi tė cilin ka pak dhe, andaj kur e godit rrėmuja me shi e lė lakuriq; Ata nuk dot ė fitojnė kurrfarė shpėrblimi pėr atė ēka kanė bėrė. Dhe All-llahu nuk pėrudhė popullin mosbesimtar. O besimtarė! Mos e shėmtoni tė mirėn e lėmoshės suaj me reklamacion dhe fyerje, siē vepron ai qė shpenzon pasurinė e vet pėr sy e faqe tė botės, e nuk beson nė Perėndinė dhe Ditėn e Kijametit, Ai i gjason gurit tė lėmuar, nė tė cilin ka pak dhé. E, kur shiu i bie rrėbesh, e zhveshė atė dhe e le gur tė thatė. (Hipokritėt), nuk kanė kurrfarė dobie nga veprat qė kanė bėrė. Se, Perėndia nuk e udhėzon nė rrugė tė drejtė popullin mohues.
[2:265] Shembulli i atyre qė japin paratė e tyre duke kėrkuar kėnaqėsinė e Zotit, nga bindja e sinqertė, ėshtė si i njė kopshti nė tokė tė lartė pjellore; kur bie shi i madh, ajo jep dy herė mė shumė tė korra. Nėse nuk bie shi i madh, mjafton njė rigė. Zoti ėshtė Pamės i ēdo gjėje qė bėni. E shembulli i atyre qė pasurinė e vet e japin nga bindja e tyre e duke kėrkuar kėnaqėsinė e All-llahut, i pėrngjan njė kopshti nė njė rrafshnaltė qė i bie shi i madh, e ai jep fruta tė dyfishtė. Po edhe nėse nuk i bie shi i madh, i bie njė rigė (qė i mjafton). All-llahu sheh atė qė veproni. Kurse ata qė shpenzojnė pasuritė e veta me dėshirė qė tė mbėrrijnė kėnaqėsinė e All-llahut dhe qė ta forcojnė vetveten, i shėmbėllejnė njė kopshtit nė rrafshlartė ku bie shumė shi, andaj edhe jep fryt tė dyfisht; Nėse nuk ka shi tė mjaftueshėm, rigon ose ka vesė. All-llahu sheh se ēka punoni. Ata qė shpenzojnė pasurinė e vet, pėr hirė tė Perėndisė dhe qė e forcojnė veten me punė tė mira, i gjasojnė kopshtit tė mbjellė nė rrafshnaltė, nė tė cilin bie shi i bollshėm andaj jep fryt tė dyfishtė. Nėse nuk bie shi i bollshėm, bie vesė (jep fryt). Perėndia i sheh mirė punėt qė bėni ju.
[2:266] A dėshiron ndokush prej jush tė ketė njė kopsht me palma dhe hardhi, me prroje qė rrjedhin dhe fruta me bollėk, pastaj, posa tė plaket, dhe pėrderisa fėmijėt e tij janė ende tė varur nga ai, njė kėrdi ia godet dhe shkrumbon kopshtin? Zoti kėshtu jua sqaron shpalljet, qė tė mund tė paramendoni. A dėshiron ndonjėri prej jush ndonjė kopsht me hurma e rrush nė tė cilin rrjedhin lumenj, nė tė cilin ka nga tė gjitha frutet, e atė (pronarin e kopshtit) ta ketė kapur pleqėria dhe ai tė ketė pasardhės tė mitur, e atė (kopshtin) ta godasė ndonjė stuhi me zjarr e ta djegė. Kėshtu All-llahu jua sqaron argumentet qė tė mendoni. A dėshiron ndokush prej jush tė ketė njė kopsht plot me pemė e hardhi ku rrjedhin lumenj dhe ku ka fruta tė ndryshme dhe e gjen pleqėria me fėmijė tė vegjėl, e pastaj ta goditė rrėmuja me zjarr dhe tė digjet? Ashtu All-llahu jua sqaron argumentet, ndoshta keni pėr tė menduar! Kush dėshiron prej jush tė ketė njė kopsht plot palme hurmash dhe hardhish nėpėr tė cilin rrjedhin lumenj dhe nė tė cilin ka gjithfarė lloj pemėsh, e t’i arrijė pleqėria atij, e tė ketė fėmijė tė mitur, e atėherė tė vijė stuhia e zjarrit mbi tė dhe ta djegė? – Qė kėshtu Perėndia ua shpjegon argumentet e Tija, qė tė mendoni.
[2:267] O ju qė besoni, tė jepni bamirėsi nga gjėrat e mira qė i fitoni, dhe nga ajo qė kemi prodhuar pėr ju nga toka. Mos e zgjidhni tė keqen nga aty pėr ta falur, kur as vet nuk e pranoni atė pa i pasur sytė e mbyllur. Ta dini se Zoti ėshtė i Pasur, i Falėnderuar. O ju qė besuat, jepni nga mė e mira e asaj qė e fituat dhe nga ajo qė ju dhamė prej tokės, e mos nxitoni ta jepni atė mė tė pavlefshmen nga ajo, e qė ju nuk do ta pranonit pėr vete pos symbyllas. Dhe dijeni se All-llahu nuk ka nevojė pėr ju, ngase ėshtė i Madhėruar. O besimtarė! Shpenzoni nga ato gjėra tė bukura qė i fitoni dhe prej atyre qė ua japim nga toka, mos nisni tė ndani atė qė nuk vlen tė shpėrndahet, qė ju vetė nuk do ta kishit marrė. Pėrveē kur nuk sheh. Dhe ta dini se All-llahu ėshtė i pavarur dhe i denjė pėr lavdatė. O besimtarė! Jepni nga tė mirat qė keni fituar ju dhe nga ato qė ua kemi dhėnė Ne, nga frytet e tokės. Mos dhuroni nga ato gjėra tė pavlefshme tė pasurisė suaj tė cilat ju nuk do t’i pranonit ndryshe pos symbyllur. Dinie ju se Perėndia ėshtė i pasur (i panevojshėm pėr asgjė) dhe vetvetiu i lavdėruar.
[2:268] Djalli ju premton varfėri dhe ju urdhėron tė bėni tė kėqija, pėrderisa Zoti ju premton falje nga Ai dhe mirėsi. Zoti ėshtė Bujar, i Gjithėdijshėm. Djalli ju frikėson me varfėri dhe ju urdhėron pėr tė kėqija, e All-llahu ju garanton falje (mėkatesh) e begati; All-llahu ėshtė Dhurues i Madh, i Dijshėm. Djalli ju premton varfėri dhe ju urdhėron tė bėni paudhėsi, por All-llahu ju premton falje dhe mirėsinė e Tij. All-llahu ėshtė me dijeni tė gjėrė. Djalli ju frikėson juve me skamje e varfėri dhe ju urdhėron tė bėni mėkate, (si koprraci, etj.). Por, Perėndia ju premton falje mėkatesh dhe dhuntitė e Tij. Se, Perėndia ėshtė bėmirės i madh dhe i Gjithėdijshėm.
[2:269] Ai dhuron menēuri mbi kėdo qė Ai zgjedh, dhe kushdo qė arrin tė jetė i menēur, ka arritur njė dhuratė tė madhe. Vetėm ata qė kanė inteligjencė do tė jenė tė vėmendshėm. Ai ia dhuron hikmetin atij qė do, e kujt i ėshtė dhėnė hikmeti, i ėshtė dhėnė mirėsi e shumtė, por nuk pėrkujtohet askush pos tė menēurve. Ai i jep urtėsi kujt do. Atij tė cilit i jep urtėsi, i ėshtė dhuruar mirėsi e pamatur. Kėtė mund ta kuptojnė vetėm tė menēurit. (Zoti) ia jep dijeninė e hollė (kuptimin e Kur’anit) kujt tė dojė. E, kujtdo qė i ėshtė dhėnė dijenia, me tė vėrtetė, i ėshtė dhėnė begati e pakufishme. Por, kėtė, nuk e kupton tjetėr kush, pėrveē mendarėve.
[2:270] Ēfarėdo bamirėsi qė jep, ose premtim bamirėsie qė pėrmbush, Zoti ėshtė tėrėsisht i vetėdijshėm pėr tė. Sa pėr shpirtligjtė, ata nuk do tė kenė ndihmues. All-llahu di pėr atė qė e keni dhėnė nga pasuria ose keni zbatuar ndonjė premtim (nedhėr), e pėr mėkatarėt nuk ka ndonjė ndihmės. Pėr gjithēka qė shpenzoni ose qė e premtoni, All-llahu, me siguri e di atė, dhe pėr mizorėt nuk ka ndihmėtarė. Ēkado qė tė shpezoni dhe ēkado qė synoni pėr tė mirė – Perėndia, me siguri di pėr tė! – Por pėr zullumqarėt nuk ka asnjė ndihmėtar.
[2:271] Nėse i deklaroni bamirėsitė, ato janė ende tė mira. Por nėse i mbani anonime, dhe ua jepni tė varfėrve, ėshtė mė mirė pėr ju, dhe jua largon mė shumė nga mėkatet tuaja. Zoti ėshtė Njohės i tėrėsishėm i ēdo gjėje qė bėni. Nėse lėmoshat i jepni haptazi, ajo ėshtė mirė, por nėse ato ua jepni tė varfėrve fshehurazi, ajo ėshtė edhe mė e mirė pėr ju dhe Ai ua largon tė kėqiat. All-llahu ėshtė i njohur hollėsisht pėr veprat e juaja. Bukur ėshtė kur jepni lėmoshė haptazi, por ėshtė mė mirė pėr ju nėse ia jepni tė varfėrve fshehurazi. Dhe Ai do t’ua mbulojė disa vepra tuaja tė kėqia. All-llahu ėshtė i informuar se ē’bėni. Nėse lėmoshėn e jepni haptazi, kjo ėshtė mirė, e nėse ua jepni tė varfėrve fshehurazi – ajo ėshtė edhe mė mirė, dhe Ai ua shlyen disa nga mėkatet tuaja. – Se Perėndia i di mirė ato qė punoni ju.
[2:272] Ti nuk je pėrgjegjės pėr tė udhėzuar ndokėnd. Zoti ėshtė i vetmi qė udhėzon atė qė zgjedhė (tė udhėzohet). Ēfarėdo bamirėsie qė jepni ėshtė pėr tė mirėn tuaj. Ēfarėdo bamirėsie qė jepni duhet tė jetė pėr hatėr tė Zotit. Ēfarėdo bamirėsie qė jepni do tė ju kthehet, pa as mė tė voglėn padrejtėsi. “Nuk ėshtė obligim yti (Muhammed) udhėzimi i tyre (nė rrugė tė drejtė), All-llahu e shpie nė rrugė tė drejtė ate qė do. Ēkado qė tė jepni nga pasuria, e keni pėr veten tuaj, po mos jepni pėr tjetėrkė, por vetėm pėr hir tė All-llahut, e ēkado qė t’u jepni tė tjerėve nga pasuria, ajo do t’u kompensohet nė mėnyrė tė plotė duke mos ju dėmtuar.” Nuk ėshtė puna e jote pėrudhja e tyre, sepse All-llahu pėrudhė kė tė dojė Ai. Ēkado qė shpenzon nga mirėsia, e keni pėr vete dhe ju ēkado qė tė jepni tė tjerėve le tė jetė vetėm pėr hirė tė All-llahut dhe, ajo qė e shpenzoni pėr tė irė, do t’iu kompenzohet dhe nuk do tė jeni tė dėmtuar. Nuk ėshtė obligim yti (o Muhammed!) t’i udhėzosh ata nė rrugė tė drejtė, por Perėndia e udhėzon kėnd tė dojė nė rrugėn e drejtė. Ēfarėdo ndihme tė mirė qė bėni, (shpėrblimi) ėshtė nė dobi tė juaj, se ju kėtė e bėni vetėm pėr hirė tė Perėndisė! Ēfarėdo qė jepni ju nga tė mirat do t’ju kompensohet dhe nuk do t’ju bėhet padrejtėsi.
[2:273] Bamirėsia duhet t’u shkojė tė varfėrve qė janė duke vuajtur pėr Zotin, dhe nuk mund tė emigrojnė. Tė pavetėdijshmit mund tė mendojnė qė ata janė tė pasur, pėr shkak tė dinjitetit tė tyre. Por ju mund t’i njihni ata nga shenja tė caktuara; ata nuk lypin prej njerėzve vazhdimisht. Ēfarėdo bamirėsie qė jepni, Zoti ėshtė tėrėsisht i vetėdijshėm pėr tė. (Jepni) pėr tė varfėrit qė janė tė angazhuat nė rrugėn e All-llahut dhe nuk kanė mundėsi tė gjallėrojnė nė tokė, duke qenė se ata nuk lypin, prandaj ai qė nuk e di gjendjen e tyre mendon se ata janė tė pasur. Ata i njeh nga vetė pamja e tyre (tė raskapitur), por nuk kėrkojnė e as nuk i mėrzisin njerėzit. Pra ēkado qė tė jepni nga pasuria, s’ka dyshim se All-llahu e di atė mirė. Tė varfėrit tė cilėt janė tė angazhuar nė rrugė tė All-llahut dhe nuk mund tė fitojnė, i painformuari i konsideron kėta si tė pasur, pėr shkak tė modestisė sė tyre; Do t’i njohish sipas pamjes sė tyre, ata nuk u mėrziten njerėzve duke lypur. Dhe ēkado qė tė jepni pėr tė mirė, All-llahu me siguri e di. (Lėmosha) u takon tė varfėrve, tė cilėt, tė angazhuar nė rrugėn e Zotit nuk janė nė gjendje tė udhėtojnė (pėr tė fituar). Pasi qė ata janė modest e nuk lypin, ai, qė nuk i njeh ata, kujton se janė pasanikė. I njeh ata nė fizionominė e tyre. Ata nuk i mėrzisin njerėzit duke lypur. E ēdo gjė qė shpenzoni prej tė mirave, Perėndia i di ato.
[2:274] Ata qė japin bamirėsi natėn dhe ditėn, fshehtė dhe haptas, marrin shpėrblimin e tyre nga Zotėruesi i tyre; ata nuk do tė kenė pse tė frikėsohen, e as nuk do tė brengosen. Ata, tė cilėt pasurinė e tyre e shpėrndajnė (nė rrugė tė Zotit) natėn e ditėn, fshehurazi ose haptazi, ata shpėrblimin e vet e kanė tė Zoti i tyre dhe pėr ta nuk ka as frikė, as pikėllim. Ata qė shpėrndajnė pasurinė e vet natėn dhe ditėn, fshehtazi dhe haptazi, ata e kanė shpėrblimin e vet te Zoti i tyre dhe pėr ata nuk ka as frikė as pikėllim. Ata qė japin nga pasuria e tyre (lėmoshė) natėn dhe ditėn, fshehurazi dhe haptazi, pėr ata ka shpėrblim te Zoti i tyre; pėr ta nuk ka frikė as pikėllim.
[2:275] Ata qė marrin fajde janė nė pozitė tė njėjtė si ata me dyzgina nga ndikimi i djallit. Kjo ėshtė pėr shkak se ata pretendojnė qė fajdeja ėshtė njėjtė si tregtia. Megjithatė, Zoti lejon tregtinė, dhe ndalon fajdenė. Pra, kushdo qė i vė veshin kėtij urdhri nga Zotėruesi i tij, dhe heq dorė nga fajdeja, ai mund t’i mbaj fitimet e kaluara, dhe gjykimi i tij mbetet me Zotin. Sa pėr ata qė vazhdojnė me fajde, ata vetėshkaktojnė Ferrin, ku qėndrojnė pėrgjithmonė. Ata qė e hanė kamatėn nuk ngrehen ndryshe pos siē ngrehet i ēmenduri nga tė prekurit e djallit. (Bėjnė) kėshtu ngase thanė: “Shitblerja nuk ėshtė pos kamatė!” e All-llahu ka lejuar shitblerjen, ndėrsa ka ndaluar kamatėn. Atij qė i ka ardhur kėshillė (udhėzim) prej Zotit tė tij dhe ėshtė ndalur (prej kamatės) i ka takuar e kaluara dhe ēėshtja e saj mbetet te All-llahu, e kush e pėrsėrit (pas ndalimit), ata janė banues tė zjarrit, ku do tė mbesin pėrgjithmonė. Ata qė hanė kamatėn do tė ngrihen sikur qė do tė ngrihet ai tė cilin e ka pėrflakur, me tė prekur, djalli, pėr shkak se kanė thėnė: “Edhe tregtia ėshtė njėlloj sikur kamata”. Mirėpo All-llahu e ka lejuar tregtinė dhe e ka ndaluar kamatėn. Atij qė i vjen njė kėshillė nga Zoti i tij dhe heq dorė, i takon ajo qė e ka fituar mė parė. Ēėshtja e tij ėshtė tek All-llahu, por kush e pėrsėrit – e ata janė banorė tė xhehennemi-it, ku do tė mbesin pėrgjithmonė. Ata qė hajnė e marrin kamatė, pasurohen ashtu siē pasurohet ai, tė cilin e ka prekur dhe e ka bėrė tė hutuar djalli. Kjo nodhė pėr shkak se ata thonin se tregtia ėshtė njėlloj – si kamata. Mirėpo, Perėndia e ka lejuar tregėtinė, kurse kamatėn e ka ndaluar. E kujtdo qė i vie kėshilla nga Zoti i tij e shmanget prej kamatės, malli i tij, i fituar mė parė (para ndalimit tė kamatės), ėshtė i tij. E, vendimi pėr kėtė i takon Perėndisė. E, kushdo qė i kthehet (marrjes sė kamatės si shit-blerje) ai do tė shoqėrohet me zjarrin, nė tė cilin do tė qėndrojė pėrgjithmonė.
[2:276] Zoti dėnon fajdenė, dhe bekon bamirėsinė. Zotit nuk i pėlqen asnjė mosbesimtar, fajtor. All-llahu zhduk kamatėn dhe shton lėmoshėn, All-llahu nuk e do asnjė besėprerė dhe mėkatar. All-llahu e zhduk kamatėn dhe e shton lėmoshėn. All-llahu nuk e do asnjė mosbesimtar mėkatar. Perėndia e shkatėrron kamatėn, kurse e rritė pasurinė nga e cila ėshtė dhėnė lėmosha. Se Perėndia nuk i don ata qė janė mohues – mėkatarė.
[2:277] Ata qė besojnė dhe ēojnė jetė tė drejtė, dhe zbatojnė Lutjet e Kontaktit (Salat), dhe japin bamirėsinė e obligueshme (Zeqat), ata marrin shpėrblimin e tyre nga Zotėruesi i tyre; ata nuk do tė kenė pse tė frikėsohen, as nuk do tė brengosen. S’ka dyshim se ata qė besuan dhe bėnė vepra tė mira, falėn namazin dhe dhanė zekatin i pret shpėrblim i madh te Zoti i tyre, ata nuk do tė kenė kurrfarė frike as brengosje. Ata qė besojnė dhe bėjnė vepra tė mira dhe e kryejnė namazin, e japin zeqatin, ata i pret shpėrblimi te Zoti i tyre dhe pėr ata nuk ka frikė as pikėllim. Ata qė besojnė dhe punojnė vepra tė mira, falin namazin dhe japin zeqatin, pėr ata ka shpėrblim te Zoti i tyre; pėr ta nuk ka frikė as pikėllim.
[2:278] O ju qė besoni, t’ia keni dronė Zotit dhe tė hiqni dorė nga tė gjitha llojet e fajdesė, nėse jeni besimtarė. O ju qė besuat, keni frikė All-llahun dhe nėse jeni besimtarė tė sinqertė hiqni dorė prej asaj qė ka mbetur nga kamata. O besimtarė, frikėsohuni All-llahut dhe, nėse jeni besimtarė, hiqni dorė nga ajo ēka mbetet prej kamatės. O besimtarė! Druajuni Perėndisė dhe hiqni dorė nga kamata, nėse jeni besimtarė tė vėrtetė.
[2:279] Nėse jo, atėherė prisni luftė nga Zoti dhe i dėrguari i Tij. Por nėse pendoheni, mund ta mbani kapitalin, pa shkaktuar padrejtėsi, ose pėsuar padrejtėsi. E nė qoftė se nuk e bėni kėtė (nuk heqni dorė nga kamata), atėherė binduni se jeni nė konflikt me All-llahun dhe tė dėrguarin e Tij. E nėse jeni penduar, atėherė juve ju takon kryet e mallit tuaj - askė nuk dėmtoni, e as vetė nuk dėmtoheni. E nėse nuk e bėni kėtė, atėherė i shpallni luftė All-llahut dhe Profetit tė Tij! Por nėse pendoheni ju takon ajka e pasurisė suaj; askė nuk e dėmtoni e as jeni tė dėmtuar. E, nėse kėtė nuk e bėni, ta dini se do tė hapet luftė nga ana e Perėndisė dhe Pejgamberit tė Tij. Nėse pendoheni, atėherė juve u takon pasuria juaj (pa kamatė). Nė kėtė mėnyrė nuk dėmtoni askend e as nuk dėmtoheni vetė.
[2:280] Nėse borxhliu nuk ėshtė nė gjendje tė paguaj, prisni pėr njė kohė mė tė mirė. Nėse ia leni huan si bamirėsi, do tė ishte mė mirė pėr ju, sikur veē ta dinit. Po nė qoftė se ai (borxhliu) ėshtė nė gjendje tė vėshtirė, atėherė bėni njė pritje deri sa tė vijė nė njė ēlirim. E t’ia falni (borxhin) nė emėr tė lėmoshės ėshtė shumė mė e mirė pėr ju, nėse dini. E nėse ėshtė ngusht, pritne derisa tė ēlirohet, por, dine, ėshtė mė mirė nėse e falni. E, nėse e dini se borxhliu gjendet nė ngushticė, atėherė pritnie derisa tė pėrmirėsojė gjendjen; por ėshtė edhe mė mirė pėr ju, qė t’ia falni borxhin, nėqoftė se e dini.
[2:281] Ruajuni ditės kur ktheheni te Zoti, dhe ēdo shpirt paguhet pėr gjithēka qė ka bėrė, pa mė tė voglėn padrejtėsi. Dhe ruajuni ditės kur do tė ktheheni te All-llahu, dhe secilit njeri i plotėsohet ajo qė ka fituar, dhe atyre nuk u bėhet padrejtėsi. Dhe frikėsohuni ditės kur do t’i ktheheni All-llahut, kur secilit do t’i paguhet ajo qė e ka merituar, askush nuk do tė jetė i dėmtuar. Dhe druajuni asaj Dite, qė do tė ktheheni te Perėndia, nė tė cilėn, ēdokujt, do t’i jepet ajo qė ka fituar, - dhe askush nuk do tė dėmtohet.
[2:282] O ju qė besoni, kur merrni hua pėr ēfarėdo afati, ta shėnoni. Njė shkrues i paanshėm duhet ta shkruaj. Asnjė shkrues nuk duhet tė refuzojė ta bėjė kėtė shėrbim, nė pėrputhje me mėsimet e Zotit. Ai duhet tė shkruaj, pėrderisa borxhliu i dikton kushtet. Ai duhet t’ia ketė dronė Zotit Zotėruesit tė tij dhe tė mos bėjė hile. Nėse borxhliu ėshtė i paaftė mentalisht, ose i pazoti, ose nuk mund tė diktojė, kujdestari i tij duhet tė diktojė me barazi. Dy burra duhet tė jenė dėshmitarė; nėse jo dy burra, atėherė njė burrė dhe dy gra dėshmia e tė cilėve pranohet nga tė gjithė.* Kėshtu, nėse njėra grua bėhet e njėanshme, tjetra do tė ia kujtojė. Ėshtė obligim i dėshmitarėve qė tė dėshmojnė kur tė thirren pėr tė bėrė ashtu. Tė mos pėrtoni t’i shkruani detajet, pa marrė parasysh sa tė gjata janė, pėrfshirė edhe kohėn e kthimit tė huasė. Kjo ėshtė e barabartė para syve tė Zotit, siguron dėshmim mė tė mirė, dhe eliminon ndonjė dyshim qė mund ta keni. Shitblerjet qė i kryeni aty pėr aty nuk ka nevojė tė shėnohen, por le tė jenė tė dėshmuara. Asnjė shkrues ose dėshmitar nuk duhet tė dėmtohet nė llogari tė shėrbimit tė tij. Nėse i dėmtoni, do tė ishte ligėsi nga ana juaj. T’ia keni dronė Zotit, dhe Zoti do t’ju mėsojė. Zoti ėshtė i Gjithėdijshėm. O besimtarė, kur merrni hua prej njėri-tjetrit pėr njė afat tė caktuar, shkruajeni atė. Dhe nga gjiu juaj le tė shkruajė njė shkrues i drejtė dhe tė mos ngurrojė nga tė shkruarit ashtu siē e ka mėsuar All-llahu. Le tė shkruajė, ndėrsa atij le t’i diktojė ai qė pranon borxhin, le t’i frikėsohet All-llahut, Zotit tė tij e tė mos lėrė mangėt asnjė send nga ai. E nė qoftė se ai qė ngarkohet me borxh ėshtė i paaftė mentalisht, ėshtė i mitur ose nuk ėshtė nė gjendje tė diktojė, atėherė le tė diktojė drejt kujdestari i tij. Kėrkoni tė dėshmojnė dy dėshmitarė burra nga mesi juaj, e nė qoftė se nuk janė dy burra, atėherė njė burr e dy gra, nga dėshmitarėt qė i pėlqeni. (Dy gra nė vend tė njė burri) Pėr atė se nėse njėra prej tyre gabon, t’ia pėrkujtojė tjetra. Dėshmitarėt tė mos refuzojnė kur tė thirren. Dhe mos pėrtoni pėr ta shkruar atė dhe afatin e tij, i vogėl qoftė ose i madh, sepse kjo ėshtė mė e drejtė te All-llahu, mė e fortė pėr dėshmi dhe mė afėr mosdyshimit. Vetėm nėse ėshtė tregti e menjėherėshme (dora-doras) qė e praktikoni mes jush, atėherė nuk ėshtė ndonjė mėkat tė mos e shėnoni. Por, kur bėni shitblerje, dėshmojeni. E ai (pronari i pasurisė) nuk dėmton as shkruesit as dėshmitarėt, e nėse bėni (dėmtimin), ai ėshtė mosrespekt i juaj (ndaj dispozitave tė All-llahut). Keni frikė All-llahun se All-llahu ju dhuron dituri (tė jashtzako-nshme), All-llahu ėshtė i Gjithdijshėm pėr ēdo send. O besimtarė! Kur merrni hua njėri nga tjetri pėr afat tė caktuar shkruane! Dhe njė shkrues nga ju le tė shkruajė drejt dhe le tė mos ngurrojė tė shkruaj ashtu si e ka mėsuar All-llahu. Ai le tė shkruajė, kurse ai qė ka obligim (borshin) le t’i diktojė dhe le t’i frikėsohet All-llahut, Zotit tė vet, dhe asgjė le tė mos lėrė mangut prej asaj. Po ai qė ka obligim nėse ėshtė mendjemangėt (i marrė) ose i dobėt, ose nėse nuk ėshtė nė gjendje tė diktojė, atėherė le tė diktojė kujdestari i tij, por drejt, me besnikėri. Dhe sillni dy dėshmitarė, dy meshkuj nga ju, e nėse nuk ka dy meshkuj, atėherė njė mashkulle dy femra me dėshminė e tė cilave jeni tė kėnaqur. Nėse njėra prej atyre harron le ta pėrkujtojė tjetra. Dėshmitarėt duhet tė pėrgjegjen nė ēdo thirrje. Gjithashtu mos keni drojė qė ta detajizoni me shkrim; qoftė pak ose shumė, me shėnim tė afatit pėr kthim. Ajo ėshtė mė e drejtė te All-llahu dhe mė e fortė pėr tė dėshmuar, dhe ka mė pak mundėsi pėr tė dyshuar, pėrveēse nėse ėshtė tregti e ditės – me sende qė i pėrflitni dorė me dorė – atėherė nuk keni mėkat edhe nėse nuk i shėnoni. Merrni dėshmitarė kur lidhni kontrata tė shitblerjes dhe tė mos jetė i dėmtuar as shkruesi as dėshmitari. Por nėse e bėni atė, (e dėmtoni ndonjerin prej tyre) ajo ėshtė me siguri gabim nga ana juaj. Frikėsohuni All-llahut, All-llahu ju mėson, All-llahu pėr ēdo send di. O besimtarė! – (shėnoni ēfarėdo) borxhin kur ia jepni njėri-tjetrit nė afatin e caktuar. Le tė shėnojė drejtė (atė qė jepni e merrni) njė shkrues nė mes jush e tė mos ngurrojė shkruesi qė tė shėnojė ashtu siē e ka mėsuar Perėndia. (Shkruesi) le tė shėnojė, e borxhliu le tė diktojė dhe le t’i druajė Zotit tė vet. Le tė mos mungojė asgjė nga borxhi. E, nė qoftė se borxhliu ėshtė mendjelehtė (batakēi) ose i dobėt, ose qė nuk ėshtė nė gjendje tė diktojė, atėherė saktėsisht le tė diktojė kujdestari i tij. Merrni dy dėshmitarė, prej njerėzve tuaj, e nėse nuk i keni dy dėshmitarė burra, atėherė merrni njė burrė dhe dy gra – pėr dėshmitarė, nga ata qė tė jeni tė kėnaqur ju; nė qoftė se njėra grua harron le t’ia kujtojė tjetra. Dėshmitarėt nuk duhet tė heqin dorė kurdo qė tė thirren. Mos e leni pa e shėnuar borxhin, qoftė i vogėl apo i madh, duke shėnuar edhe afatin e pagimit. Ky proces ėshtė mė i drejtė para Perėndisė, mė i saktė pėr dėshmi dhe mė i afėrt pėr tė mos dyshuar. Por, nėse ėshtė fjala pėr mallin qė qarkullon prej dorės nė dorė (shit-blerja me para nė dorė), atėherė nuk do tė keni mėkat nėse nuk e shėnoni atė. Merrni dėshmitarė edhe kur tė lidhni kontrata pėr shit-blerje dhe tė mos dėmtohet as shkruesi as dėshmitari. E, nėse e bėni tė kundėrtėn, atėherė keni bėrė mėkat dhe ruajuni Perėndisė, - Perėndia ju mėson juve, dhe Perėndia di ēdo gjė.
[2:283] Nėse jeni duke udhėtuar, dhe asnjė shkrues nuk ėshtė nė dispozicion, tė lėshohet njė hipotekė pėr tė garantuar kthimin e huasė. Nėse dikujt i zihet besė nė kėtė mėnyrė, ai duhet ta kthejė hipotekėn nė kohėn e duhur, dhe t’ia ketė dronė Zotit Zotėruesit tė tij. Mos dėshmoni duke fshehur atė pėr tė cilėn keni qenė dėshmitarė. Kushdo qė fsheh njė dėshmi ėshtė mėkatar nė zemėr. Zoti ėshtė tėrėsisht i vetėdijshėm pėr ēdo gjė qė bėni. E nė qoftė se gjendeni nė udhėtim dhe nuk gjeni shkrues, atėherė merrni peng (paradhėnie ose kapar). E nėse i besoni njėri-tjetrit, atij qė i ėshtė besuar le ta zbatojė atė (amanetin) qė i ėshtė besuar, dhe le tė ketė frikė All-llahun, Zotin e tij. Mos e fshehni dėshminė, sepse ai qė e fsheh atė ėshtė mėkatar me zemrėn e vet, All-llahu di atė qė veproni. Nėse jeni nė rrugė e nuk gjeni shkrues, atėherė merrni peng (kapar)! Dhe nėse njėri te tjetri siguroni diēka, ai le ta arsyetojė besimin e shprehur dhe le t’i frikėsohet le ta arsyetojė besimin e shprehur dhe le t’i frikėsohet All-llahut, Zotit tė vet. Dhe mos e fshehni dėshminė, se kush e fsheh atė, ai ka zemėr mėkatare, kurse All-llahu e di ēka punoni. E, nėse jeni nė udhėtim e nuk gjeni shkrues, atėherė merrni peng. Dhe nėse njėri prejjush ka besim nė tjetrin, atėherė borxhliu le ta kthejė atė qė e ka marrė nė besim dhe le t’i frikohet Perėndisė, Zotit tė vet. Mos fshihni dėshminė; se kush e fsheh ate, zemra e tij ėshtė mėkatare. Se, Perėndia di ēdo gjė qė punoni ju.
[2:284] E Zotit ėshtė ēdo gjė nė qiej dhe tokė. Pa marrė parasysh a i deklaroni mendimet tuaja mė tė thella, apo i mbani tė fshehta, Zoti ju mban pėrgjegjės pėr to. Ai fal kėdo qė Ai do, dhe ndėshkon kėdo qė Ai do. Zoti ėshtė i Gjithėfuqishėm. Tė All-llahut janė ē’ka nė qiell dhe ē’ka nė tokė, e pėr atė qė e keni nė veten tuaj, e shfaqėt haptazi ose e mbajtėt fshehtė, All-llahu do t’ju marrė nė llogari, e Ai ia fal atij qė do dhe dėnon atė qė do. All-llahu ka mundėsi pėr ēdo send. Tė All-llahut janė gjithēka ka nė qiej dhe nė tokė! E shprehėt ju atė ēka mbani nė shpirt apo e fshehėt, All-llahu pėr atė do t’iu kėrkojė llogari; kujt tė dojė ai fal dhe e dėnon kė tė dojė. All-llahu ka mundėsi pėr ēdo send. Tė Perėndisė janė tė gjitha qė gjenden nė qiej dhe nė Tokė. I tregoni ju ato qė kini nė shpirtin tuaj, apo i fshehni, Perėndia do t’ju pyet pėr tė dhe do ta falė kėnd tė dojė, e do ta dėnoj kėnd tė dojė. Se, Perėndia, me tė vėrtetė, ėshtė i Plotėfuqishėm.
[2:285] I dėrguari ka besuar nė atė qė iu zbrit nga Zotėruesi i tij, si edhe besimtarėt. Ata besojnė nė Zotin, engjėjt e Tij, shkrimin e Tij, dhe tė dėrguarit e Tij; "Ne nuk bėjmė asnjė dallim mes asnjėrit prej tė dėrguarve tė Tij." Ata thonė, "Dėgjojmė, dhe tė bindemi.* Falna, Zotėruesi ynė. Te Ti ėshtė fati ynė pėrfundimtar. " I dėrguari i besoi asaj qė iu shpall prej Zotit tė Tij, si dhe besimtarėt. Secili i besoi All-llahut dhe melekėve tė Tij dhe tė dėrguarve tė Tij. “Ne nuk bėjmė dallim nė asnjėrin nga tė dėrguarit e Tij”, dhe thanė: “Dėgjuam dhe respektuam. Kėrkojmė faljen tėnde o Zoti ynė, te Ti ėshtė ardhmėria (jonė).” Profeti beson nė atė ēka i shpallet nga Zoti i tij, edhe besimtarėt: secili i beson All-llahut, edhe engjujve tė tij, edhe librave tė tij, edhe profetėve tė tij. “Ne nuk dallojmė asnjė nga profetėt e tij”. Dhe thanė: “Dėgjuam dhe iu bindėm; Na fal o Zoti ynė; Te Ti do tė kthehemi.” Pejgamberi beson nė ate qė i ėshtė shpallur (Kur’ani) nga Zoti i tij, dhe besimtarėt; - tė gjithė ata besojnė Perėndinė, engjėjt e Tij, Librat e Tij dhe pejgamberėve tė Tij: “Na nuk e dallojmė asnjerin nga pejgamberėt e Tij”. Ata thonė: “Na dėgjuam dhe pėrulemi, - falna neve o Zoti ynė dhe te Ti do tė kthehemi!
[2:286] Zoti nuk e ngarkon asnjė shpirt pėrtej mundėsive tė tij; pėr tė mirė tė tij ėshtė ēka fiton ai, dhe kundėr tij ėshtė nė ēka ai bie. "Zotėruesi ynė, mos na dėno nėse harrojmė ose gabojmė. Zotėruesi ynė, dhe mbrona qė tė mos blasfemojmė kundėr Teje, siē kanė bėrė ata para nesh. Zotėruesi ynė, mbrona nga mėkatimi para se tė na bėhet shumė vonė pėr tu penduar. Falna, dhe shlyena mėkatet. Ti je Zotėruesi dhe Mbizotėruesi ynė. Dhurona fitore kundėr njerėzve mosbesimtarė." All-llahu nuk ngarkon askė pėrtej mundėsive tė veta, atij (njeriut) i takon ajo qė e fitoi dhe atij i bie ajo (e keqe) qė e meritoi. “Zoti ynė, mos na dėno nėse harrojmė ose gabojmė! Zoti ynė, mos na ngarko neve barrė tė rėndė siē i ngarkove ata para nesh! Dhe Zoti ynė, mos na ngarko me atė pėr tė cilėn nuk kemi fuqi! Dhe na i mbulo tė kėqiat, na fal dhe na mėshiro. Ti je Mbrojtėsi ynė, pra na ndihmo kundėr popullit pabesimtar! All-llahu askė nuk e ngarkon pėrtej mundėsive tė veta. Ėshtė nė dobi tė tij e mira qė e bėn, kurse e keqja nė dėm tė tij. O Zoti ynė! Mos na dėno nėse harrojmė ose gabojmė, pa qėllim! Mos na ngarko barrėn qė ua ke ngarkuar atyre pėrpara nesh! O Zoti ynė mos na ngarko pėr detyrė atė pėr ēka nuk kemi mundėsi! Shlyej mėkatet tona dhe na fal, dhe kij mėshirė ndaj nesh! Ti je Zoti ynė, andaj na ndihmo kundėr popullit mosbesimtar! Perėndia nuk e ngarkon askend pėrtej fuqisė qė ka: nė dobi tė tij ėshtė e mira qė bėnė, kurse nė dėm tė tij ėshtė e keqja qė e punon, Zoti ynė, mos na ndėshko pėr atė qė harrojmė ose veprojmė pa qėllim ashtu si i pate ndėshkuar ata para nesh! Zoti ynė! Mos na ngarko me atė qė nuk mund ta bartim! Shlyena mėkatet tona, falna ato dhe mėshirona! Ti je Zoti ynė! Andaj, ndihmona kundėr atyre qė nuk besojnė.
[3:0] Nė emėr tė Zotit, Mirėbėrėsit, tė Mėshirshmit Me emrin e All-llahut, Mėshiruesit, Mėshirėbėrėsit! Nė emėr tė All-llahut, tė Gjithėmėshirshmit, Mėshirėplotit! Me emėr tė Allahut, Mėshirues dhe Pėrdėllimtar i Madh.
[3:1] A.L.M.* Elif, Lamė, Mimė. Alif Lam Mim Elif Lįm Mim.
[3:2] Zoti: nuk ka asnjė zot pos Tij; tė Gjallit, tė Pėrjetshmit. All-llahu ėshtė Njė, e nuk ka tė adhuruar (Zot) pos tij, ėshtė i pėrjetshėm mbikėqyrės. All-llahu ėshtė njė, nuk ka Zot pėrveē Atij, i gjalli dhe i pėrjetshmi! Perėndia ėshtė (njė), s’ka zot tjetėr pėrveē Tij, (i Cili) jeton pėrgjithmonė dhe zotėron (mbi tė gjitha krijesat).
[3:3] Ai e zbriti kėtė shkrim tek ju, vėrtetė, qė vėrteton tė gjitha shkrimet paraprake, dhe Ai e zbriti Torahn dhe Ungjillin Ai ta zbret ty (Muhammed) librin me argument qė tė ėshtė vėrtetues i librave tė mėparshme. Ai e zbriti mė parė Tevratin dhe Inxhilin. Tė shpallė ty Librin me tė vėrtetėn qė i vėrteton tė mėparshmit. E ka shpallur Tevratin edhe Inxhilin. Ai ta ka shpallur Librin ty, tė vėrtetėn e saktė duke vėrtetuar ato tė mėparshmet. Ai e ka zbritur Teuratin dhe Ungjillin. –
[3:4] para kėsaj, qė t’i udhėzojė njerėzit, dhe Ai zbriti kodin ligjor. Kush nuk beson nė shpalljet e Zotit vetėshkakton ndėshkim tė rėndė. Zoti ėshtė i Plotfuqishėm, Shpagues. Udhėrrfim pėr njerėz, e zbriti edhe Furkanin (dalluesin e sė vertetės nga gėnjeshtra). S`ka dyshim pėr se ata qė mohojnė argumentet e All-llahut i pret ndėshkimi i rreptė. All-llahu ėshtė ngadhėnjyes, shpagimtar. Mė pėrpara, si udhėrrėfim njerėzve; Ai e ka shpallur edhe Kur’anin. Ata qė nuk besojnė ajetet e All-llahut kanė dėnim tė rėndė – All-llahu ėshtė i fortė dhe i rreptė. mė parė udhėrrėfyes pėr njerėzit, dhe ka zbritur Furkanin, qė dallon tė vėrtetėn nga e pavėrteta. Ata qė nuk besojnė versetet e Perėndisė, i pret dėnimi i ashpėr, se Perėndia ėshtė dėnues i Plotėfuqishėm.
[3:5] Asgjė nuk ėshtė e fshehur prej Zotit, as nė tokė, e as nė qiell. S`ka dyshim se All-llahu nuk mund t`i fshihet asgjė nė tokė e as nė qiell. Pėr All-llahun nuk ka asgjė tė fshehur as nė tokė e as nė qiell. Pa dyshim, Perėndisė nuk i mbetet asgjė sekrete, as nė Tokė as nė qiell!
[3:6] Ai ėshtė Ai qė ju formon nė mitra si do Ai. Nuk ka tjetėr zot pos Tij; tė Plotfuqishmit, Mė tė Menēurit. Ai ėshtė qė ju krijon (formon) juve nė mitra ashtu si tė dojė. S`ka Zot pos Tij, e qė ėshtė fuqiplotė i urti. Ai ju formėson nė amėza si dėshiron. Nuk ka Zot tjetėr pėrveē Atij tė fortit dhe tė urtit. Ai ju formon juve nė mitėr ashtu si don Ai; s’ka zot tjetėr pėrveē Tij, tė Plotėfuqishėm dhe tė Gjithėdijshėm!
[3:7] Ai jua zbriti kėtė shkrim, qė pėrmban strofa tė drejtpėrdrejta – qė pėrbėjnė esencėn e shkrimit – si dhe strofa me shumė kuptime ose alegorike. Ata qė ushqejnė dyshime nė zemrat e tyre do t’u qepen strofave shumė-kuptimshe pėr tė ngjall huti, dhe pėr tė shkėputur njė kuptim tė caktuar. Askush nuk e di kuptimin e vėrtetė tė tyre pėrveē Zotit dhe atyre fort tė bazuar nė dijeni. Ata thonė, "Ne besojmė nė kėtė – e gjitha vjen prej Zotėruesit tonė." Vetėm ata qė kanė inteligjencė do tė marrin vesh. Ai ėshtė qė ta zbriti ty e qė nė tė ka ajete tė qarta dhe ato janė bazė e librit, e ka tė tjerė qė nuk janė krejtsisht tė qarta (muteshabih). E ata, qė nė zemrat etyre kanė anim kah e shtrembėta, ata gjurmojnė atė qė nuk ėshtė krejt qartė pėr tė shkaktuar huti, e kinse kėrkojnė komentin e tyre. Po, pos All-llahut askush nuk e di domethėnien e tyre tė saktė. Dijetarėt e pajisur me dituri thonė: “Ne u kemi besuar atij (atyre qė janė tė paqarta), tė gjitha janė nga Zoti ynė! Por kėtė e kuptojnė vetėm ata qė janė tė zotėt e mendjes. Ai ėshtė, i cili tė shpallė Librin ku ka argumente tė qarta; Ato janė ajka e Librit, kurse tė tjerėt janė alegorikė. Ata, zemrat e tė cilėve janė tė prishura pasojnė ata qė janė mė pak tė qartė (alegorikė), nga prirja pėr ngatrresa dhe komentime (tendencioze). Por komentimin e tyre e di vetėm All-llahu kurse ata qė janė tė thelluar mirė nė dije thonė: “Ne i besojmė Atij, e tėrė kjo ėshtė nga Zoti ynė”. Dhe vetėm tė pajisurit me mend e kuptojnė. Ai ta ka shpallur Librin ty (Kur’anin). Disa nga versetet janė tė qarta, me kuptim konkret e tė hapėt sheshazi, ato janė themelet e Librit, e pėr disa tė tjera nevojitet komepntimi (pasi qė me pak fjalė shprehen shumė kuptime tė thella). Ata, qė janė zemėrkėqinj – priren kah shpjegimi i atyre qė janė mė pak tė qarta, duke krijuar pėshtjellim dhe duke komentuar sipas dėshirės sė vet. Por, komentimin e tyre e di vetėm Perėndia. E, ata qė janė thelluar nė dijeni thonė: “Na i besojmė (Kur’anit). Tė gjitha kėto janė nga Zoti ynė!” Kėtė e kuptojnė vetėm mendarėt.
[3:8] "Zotėruesi ynė, mos na i lė zemrat tė na luhaten, tash qė na ke udhėzuar. Lėshona mėshirėn Tėnde; Ti je Dhuruesi. “Zoti ynė, mos na i lako zemrat tona pasi na i drejtove, na dhuro mėshirėn Tėnde, pse vetėm Ti je dhuruesi i madh”. O Zoti ynė! Mos i lejo zemrat tė largohen pasi qė na ke udhėzuar, dhe shpėrblena me mėshirėn tėnde! Ti je, me tė vėrtetė, shpėrblyes i madh. Zoti ynė! Mos na i shmang zemrat tona, pasi qė na i ke udhėzuar nė rrugėn e drejtė, dhe epna nga mėshira Juaj; Ti, me tė vėrtetė je Ai qė dhuron shumė!
[3:9] "Zotėruesi ynė, Ti padyshim se do i mbledhėsh njerėzit nė njė ditė qė ėshtė e pashmangshme. Zoti nuk e shkelė premtimin." “Zoti ynė Ti je ai qė nė njė ditė do t`i tubosh njerėzit, ditė qė pėrtė cilin nuk ka dyshim. All-llahu nuk shkel premtimin e vet. O Zoti ynė! Ti do t’i tubosh njerėzit nė njė ditė, pėr tė cilėn nuk ka dyshim. All-llahu me siguri nuk e ndryshon premtimin. Zoti ynė! Ti je tubues i njerėzve nė ditėn qė nuk ka farė dyshimi. Me tė vėrtetė, Perėndia e realizon premtimin.
[3:10] Ata qė nuk besojnė nuk do tė ndihmohen nga paratė e tyre, e as nga fėmijėt e tyre, kundėr Zotit. Ata do tė jenė lėndė djegėse e Ferrit. Ėshtė e vertetė se atyre qė nuk besuan nuk do t`u vlejė asgjė para All-llahut, as pasuria e as fėmijėt e tyre. Ata vetė janė lėndė e zjarrit. Ata tė cilėt nuk besojnė – nuk i mbron dot asgjė nga dėnimi i All-llahut, as pasuritė e tyre e as fėmijėt e tyre. Ata janė dru pėr zjarr. Me tė vėrtetė atyre qė nuk besojnė, nuk do t’i shpėtojė asgjė nga dėnimi i Perėndisė, - as pasuria as fėmijėt e tyre. Ata do tė jenė lėndė djegėse e zjarrit,
[3:11] Si populli i Faraonit dhe ata para tyre, refuzuan shpalljet tona dhe, si pasojė, Zoti i ndėshkoi pėr mėkatet e tyre. Zoti ėshtė i rreptė nė zbatimin e ndėshkimit. Si gjendja e pasardhėsve tė faraonit dhe e atyre qė ishin para tyre, qė pėrgėnjeshtruan argumentet tona, e All-llahu i shkatėrroi me fajet e tyre, All-llahu ndėshkon shumė ashpėr. Janė nė pozitėn e familjes sė Faraonit dhe tė atyre pėrpara tyre. Kanė pėrgėnjeshtruar ajetet tona, prandaj All-llahu i rrėmbeu dhe i zhduk pėr shkak tė mėkateve tė tyre. All-llahu ėshtė ndėshkimrėndė. do tė jenė ashtu siē ishin shoqėruesit (ithtarėt) e Faraonit dhe ata qė ishin para tyre. Ata i pėrgėnjeshtruan versetet tona; prandaj, Perėndia i pėrlau ata pėr mėkatet qė bėnė. Se Perėndia ėshtė ndėshkues i rreptė.
[3:12] Thuaju atyre qė nuk besojnė, "Ju do tė mposhteni, pastaj do tė mblidheni nė Ferr; ēfarė vendbanimi i tmerrshėm!" Thaju atyre qė nuk besuan: “Do tė jeni tė mposhtur (ne kėtė jetė) dhe do tė hidheni nė Xhennenem. Sa i shėmtuar ėshtė ai djep (shtrat). Thuaju atyre qė nuk besojnė: “Do tė jeni tė mundur dhe tė tubuar bashkė nė xhehennem. E sa vend i tmerrshėm ėshtė!” Thuaj (o Muhammed!) atyre qė mohuan: “Ju do tė shtypeni dhe do tė tuboheni nė skėterrė. E, sa shtrat i keq ėshtė ai vend!
[3:13] Ėshtė vėnė pėr ju njė shembull nga dy ushtritė qė u ndeshėn – njėra ishte duke luftuar pėr Zotin, pėrderisa tjetra ishte duke mos besuar. Ata e panė me sytė e vet se ishin dy herė mė shumė. Zoti mbėshtetė me fitoren e Tij kėdo qė Ai do. Kjo duhet tė japė siguri pėr ata qė kanė vizion. Ju (jehudi) patėt njė pėrvojė tė madhe nė ato dy grupet qė u konfrontuat ndėrmjet vete, njėri grup luftonte nė rrugėn e All-llahut e tjetri ishte pabesimtar, dhe me shikimin e syve tė tyre i shihnin se ishin dy herė mė shumė se besimtarėt. Po, All-llahu me ndihmėn e vet pėrforcon atė qė do. Vėrtetė, nė kėtė ėshtė njė pėrvojė e madhe pėr ata qė kanė mendje tė kthjelltė. Keni njė argument pėr model, dy grupet qė u kacafytėn: Njėri grup qė luftonte nė rrugė tė All-llahut dhe tjetri, mosbesimtarė, tė cilit iu duk se ka pėrpara vetes dy herė mė tepėr kundėrshtarė. Dhe All-llahu, me ndihmėn e vet, pėrkrah kė do. Nė kėtė ka me tė vėrtetė mėsim pėr ata qė shohin. Ju keni shembullin nė dy ushtritė qė ishin nė konflikt: njėra qė luftoi nė rrugėn e Perėndisė, dhe tjetra – e mohuesve, sė cilės i dukej se para vetes ka dy herė mė shumė kundėrshtarė. Se Perėndia me ndihmėn e vet e forcon kend tė dojė. Kjo, me tė vėrtetė, ėshtė kėshillė pėr largpamėsit.
[3:14] Tė zbukuruara pėr njerėzit janė kėnaqėsitė e botės, siē janė gratė, lindja e fėmijėve, grumbujt e arit dhe argjendit, kuajt e stėrvitur, bagėtia, e bujqėsia. Kėto janė kėnaqėsitė materiale tė kėsaj bote. Njė vendbanim shumė mė i mirė ėshtė i rezervuar te Zoti. U ėshtė zbukuruar njerėzve dashuria ndaj tė kėndjeve prej grave, djemve, pasurisė sė grumbulluar nga ari e argjendi, ndaj kuajve tė stolisur, bagėtisė e bujqėsisė. Kėto janė kėnaqėsi tė kėsaj bote, po te All-llahu ėshtė e ardhmja mė e mirė. Njerėzve u ėshtė zbukuruar dėshira pėr epshe dhe dashuri pėr gratė, djemtė, grumbujt e arit dhe tė argjendit, edhe kuajt e bukur dhe kafshėt e arat. Ajo ėshtė kėnaqėsi e jetės nė kėtė botė, por vendkthimi mė i mirė ėshtė te All-llahu. U hijeshua pėr njerėzit lakmia ndaj grave, fėmijėve, arit dhe argjendit tė grumtulluar, kuajve tė bukur, bagėtive dhe tė lashtave. Kėto janė kėnaqėsitė e kėsaj jete; por vendi mė i bukur i kthimit ėshtė te Perėndia.
[3:15] Thuaj, "A t’ju kallėzoj pėr diēka mė tė mirė: pėr ata qė ēojnė jetė tė drejtė, tė rezervuara te Zotėruesi i tyre, janė kopshte me prroje qė rrjedhin, dhe bashkėshorte tė ēiltra, dhe gėzim nė bekimet e Zotit." Zoti ėshtė Pamės i adhuruesve tė Tij. Thuaj: “A t’ju lajmėroj pėr diē shumė mė tė mirė se ato? Pėr ata qė frikėsohen, ata kanė te Zoti i tyre Xhennete nėpėr tė cilat rrjedhin lumenj dhe aty do tė jenė pėrgjithmonė, kanė bashkėshorte tė pastra, dhe kėnaqėsi nga All-llahu. All-llahu ėshtė Basir (Ai qė sheh ēdogjė) pėr robėrit. Thuaj: “A t’ju tregoj ēka ėshtė mė mirė se ato? Ata tė cilėt janė tė devotshėm kanė te Zoti i tyre xhennete, ku do tė rrjedhin lumenj, e aty do tė mbesin pėrgjithmonė, edhe bashkėshorte tė pastėrta dhe kėnaqėsinė e All-llahut. All-llahu i sheh shumė mirė robėrit e vet. Thuaj (o Muhammed!): “A doni t’ju lajmėroj juve pėr gjėra mė tė mira se ato? Ata qė ruhen nga mėkatet, te Zoti i tyre do tė kenė kopshte, nėpėr tė cilat rrjedhin lumenjt, nė to do tė banojnė pėrgjithmonė, e bashkėshorte tė pastra dhe kėnaqėsi nga Perėndia”. Se Perėndia i njeh mirė robėrit e vet!
[3:16] Thonė, "Zotėruesi ynė, ne kemi besuar, prandaj falna mėkatet, dhe ruana nga agonia e zjarrit." Tė cilėt thonė: “Zoti ynė, ne vėrtet besuam, na i falė mėkatet tona dhe na ruaj prej ndėshkimit tė zjarrit!” Ata, tė cilėt thonė: “O Zoti ynė, ne me tė vėrtetė besojmė, prandaj na fal mėkatet tona dhe mbrona prej dėnimit me zjarr!” tė cilėt thonė: “Zoti ynė! Me tė vėrtetė na kemi besuar, andaj na fal mėkatet tona dhe na ruaj nga dėnimi i zjarrit!”
[3:17] Ata janė tė palėkundshėm, tė sinqertė, tė nėnshtruar, bamirės, dhe meditues nė agim. Durimtarėt, tė drejtit, tė devotshmit, dorėdhėnit, faljekėrkuesit nė as’har (syfyr). Tė durueshmit dhe tė sinqertit, edhe tė dėgjueshmit, edhe ata qė japin lėmoshė, dhe tė cilėt kėrkojnė falje nė orėt e vona tė natės. ata janė durimtarėt, dashamirė tė sė vėrtetės, pėrulėsit e Perėndisė, ata qė japin lėmoshė dhe qė kėrkojnė faljen e mėkateve para agimit.
[3:18] Zoti dėshmon se nuk ka zot pėrveē Tij, e ashtu dėshmojnė edhe engjėjt dhe ata qė kanė dije. Sinqerisht dhe me tė drejtė, Ai ėshtė zoti absolut; nuk ka tjetėr zot pos Tij, tė Plotfuqishmit, Mė tė Menēurit. All-llahu vėrtetoi se nuk ka zot tjetėr pėrveē Tij, e dhe engjėjt e ata qė kanė dijeni, se Ai ėshtė Zbatues i drejtėsisė. Nuk ka zot pėrveē Tij, Fuqiplotit, tė Urtit. All-llahu e ka dėshmuar se nuk ka Zot tjetėr pėrvē Atij, - edhe engjujt dhe tė diturit, - me veprim tė drejtė. Nuk ka Zot pėrveē Atij, tė fortit dhe tė urtit. Perėndia dėshmon se Ai ėshtė vetėm njė, - por edhe engjėjt, e tė diturit (e dėshmojnė kėtė), duke qenė tė qėndrueshėm nė tė vėrtetėn. S’ka zot tjetėr pėrveē Tij. Ai ėshtė i Plotėfuqishėm dhe i Gjithėdijshėm.
[3:19] E vetmja fe e aprovuar nga Zoti ėshtė "Nėnshtrimi." Ironikisht, ata qė kanė pranuar shkrimin janė ata qė e polemizojnė kėtė fakt, pėrkundėr diturisė qė e kanė pranuar, pėr shkak tė xhelozisė. Pėr refuzuesit e tillė tė shpalljeve tė Zotit, Zoti ėshtė mė i rrepti nė llogaritje. Pa dyshim feja te All-llahu ėshtė Islami. U kundėrshtuan ata qė u ėshtė dhėnė libri, pasi qė u erdhi e vėrteta, nga zilia mes vete. E kush mohon argumentet e All-llahut, (le ta dijė se) All-llahu (ia) llogaritė shpejtė. E vetmja fe e drejtė te All-llahu ėshtė feja Islame, kurse ata, t ė cilėve u qe dhėnė Libri pasi qė u erdh njoftimi, u larguan pėr shkak tė egoizmit ndėrmjet veti. Kush i mohon argumentet e All-llahut, ani se All-llahu ėshtė i shpejtė nė llogaritje. Feja e vėrtetė te Perėndia ėshtė vetėm Islamizmi. Ata, tė cilėve u ėshtė dhėnė Libri, ranė nė konflikt – pasi u erdhi njohuria dhe kėtė, pėr shkak tė egoizmit nė mes tyre; e kushdo qė i mohon argumentet e Perėndisė, Perėndia ėshtė i shpejt nė llogari.
[3:20] Nėse ata polemizojnė me ty, atėherė thuaj, "Unė thjeshtė ia kam nėnshtruar veten Zotit; Unė dhe ata qė mė ndjekin mua." Tė deklaroni para atyre qė e pranuan shkrimin, si dhe atyre qė nuk e pranuan, "A nėnshtroheni?" Nėse nėnshtrohen, atėherė janė udhėzuar, por nėse refuzojnė, misioni yt i vetėm ėshtė ta dorėzosh kėtė mesazh. Zoti ėshtė Pamės i gjithė njerėzve. E, nėse tė polemizojnė, thuaj: “Ia kam nėnshtruar fytyrėn (qenien) All-llahut, e edhe ithtarėt e mij!” E thuaju edhe atyre qė u ėshtė dhėnė libri dhe analfabetėve: “A u nėnshtruat?” Nėse janė nėnshtruar, atėherė janė pėrudhur e nėse refuzojnė, vėrtet ti ke (pėr obligim vetėm) kumunikimin; All-llahu ėshtė Basir (Ai qė sheh) pėr robėrit. Nėse tė kundėrshtojnė, thuaj: “Unė, dhe kush mė pason mua, vetėm lartėmadhėrisė sė All-llahut i pėrulem”. Dhe thuaju atyre tė cilėve u ėshtė dhėnė Libri edhe analfabetėve; “A e pranoni fenė Islame?” Nėse pranojnė fenė islame janė tė pėrudhur. Po nėse refuzojnė, e jotja ėshtė vetėm t’i bėsh me dije, All-llahu i sheh mirė robėrit e vet. Nėse ata polemizojnė me ty (o Muhammed!) thuaju: “Unė i pėrulem vetėm perėndisė, si dhe ata qė mė pasojnė mua”. Dhe thuaju atyre qė u ėshtė dhėnė Libri si dhe analfabetėve (arabėve). “A e keni pranuar Islamizmin?” E, nėse e pranojnė Islamizmin, atėherė kanė gjetur udhėn e drejtė. E, nėse refuzojnė, detyra jote ėshtė vetėm qė t’i thėrrashės. Se Perėndia i sheh mirė (ē’punojnė) robėrit e vet.
[3:21] Ata qė kanė refuzuar shpalljet e Zotit, dhe vranė profetėt padrejtėsisht, dhe vranė ata qė pėrkrahėn drejtėsinė mes njerėzve, premtoju atyre njė ndėshkim qė dhemb. Ata qė mohojnė argumentet e All-llahut, mbysin pejgamberėt pa farė tė drejte, mbysin njerėz qė kėshillujnė pėr tė drejtėn, ti ata lajmėroi pėr njė ndėshkim tė dhembėshėm e pikėllues. Ata tė cilėt mohojnė argumentet e All-llahut dhe i mbysin profetėt pa fije tė fajit, madje i mbysin edhe ata tė cilėt kėrkojnė nga njerėzit tė veprojnė drejt, e njoftoj pėr dėnimin e dhembshėm. Ata qė nuk besojnė nė dokumentet e Perėndisė dhe vrasin pejgamberėt pa farė tė drejte, e vrasin edhe ata njerėz tė cilėt kėrkojnė tė veprohet me drejtėsi, sihariqoi (paralajmėroi) me dėnim tė dhėmbshėm.
[3:22] Punėt e tyre janė asgjėsuar, edhe nė kėtė jetė edhe nė Pėrjetėsi, dhe ata nuk do tė kenė ndihmues. Ata veprat e tyre i asgjėsuan nė kėtė botė dhe nė botėn tjetėr, ata nuk kanė ndonjė mbrojtės. Ata janė, veprat e tė cilėve nuk vlejnė as nė kėtė botė as nė botėn tjetėr. Ata nuk do tė kenė asnjė ndihmėtar. Kėta janė ata, veprat e tė cilėve kanė falimentuar nė kėtė botė dhe nė tjetrėn. Ata nuk do tė kenė kurrfarė ndihmėtarė.
[3:23] A i ke vėrejtur ata qė u ėshtė dhėnė njė pjesė e shkrimit dhe si ata ftohen qė t’i pėrmbahen kėtij shkrimi tė Zotit, dhe ta zbatojnė nė jetėt e tyre, pastaj disa prej tyre refuzojnė me neveri? A nuk i sheh ti ata, tė cilėve u ėshtė dhėnė mjaft nga libri, kur tė thirrėn qė ndėrmjet tyre tė gjykojė libri i All-llahut, se si njė grup prej tyre prapėsohej. Ata janė refuzues. A nuk i sheh ata tė cilėve u ishte dhėnė njė pjesė e Librit, se po thirren te Libri i All-llahut qė tė gjykojė ndėrmjet tyre, e njė grup prej tyre kthejnė kryet nė anėn tjetėr dhe refuzojnė. A nuk po i sheh ata, tė cilėve u ėshtė dhėnė njė pjesė e Librit (Teurati)? Ata thirrėn nė Librin e Zotit pėr gjykim nė mes tyre, e pastaj, njė pjesė e tyre kthyen shpinėn, duke qenė refuzues.
[3:24] Kjo ėshtė pėr shkak se ata thanė, "Nuk do tė na kapė zjarri, pėrveē disa ditėsh." Ata pra janė mashtruar nė fenė e tyre nga trillimet e veta. E atė (e bėnin) ngase ata thonin: “Neve nuk do tė na djegė zjarri vetėm pėr pak ditė tė numėruara, e ajo qė shpifėn pėr fenė e tyre, i mashtroi keq. Pėr shkak se thonė: “Zjarri nuk na prek neve, me pėrjashtim tė disa ditėve tė caktuara”. Ata i mashtron nė fenė e tyre mu ajo qė e trillojnė. Ky mospranim ėshtė se ata thanė: “Neve nuk na prek zjarri i skėterrės, pėrveē nja disa ditė”. Trillimet e tyre i kanė mashtruar ata – nė besimin e vet.
[3:25] Si do tė jetė pėr ta, kur t’i mbledhim nė atė tė pashmangshmen ditė? Secili shpirt do tė paguhet pėr ēfarėdo qė mblodhi, pa as mė tė voglėn padrejtėsi. E, si do tė jetė gjendja e tyre kur Ne do t’i tubojmė ata njė ditė, pėr tė cilėn nuk ka dyshim dhe ēdo njeriu do t’i ofrohet ajo qė e ka e fituar, duke mos iu bėrė atyre kurrnjė e padrejtė. E ēka do tė bėhet atė ditė, nė tė cilėn nuk ka fare dyshim, kur do t’i tubojmė dhe secili tė marr atė qė meriton, dhe nuk do t’u bėhet aspak padrejtėsi. E ēka do tė ndodhė me ata, kur do t’i tubojmė nė Ditėn, pėr tė cilėn s’ka dyshim? Dhe ēdokujt i jepet shpėrblimi i veprave, e ata nuk do tė dėmtohen.
[3:26] Thuaj, "I yni zot: posedues i gjithė sovranitetit. Ti i dhuron sovranitet kujtdo qė Ti zgjedhė, Ti i heq sovranitetin kujtdo qė Ti zgjedhė. Ti i dhuron dinjitet kujtdo qė Ti zgjedhė, dhe e poshtėron kėdo qė Ti zgjedhė. Nė dorėn Tėnde janė tė gjitha furnizimet. Ti je i Gjithėfuqishėm. Thuaj: “O All-llah, Sundues i ēdo sendi, Ti ia jep pushtetin atij qė do, Ti ia heq prej dore pushtetin atij qė do dhe e pėrul atė qė do, e lartson atė qė do. ēdo e mirė ėshtė nė dorėn Tėnde, vėrtet, Ti ke mundėsi pėr ēdo gjė!” Thuaj: “O All-llahu im qė e ke tėrė pushtetin, i jep pushtet kujt do Ti dhe ia merr kujt do Ti. Ti e lartėson kė do dhe poshtron kė do, nė dorė tėnde ėshtė mirėsia. Ti, me tė vėrtetė ke mundėsi pėr ēdo send! Thuaj (o Muhammed!): “O Zoti im, Zotėrues i gjithė pushtetit! Ti i jep pushtetin kujt tė duash, dhe Ti ia heq dorėsh pushtetin kujt tė duash; Ti e lartėson kėnd tė duash dhe e poshtėron kėnd tė duash. E mira ėshtė nė dorėn Tėnde! Ti me tė vėrtetė, pėr ēdo gjė je i Plotėfuqishėm”.
[3:27] "Ti e shkrinė natėn nė ditė, dhe e shkrinė ditėn nė natė. Ti e prodhon tė gjallin nga i vdekuri, dhe e prodhon tė vdekurin nga i gjalli, dhe Ti furnizon pėr kėdo qė Ti zgjedhė, pa kufi." Ti e fute natėn nė ditė dhe Ti e fute ditėn nė natė, Ti nxjerr nga i vdekuri tė gjallin dhe nga i gjalli tė vdekurin dhe Ti e begaton pa masė atė qė do! Ti e lidh natėn me ditėn edhe ditėn e lidh me natėn. E bėn tė gjallin nga jo i gjalli, kurse tė gjallin e bėn tė vdekur; Ti furnizon pakufi kė tė duash. Ti bėnė qė nata tė hyjė nė ditė, dhe bėnė qė dita tė hyjė nė natė (duke u zgjatur herė njėra – hera tjetra). Ti e nxjerr tė gjallin prej tė vdekurit. Dhe Ti nxjerr tė vdekurin prej tė gjallit. Ti furnizon kėnd tė duash pa llogari (pa faturė).
[3:28] Besimtarėt nuk iu bashkohen mosbesimtarėve, nė vend tė besimtarėve. Kushdo qė bėn kėtė ėshtė i dėbuar prej Zotit, me pėrjashtim tė atyre qė detyrohen ta bėjnė kėtė pėr t’iu shmangur persekutimit. Zoti ju alarmon qė ju duhet t’ia keni dronė vetėm Atij. Te Zoti ėshtė fati pėrfundimtar. Besimtarėt tė mos i miėsojnė mosbesimtarėt, e t’i lėnė manash besimtarėt. E kush bėn atė, ai nga feja e All-llahut nuk ka asgjė, pėrveq pėr qėllim ruajtja prej tė keqės sė tyre. All-llahu ju tėrheq vėrejtjen prej (dėnimit tė) Tij pse vetėm te All-llahu ėshtė e ardhmja. Besimtarėt le tė mos marrin pėr miq mosbesimtarėt kur kanė besimtarė, sepse kush vepron kėshtu, nuk ka asgjė nga ndihma e All-llahut, pėrveē nėse seriozisht frikėsoheni prej tyre. All-llahu ju afron kujdesin e vet dhe te All-llahu ėshtė caku. Besimtarėt mos t’i marrin pėr miq qafirat (mohuesit), duke i lėnė anash besimtarėt. Ata qė bėjnė kėtė, nuk kanė ēka tė shpresojnė te Perėndia. Ketė mund ta bėni vetėm pėr t’u ruajtur nga ata – Perėndia u bėnė vėrejtje pėr pezmin e Tij. Dhe, tė gjithė do tė ktheheni te Perėndia.
[3:29] Thuaj, "E fshehėt mendimin tuaj mė tė thellė, apo e deklaruat, Zoti ėshtė tėrėsisht i vetėdijshėm pėr tė." Ai ėshtė tėrėsisht i vetėdijshėm pėr ēdo gjė nė qiej dhe tokė. Zoti ėshtė i Gjithėfuqishėm. Thuaj: “Edhe nėse e fshefin atė qė keni nė zemrat tuaja ose, e publikoni, All-llahu e di gjithēka ka nė qiej e ē’ka nė tokė; All-llahu ėshtė i plotėfuqishėm pėr ēdo send. Thuaj: “O e fshehėt ju atė ēka keni nė krahėrorėt tuaj, o e shfaqėt haptazi, All-llahu atė e di”. Ai e di ēka ka nė qiej dhe nė tokė, All-llahu ka mundėsi pėr gjithēka. Thuaju: “Nėse ju fshehni atė qė keni nė zemrat tuaja, ose e shpallni haptazi, Perėndia e di atė, dhe Ai di ēdo gjė qė ka nė qiej dhe nė Tokė. Se Perėndia pėr ēdo gjė ėshtė i Plotėfuqishėm.
[3:30] Do tė vijė dita kur ēdo shpirt do i gjejė tė gjitha veprat e mira qė i ka bėrė tė sjella pėrpara. Sa pėr veprat e kėqija, do tė dėshirojė qė ato tė ishin larg e mė larg. Zoti ju porosit t’ia keni dronė vetėm Atij. Zoti ėshtė i Dhembshėm ndaj njerėzve. Ditėn kur ēdo njeri e gjen pran vete atė qė veproi mirė ose keq, e pėr atė tė keqe qė bėri, do tė dėshiroj qė nė mes tij dhe nė mes asaj tė jetė njė distancė shumė mė e madhe (e mos ta shohė). All-llahu u jep tė frikėsohen prej dėnimit Tij, megjithqė All-llahu ėshtė i mėshirshėm ndaj robėve. Atė ditė kur secili njeri e gjen para vetes se ē’ka ka punuar mirė edhe ē’ka bėrė keq, do tė dėshirojė qė ndėrmjet asaj dhe atij tė ketė njė largėsi tė madhe. Ndėrsa All-llahu ju ofron kujdesin e vet. All-llahu ėshtė i mėshirshėm ndaj robėrve tė vet. (Kujtoje) Ditėn, kur ēdokush gjenė atė qė ka punuar mirė dhe atė qė ka punuar keq; e dėshiron ai qė nė mes tij dhe tė keqes sė tij, tė ketė distancė tė madhe. Perėndia u bėnė vėrejtje pėr pezmin e Tij, se Perėndia ėshtė fort i dhėmbshėm pėr adhuruesit e Tij.
[3:31] Deklaro: "Nėse e doni Zotin, duhet tė vini pas meje." Zoti atėherė do tė ju dojė juve, dhe t’ua falė mėkatet. Zoti ėshtė Falės, i Mėshirshmi. Thuaj: Nėse e doni All-llahun, atėherė ejani pas meje qė All-llahu tė ju dojė, t’ju falė mėkatet tuaja, se All-llahu ėshtė qė fal shumė, mėshiron shumė. Thuaj: “Nėse e duani All-llahu, pasomėni mua, edhe juve All-llahu do t’ju dojė dhe do t’ua falė mėkatet!” All-llahu fal dhe ėshtė mėshirėplotė. Thuaju (o Muhammed!): “Nėse ju e doni Perėndinė, eni pas meje, atėherė Perėndia ju do juve dhe ju falė mėkatet tuaja! Se Perėndia falė dhe ėshtė mėshirues.
[3:32] Deklaro: "T’i bindeni Zotit dhe tė dėrguarit." Nėse refuzojnė, Zoti nuk i do mosbesimtarėt. Thuaj: “Binduni All-llahut dhe tė dėrguarit, e ata refuzojnė, atėherė All-llahu nuk i do pabesimtarėt!” Thuaj: “Pėruluni All-llahut edhe Profetit!” Por nėse ia kėtheni shpinėn, ani se All-llahu me tė vėrtetė nuk i do mosbesimtarėt. Thuaju (o Muhammed!): “Pėruluni Perėndisė dhe Profetit!” E, nė qoftė se abstenojnė, Perėndia, me tė vėrtetė, nuk i don mohuesit.
[3:33] Zoti ka zgjedhur Ademin, Nuhun, familjen e Ibrahimit, dhe familjen e Amramit (si tė dėrguarė) pėr njerėzit. All-llahu e zgjodhi (pejgamber) Ademin, Nuhun, familjen Ibrahimit, familjen e Imranit mbi popujt tjerė (tė asaj kohe). All-llahu, me tė vėrtetė, e ka zgjedhur Ademin, edhe Nuhin, edhe familjen e Ibrahimit, edhe familjen e Imranit prej tė gjithė tė tjerėve. Perėndia e zgjodhi Ademin, Nuhun dhe familjen e Ibrahimit dhe familjen e Imranit nė mesin e popujve;
[3:34] Ata janė pasardhės njėri pas tjetrit. Zoti ėshtė Dėgjues, i Gjithėdijshėm. Qė janė pasardhės njėri prej tjetrit. All-llahu dėgjon gjithēka dhe i di tė gjitha. Si pasardhės tė njėri-tjetrit, - dhe All-llahu dėgjon dhe di shumė. pasardhės njėri pas tjetrit. Perėndia ėshtė dėgjues dhe di ēdo gjė.
[3:35] Gruaja e Amramit tha, "Zotėruesi im, unė ta kam dedikuar (beben) nė bark vetėm Ty, kėshtu qė pranoje prej meje. Ti je Dėgjues, i Gjithėdijshėm." (Pėrkujtohu) Kur gruaja e Imranit pat thėnė: “Zoti im, Unė kėtė qė ėshtė nė barkun tim, vendosa ta kushtoj thjesht vetėm pėr shėrbimin Tėnd, pra pranoje kėtė prej meje, vertetė Ti je Ai qė dėgjon e di!” Kur gruaja e Imranit tha: “O Zot, unė po ta kushtoj ty me gjithė zemėr kėtė qė ėshtė nė barkun tim, prandaj pranoje prej meje, se Ti me tė vėrtetė, dėgjon dhe di shumė”. (Kujtoje atė kohė, o Muhammed!) Kur gruaja e Imranit tha: “Zoti im, unė Ty tė kam pėrgjėruar (qėllimuar) atė qė ėshtė nė barkun tim, qė tė shėrbejė vetėm Ty; andaj, pranoje prej meje! Se Ti, me tė vėrtetė, je dėgjues dhe di ēdo gjė.
[3:36] Kur ajo e lindi, tha, "Zotėruesi im, unė kam lindur vajzė" – Zoti ishte tėrėsisht i vetėdijshėm pėr atė qė ajo lindi. – "Mashkulli nuk ėshtė i njėjtė si femra. Ia dhashė emrin Mari, dhe kėrkoj mbrojtjen Tėnde pėr tė dhe pasardhėsit e saj nga djalli i mallkuar." E kur ajo e lindi tha: “Zoti im, unė e linda femėr!” Po All-llahu e di mė sė miri atė qė ajo e lindi. E mashkulli nuk si femra.” Dhe unė e emėrtova atė Merjeme, e atė dhe pasardhėsit e saj po t’i lė Ty nė mbrojtje prej djallit tė mallkuar. E kur e lindi atė, tha: “O Zot, unė kam lindur femėr! Por All-llahu e di mirė se ēka ka lindur, - dhe mashkulli nuk ėshtė sikur femra;” Unė ia vura emrin Merjeme. Atė dhe pjellėn e saj unė po e le nė mbrojtjen tėnde prej djallit tė mallkuar”. E kur ajo e lindi (fėmijėn) tha: Zoti im! Unė lindra femėr, - Perėndia di mė mirė ēka lindi ajo, - “Mashkulli nuk ėshtė si femra, unė e emėrova atė Merjem dhe ta kam lėnė atė dhe brezin e saj nėn mbrojtjen Tėnde nga djalli i mallkuar”.
[3:37] Zotėruesi i saj ia pranoi njė pranim tė hirshėm, dhe ia rriti me edukatė tė mirė, nėn kujdestarinė e Zekerias. Kurdo qė Zekeria hynte nė faltoren e saj ai gjente furnizime me tė. E pyeste, "Mari, prej ku e ke marrė kėtė?" Ajo thoshte, "Ėshtė prej Zotit. Zoti furnizon pėr kėdo qė Ai zgjedhė, pa kufi." Zoti i saj e pranoi premtimin e saj si ėshtė mė mirė, e rriti me njė edukatė tė mirė e tė plotė dhe e vuri nėn kujdesin e Zekirjas. Sa herė qė hynte Zekirjaja nė mihrabin e saj gjente te ajo ushqimin e thonte: “Ai ėshtė nga All-llahu, se All-llahu atė qė do pa masė e furnizon!” Dhe Zoti i saj e pranoi me ėndje atė dhe e rriti mirė dhe ia la nė besė Zekerijjaut. Sa herė qė hynte Zekerijja te ajo nė tempull, gjente ushqime te ajo. “Prej nga kjo, oj Merjeme?” i thoshte kurse ajo i pėrgjigjej, “Prej All-llahut, All-llahu e furnizon pa masė, kė do”. Dhe Zoti i saj e pranoi mirė atė (gocėn), e bėri qė tė rritet bukru dhe e la nėn kujdestarinė e Zekerias. Sa herė qė hynte Zekeriai nė dhomėn e saj (nė xhami), gjente pranė saj ushqim. (Atėherė ai¬¬) e pyeste: “O Merjem! Nga tė vie ky furnizim ty?” Ajo pėrgjigjej: “Ky ėshtė nga Perėndia, se Perėndia e furnizon kėnd tė dojė, pa llogari (faturė)”.
[3:38] Atėherė Zekeria iu pėrgjėrua Zotėruesit tė tij: "Zotėruesi im, mė dhuro mua njė fėmijė tė mirė tė tillė; Ti je Dėgjuesi i lutjeve." Aty nė atė moment Zekirjaja e lut Zotin e tij e thotė: “Zoti im, falma edhe mua nga ana juaj njė ppasardhės (fėmijė) tė mirė, vėrtet, Ti je dėgjues i lutjes”! Aty Zekerrija iu lut Zotit tė vet: “O Zot, - tha, - mė dhuro pasardhės tė mirė, me mirėsinė tėnde, Ti me siguri e dėgjon lutjen”! Atėherė Zekerijaja iu lut Zotit tė vet e tha: “Zoti im! Dhuromė mua nga ana Jote pasardhės tė mirė! Se Ti, me tė vėrtetė, je dėgjues i lutjes!”
[3:39] Engjėjt e thirrėn kur ishte duke u lutur nė faltore: "Zoti tė jep lajme tė mira pėr Gjonin; besimtar nė fjalėn e Zotit, i ndershėm, i moralshėm, dhe profet i drejtė." E duke u falulr ai nė faltore engjėjt e thėrrasin: “All-llahu tė pėrgėzon ty me Jahjanė, qė do tė vėrtetojė fjalėn (Isain) e ardhur nga All-llahu, e qė do tė jetė prijės i matur dhe pejgamber nga tė dalluarit!” Dhe derisa ai lutej nė tempull, nė kėmbė engjujt e thirrėn: “All-llahu ty tė pėrgėzon me Jahjaun, i cili vėrteton fjalėn e All-llahut, zotėri me famė dhe profet nga tė mirėt. E thirrėn atė engjėjt, duke u lutur ai nė kėmbė, nė xhami (e i thanė): “Perėndia po tė sihariqon ty me Jahjanė, (i cili do tė jetė) vėrtetues i fjalės sė Perėndisė, (dhe do tė bėhet) udhėheqės (i popullit), ruajtės i vetvetes dhe (do tė jetė) nga pejgamberėt, pasardhės i atyre tė mirėve”.
[3:40] Ai tha, "Si mund tė kem djalė, kur unė jam aq i vjetėr, dhe gruaja ime ėshtė sterile?" Ai tha, "Zoti bėn ēfarėdo qė Ai do." Ai (Zekirjaja) tha: “Zoti im, si mund tė kem unė djalė kur mua mė ka arritu pleqėria dhe shoqja ime beronjė (sterile)?” Tha (All-llahu): “Kėshtu, All-llahu punon ēka tė dojė!” “O Zot, - tha, - si do tė kem djalė nė kėtė moshė tė shtyrė, madje edhe gruaja ime ėshtė shterpė?” “Ja, ashtu, - tha, - All-llahu bėn ēka tė dojė”. (Zekerijaja) tha: “Zoti im! Qysh do tė ketė djal pėr mua, kur mua mė ka kapluar pleqėria, e gruaja ime ėshtė sterile (shterpė)? (Ai) i tha: “Kėshtu!” Perėndia punon ēka tė dojė.
[3:41] Ai tha, "Zotėruesi im, mė jep njė shenjė." Ai tha, "Shenja jote ėshtė qė nuk do tė flasėsh me njerėzit pėr tre ditė, pėrveē me shenja. Pėrkujto shpesh Zotėruesin tėnd; dhe medito natė e ditė." Ai (Zekirjaja) tha: “Zoti im mė jepė mua njė shenjė!” Shenja e jote - tha Ai - ėshtė qė tri ditė nuk do tė mund t’u flasėsh njerzve, pos me gjeste (mimikė), e ti pėrmende shumė Zotin tėnd dhe madhėroje mbrėmje e mėngjes!” “O Zot, - tha ky, - mė jep ndonjė shenjė!” “Shenja jote, - tha, - ėshtė ajo qė tri ditė nuk do tė flasish me njerėz, vetėmse me shenja. Por pėrmende shpesh Zotin tėnd dhe lartėsoje nė mbrėmje dhe nė mėngjes!” (Zekerijaja) tha: “O Zot! (bėnma njė shenj!” (Zoti) i tha: “Shenj pėr ty ėshtė se tri ditė nuk do tė (mund tė) flasish me njerėzit, veēse me gjeste. Por, Zotin tėnd pėrmende shumė dhe adhuroje Atė nė mbrėmje dhe nė mėngjes”.
[3:42] Engjėjt thanė, "O Mari, Zoti tė ka zgjedhur dhe tė ka pastruar. Ai tė ka zgjedhur ty nga tė gjitha femrat. Pėrkujto kur engjujt i thanė:” Oj Mejreme, All-llahu tė dalloi ty (me besim e karakter), dhe tė lartėsoi mbi gratė e botės. Dhe kur engjujt i thanė: “Oj Merjeme, ty tė ka zgjedhur All-llahu dhe tė ka pastruar, e tė ka zgjedhur nga tė tėra gratė e botės. (kujtoje) kur engjėjt i thanė (Merjemes): “O Merjeme! Perėndia tė ka zgjedhė ty, tė ka pastruar ty, dhe tė ka privilegjuar ty mbi tė gjitha femrat e botės.
[3:43] "O Mari, t’i nėnshtrohesh Zotėruesit tėnd, tė pėrulesh dhe tė pėrkulesh me ata qė pėrkulen." Oj Mejreme, vazhdoje adhurimin ndaj Zotit tėnd, bėn sexhde dhe falu pėr Zotin bashkė me ata qė falen! Oj Merjeme, jij e pėrulur ndaj Zotit tėnd dhe bėni sexhde, edhe falu me ata qė e kryejnė tė falurit (namazin)! O Merjeme! Bindju Zotit tėnd! Bėni sexhde dhe ruqu bashkė me ata qė pėrulen!”
[3:44] Kėto janė lajme nga e kaluara qė t’i shpallim ty. Ti nuk ishe aty kur ata hoqėn short pėr ta zgjedhur kujdestarin e Marisė. Ti nuk ishe i pranishėm kur ata u grindėn me njėri tjetrin. Kėto janė nga lajmet e fshehta (tė hershme) qė po t’i shpallim ty. Ti nuk ishe ndėr ta kur i hidhnin shortet se kush prej tyre do tė bėhej kujdestar i Mejremes, nuk ishe pranė tyre as kur ata ziheshin mes vete. Kėto janė informata tė fshehta qė po t’i shpallim ty. Ti nuk ke qenė te ata kur i hudhėn pendat e tyre (pėr short) pėr tė parė se cilit prej tyre do t’i lihet nė besim merjemja, dhe ti nuk ishte me ata kur shtyheshin ndėr veti. Kėto janė lajme tė panjohura (sekrete). Na po t’i shpallim ty (o Muhammed). Ti nuk ishe i pranishėm kur ata hedhėn short, se kush nga ata do tė marrė Merjemėn nė mbrojtje. Dhe ti nuk ishe i pranishėm kur ata grindeshin.
[3:45] Engjėjt thanė, "O Mari, Zoti tė jep myzhde: Fjalė prej Tij emri i tė cilit ėshtė ‘Mesia, Jezu bir i Marisė. Ai do tė jetė i famshėm nė kėtė jetė dhe Pėrjetėsi, dhe njė prej mė tė afėrmve tė Mi.’ Pėrkujto kur engjujt i thanė: “Oj Mejreme, All-llahu tė pėrgėzon me fjalėn e vet (me lindjen e njė fėmije si rezultat i fjalės sė Zotit). Dhe kur engjujt i thanė: “Oj Merjeme, All-llahu tė pėrgėzon me fjalėn e vet se emrin do ta ketė Mesih, Isa, i biri Merjemes, faqebardhė nė kėtė botė dhe nė botėn tjetėr, dhe do tė jetė njėri nga tė afėrmit. (Kujtoje) atė kohė kur engjėjt i thanė: “O Merjeme! Perėndia tė sihariqon ty me njė djalė: emrin do ta ketė Mesih – Isa i biri i Merjemit, do tė bėhet i famshėm nė kėtė botė dhe nė tjetrėn dhe do tė jetė njėri nga tė afėrmit e Perėndisė.
[3:46] "Ai do tu flasė njerėzve qė nga djepi, si dhe si i rritur; ai do tė jetė njėri prej tė drejtėve." E qė duke qenė nė djep (foshnje) u flet njerėzve, e edhe si i rritur e qė ėshtė nga tė pėrsosurit. Ai do t’u flasė njerėzve qysh nė djep, por edhe si i rritur, dhe do tė jetė nga tė mriėt. Dhe do tė bisedojė (Isai) me njerėzit edhe duke qenė i vogėl nė djep edhe duke qenė si njeri i rritur, dhe do tė jetė nga mė tė mirėt.
[3:47] Ajo tha, "Zotėruesi im, si mund tė kem djalė, kur asnjė burrė nuk mė ka prekur?" Ai tha, "Zoti kėshtu krijon ēfarėdo qė Ai do. Pėr tė bėrė diēka, Ai thjeshtė i thotė, ‘Ji,’ dhe ėshtė. Ajo tha: “Zoti im, si mund tė kemė unė djalė e mua s’mė ka prekur njeriu (nuk jam e martuar)? Ai (All-llahu) tha: “Ja, kėshtu, All-llahu krijon ēka tė dojė. Kur Ai vendos pėr njė ēėshte, vetėm i thotė: Bėhu! Ajo menjėherė bėhet. Ajo tha: “O Zot, po si do tė kem unė fėmijė kur nuk mė ka prekur njeri?” “Qe, kėshtu, tha, - All-llahu krijon ēka tė dojė. Kur vendos diēka, Ai vetėm i thotė “Bėhu!” dhe ajo bėhet”. Merjemi tha: “Zoti im! Qysh do tė kem unė fėmijė, kur nuk mė ka prekur asnjė mashkull?” – Ja kėshtu – tha: “Perėndia krijon ē’tė dojė Ai. Kur vendos diēka, Ai vetėm thotė pėr tė: ‘Bėhu!’ – dhe ajo bėhet”.
[3:48] "Ai do i mėsojė atij shkrimin, menēuri, Torahn, dhe Ungjillin." Ai (All-llahu) ia mėson atij librin (besimin), urtėsinė, Tevratin dhe Inxhilin. Edhe ia mėson tė shkruarit dhe urtėsinė, Tevratin dhe Inxhilin. Dhe do t’ia mėsojė atij shkrimin dhe diturinė, Teuratin dhe Ungjillin,
[3:49] Si i dėrguar tek Fėmijėt e Izraelit: "Unė vi te ju me njė shenjė prej Zotėruesit tuaj – unė bėj pėr ju njė formė zogu nga balta, pastaj fryj nė tė, dhe bėhet zog i gjallė me lejen e Zotit. Ua kthej tė pamit tė verbėrve, shėroj tė lebrosurit, dhe ngjall tė vdekurit me lejen e Zotit. Unė mund t’ju tregoj ēka hani, dhe ēka depononi nė shtėpitė tuaja. Kjo duhet tė jetė provė pėr ju, nėse jeni besimtarė. Dhe, tė dėrguar te bijtė e Israilit: unė kam ardhur nga Zoti juaj me argument, unė nga balta ju bėj diē si shpendi, i fryej atij dhe ai me lejen e All-llahut bėhet shpend, unė i sheroj tė verbėrit, tė sėmurit ne lėkurė, dhe unė me lejen e All-llahut ngjalli tė vdekurit: unė ju tregoj pėr atė qė e hani dhe pėr atė qė e depononi nė shtėpiat tuaja. Vertetė, kjo ėshtė fakt pėr ju nėse jeni besimtarė. Dhe e bėn profet pėr izraelitėt. “Po ju sjell njė argument nga Zoti juaj: do t’ju bėj diēka nga argjili nė formė tė zogut dhe do t’i fryj, e ai do tė bėhet zog i vėrtetė me vullnetin e All-llahut. Do t’i shėroj edhe tė verbėrit qė kanė lindur ashtu, edhe tė zgjebosurit, madje, me lejen e All-llahut, do t’i ngjallė tė vdekurit. Do t’ju tregoj ēka hani dhe ēka fshihni nė shtėpitė tuaja. Ajo do tė jetė, me tė vėrtetė, argument pėr ju nėse jeni besimtarė. e (pastaj) do ta dėrgojė atė Pejgamber te bijtė e Israelit (tė cilėve do t’u thotė): “U solla njė mrekulli nga Zoti juaj”. Do tė bėjė diēka prej balte nė formė shpendi, dhe do tė fryejė nė te, e me urdhėrin e Perėndisė do tė bėhet shpend. Dhe do tė shėrojė tė verbėtit dhe abrashėt dhe me emrin e Perėndisė do t’i ngjallė tė vdekurit. Ju informojė juve ēka hani dhe ēka ruani nė shtėpitė tuaja. Nė kėto, nėse jeni besimtarė tė vėrtetė, me tė vėrtetė, ka argumente pėr ju.
[3:50] "Unė konfirmoj shkrimin e mėparshėm – Torahn – dhe anuloj ndalesa tė caktuara tė vėna mbi ju. Unė vi tek ju me provė tė mjaftueshme nga Zotėruesi juaj. Prandaj, t’ia keni dronė Zotit, dhe tė mė bindeni. Dhe (kam ardhur) qė t’ju vėrtetoj Tevratin qė e keni para duarsh, t’ju lejoj disa qė u ishin ndaluar juve, kam ardhur me argument nga Zoti juaj, pra kinie frikė All-llahun dhe mė dėgjoni mua. Edhe si dėshmues i asaj qė ėshtė shpallur nė Tevratė pėrpara meje, dhe do t’ju lejoj diēka qė ka qenė e ndaluar pėr ju. Dhe ju sjelli argument nga Zoti jua, prandaj frikėsohuni All-llahut dhe nderomėni mua! Dhe (u kam ardhur juve) pėr t’ju vėrtetuar Teuratin qė ėshtė para meje dhe t’ua lejoj disa gjėra qė i keni pasur tė ndaluara. Dhe ju kam sjellur argumentin nga Zoti juaj. Druajuni Perėndisė dhe bindmuni!
[3:51] "Zoti ėshtė Zotėruesi im dhe Zotėruesi juaj;* ta adhuroni vetėm Atė. Kjo ėshtė rruga e drejtė." All-llahu ėshtė Zoti im dhe Zoti juaj. Adhuronie Atė; kjo ėshtė mė rrugė e drejtė! All-llahu ėshtė me tė vėrtetė Zot i imi edhe i juaji, andaj adhurone! Kjo ėshtė rrugė stabile. Me tė vėrtetė Perėndia ėshtė im Zot dhe Zot i juaji, andaj adhuronie Atė. Kjo ėshtė rruga e drejtė!
[3:52] Kur Jezusi nuhati mosbesimin e tyre, tha, "Kush janė pėrkrahėsit e mi pėr te Zoti?" Dishepujt thanė, "Ne jemi pėrkrahėsit e Zotit; ne besojmė nė Zotin, dhe ji dėshmitar se jemi tė nėnshtruar." E kur e kuptoi Isai vendosmėrinė e tyre nė mosbesim (dhe qėllmin qė ta mbysin), tha: ‘Kush janė ndihmėtarėt e mij pėr nė rrugė tė All-llahut?’ Havarijunėt thanė: ‘Ne jemi ndihmėtarė tė fesė sė All-llahut, nei besuam All-llahut, e ti dėshmo pėr ne se jemi muslimanė (tė bindur, tė dorėzuar)! Dhe kur Isa e hetoi se ata nuk do tė besojnė, thirri: “Kush do tė jenė ndihmėtarėt e mi nė rrugė tė All-llahut”? Ne, thanė besimtarėt. Ne jemi ndihmėtarėt (tuaj pėr hirė tė All-llahut), ne i besojmė All-llahut, dhe ti dėshmoje se ne jemi njėmend muslimanė. Kur Isai e hetoi mohimin e tyre, tha: “Kush janė ndihmėtarėt e mi nė rrugėn e Perėndisė?” Nxėnėsit (e tij) u pėrgjegjėn: “Na jemi ndihmėtarėt e fesė sė Perėndisė, na besojmė Perėndinė e ti Isa bėhu dėshmitar se na jemi muslimanė.
[3:53] "Zotėruesi ynė, ne kemi besuar nė ēka na zbrite, dhe e kemi ndjekur tė dėrguarin; llogaritna mes dėshmitarėve." Zoti ynė, ne e besuam atė qė e zbrite (shpalljen), e pasuam tė dėrguarin (Isain), pra shėnona bashkė me ata qė dėshmojnė (besimin e drejtė)!’ O Zoti ynė, ne i besojmė asaj qė e ke shpallur Ti dhe kemi pasur Profetin, prandaj na shkruaj me ata, tė cilėt e dėshmojnė. Zoti ynė! Na besojmė ate qė na ke shpallur dhe pasojmė Pejgamberin (Isanė). Regjistrona neve bashkė me dėshmitarėt!”
[3:54] Ata thurėn kurthe dhe planifikuan, por edhe Zoti, e Zoti ėshtė planifikuesi mė i mirė. E, ata (jehudiė) i kurdisėn njė dredhi (mbytjen e Isait), All-llahu iu kundėvu dredhisė sė tyre, All-llahu ėshtė asgjėsuesi mė i fuqishėm kundėr atyre qė bėjnė dredhi. Dhe bėnė kurtha, por All-llahu ua kėthen njėlloj. All-llahu i bėn mė sė miri. Dhe ata (mohuesit) pėrgatitėn dinakėri (dredhi tė keqe); por Perėndia ua ktheu mė me dinakėri. Se Perėndia ėshtė mė i pėrsosuri nė dinakėri (pėr qėllime tė mira).
[3:55] E Zoti tha, "O Jezu, Unė po ta ndėrpres jetėn nė tokė, po tė ngris te Unė, dhe po tė heqė qafe prej mosbesimtarėve. Unė do i lartėsoj ata qė tė ndjekin mbi ata qė nuk besojnė, deri nė Ditėn e Ringjalljes. Pastaj te Unė ėshtė fati pėrfundimtar i tė gjithė juve, pastaj do tė gjykoj mes jush nė lidhje me grindjet tuaja. (Pėrkujto, o i dėrguar) Kur All-llahu tha: ‘O Isa, Unė po tė marr ty, po tė ngris te Unė, po tė shpėtoj prej sherrit tė atyre qė nuk besuan. E ata qė tė besuan ty, do t’i ngrisė lart mbi ata qė nuk besuan deri nė ditėn e kijametit, pastaj vetėm te Unė ėshtė kthimi juaj, Unė gjykuj mes jush pėr atėqė kudėshtoheshit. Kur All-llahu i tha: “O Isa, unė ty do tė bėj tė ndėrrosh jetė dhe do tė marr tek unė dhe do tė shpėtoj nga mosbesimtarėt dhe do tė bėjė qė ithtarėt tu tė jenė mė lartė se mosbesimtarėt deri nė ditėn e kijametit. Pastaj tė gjithė do tė kėtheheni tek unė dhe do t’ju gjykoj pėr atė pėrse jeni konfrontuar. (Kujtoje, o Muhammed!) kur Perėndia tha: “O Isa! Unė do tė vdes ty (pasi ta plotėsoj jetėn e caktuar, hebrenjt nuk do tė mbysin ty) dhe do tė marrė pranė vetes dhe do tė shpėtojė nga ata qė nuk besojnė, dhe do t’i bėj ata qė tė ndjekin ty, pėr mbi ata qė tė mohojnė, deri nė Ditėn e Kijametit. Pastaj, do tė ktheheni tek Unė, e do tė gjykoj nė mes jush pėr ēėshtjet qė jeni grindur.
[3:56] "Sa pėr ata qė nuk besojnė, do i parashtroj nė ndėshkim qė dhemb nė kėtė botė, edhe nė Pėrjetėsi. Ata nuk do tė kenė ndihmues." Pėr sa u pėrket atyre qė nuk besuan, Unė do t’i ndėshkoj me njė ndėshkim tė ashpėr nė kėtė botė dhe nė botėn tjetėr, dhe ata nuk do tė kenė ndihmėtarė. Sa pėr ata, tė cilėt nuk besojnė, do t’i dėnoj me njė dėnim tė rėndė nė kėtė dhe nė botėn tjetėr. Pėr ata nuk ka ndihmėtar. Ata qė nuk besojnė, do t’i dėnoj me dėnim tė ashpėr nė kėtė botė dhe nė tjetrėn. Dhe nuk do tė kenė askend qė t’u ndihmojė.
[3:57] Sa pėr ata qė besojnė dhe ēojnė jetė tė drejtė, Ai do i shpėrblejė tėrėsisht. Zoti nuk i do tė padrejtit. E pėr sa u pėrket atyre qė besuan dhe bėnė vepra tė mira, atyre u japė shpėrblim tė plotė. All-llahu nuk i do tė padrejtit. Ndėrsa ata qė besojnė dhe bėjnė vepra tė mira, Ai do t’ua paguaj shpėrblimet atyre. All-llahu nuk i don mizorėt. E ata qė besojnė dhe punojnė vepra tė mira, Zoti u plotėson shpėrblimin. Se, Perėndia, nuk i don zullumqarėt.
[3:58] Kėto janė shpalljet qė po t’i recitojmė, qė japin lajm plot menēuri. Kėto qė po t’i lexojmė ty (o i dėrguar) janė nga ajetet, janė nga Kur’ani i pa tė meta (i rrezistueshėm). Kėto qė po t’i recitoj janė nga ajetet dhe Kur’ani i urtė. Kėto qė po t’i tregojmė ty (o Muhammed!) janė ajete dhe kėshilla tė larta (Kur’ani).
[3:59] Shembulli i Jezusit, pėr Zotin, ėshtė i njėjtė si i Ademit; Ai e krijoi atė nga dheu, pastaj i tha, "Ji," dhe ai ishte. Vėrtet, qėshtja e Isait (tė lindur pa baba) te All-llahu ėshtė sikurse qėshtja e Ademit. Atė e krijoi Ai nga dheu, e pastaj atij i tha “Bėhu!” ai u bė. Rasti i Isait, tek All-llahu ėshtė njėlloj sikur rasti i Ademit: e krijoi nga dheu e pastaj i tha: “Bėhu” dhe ai u bė. Rasti i Isait te Perėndia, nė tė vėrtetė, ėshtė si rasti i Ademit, qė e krijoi prej baltės e pastaj tha: “Bėhu!” – dhe ai u bė.
[3:60] Kjo ėshtė e vėrteta nga Zotėruesi yt; mos ushqe asnjė dyshim. E vėrtetėėshtė (kjo) nga Zoti yt, e ti kurrsesi mos u bėn nga ata qė dyshojnė. E vėrteta ėshtė nga Zoti yt, prandaj mos dysho! E vėrteta ėshtė nga Zoti yt, andaj, mos u bėn nga ata qė dyshojnė!
[3:61] Nėse ndokush grindet me ty, pėrkundėr dijes qė ke pranuar, atėherė thuaj, "Le t’i mbledhim fėmijėt tonė dhe fėmijėt tuaj, gratė tona dhe gratė tuaja, vetė ne dhe vetė ju, dhe le ta kėrkojmė mallkimin e Zotit mbi gėnjeshtarėt." E kush tė kundėrshton ty nė qėshtjen e tij (Isait) pasi tė ėshtė bėrė e ditur e vėrteta, ti thuaj: ‘Ejani i thėrrasim bijtė e tanė dhe bijtė tuaj, gratė tona dhe gratė tuaja, vetė ne dhe vet ju, mandej sinqerisht tė lutemi pėr mallkim, dhe mallkimi nga ana e All-llahut ta hedhim kundėr gėnjeshtarėve. E kush tė kundėrvihet lidhur me kėtė, pasi qė tė erdhi dijenia, thuaj: “Ejani, do t’i thėrrasim bijtė tanė dhe bijtė tuaj, edhe gratė tona edhe gratė tuaja, madje edhe en me gjithė ju bashkė do tė lutemi me gjithė zemėr ta hedhim mallkimin e All-llahut mbi pėrgėnjeshtarėt.” Kushdo qė tė bėjė polemikė me ty pėr ēėshtje tė Isait, pasi tė ka ardhur njohuria, thuaj: “Ejani, (e) po i thėrrasim bijt tonė dhe bijt tuaj, gratė tona dhe gratė tuaja, dhe po e thėrrasim na dhe ju veten, pastaj, tė lutemi, qė mallkimi i Perėndisė t’i goditė gėnjeshtarėt!”
[3:62] Absolutisht, ky ėshtė tregimi i tė vėrtetės. Absolutisht, nuk ka zot pėrveē Zotit. Absolutisht, Zoti ėshtė i Plotfuqishmi, Mė i Menēuri. S’ka dyshim, ky ėshtė lajm i vėrtetė. Nuk ka asnjė tė adhuruar tjetėr pos All-llahut. All-llahu ėshtė Ai, i plotėfuqishmi, i vetėdijshmi. Ky ėshtė pa dyshim, rrėfim i vėrtetė dhe nuk ka ndonjė tjetėr Zot pėrveē All-llahut. All-llahu ėshtė njėmend i fortė, i urtė. Padyshim, tė gjitha kėto janė lajme tė vėrteta. S’ka zot tjetėr pėrveē Perėndisė. Se Perėndia ėshtė i Gjithėpushtetshėm dhe i Gjithėdijshėm.
[3:63] Nėse ata refuzojnė, atėherė Zoti ėshtė tėrėsisht i vetėdijshėm pėr keqbėrėsit. E nėse ata refuzojnė (besimin e drejtė), ata janė ngatėrrestarė, pėr tė cilėt All-llahu e di shumė mirė. Po nėse ata kthejnė kryet nė anėn tjetėr, ani, All-llahu me siguri i di mirė ngatrrestarėt. Nė qoftė se ata ia kthejnė shpinėn tė drejtės, Perėndia i njeh mirė ngatėrrestarėt.
[3:64] Thuaj, "O ndjekės tė shkrimit, ejani tė vijmė nė pajtim logjik mes nesh dhe jush; qė tė mos adhurojmė pėrveē Zotit; qė tė mos kemi asnjė objekt adhurimi pos Tij, e as tė mos ngremė asnjė prej qenieve njerėzore si zotėruesė pėrkrah Zotit." Nėse nuk pranojnė, thuaj, "Jini dėshmitarė se jemi tė nėnshtruar." Thuaju (o i dėrguar): “‘O ithtarė tė librit (Tevrat e Inxhil), ejani (tė bashkohemi) te njė fjalė qė ėshtė e njejtė (e drejtė) mes nesh dhe mes jush: tė mos adhurojmė, pos All-llahut, tė mos ia bėjmė Atij asnjė send shok, tė mos konsiderojmė njėri - tjetrin zotėr pos All-llahut!” E nė qoftė se ata refuzojnė, ju thoni: “Dėshmoni pra, se ne jemi muslimanė (besuam njė Zot)!” Thuaj: “O ithtarė tė Librit, ejani tė biem nė njė fjalė tė pėrbashkėt edhe pėr ne edhe pėr ju; qė tė mos adhurojmė tjetėr pėrveē All-llahut, asnjė send tė mos ia bėjmė shok dhe mos trajtojmė njėri-tjetrin si zotėr nė vend tė All-llahut. E nėse ata kthejn kryet anash, thuani: “Dėshmone se ne njėmend jemi muslimanė”! Thuaj: “O ithtarėt e Librit, kujtonie tregimin, qė ėshtė pėr ne dhe pėr ju: “T’i shėrbejmė vetėm Perėndisė qė tė mos i bėjmė shoq asgjė Atij, qė njėri-tjetrin mos ta konsiderojmė pėr zot, nė vend tė Perėndisė!” E nėse ata kthehen nga kjo e vėrtetė, thuaju atyre: “Bėhuni dėshmitarė se ne jemi muslimanė!”
[3:65] O ndjekės tė shkrimit, pse shtyheni me fjalė rreth Ibrahimit, kur Torah dhe Ungjilli nuk u shfaqėn deri pas tij? A nuk kuptoni? (madje thuaju): “O ithtarė tė librit, pse po polemizoni me ne rreth Ibrahimit? E, nuk ja nė shpallur as Tevrati as Inxhilli, vetėm se pas tij?! A nuk e kuptoni (gėnjeshtrėn tuaj)?” O ithtarė tė Librit, pse po ziheni rreth Ibrahimit? Po a nuk janė shpallur pas tij Tevrati dhe Inxhili? Nuk merrni vesh ju?! O ithtarėt e Librit! Pse polemizoni pėr Ibrahimin, kur Teurati dhe Inxhilli janė dėrguar pas tij? A nuk po mbusheni mend?
[3:66] Jeni shtyrė rreth gjėrave qė i dinit; pse shtyheni rreth gjėrave qė nuk i dini? Zoti di, pėrderisa ju nuk dini. Ja ju jeni ata qė polemizuat edhe pėr atė qė e dinit (pėr Isain) e pėrse polemizoni pėr atė qė s’keni kurrfarė dije (ppėr Ibrahimin)? All-llahu e din tė vėrtetėn e ju nuk e dini. Ju jeni ata qė diskutoni pėr ēėshtje pėr tė cilat nuk dini. E pse diskutoni pėr gjėra qė nuk i dini? All-llahu i di por ju nuk i dini. Ju po polemizoni pėr atė, pėr tė cilin dini diēka; por, pse polemizoni pėr atė, pėr tė cilėn s’dini asgjė? Perėndia e di hollėsisht, e ju nuk dini asgjė pėr kėtė ēėshtje.
[3:67] Ibrahimi nuk ishte as Jahudi, as i Krishterė; ai ishte i nėnshtruar monoteist. Nuk ishte idhujtar. Ibrahimi nuk ka qenė as jehudi as i krishterė, por ai ishte larg besimeve tė kota, ishte musliman dhe nuk ishte prej idhujtarėve. Ibrahimi nuk ishte as ebrej as i krishterė, por vetėm musliman, besėdrejtė, dhe nuk ishte politeist. Ibrahimi nuk ka qenė as hebrej as i krishterė, por ka qenė besimtarė i vėrtetė. E, nuk ka qenė as nga idhujtarėt.
[3:68] Njerėzit mė tė merituar pėr Ibrahimin janė ata qė ndoqėn atė, dhe ky profet, dhe ata qė besojnė. Zoti ėshtė Zotėruesi dhe Sunduesi i besimtarėve. Njerėzit mė me meritė pėr t’u thirrur nė Ibrahimin, ishin ata qė e ndoqėn atė (besimin e tij) dhe ky Pejgamber me ata qė besuan (ymeti i kėtij). All-llahu ėshtė mbrojtės i besimtarėve. Mė tė afėrt te Ibrahimi janė ata, tė cilėt ndoqėn rrugėn e tij, edhe ky Profet dhe ata qė kanė besuar. Ndėrkaq, All-llahu ėshtė dashamir i besimtarėve. S’ka dyshim, se, mė tė afėrmit e Ibrahimit, janė ata njerėz, qė kanė pasuar atė dhe ky Pejgamber (Muhammedi) me besimtarėt (e tij). Perėndia ėshtė mbrojtės i besimtarėvet.
[3:69] Disa ndjekės tė shkrimit dėshirojnė tė ju largojnė nga rruga e drejtė, por e largojnė veē veten, pa e kuptuar. Njė grup nga uthtarėt e librit kishin dėshirė t’u shpiejnėnė rrugė tė gabuar por ata nuk mashtrojnėtjetėrpos vetes sė tyre, dhe nuk e vėrejnė. Njė grup nga ithtarėt e Librit memzi presin qė t’iu shpiejnė nė rrugė tė pakrye, por ata nuk ju humbin dot pėrveē vetes, por nuk e hetojnė. Njė grup ithtarėsh tė Librit dėshirojnė qė ju tė devijoni (nga rruga e drejtė). Por, ata, e devijojnė vet – veten, e kėtė nuk e vėrejnė.
[3:70] O ndjekės tė shkrimit, pse i refuzoni kėto shpallje tė Zotit kur jeni dėshmitarė (qė kjo ėshtė e vėrteta)? O ithtarė tė librit, pėrse nuk i besoni ajetet (Kur’anin) e All-llahut, e duke e ditur tė vertetėn? O ithtarė tė Librit, pse i mohoni argumentet e All-llahut, kur e dini mirė se janė tė vėrtetė. O ithtarė tė Librit! Pėrse i mohoni versetet e Perėndisė, e ju jeni dėshmitarė (qė ato janė versetet e Perėndisė)?
[3:71] O ndjekės tė shkrimit, pse e ngatėrroni tė vėrtetėn me tė pavėrtetėn, dhe e fshihni tė vėrtetėn, me vetėdije? O ithtarėt e librit, pėrse, duke qenė se ju e dini tė vertetėne ngatėrroni me gėnjeshtėn dhe fshihni realitetin? O ithtarė tė Librit, pse e maskoni tė vėrtetėn me tė pavėrtetė dhe e fshihni me vetėdije realitetin? O ithtarėt e Librit! Pėrse e pėshtjelloni tė vėrtetėn me tė pavėrtetėn, dhe pėrse e fsheni tė vėrtetėn, kur ju e dini (qė ajo ėshtė e vėrtetė)?
[3:72] Disa ndjekės tė shkrimit thonė, "Besoni nė ēka u ėshtė zbritur besimtarėve nė mėngjes, dhe refuzonie nė mbrėmje; ndoshta njė ditė do tė kthehen prapa. Njė grup nga ithtarėt e librit thanė (tė vetėve): “Besoni para dite nė atė qė u ėshtė shpallur atyre qė besuan (muslimanėve), e pasdite mos e besoni, e ndoshta edhe ata (muslimanėt), do tė zbrapsen (nga besimi i tyre). Njė grup nga ithtarėt e Librit thanė: “Besone atė ēka u ėshtė shpallur besimtarėve, para dreke, kurse pas dreke mohone! Ndoshta edhe ata do tė kthehen. Njė grup ithtarėsh tė Librit kanė thėnė: “Besonie nė mėngjes atė qė u ka zbritur muslimanėve (Kur’anin), por nė mbrėmje mohonie atė; meqė, ndoshta edhe ata (muslimanėt) do tė shmangėn”.
[3:73] "Dhe mos besoni ndryshe pėrveē si ata qė ndjekin fenė tuaj." Thuaj, "Udhėzimi i vėrtetė ėshtė udhėzimi i Zotit." Nėse pretendojnė se edhe ata e kanė udhėzimin e njėjtė, ose polemizojnė me ju rreth Zotėruesit tuaj, thuaj, "E tėrė e mira ėshtė nė dorė tė  Zotit; Ai ia dhuron atė kujtdo qė Ai do." Zoti ėshtė Bujar, i Gjithėdijshėm. Dhe (u thonin): Mos i besoni askujt pėrveē atij qė ėshtėnė fenė tuaj!” Thuaj (o i dėrguar):” I vetmi udhėzim ėshtė udhėzimi nga All-llahu!” (u thoni tė vetėve mos besoni nga droja) Se po i jepet ndokujt (pejgamberllėku) sikurse u ėshtė dhėnėjuve dhe (nga droja) se t’ju paraqesin fakte (muslimanėt) para Zotit tuaj (ditėn e gjykimit). Thuaju: “E tėrė e mira ėshtė nė duar tė All-llahut, Ai ia jep atė kujt tė dojė; All-llahu ėshtė dhurues i gjėrė, i gjithdijshėm” Dhe mos i besoni tjetėrkujt pėrveē atyre qė pasojnė fenė tuaj. “Thuaj: “Udhėzim ėshtė udhėzimi i All-llahut”. Mund t’i jepet edhe ndonjė tjetri, ashtu siē u ėshtė dhėnė juve, ose ata do t’ju kundėrvihen te Zoti juaj. Ti thuaju, dhuntitė janė vetėm nė dorė tė All-llahut. Ai i jep kujt tė dojė. All-llahu ėshtė i gjithėdijshėm. (Mohuesit thanė): “Dhe besoniu vetėm atyre qė ndjekin fėnė tuaj!” Thuaj (O Muhammed!): “Udhėzimi i Perėndisė shtė udhėzimi i vėrtetė”. (Vallė), a t’u jepėn ndokujt argumentet siē u janė dhėnė juve, apo (vallė) ata t’i marrin (dėshmitė e veta) si arsyetim kundėr jush te Zoti juaj? Thuaj (O Muhammed!): “Dhuntia ėshtė nė dorė tė Perėndisė. Ai ia jep atė kujt tė dojė; - se, Perėndia ėshtė mirėbėrės i madh dhe i Gjithėdijshėm;
[3:74] Ai veēon mėshirėn e Tij pėr kėdo qė Ai do; Zoti posedon pakufi mirėsi. Ai veēon me mėshirėn e vet (me pejgamerllėk) kė tė dojė. All-llahu ėshtė Zot i mirėsisė sė madhe. Ai veēanėrisht shpėrblen me mirėsinė e vet kė tė dojė, se All-llahu posedon mirėsi tė madhe. Mėshirėn e Vet, Ai ia dhuron kujt tė dojė. Se, Perėndia ėshtė pronar i mirėsisė sė pakufishme.
[3:75] Ca ndjekėsve tė shkrimit mund tu besohet sasi e madhe, dhe do e kthejnė. Tė tjerėve mes tyre nuk mund tu besohet as njė dinar; nuk do t’jua kthejnė pa ju vėnė pas. Kjo ėshtė pėr shkak se ata thonė, "Nuk duhet tė jemi tė sinqertė kur kemi tė bėjmė me ata tė pa shkrim!"* Kėshtu, ata i mveshin gėnjeshtra Zotit, me vetėdije. Ndėr ithtarė tė librit ka, qė po ia besove njė sasi tė madhe (ari), ai ta kthen ty atė, por ka tė atillė qė po ia besove njė dinarė, ai nuk takthen ty atė, pėrveē nėse gjithnjė irri gati (ia kėrkon pajada). Kėtė (e bėjnė) pėr arsye se ata thonin:” Ne nuk kemi kurrfarė pėrgjegjėsie ndaj (pasurisė qė u marrim) tė tė paditurėve (arabėve analfabetė). Pra duke e ditur tė vertetėn, ata bėjnė gėnjeshtėr ndaj All-llahut. Nga ithtarėt e Librit ka tė tillė qė nėse ua beson njė barrė pasuri do ta kthejnė, por ka edhe tė atillė qė nėse ua jep nė besim qoftė edhe njė metelik nuk ta kthejnė, nė qoftėse nuk e ndjek vazhdimisht. Ashtu ėshtė, pėr shkak se ata thonė: “Ne nuk kemi obligim ndaj analfabetėve” – dhe flasin gėnjeshtra pėr All-llahun me vetėdije. Ka edhe aso ithtarėsh tė Librit, qė sikur t’u besosh njė barrė tė tėrė ari, do t’jua kthejnė, por ka edhe tė atillė qė nėse ua jep nė besim, qoftė edhe njė dinar, nuk ta kthen, pėrveē nėse nuk i ndahesh (me ankesė e kėrkesė). Kjo ėshtė kėshtu, ngase ata thonė: “Neve nuk na obligon asgjė ndaj analfabetėve”. Ata flasin gėnjeshtra pėr Perėndinė, e ata e dinė (se vetė janė gėnjeshtarė).
[3:76] Vėrtetė, ata qė i pėrmbushin obligimet dhe ēojnė jetė tė drejtė, Zoti i do tė drejtit. Jo, (nuk ėshtė ashtu si thonė ata) po kush e pėrmbush emanetin e vet (ėshtė besnik) dhe ruhet nga mėkatet, s’ka dyshim, All-llahu i do ata qė ruhen. Por me siguri kush i pėrmbush obligimet e veta dhe ruhet prej mėkateve, ani, se All-llahu i don tė devotshmit. Jo! (nuk ėshtė ashtu si thanė hebrenjt), por kushdo qė plotėson premtimin e tij dhe ruhet nga tė kėqijat, Perėndia, me tė vėrtetė, i don ata qė i drojnė Atij.
[3:77] Sa pėr ata qė shkėmbejnė besėlidhjen e Zotit, dhe obligimet e tyre, pėr njė ēmim tė vogėl, ata nuk marrin hise nė Pėrjetėsi. Zoti nuk do tu flasė, e as t’i shikojė, nė Ditėn e Ringjalljes, e as nuk do i pastrojė. Ata kanė vetėshkaktuar ndėshkim qė dhemb. Ata qė pėr njė vlerė tė paktė e shesin besėn e dhėnė All-llahut, ndryshojnė edhe zotimet e tyrue, tė tillėt nuk kanė pjesė (mėshirė) nė botėn tjetėr, dhe nė ditėn e kijametit All-llahu nuk u flet atyre, nuk i shikon ata dhe i pastron (prej barrės sė gabimeve), ata kanė njė dėnim tė dhembshėm. Ata tė cilėt obligimin e vet ndaj All-llahut dhe besatimin e vet e shesin pėr diēka qė vlen krejt pak – nė botėn tjetėr nuk kanė asgjė, atyre All-llahu nė ditėn e kijametit nuk do t’u flasė fare e as do t’i shikojė, dhe nuk i pastron – ata kanė pėr tė vuajtur dėnim tė dhembshėm. Me tė vėrtetė, ata qė obligimin dhe betimin e tyre ndaj Perėndisė, e shkėmbejnė me vlerė tė vogėl – pėr ta nuk do tė ketė kurrfarė tė mire nė jetėn e ardhshme, dhe Perėndia nuk ka pėr t’ju folur atyre, as nuk do t’i shikojė (me sy tė mirė nė Ditėn e Kijametit), dhe as nuk do t’i pastrojė prej mėkatėsh, e pėr ta ka dėnim tė rėndė.
[3:78] Mes tyre janė ata qė e pėrdredhin gjuhėn pėr ta imituar shkrimin, qė tė mendoni se ėshtė prej shkrimit, kur nuk ėshtė prej shkrimit, dhe pohojnė se ėshtė prej Zotit, kur nuk ėshtė prej Zotit. Kėshtu, ata shprehin gėnjeshtra dhe ia veshin Zotit, me vetėdije. Nė tė vertetė, njė grup prej tyre janė ata qė pėhtjellojnė gjuhėt e tyre kur lexojnė librin (pėr tė deformuar kuptimin) ashtuqė ju tė mendoni se ajo (shprehje) ėshtė nga libri, po ajo nuk ėshtė nga (i vertetė), adje thonė: Kjo ėshtė nga All-llahu!” Po ajo nuk ėshtė nga All-llahu. Ata duke ditur thonė gėnjeshtra pėr All-llahun. Ka prej atyre njė grup qė pėrdredhin gjuhėt duke lexuar Librin, qė tė kujtoni se ajo ėshtė nga Libri, dhe thonė: “Ajo ėshtė nga All-llahu”, - por ajo nuk ėshtė nga All-llahu. Ata flasin me vetėdije gėnjeshtra pėr All-llahun. Me tė vėrtetė, njė grup nga ithtarėt e Librit pėrdredhin gjuhėt e tyre (duke lexuar Librin), qė tė mendoni ju se ai farė leximi ėshtė prej Librit, e ajo nė tė vėrtetė nuk ėshtė prej Librit. Dhe ata thonė: “Kjo qė lexojmė ėshtė nga Perėndia”; por, ajo nuk ėshtė nga Perėndia. Ata flasin gėnjeshtra pėr Perėndinė, e ata e dinė kėtė.
[3:79] Asnjė qenie njerėzore qė e bekoi Zoti me shkrim dhe profetėsi nuk do tu thoshte njerėzve, "Adhuromėni mua pėrkrah Zotit." Por, (do tu thoshte),  “Kushtojani veten absolutisht vetėm Zotėruesit tuaj." sipas shkrimit qė predikoni dhe mėsimeve qė mėsoni. S’ėshtė e drejtė as nuk i takoiasnjė njeriu qė t’i ketė dhėnė All-llahu librin, urtėsinė dhe pejgamberllėkun, e pastaj ai t’u thotė njerėzve:” Bėhuni rob tė mij (adhuromėni mua) e jo tė All-llahut!” por (ju thotė):” Bėhumi dijetarė tė mėsimeve tė Zotit, ngase e keni mėsuar njerėzve livrin dhe e keni studiuar atė. Nuk i ka hije njeriut tė cilit All-llahu i jep Librin dhe urtėsi e profetėsi, t’u thotė njerėzve “Adhuromėni mua nė vend tė All-llahut”, por jini tė sinqertė te Zoti me atė ēka e dini librin dhe me atė ēka e studioni. Nuk mund tė mendohet, qė njeriut, tė cilit, Perėndia ia ka dhėnė Librin dhe dijeninė e gjėrė dhe profetninė, e ai t’u thotė njerėzve: “Bėhuni adhuruesit e mi, e jo tė Perėndisė”. Por, ai (profeti) thotė: “Bėhuni tė Zotit, meqė keni mėsuar Librin dhe po mėsoni!”
[3:80] E as nuk do t’ju urdhėronte t’i adhuroni engjėjt dhe profetėt si zotėruesė. A do t’ju shtynte ai tė mos besoni pasi u bėtė tė nėnshtruar? Dhe as qė ju urdhėron ai (pejgamberi) qė tė adhuroni engjėjt, as pejgamberėt pėr zota. Vallė, a ju urdhėoi ai juve mosbesimin pasiqė ju jeni muslimanė? E as t’ju urdhėroj qė engjujt dhe profetėt t’i konsideroni zotėr. A po ju urdhėron mosbesim, pasi qė jeni bėrė muslimanė? Ai njeri nuk do t’ju urdhėrojė juve qė engjėjt dhe profetnit t’i konsideroni pėr zotra. Vallė! Si mund t’ju urdhėrojė ai juve tė bėheni mohues, pasi jeni bėrė muslimanė.
[3:81] Zoti lidhi besėn me profetėt, duke thėnė, "Unė do t’ju jap shkrimin dhe menēuri. Pastaj, njė i dėrguar do tė vijė t’i konfirmojė tė gjitha shkrimet ekzistuese. Tė besoni nė atė dhe ta pėrkrahni." Tha, "A pajtoheni me kėtė, dhe betoheni ta pėrmbushni kėtė besėlidhje?" Ata thanė, "Pajtohemi." Tha, "Keni qenė pra dėshmitarė, dhe jam dėshmitar bashkė me ju." Pėrkujtoni (o ithtarė tė librit) kur All-llahu mori zotimin e pejgamberėve: nga ajo se juve ju dhashė libėr e urtėsi, e qė verteton atė qė ju keni pranė veti. Tha (All-llahu):” A pranuat, a e morėt sipėr obligimin Tim? “Ata thanė:” Ne e pranuam!” Tha (All-llahu):” Dėshmoni pra, edhe Unė dėshmoj bashkė me ju!” All-llahu u ka marrė besėn profetėve, kur u ka dhėnė Libėr dhe urtėsi. “Pastaj ju vjen njė profet, i cili e vėrteton se ėshtė e saktė ajo ēka e keni, a gjithsesi do t’i besoni dhe patjetėr do ta ndihmoni? A e pranoni, - tha, se me kėtė merrni obligimin tim?” Ata thoshin “E pranojmė”! “Atėherė, pra, dėshmone, - u thotė – se edhe unė jam me ju, njė prej dėshmitarėve.” Kujtoje (o Muhammed!) atė kohė kur Perėndia mori obligimin nga pejgamberėt (e ju tha): “Unė ua solla Librin dhe dijeninė e kur t’ju vijė juve Pejgamberi, vėrtetues i asaj qė keni ju, padyshim do t’i besoni dhe do ta ndihmoni atė”. (Perėndia) u tha atyre: “A e pranuat kėtė dhe a morėt obligimin Tim?” Ata u pėrgjegjėn: “E pranuam”. (Perėndia) u tha: “Bėhuni dėshmitarė (i njėri-tjetrit), se edhe Unė bashkė me ju jam dėshmitar”.
[3:82] Ata qė e refuzojnė kėtė (profeci Kuranore) janė tė kėqijtė. E kush shkel kėtė (zotim) pas kėsaj, ata janė jashtė respektit ndaj All-llahut. Por kush kthen kryet nė anėn tjetėr, edhe pas kėsaj, ata janė njėmend mbrapshtanė. E ata, qė i shmangen obligimit tė dhėnė, me tė vėrtetė, janė tė kėqinj.
[3:83] A po kėrkojnė ata tjetėr pos fesė sė Zotit, kur ēdo gjė nė qiej dhe tokė i ėshtė nėnshtruar Atij, me dėshirė dhe pa dėshirė, dhe te Ai do tė kthehen? A mos kėrkojnė ata (ithtarėt e librit) fe, pos fesė sė shpallur nga All-llahu? E Atij i ėshtė dorėzuar gjithė ē’ka nė qiej e nė tokė, me dashje dhe te Ai kthehen. A dėshirojnė tjetėr fe, pėrveē fesė sė All-llahut, kurse Atij, dashtė e padashtė i pėrulėn kush janė nė qiej dhe nė tokė dhe te Ai do tė kthehen,. A mos kėrkojnė ata tjetėr, pėrveē fesė sė Perėndisė? E, Atij i pėrulėn tė gjitha ato qė gjenden nė qiej dhe nė Tokė, me dashje ose padashje, dhe tek Ai do tė kthehen tė gjithė.
[3:84] Thuaj, "Ne besojmė nė Zotin, dhe nė ēka na u zbrit, dhe nė ēka iu zbrit Ibrahimit, Ismailit, Isakut, Jakobit, dhe Patriarkėve, dhe nė ēka iu dha Moisiut, Jezusit, dhe profetėve nga Zotėruesi i tyre. Ne nuk bėjmė asnjė dallim mes asnjėrit prej tyre. Vetėm te Ai jemi tė nėnshtruar." Thuaj: “Ne i kemi besuar All-llahut, edhe asaj qė na zbrit neve, edhe asaj qė i ėshtė zbritur Ibrahimit, Ismailit, Is-hakut, Jakubit dhe pasardhėsve. Edhe asaj qė i ėshtė dhėnė Musait dhe Isait, edhe asaj qė i ėshtė zbritur tė gjithė pejgamberėve nga Zoti i tyre. Ne nuk bėjmė kurrfarė dallimi nė mes tyre dhe ne vetėmAtij jemidorzuar. Thuaj: “Ne i besojmė All-llahut edhe asaj qė na shpallet neve, edhe asaj qė i ka ardhur Ibrahimit, dhe Ismailit, dhe Is-hakut, edhe Jakubit edhe nipėrve. Edhe asaj qė iu dha Musaut dhe Isaut dhe profetėve – nga Zoti i tyre, ne nuk bėjmė kurrfarė dallimi nė mes tyre, dhe ne vetėm atij i dorėzohemi. Thuaj (o Muhammed!): “Na besojmė Perėndinė dhe atė qė na ėshtė shpallur neve, dhe ēka i ėshtė shpallur Ibrahimit, Ismailit, Is’hakut, Jakubit, pasardhėsve tė tyre dhe nė atė qė u ėshtė dhėnė Musait, Isait dhe pejgamberėve nga Zoti i tyre; - na nuk bėjmė kurrfarė dallimi nė mes tyre. Na vetėm Atij (Perėndisė) i pėrulemi (na jemi muslimanė)”.
[3:85] Kushdo qė pranon tjetėr pos Nėnshtrimit si fe tė tij, nuk do i pranohet, dhe nė Pėrjetėsi, do tė jetė me dėshtakėt. E, kush kėrkon fe tjetėr pėrveē fesė islame, atij kurrsesi nuk do ti pranohet dhe ai nė botėn tjetėr ėshtė nga tė dėshpruarit. Dhe kush kėrkon ndonjė fe tjetėr pėrveē asaj islame, atij nuk do t’i pranohet dhe ai do tė jetė nga tė humburit nė botėn tjetėr. E ai qė kėrkon tjetėr fe pėrveē islamizmit, nuk do t’i pranohet, dhe ai nė botėn tjetėr do tė jetė i humbur.
[3:86] Pse duhet Zoti t’i udhėzojė njerėzit qė nuk besuan pas besimit, dhe pas tė qenit dėshmitarė se i dėrguari ėshtė i vėrtetė, dhe pasi u janė dhėnė prova* tė qėndrueshme? Zoti nuk i udhėzon shpirtligjtė. E, si ta udhėzojė All-llahu njė popull qė pas besimit tė tyre u bėnė pabesimtarė dhe pasi dėshmoi se i dėrguari ėshtė i vėrtetė, dhe pasi t’ju kenė ardhur atyre argumente tė qarta? Alllahu nuk i mundėson udhėzimin e Vet popullit zullumqarė. Si do ta udhėzojė All-llahu njė popull i cili bėn mosbesim, pasi qė ishte besimtar dhe e kanė dėshmuar se Profeti ėshtė i vėrtetė, madje janė dhėnė edhe argumente tė qarta? All-llahu nuk pėrudh popullin mizor. Perėndia nuk i udhėzon nė rrugė tė drejtė njerėzit qė janė bėrė mohues, pasi qė patėn besuar dhe dėshmuan se Pejgamberi ėshtė i vėrtetė, e ju prezentuan atyre edhe dokumentet e qarta. Populli qė ėshtė kėmbėngulės nė tė keqe, Perėndia nuk e udhėzon nė rrugė tė drejtė.
[3:87] Kėta kanė vetėshkaktuar mallkim nga Zoti, dhe engjėjt, dhe tė gjithė njerėzit. Ndėshkimi i tė tillėve ėshtė: mallkimi nga All-llahu, nga engjėjt dhe nga gjithė njerėzimi tok. Ata janė, tė cilėt kanė pėr shpėrblim mallkimin e All-llahut edhe engjujve, dhe tėrė njerėzve – sė bashku. Mallkimi i Perėndisė, i engjėjve dhe i mbarė njerėzve, ėshtė shpėrblimi i tyre.
[3:88] Pėrgjithmonė qėndrojnė aty; nuk u zbutet ndėshkimi kurrė, e as nuk do tu shtyhet afati. Ata pėrgjithmonė janė nė te (nė zjarr), atyre as nuk ju lehtėsohet dėnimi dhe as nuk u jepet afat. Pėrgjithmonė do tė mbesin nėn te dhe dėnimi nuk do t’u lehtėsohet e as do t’u vonohet. Ata pėrherė do tė jenė nėn peshėn e (dėnimit e tė mallkimit), vuajtjet nuk do t’u lehtėsohen, e as nuk do t’u jepet afat (pushim);
[3:89] Me pėrjashtim tė atyre qė pendohen pas asaj, dhe reformohen. Zoti ėshtė Falės, i Mėshirshmi. Pėrveq atyre qė pas asaj upendan dhe u pėrmirsuan. Vėrtet, All-llahu falė shumė dhe mėshiron. Pėrveē atyre, tė cilėt pas asaj pendohen dhe pėrmirėsohen; All-llahu ėshtė mėshirėplotė dhe falė shumė. pėrveē atyre qė pas kėsaj pendohen dhe pėrmirėsohen, se Perėndia ėshtė mėshirues i madh dhe falė.
[3:90] Ata qė nuk besojnė pas besimit, pastaj zhyten edhe mė thellė nė mosbesim, atyre pendimi nuk do tu pranohet; ata janė tė humburit e vėrtetė. Ata, tė cilėt pas besimit tė tyre u bėnė pabesimtarė, e pastaj e shtuan mosbesimin, atyre kurrsesi nuk du pranohet pendimi. Tė tillėt janė mu ata tė humburit. Ata tė cilėt bėhen mosbesimtarė, pasi kanė qenė besimtarė, dhe e shtojnė mosbesimin, atyre pendimi nuk u pranohet, dhe ata janė me tė vėrtetė tė humbur. Ata qė pasi patėn besuar, mohuan, - e pastj edhe shtuan mohimin e tyre, pendimi kurrsesi nuk do t’u pranohet; e ata, me tė vėrtetė, kanė humbur rrugėn.
[3:91] Ata qė nuk besojnė dhe vdesin si mosbesimtarė, njė tokė plot me ar nuk do tė pranohet nga asnjėri prej tyre, edhe sikur njė haraē i tillė tė ishte i mundur. Ata kanė vetėshkaktuar ndėshkim qė dhemb; nuk do tė kenė asnjė ndihmues. Ata qė nuk besuan dhe vdiqėn si mosbesimtarė, anjėrit prej tyre nuk do t’u pranohet ėr konpensim, qoftė edhe plotė faqen e dheut ari. Ata i pret dėnim dhėmshėm dhe pėr ta nuk ka ndihmėtarė. Ata, tė cilėt mohojnė dhe vdesin si mosbesimtarė, me siguri nuk do t’i pranohet asnjėrit pėr kompensim qoftė edhe e tėrė pasuria e kėsaj bote. Ata i pret dėnim i dhembshėm. Atyre askush nuk do tu ndihmojė. Ata qė janė mohues dhe vdesin mohues, me tė vėrtetė nuk do t’u pranohet as shpėrblesa e tyre, sikurse ajo tė ishte sa e tėrė toka e mbuluar me ar. Ata i pret dėnim i rėndė dhe pėr ta nuk ka ndihmėtarė.
[3:92] Nuk mund tė arrini drejtėsinė pa dhėnė bamirėsi nga gjėrat qė i doni. Ēfarėdo qė jep bamirėsi, Zoti ėshtė tėrėsisht i vetėdijshėm pėr tė. Kurrė nuk do tė arrini sinqeritetin e plotė me besim (as kėnaqėsinė e lumtur nė Xhennet) derisa tė mos e jepnimė tė dhėmbshmen (mė tė dashurėn) e pasurisė suaj. ēkado qė jepni (pėr Zotin), All-llahu atė e di. Nuk do tė arrini mirėsinė e plotė deri sa tė mos e ndani njė pjesė tė asaj qė e keni mė tė dashur; ju ēkado qoftė tė ndani, ani, All-llahu me siguri e di atė. Kurrsesi nuk do tė arrini mirėsinė e lartė, pėrderisa tė mos ndani njė pjesė nga ajo qė e doni. Por ēkado qė tė ndani, Perėndia e di ate.
[3:93] I gjithė ushqimi ishte dikur i lejueshėm pėr Fėmijėt e Izraelit, deri sa Izraeli i vuri ndalesa tė caktuara vetvetes para se tė zbriste Torah. Thuaj, "Silleni Torahn dhe lexonie, nėse jeni tė sinqertė." I tėrė ushqimi ishte i lejuar pėr bijtė e israilit, pėrveē atij qė Israili (Jakubi) para se tė s briste Tevrati, ia ndaloi vetvetės. Thuaju: “Sillne pra njė Tevrat dhe lexoni atė, nėse jeni tė vėrtetė (nė ēka thoni)? Tė gjitha ushqimet kanė qenė tė lejuara pėr izraelitėt, pėrveē atyre qė izraelitėt ia ndaluan vetvetes para se tė shpallej Tevrati. Thuaj: “Ma sillni Tevratin dhe lexone, nėse jeni tė sinqertė”. Tė gjitha ushqimet kanė qenė tė lejuara pėr bijt e Israilit, pėrveē asaj qė Israili ia ndaloi vetes para shpalljes sė Teuratit. Thuaj (o Muhammed!): “Silleni Teuratin dhe lexonie nėse flisni tė vėrtetėn!”
[3:94] Ata qė trillojnė ndalesa tė rreme pas kėsaj, dhe ia mveshin Zotit, janė vėrtetė shpirtligė. Ai qė edhe pas kėsaj shpif gėnjeshtra kundėr All-llahut, ata vėrtet janė mizorė. Kurse ata tė cilėt edhe pas asaj shfaqin gėnjeshtra pėr All-llahun, ata janė me tė vėrtetė mizorė. E kushdo qė shpif gėnjeshtra ndaj Perėndisė, pas kėtyre (argumenteve) ai ka kaluar nga e drejta nė tė shtrembėten.
[3:95] Thuaj, "Zoti e ka deklaruar tė vėrtetėn: Ta ndiqni fenė e Ibrahimit – monoteizmin. Ai nuk ishte idhujtar." Thuaj: “Alahu e tha tė vėrtetėn, pra ndiqne fenė e pastėr tė Ibrahimit, sepse ai nuk u ta konte idhujtarve. Thuaj: “All-llahu flet tė vėrtetėn! Prandaj pasone fenė e Ibrahimit, besimtarit tė vėrtetė, se ai nuk ka qenė politeist”. Thuaj (o Muhammed!): “Perėndia thotė tė vėrtetėn; dhe ndiqeni fenė e Ibrahimit, e cila ka qenė e pastėr. Ai s’ka qenė pagan”.
[3:96] Faltorja mė e rėndėsishme e ngritur pėr njerėzit ėshtė ajo nė Bekė;* fener i bekuar pėr tė gjithė njerėzit. Shtėpia (xhamia) e parė e ndėrtuar pėr njerėz, ėshtė ajo nė Bekė (Mekė), e dobishme udhėrrėfyese pėr mbarė njerėzimin. Tempulli i parė i ndėrtuar pėr njerėz ėshtė ai qė u ngrit nė Mekke, i bekuar dhe udhėrrėfyes i botėrave. Me tė vėrtetė, Faltorja e parė e ngritur pėr njerėz, ėshtė ajo nė Bekke (Mekke), e uruar dhe udhėrrėfyese e popujve.
[3:97] Nė tė ka shenja tė qarta: stacioni i Ibrahimit. Kushdo qė hyn nė tė duhet t’i jepet leje kalimi tė sigurt. Njerėzit ia kanė borxh Zotit qė tė zbatojnė Haxhin te kjo faltore, kur tė kenė mundėsi. Sa pėr ata qė nuk besojnė, Zotit nuk i nevojitet askush. Aty ka shenja tė qarta: vendi iIbrahimit, dhe kush hyn nė te, ai i sigurt, Pėr hirė tė All-llahut, vizita eshtėpisė (Qabes) ėsht obligim pėr atė qė ka mundėsi udhėtimi te ajo, e kush nuk e beson (ai nuk e viziton); All-llahu nuk ėshtė i nevojshėm pėr (ibadetin qė e bėjnė) njerėzit. Aty ka fakte tė qarta, ėshtė vendqėndrimi i Ibrahimit. Dhe kush hynte aty ishte i siguruar. Tė vizituarit e tempullit, pėr hir tė All-llahut, pėr atė qė ka mundėsi ta marrė kėtė udhė, ėshtė obligim, e kush nuk beson, - ani, All-llahu me siguri nuk ėshtė i varur prej askujt. Nė tė ka shenja (simbole tė dukshme, siē ėshtė) vendi i Ibrahimit (mekami Ibrahim). Kush hyn nė tė ėshtė i sigurt. Perėndia i ka obliguar njerėzit, ata qė kanė mundėsi t’i pėrballojnė rrugės, ta vizitojnė (haxhxhillėk) kėtė Faltore. E kush i mohon urdhėrat e Perėndisė (e dėmton veten). Se, me tė vėrtetė, Perėndia nuk ka nevojė pėr asgjė.
[3:98] Thuaj, "O ndjekės tė shkrimit, pse i refuzoni kėto shpallje tė Zotit, kur Zoti ėshtė dėshmitar i ēdo gjėje qė bėni?" Thuaj: “O ithtarė tė librit, pėrse i mohoni ajetet (argumentet) e All-llahut? E All-llahu mbikėqyr atė qė veproni. Thuaj: “O ithtarė tė Librit, pse i mohoni argumentet e All-llahut kur All-llahu ėshtė dėshmitar i tėrė asaj ēka punoni”? Thuaj (o Muhammed!): “O ithtarėt e Librit! – pse mohoni argumentet e Perėndisė, e Perėndia ėshtė dėshmitarė i ēdo gjėje qė punoni”.
[3:99] Thuaj, "O ndjekės tė shkrimit, pse i pengoni nga rruga e Zotit ata qė dėshirojnė tė besojnė, dhe kėrkoni ta shtrembėroni, edhe pse jeni dėshmitarė?" Zoti nuk ėshtė i pavetėdijshėm pėr ēfarėdo qė bėni. Thuaj: “O ithtarė tė librit, pėrse e pengoni atė qė besoni nga rruga e All-llahut, duke u angazhuar qė ta paraqitni atė tė shtrembėr, ndėrsa vetė ju, jeni dėshmues se ėshtė e vėrtetė! Veprimi juaj nuk mund t’i shmanget mbikėqyrjes sė All-llahut. Thuaj: “O ithtarė tė Librit, pse e largoni nga rruga e All-llahut atė qė beson, dhe pėrpiqeni t’ua shtrembėroni, kurse ju e dini se ėshtė e vėrtetė? All-llahu nuk ėshtė indiferent ndaj asaj qė punoni ju!” Thuaj: “O ithtarėt e Librit! Pse atė qė beson e prapėsoni nga rruga e Perėndisė, e ju e dini qė feja islame ėshtė fe e vėrtetė. Se Perėndia nuk ėshtė i pakujdesshėm ndaj veprave qė punoni ju.
[3:100] O ju qė besoni, nėse iu bindeni disave qė iu dha shkrimi, ata do t’ju kthejnė mbrapa, pas besimit, nė mosbesimtarė. O ju qė besuat, nė qoftė se ju i bindeni njė grupi tė atyre qė iu ėshtė dhėnė libri, ata, do t’ju kthejnė nė mosbesimtarė. O besimtarė, nėse i pėruleni ndokujt prej atyre tė cilėve u ėshtė dhėnė Libri, ata, pasi qė jeni bėrė besimtarė, do t’ju kthejnė nė mosbesimtarė. O besimtarė! Nėse u pėruleni njė grupi prej atyre qė u ėshtė dhėnė Libri, ata, pasi keni pranuar fenė e vėrtetė, juve u kthejnė nė mohues.
[3:101] Si mund tė mos besoni, kur kėto shpallje tė Zotit ju janė recituar, dhe i dėrguari i Tij ju ka ardhur? Kushdo qė lidhet te Zoti do tė udhėzohet nė rrugėn e drejtė. Si bėn tė mos besoni, kr juve janė duke iu lexuar (duke iu shpallur) ajetet e All-llahut dhe kur nė mesin tuaj gjendet i derguari i Tij? E kush i pėrmbahet fesė sė All-llahut, ai padyshim ėshtė i udhėzuar nė rrugėn e drejtė. E si mund tė mohoni kur juve u recitohen ajetet e All-llahut dhe nė mesin tuaj ėshtė Profeti i Tij? Dhe kush ėshtė i vendosur me All-llahun, ai ėshtė i udhėzuar nė rrugė tė drejtė. E si mund tė mohoni kur juve u lexohen versetet e Perėndisė dhe nė mesin tuaj ėshtė Pejgamberi i Tij?! E kush mbahet fortė me Perėndinė (Kur’anin), ai ėshtė i drejtuar nė udhė tė mbarė.
[3:102] O ju qė besoni, t’ia keni dronė Zotit si duhet t’i kihet, dhe mos vdisni ndryshe pėrveē si tė Nėnshtruar. O ju qė besuat, kinie frikė All-llahun me sinqeritet tė vėrtetė dhe mos vdisni, pos vetėm duke qenė muslimanė (besimtarė)! O besimtarė, frikėsohuni All-llahut me devotshmėri tė vėrtetė; Dhe assesi mos vdisni ndryshe, pėrveē si musliman! O besimtarė! – druajuni Perėndisė ashtu si duhet t’i druani dhe vdisni vetėm duke qenė muslimanė!
[3:103] Tė lidheni nė litarin e Zotit, tė gjithė ju, dhe mos u pėrēani. Kujtoni bekimet e Zotit mbi ju – ju ishit tė armiqėsuar dhe Ai jua pajtoi zemrat. Me mirėsinė e Tij, u bėtė vėllezėr. Ju ishit nė buzė tė greminės sė zjarrtė, dhe Ai ju shpėtoi prej saj. Zoti kėshtu jua shpjegon shpalljet e Tij, qė tė mund tė udhėzoheni. Dhe kapuni qė tė gjithė ju pėr litarin (fenė dhe Kur’anin) e All-llahut, e mos u pėrēani! Pėrkujtomie nimetin e All-llahut ndaj jush, kr ju (para se ta pranonit fenė islame) ishit tė armiqėsuar, e Ai bashkoi zemrat tuaja dhe ashtu me dhuntitė e Tij aguat tė jeni vėllezėr. Madje ishit nė buzė tė greminės sė Xhehennemit, e Ai ju shpėtoi prej tij. Po kėshtu All-llahu ua shqaron juve argumentet e veta qė ju tė gjeni tė vėrtetėn e lumtur. Tė gjithė sė bashku mbahuni fort pėr litar tė All-llahut dhe mos pėrēaheni! Pastaj pėrkujtone dhuntinė e All-llahut ndaj jush kur ishit tė armiqėsuar, e ai i bashkoi zemrat tuaja dhe ju me mėshirėn e tij u bėtė vėllezėr. Ishit buzė greminės sė zjarrit e ju shpėtoi prej tij. Ashtu All-llahu ua shpjegon argumentet e veta, ndoshta merrni tė mbarėn! Dhe tė gjithė ju mbahuni fortė pėr litarin e Perėndisė (Kur’anin) dhe mos u shpartalloni. Dhe kujtonie dhuntinė e Perėndisė (qė u ėshtė dhėnė) juve; kur ishit nė armiqėsi, e u japtoi zemrat tuaja e nė saje tė dhuntisė sė Tij u bėtė vėllezėr. Dhe ju ishit buzė greminės e skėterrės, ndėrsa Ai ju shpėtoi juve nga ajo. Kėshtu Perėndia ua shpjegon versetet e veta pėr t’u drjtuar ju nė udhėn e drejtė.
[3:104] Le tė jetė njė shoqėri nga ju qė ftoni nė ēka ėshtė e dobishme, pėrkrahni drejtėsinė, dhe ndaloni tė kėqijat. Kėta janė fituesit. Nga ju le tė jetė grup qė thėrret nė atė qė ėshtė e dobishme, urdhėron pėr punė tė mbara dhe ndalon nga e keqja. Tė tillėt janė ata tė shptuarit. Dhe le tė ketė nga ju tė atillė qė do tė thėrrasin nė tė mira dhe kėrkojnė tė bėhen punė tė mira dhe tė pengojnė nga veprat ekėqia. Ata do tė jenė tė shpėtuar. Le tė bėhet njė grup prej jush qė do tė thėrrasė nė tė mirė, e qė tė urdhėrojė vepra tė bukura e tė ndalojė prej tė shėmtuaravet! E, ata njerėz do tė jenė tė shpėtuar.
[3:105] Mos u bėni si ata qė u bėnė tė pėrēarė dhe grindavecė, pavarėsisht provave tė qarta qė iu dhanė atyre. Se ata kanė vetėshkaktuar ndėshkim tė tmerrshėm. E mos u bėni si ata qė u ndanė dhe u pėrēanė pasi u patėn zbritur argumentet. Ata do tė pėsojnė njė dėnim tė madh. Dhe mos bėheni sikur ata tė cilėt janė pėrēarė dhe konfrontuar pasi qė u kanė ardhur argumente tė qarta – ata i pret dėnim i madh. Mos u bėni si ata qė pasi qė u erdhėn argumentet e dukshme, u shpėrndanė dhe u distancuan nė mendime. E, pėr kėta do tė ketė dėnim tė madh, -
[3:106] Do tė vij dita kur disa fytyra do tė zdriten (me gėzim), derisa tė tjera fytyra do tė ngrysen (me trishtim). Sa pėr ata qė fytyrat iu ngrysen, do tė pyeten, "A nuk u bėtė mosbesimtarė pas besimit? Prandaj, vuanie ndėshkimin pėr mosbesimin tuaj." Nė ditėn kur ka fėtyra qė zbardhen dhe ka fytyra qė nxihen. E pėr sa u pėrket atyre fėtyrave qė janė nxirė u (thuhet): “A edhe pasbesimit tuaj u bėtė pabesimtarė? Vuanie pra, dėnimin pėr shkak se ishit qė nuk besojshit!” Atė ditė kur disa fytyra do tė zbardhen e disa do tė nxihen. Atyre, fytyrat e tė cilėve janė tė zeza, do t’u thuhet: “A u bėtė mosbesimtarė pasi qė ishit besimtarė? Shijone pra dėnimin pasi nuk besoni!” atė ditė (tė Kijametit) kur disa fytyra do tė zbardhen, e disa do tė nxihen. Atyre qė u nxihet fytyra u thuhet: “Pasi ishit besimtarė, pėrse u bėtė mohues? Prandaj, shijonie dėnimin pėr shkak se nuk besuat!”
[3:107] Sa pėr ata qė fytyrat iu zdriten, ata do tė kėnaqen nė mėshirėn e Zotit; ata qėndrojnė aty pėrgjithmonė. Ndėrsa atyre qė u janė zbardhur, ata janė nė mėshirėn (Xhennetin) e All-llahut dh aty janė pėrgjithmonė. Kurse ata, fytyrat e tė cilėve do tė jenė tė bardha, do tė jenė nė mėshirė tė All-llahut, ku do tė mbesin pėrgjithmonė. Kurse ato fytyra qė zbardhen e shkėlqejnė do tė jenė nė mėshirėn e Perėndisė, ku do tė qėndrojnė pėrgjithmonė;
[3:108] Kėto janė shpalljet e Zotit; po t’i recitojmė, sinqerisht. Zoti nuk dėshiron vėshtirėsi pėr njerėzit. Ja, kėto qė po t’i lexojmė ty janė argumentet e sakta tė All-llahut. E All-llahu nuk ėshtė ai qė e do padrejtsinė pėr njerėz. Ato janė argumente tė All-llahut qė po t’i rrėfejmė besnikėrisht. Dhe All-llahu nuk ia dėshiron tė keqen botės. Kėto janė versetet e Perėndisė, qė t’i lėxojmė ty me tė drejtė dhe se Perėndia nuk i dėshiron askujt padrejtėsi.
[3:109] E Zotit ėshtė ēdo gjė nė qiej dhe ēdo gjė nė tokė, dhe tė gjitha ēėshtjet drejtohen nga Zoti. Tė All-llahu jaė ē’ka nė qiej dhe ē’ka nė tokė dhe vetėm te All-llahu kthehen ēėshtjet. Tė All-llahut janė tė gjitha ē’ka nė qiej dhe nė tokė, edhe te All-llahu kthehen tė gjitha ēėshtjet. Tė Perėndisė janė tė gjitha ato qė gjenden nė qiej dhe nė Tokė, dhe te Perėndia do tė pėrfundojnė tė gjitha punėt.
[3:110] Ju jeni shoqėria mė e mirė qė ndonjėherė ėshtė ngritur mes njerėzish: ju pėrkrahni tė drejtėn dhe ndaloni tė kėqijat, dhe besoni nė Zotin. Sikur ndjekėsit e shkrimit tė besonin, do tė ishte mė mirė pėr ta. Disa prej tyre besojnė, por shumica e tyre janė shpirtligė. Je jeni populli mė i dobishėm, i ardhur pėr tė mirėn e njerėzve, tė urdhėroni pėr mirė, tė ndaloni nga veprat e kėqia dhe tė besoni nė All-llahun. E sikur ithtarėt e librit tė besonin drejt, do tė ishte shumė mė e mirė pėr ta. Disa prej tyre janė besimtarė, por shumica e tyre janė larg rrugės sė Zotit. Ju jeni populli mė i mirė se tė gjithė tė tjerėt qė janė paraqitur ndonjėherė. Kėrkoni tė bėhen vepra tė mira dhe pengoni nga tė pamirat dhe i besoni All-llahut. Dhe sikur ithtarėt e Librit tė besonin drejt, do tė ishte mė mirė pėr ata; Ka prej tyre edhe besimtarė, por shumica janė mbrapshtanė. Ju (besnikėt e Kur’anit) jeni njerėzit mė tė mirė nga i gjithė populli qė janė paraqitur ndonjėherė: dhe besoni Perėndinė, kėrkoni qė tė punohen vepra tė mira, e tė shmangen nga tė kėqijat. E, sikur ithtarėt e Librit tė besonin do tė ishte mė mirė pėr ta, ka prej tyre besimtarė tė vėrtetė, por shumica e tyre janė tė kėqinj.
[3:111] Ata nuk mund t’ju dėmtojnė, pėrtej fyerjes. Nėse ju luftojnė, ata do tė kthehen dhe tė ikin. Ata nuk mund tė fitojnė. Ata kurrsesi nuk mund t’ju sjellin ndonjė dėm jve, pėrveē ndonjė shqetėsimi, po edhe nė ju luftofshin, ata do tė zmbrapsen prej jush. Mandej ata nuk janė tė ndihuar. Ata nuk mund t’ju bėjnė asnjėfarė dėmi, vetėm se ju shqetėsojnė. Nėse ju sulmojnė shpejt do t’ua shihni shpinėn (do tė ikin), se nuk do tė jenė tė ndihmuar. Ata, pėrveē shqetėsimit, nuk mund t’ju dėmtojnė juve. Nėse ju luftojnė juve, ata do tė kthejnė thembrat dhe pastaj nuk do tė ndihmohen.
[3:112] Ata duhet poshtėruar kudo qė i ndeshni, nė mos e mbajtshin tė lidhur besėn e Zotit, si dhe besėlidhjet e tyre pėr paqe me ju. Ata kanė vetėshkaktuar zemėrim prej Zotit, dhe, si pasojė, ata i parashtrohen turpėrimit. Kjo ėshtė pėr shkak se ata refuzuan shpalljet e Zotit, dhe vranė profetėt padrejtėsisht. Kjo ėshtė pėr shkak tė mosbindjes dhe shkeljes sė tyre. Atyre (jehudive) u ėshtė vėnė njollė e nėnēmimit kudo qė tė gjenden, vetėm nėse kapen pėr litarin (fenė) e All-llahut dhe kthehen nė besėn e njerėzve (tė muslimanėve), ata kanė shkaktuar kundėr vetes pėrbuzje nga All-llahu, andaj atyre u ėshtė shtar shtypja e mjerimi. Kėtė pėr shkak se ata i mohonin argumentet e All-llahut, i mbytnin mizorisht pejgamberėt dhe pėr shkak se kundėrshtonin (udhėzimet e Zotit) dhe tejkalonin (ēdo normė njerėzore). Kudo qė tė gjenden, do tė jenė tė poshtėruar nėse nuk kapen pėr litari tė All-llahut dhe tė njerėzve, dhe do tė meritojnė hidhėrimin e All-llahut, dhe do t’i godas mjerimi, pėr shkak se i mohonin argumentet e All-llahut dhe i vrisnin profetėt pa fije tė fajit, dhe pėr shkak se kanė gabuar dhe silleshin armiqėsisht. Kudo qė gjenden ata janė tė kapluar nga poshtėrsia, pėrpos atyre qė janė mbėshtetur nė vargonin e Perėndisė e tė njerėzve; ata do tė meritojnė pezmin e Perėndisė dhe do t’i kaplojė mjerimi, pėr shkak se mohuan dokumentet e Perėndisė, e pa kurrfarė tė drejte, i mbytnin Pejgamberėt; nuk u pėrulėn dhe kaluan kufirin nė tė kėqija.
[3:113] Ata nuk janė tė gjithė tė njėjtė; mes ndjekėsve tė shkrimit, ka qė janė tė drejtė. Ata i recitojnė shpalljet e Zotit gjatė natės, dhe pėrulen. Ata (ithtarėt e librit) nuk janė tė njejtė. Nga ithtarėt e librit ka qė janė nė rrugė tė drejtė, gjatė natės lexojnė ajetet e All-llahut duke u lutur. Nuk janė tė gjithė njėlloj. Ka ithtarė tė denjė tė Librit tė cilėt tėrė natėn lexojnė ajetet e All-llahut dhe bėjnė sexhde; Ata nuk janė tė njėjtė. Disa nga ithtarėt e Librit janė nė tė drejtėn: nė orėt e natės lexojnė versetet e Librit tė Perėndisė dhe bėjnė namaz.
[3:114] Ata besojnė nė Zotin dhe Ditėn e Fundit, pėrkrahin tė drejtėn dhe ndalojnė tė keqen, dhe nxitojnė tė bėjnė punė tė drejta. Kėta janė tė drejtit. I besojnė All-llahut dhe sė ditės, kėshllojnė pėr tė mirė dhe largojnė nga tė dobishme, edhe ata janė prej tė mirėve. I besojnė All-llahut dhe botės tjetėr dhe kėrkojnė tė bėhen vepra tė mira dhe pengojnė nga veprat e kėqia, dhe shpejtojnė tė bėjnė mirėsi, eh, ata pra janė tė mirė. Ata besojnė Perėndinė dhe Ditėn e Kijametit dhe insistojnė pėr vepra tė mira, e tė pengohen nga ato tė shėmtuarat dhe prijnė kah e mira. Kėta janė ndėr tė mirėt.
[3:115] Ēfarėdo tė mire qė bėjnė nuk do tė mbetet pa shpėrblyer. Zoti ėshtė tėrėsisht i vetėdijshėm pėr tė drejtit. E ēfarėdo tė mire qė bėjnė, ajo nuk u mohohet. All-llahu i di shumė mirė tė devotshmit. Ēfarėdo qė tė bėjnė, ajo nuk do t’u mohohet. All-llahu i di mirė tė devotshmit. Ēfarėdo tė mire qė punoni nuk do t’ju mohohet (pėr atė do tė shpėrbleheni). Perėndia i di mirė ata qė ruhen nga tė kėqijat.
[3:116] Ata qė nuk besuan nuk mund tė ndihmohen nga paratė e tyre ose fėmijėt e tyre kundėr Zotit. Kanė vetėshkaktuar Ferr, ku qėndrojnė pėrgjithmonė. S’ka dyshim se atyre qė nuk besuan, nuk do t’u bėjnė dobi ndaj (dėnimit tė) All-llahut as pasuria e as fėmijėt e tyre. Ata janė banues tė zjarrit dhe aty janė pėrgjithmonė. Atyre qė nuk besojnė nuk do t’u bėjnė dobi te All-llahu as pasuritė e tyre as fėmijėt e tyre; Ata do tė jenė banorė tė zjarrit dhe aty do tė mbesin pėrgjithmonė. Ata qė nuk besojnė, nuk do t’i mbrojė nga dėnimi i Perėndisė as pasuria e tyre e as fėmijėt e tyre, asgjė. Ata jėn banorėt e skėterrės ku do tė qėndrojnė pėrgjithmonė.
[3:117] Shembulli i arritjeve tė tyre nė kėtė jetė ėshtė si njė erė e fortė qė godet  tė mbjellat e njerėzve qė i kanė bėrė keq vetes, dhe i fshinė. Zoti nuk u bėri keq; janė ata qė i bėnė keq vetvetes. Shembulli i asaj qė ata e japin nė kėtė jetė (pėr t’u lavdėruar e pėr e pėrmendur) ėshtė si i njė erė me breshėr qė godet dhe shkatėrron tė mbjellat e njė populli qė e ka lėshuar rrugėn nė dėm tė vetes. All-llahu nuk u bėri zullum atyre, por ata ishin qė i benė tė padrejtė vetes sė vet. Shembulli i atyre qė japin sa janė gjallė nė kėtė otė i ngjan farės sė mbjellė nga ata tė cilėt kanė gabuar ndaj vetes, tė cilėn e goditė era e ftohtė si akulli dhe e zhdukė. Ata nuk i dėmton All-llahu, por e dėmtojnė vetveten. Ate, qė japin ata (mohuesit) nė jetėn e kėsaj bote, i pėrngjanė frymės sė akulltė, e cila goditė tė lashtat e ndonjė populli qė i kanė bėrė dėm vetes (me mėkate), e ua zhdukė tė lashtat. Perėndia nuk u ka bėrė dėm atyre, por ata i kanė bėrė dėm vetes.
[3:118] O ju qė besoni, mos i zini shokė tė jashtmit qė nuk pushojnė duke jua dashur tė keqen. Madje dėshirojnė t’ju shohin duke vuajtur. Urrejtje rrjedh nga gojėt e tyre dhe ēka fshehin nė gjokset e tyre ėshtė edhe mė e keqe. Ne kėshtu sqarojmė shpalljet pėr ju, nėse kuptoni. O ju qė besuat, mos i zini pėr miq tė ngushtė tė tjerėt jashtė mesit tuaj, ata nuk pushojnė sė bepruari nė dėm tuajin, u dėshirojnė ēka u mundon juve. Urrejta kundėr jush duket nga gojėt e tyre, por ajo qė fshehin nė tyre, ėshtė edhe mė e madhe. Ne pra, u kemi sqaruar faktet nėse ju i kuptoni. O besimtarė, pėr miq tė sinqert mos merrni tė tjerė jasht mesit tuaj! Tė tjerėt ua dėshirojnė shkatėrrimin, mezi presin qė tė hidheni nė mundime. Ata me gojėt e tyre shprehin urrejtje, por ajo ēka e fshehin nė krahėror ėshtė shumė mė e madhe. Ne ua kemi sqaruar argumentet nėse keni mendjen. O besimtarė! Mos zgjidhni pėr miq nė mesin e tė tjerėve, tė cilėt nuk ngurrojnė qė t’ju bėjnė dėm. Ata dėshirojnė dėmin tuaj. Urrejtja ėshtė shfaqur prej gojės sė tyre, e atė qė e fshehin nė zemrėn e tyre, ėshtė edhe mė e madhe. Na, ju shpjeguam versetet (ajetet), nėse mendoni ju.
[3:119] Ja, ju po i doni, pėrderisa ata nuk ju duan, dhe ju besoni nė tė gjithė shkrimin. Kur ju takojnė juve ata thonė, "Ne besojmė," por sapo tė largohen, i kafshojnė gishtat nga mllefi ndaj jush. Thuaj, "Vdisni nė mllefin tuaj." Zoti ėshtė tėrėsisht i vetėdijshėm pėr mendimet mė tė thella. Ja, ju (muslimanė) jeni qė i doni ata, e ata nuk u duanjuve. Madje ju i besoni librat nė tėrėsi (tė gjitha shpalljet), e kur u takojnė thonė:” Ne kemi besuar!” e kur veēohen, ata mllefi kundėr grisin majet e gishtrinjve. Thuaju: “Vdisni me atė mllef tuajin!” All-llahu i di shumė mirė se ēka mbajnė (tė fshehtat) zemrat e tyre. Qe, ju jeni ata qė i doni, por ata nuk u duan juve, dhe ju u besoni tė tėra librave, e ata kur ju takojnė thonė “besojmė”, por sapo gjenden vetėm, nga zemrimi me ju, kafshojnė gishtrinjtė. Thuaju: “Plasni nga hidhėrimi!” All-llahu me tė vėrtetė e di mirė ēka ka nė krahėror. Ju jeni asi njerėzish qė i doni ata, por ata nuk ju duan juve! Dhe ju u besoni tė gjitha libravet. Kur ata ju takojnė juve, thonė: “Na besojmė”, e kur tė mbeten vetėm, nga pezmatimi ndaj jush, ata i kafshojnė majet e gishtave me dhėmbė. Thuaju: “Vdisni me pezmatimin tuaj. Se Perėndia me tė vėrtetė di ē’keni nė zemrat tuaja”.
[3:120] Kur diēka e mirė ju vjen juve ata dėshpėrohen, dhe kur diēka e keqe ju ndodh juve ata gėzohen. Nėse duroni me kėmbėngulėsi, dhe vazhdoni tė drejtėn, kurthet e tyre nuk do t’ju dėmtojnė. Zoti ėshtė tėrėsisht i vetėdijshėm pėr ēdo gjė qė bėjnė. Nėse ju pėrjetoni ndonjė tė mirė, ata i dėshpron ajo, e nėse u godet ndonjė e keqe, ata gėzohen pėr atė. Po, nė qoftė se ju bėhi tė durueshėm dhe ruheni (mėkateve), dinakėria e tyre nuk do tė t’u dėmtojė aspak. Ėshtė e sigurt se All-llahu e ka nė dorė atė qė punojnė ata. Nėse ju bie ndonjė mirėsi, ata i dėshpron ajo, por nėse ju godit ndonjė e papritur, ajo i gėzon ata. Ndėrkaq, nėse duroni dhe ruheni, dredhitė e tyre nuk ju dėmtojnė aspak, e All-llahu e di mirė se ēka punojnė ata. Nėse juve u vjen ndonjė e mirė, at ai brengosė ajo, e nėse juve u gjen ndonjė e keqe, ata gėzohen pėr atė. Nėse ju duroni dhe ruheni nga mėkatet, dhelpėritė e tyre nuk mund tė ju dėmtojnė asgjė. Se Perėndia ngėrthen (nė dijeninė e Tij) ēdo gjė qė punojnė ata.
[3:121] Kujtohu qė ti (Muhamed) ishe mes njerėzve tuaj kur dole t’ua caktosh besimtarėve pozitat e tyre pėr betejė. Zoti ėshtė Dėgjues, i Gjithėdijshėm. Pėrkujto (O i dėrguar) kur dole nga familja jote qė t’ua pėrcaktosh besimtarėve vendet pėr luftė, e All-llahut ėshtė qė dėgjon (fjalėt) dhe qė kupton (qėllimet). Dhe kur ti nxitove para familjes tėnde, qė t’u caktosh besimtarėve pritat pėr betejė, All-llahu dėgjon dhe di shumė Kujtoje (o Muhammed!) atė mėngjes kur dole nga shtėpia jote pėr t’u caktuar besimtarėvet pozitat luftarake, - Perėndia dėgjon dhe di ēdo gjė, -
[3:122] Dy grupe mes jush gati dėshtuan, por Zoti ishte Zotėruesi i tyre. Nė Zotin besimtarėt duhet tė kenė besim. Kur dy grupe prej jush gati u treguan tė dobėta, po All-llahu ishte qė u ndihmoi atyre (qė tė mos largoheshin), andaj besimtarėt le t’i mbėshteten vetėm All-llahut. Kur dy grupe tuajat deshtėn tė tėrhiqen, All-llahu i forcoi. Prandaj besimtarėt le tė mbėshtetėn te All-llahu! kur dy grupe nga ju menduan tė kthehen prej frikės, Perėndia ėshtė ndihmėtar i tyre (e nuk ka nevojė tė kthehen). Andaj besimtarėt le tė mbėshteten vetėm te Perėndia!
[3:123] Zoti ju dhuroi fitore nė Bedr, pavarėsisht nga dobėsia juaj. Prandaj, t’ia keni dronė Zotit, si mirėnjohje. All-llahu u ndihmoi juve nė Bedr kur ju ishit pak nė numėr, e pėr tė qenė mirėnjohės, keni frikė nga Zoti. All-llahu ju ka ndihmuar edhe nė Bedėr, kur ishit tė pafuqishėm – prandaj frikėsohuni All-llahut qė tė jeni mirėnjohės. Perėndia u ka ndihmuar nė Bedėr, duke qenė ju tė pafuqishėm – andaj druajuni Perėndisė, pėr tė qenė falenderues, -
[3:124] Ti ju the besimtarėve, "A nuk mjafton qė Zotėruesi juaj ju pėrkrahė me tre mijė engjėj, tė zbritur?" Kur ti u thoshe besimtarėve: “A nuk ėshtė mjaft pėr ju qė Zoti juaj t’ju vazhdojė ndihmėn me tre mijė engjėjt e zbritur?” Kur u pate thėnė besimtarėve: “A nuk u mjaftonte qe Zoti juaj ju dėrgon nė ndihmė tre mijė engjuj”? kujtoje (o Muhammed!) atė kohė kur u thoshe besimtarėvet: “A nuk ju mjafton ndihma e Zotit tuaj me tremijė engjėj tė dėrguar?”
[3:125] Me tė vėrtetė, nėse duroni me kėmbėngulėsi dhe vazhdoni tė jeni tė drejtė, pastaj ata ju sulmojnė papritmas, Zotėruesi juaj do t’ju pėrkrahė me pesė mijė* engjėj, tė ushtruar mirė. Po, nėse jeni tė qėndrushėm e tė matur, e ata (armiqtė) t’ju vinė tash nė kėtė momoent, Zoti juaj ua vazhdon juve ndihmėn me pesė mijė engjėjve tė ushtruar (pėr luftė) ose tė shėnuar. Po, si jo! Nėsejeni tė qėndrueshėm dhe tė devotshėm, dhe nėse ata ju sulmojnė menjėherė, Zoti juaj do t’ju dėrgojė nė ndihmė pesė mijė engjuj, tė gjithė tė shenjuar”. Po! Po! (Ju mjaftojnė). Nėse ata ju sulmojnė, bėhuni tė durueshėm dhe tė dėgjueshėm dhe Zoti juaj menjėherė do t’ju dėrgojė nė ndihmė pesė mijė engjėj, tė shėnuar me shenj tė dalluar.
[3:126] Zoti kėshtu ju njofton, pėr t’ju dhėnė lajme tė mira, dhe t’jua bindė zemrėn. Fitorja vjen veē prej Zotit, tė Plotfuqishmit, Mė tė Menēurit. E atė (ndihmė) All-llahu nuk e bėripėr tjetėr por vetėm pėr t’ju gėzuar dhe me tė tė qetėsojė zemrat tuaja, pėrndrushe ndihma vjen vetėm prej All-llahut, ngadhėnjyesit, tė urtit. Kėtė All-llahu e bėri qė t’ju gėzojė dhe me kėtė t’ju qetėsojė zemrat tuaja – por fitorja vjen vetėm nga All-llahu, i forti dhe i urti. Perėndia e bėri kėtė pėr t’ju sihariquar juve dhe pėr t’jua qetėsuar zemrat. Se fitorja (ndihma) ėshtė vetėm nga Perėndia i Plotėfuqishėm dhe i Gjithėdijshėm,
[3:127] Ai kėshtu qėron disa mosbesimtarė, ose i neutralizon; ata gjithmonė pėrfundojnė humbės. (u ndihmoi) Qė ta kėpusė njė grup nga ata qė nuk besuan (duke i mbytur a zėnė rovėr), ose pėr t’i demoralizuar dhe ashtu tė kthehen tė dėshpruar. Qė ta shkėpusė njė grup nga mosbesimtarėt ose t’i demoralizojė e tė kthehen shpresėhumbur. qė njė turmė mohuesish t’i shkatėrrojė apo t’i turpėrojė e tė kthehen ata tė humbur.
[3:128] Nuk varet prej teje; Ai mund t’i shpengojė, ose Ai mund t’i ndėshkojė pėr shkeljet e tyre. Ty nuk tė takon asgjė rreth ēėshtjes se a do t’u pranojė Ai pendimin apo do t’i dėnojė ata, nė tė vėrtetė ata janė zullumqarė. Nuk varet nga ti a do ta pranojė Ai pendimin e tyre apo do t’i dėnojė, sepse ata janė pėrnjėmend kriminelė. Ty (o Muhammed!) nuk tė pėrket asgjė (lidhur me kėtė ēėshtje), se a do t’ua pranojė Ai (Perėndia) pendimin e atyre apo do t’i dėnojė, se ata me tė vėrtetė janė zullumqarė.
[3:129] E Zotit ėshtė ēdo gjė nė qiej dhe tokė. Ai fal kėdo qė Ai do, dhe ndėshkon kėdo qė Ai do. Zoti ėshtė Falės, i Mėshirshmi. Vetėm e All-llahut ėshtė gjithē’ka nė qiej e nė tokė, Ai i fal atij qė do dhe Ai dėnon atė qė do. All-llahu ėshtė mėkatfalės, mėshirues. Dhe tė All-llahut janė ēka ka nė qiej dhe ēka ka nė tokė! Ai fal kė tė dojė, dhe e dėnon kė tė dojė, All-llahu fal dhe ėshtė mėshirėplotė. Tė Perėndisė janė gjithė ato ēka gjenden nė qiej dhe nė Tokė! Ai falė kend tė doje dhe e mundon kend tė dojė. Se, Perėndia ėshtė falės e mėshirues.
[3:130] O ju qė besoni, tė mos jepni me fajde, tė shtuar mbi e pėr mbi. Kini dronė Zotit, qė tė mund t’ia dilni. O ju tė clėt besuat, mos e hani kamaatėn qė po e shumė fishoni dhe kini frikė (dėnimin e) All-llahut ashtu qė tė gjeni shpėtim. O besimtarė, mos hani kamatėn e shumėfishuar dhe frikėsohuni All-llahut, ndoshta do tė shpėtoni, O besimtarė! – mos pranoni kamatė tė shumėfishtė mbi kamatė! Kinie frikė Perėndinė, pėr tė shpėtuar; -
[3:131] Ruajuni zjarrit qė pret mosbesimtarėt. Dhe ruajuni zjarrit qė ėshtė pėrgaditur pėr pabesimtarėt. Dhe ruajuni nga zjarri qė ėshtė pėrgatitur pėr mosbesimtarėt, druajuni zjarrit, i cili ėshtė pėrgatitur pėr mohuesit!
[3:132] T’i bindeni Zotit dhe tė dėrguarit, qė tė arrini mėshirė. E bindjuni All-llahut dhe tė dėrguarit, ashtu qėtė mėshiroheni. Dhe pėruluni All-llahut dhe Profetit! Ndoshta do tė jeni tė mėshiruar, Pėruluni Perėndisė dhe Profetit, pėr tė shpresuar mėshirėn.
[3:133] Duhet tė garoni me nxitim drejt faljes nga Zotėruesi juaj dhe njė Parajse gjerėsia e tė cilės rrethon qiejt dhe tokėn; i pret tė drejtit, Dhe ngutuni (me punė qė meritoni) nė falje mėkatesh nga Zoti juaj dhe pėr nė njė Xhennet, gjerėsia e tė cilit ėshtė si gjerėsia e qiejve dhe e tokės, i pėrgatitur pėr tė devotshmit. Dhe shpejtoni pėr tė kėrkuar falje nga Zoti juaj dhe pėr nė xhennet, gjerėsi e tė cilit kapė qiejt dhe tokėn, e ėshtė pėrgatitur pėr tė devotshmit, Nxitoni kah falja e mėkateve nga Zoti juaj dhe xhenneti, hapėsira e tė cilit ėshtė sa qielli e Toka; i cilit ėshtė pėrgatitur pėr ata qė i ruhen Perėndisė (duke punuar vepra tė mira).
[3:134] qė japin bamirėsi nė kohė tė mira, si dhe nė kohė tė vėshtira. Ata janė qė e frenojnė mllefin, dhe i falin njerėzit. Zoti i do bamirėsit. Tė cilėt japin kur janė shlirė edhe kur janė nė vėshtirėsi dhe qė e frenojnė mllefin, qė u falin (keqen) njerėzve, e All-llahu i do bamirėsit. Tė cilėt japin lėmoshė, edhe kur kanė edhe kur janė nė skamje, tė cilėt e mposhtin hidhėrimin dhe i falin njerėzit. Edhe All-llahu i don punėmirėt, tė cilėt japin lėmoshė kur janė nė lumturi edhe kur janė nė vėshtirėsi, qė fshehin zemėrimin, e ua falin fajet njerėzve. Se Perėndia i don bamirėsit, -
[3:135] Nėse bėjnė mėkat ose i bėjnė keq vetes, ata pėrkujtojnė Zotin dhe kėrkojnė falje pėr mėkatet e tyre – e kush i falė mėkatet pėrveē Zotit – dhe ata nuk vazhdojnė nė mėkate, me vetėdije. Edhe ata tė clėt kur bėjnė ndonjė (mėkat) tė shėmtuar ose i bėjnė zullum vetės sė tyre, e pėrmendin All-llahun dhe kėrkojnė falje pėr mėkatet e tyre - e kushi i falė mėkatet pėrveē All-llahut? - dhe qė duke ditur, nuk vazhdojnė nė ata qė kanė punuar (nė tė keqen). Edhe ata tė cilėt, kur bėjnė paudhėsi ose bėjnė gabim ndaj vetvetes, e kujtojnė All-llahun dhe kėrkojnė falje pėr mėkatet e tyre – kush i fal mėkatet pėrveē All-llahut? – dhe tė cilėt nuk vazhdojnė nė atė ēka kanė bėrė (tė gabojnė) me vetėdije. dhe ata, qė kur bėjnė vepra tė turpshme ose i bėjnė dėm vetes, e kujtojnė Perėndinė – dhe kėrkojnė falje pėr mėkatet e tyre. E kush falė mėkatet pėrveē Perėndisė? – Ata nuk ngulmojnė nė atė qė kanė punuar, e ata e dinė kėtė.
[3:136] Shpėrblimi i tyre ėshtė falje prej Zotėruesit tė tyre, dhe kopshte me prroje qė rrjedhin; ata qėndrojnė aty pėrgjithmonė. Sa shpėrblim i bekuar pėr punėtorėt! Shpėrblimii tė tillėve ėshtė falja nga Zoti i tyre dhe Xhennetet nėpėr tė cilėt rrjedhin lumenj e aty do rrijnė pėrgjithmonė. a i mirė ėshtė shpėrblimi i atyre qė punojnė. Ata janė qė si shpėrblim kanė faljen nga Zoti i tyre edhe xhennete, nėpėr tė cilėt do tė kalojnė lumenj, e aty do tė mbesin pėrgjithmonė. Sa shpėrblim i mirė pėr ata qė punojnė! Shpėrblimi i tyre ėshtė falja madhėshtore (e mėkateve) nga ana e Zotit tė tyre dhe xhennetet nėpėr tė cilėt rrjedhin lumenjt! E nė to do tė qėndrojnė pėrherė. Sa shpėrblim i bukur ėshtė ky, pėr ata qė punojnė vepra tė bukura!
[3:137] Janė vėnė precedentė pėr ju nė tė kaluarėn; Enduni nėpėr tokė dhe vėreni pasojat pėr pabesimtarėt. Pėrpara jush kanė kaluar ppopujt ndaj tė cilėve janė zbatuar ligjet, ndaj, udhtoni nėpėr tokė dhe shikoni si qe pėrfundimi i atyre qė pėrgenjeshtruan. Edhe pėrpara jush kanė kaluar popuj e ligje, por ecni nėpėr botė dhe veneroni ēfarė pėrfundimi kanė pasur pėrgėnjeshtarėt, Para jush kanė kaluar (shumė popuj) e ligje. Udhėtoni nėpėr botė dhe shihni si ka qenė fundi i atyre qė i kanė pėrgėnjeshtruar profetėt.
[3:138] Kjo ėshtė deklaratė pėr njerėzit, dhe udhėzim dhe ndriēim pėr tė drejtit. Ky (Kur’ani) ėshtė sqarim pėr njerėzit, ėshtė dhėzim dhe kėshillė pėr tė devotshmit. Ky ėshtė sqarimi pėr tėrė njerėzit dhe udhėrrėfim e kėshillė pėr tė devotshmit. Kėto lajme e shpjegime janė kėshilla, udhėrrėfyese pėr njerėzit besimtarė.
[3:139] Tė mos luhateni, e as tė brengoseni, se jeni fituesit pėrfundimtar, nėse jeni besimtarė. E mos u dobėsoni (fizikisht dhe mos u dėshproni (shpirtėrisht) derisa ju jeni mė tė lartit, po qe se jeni besimtarė tė sinqert. Dhe mos ligshtoheni e as mos u pikėlloni. Ju jeni mė tė lartit nėse jeni besimtarė. Mos tregoni ligėsi dhe mos u pikėlloni! Se ju gjithsesi jeni mė tė lartė, nėse jeni besimtarė tė vėrtetė.
[3:140] Nėse pėrjetoni vėshtirėsi, armiku gjithashtu vuan vėshtirėsi tė njėjtė. Ne i ndėrrojmė ditėt e fitores dhe disfatės mes njerėzve. Zoti kėshtu i shquan besimtarėt e vėrtetė, dhe bekon disa prej jush dėshmorė. Zotit nuk i pėlqen padrejtėsia. Nė qoftė se juve u preku ēka u dhemb (nė Uhud). edhe atė popull (armikun) e pat prekur dhembje si kjo e juaja (nė Bedr. Ne, kėto ditė i ndrrojmė (u japim nė pėrdorim) mes njerėzve pėr t’u ditur te All-llahu ata qė besuan dhe pėr t’i zgjedhur disa prej jush pėr dėshmorė (ose dėshmues). All-llahu nuk i do zullumqarėt. Nėse ju bėhet ndonjė varrė, ani, se tėrė popullin e ka goditur varrė e tillė. Ditėt e atilla i ndėrrojmė ndėrmjet njerėzve, pėr t’i dalluar All-llahu ata qė besojnė dhe tė zgjedhė prej jush disa heronj. All-llahu nuk i don mizorėt, Nėse ju ka goditur juve ndonjė plagė edhe popullin (armik) e kanė goditur aso plagė. Ato ditė Na i ndėrrojmė midis njerėzve (me triumf dhe disfatė) pėr t’i dalluar besimtarėt e durueshėm dhe pėr t’i bėrė disa nga ju dėshmorė. Se Perėndia nuk i donė zullumqarėt, -
[3:141] Zoti kėshtu kalit ata qė besojnė dhe poshtėron mosbesimtarėt. Dhe qė All-llahu t’i pastrojė besimtarėt, ndėrsa gradualisht t’i shkatėrrojė mosbesimtarėt. Qė t’i pastrojė All-llahu besimtarėt dhe t’i shkatėrrojė mosbesimtarėt. e kėshtu, Perėndia i dlirė (prej mėkatesh) besimtarėt, e pėr t’i zhdukė mohuesit.
[3:142] A prisni tė hyni nė Parajsė pa i klasifikuar Zoti ata mes jush qė pėrpiqen, dhe pa i klasifikuar ata qė janė tė durueshėm? A mos menduat ju se do tė hyni nė Xhennet e All-llahu pa i ditur (pa u vėrtetua nė praktikėse prej jush kanė luftuar, dhe pa u ditur cilėt prej jush ishin tė durueshėm. A po mendoni se do tė hyni nė xhennet e All-llahu tė mos e dijė se cilėt prej jush kanė bėrė luftė dhe janė tė durueshėm? A mendoni se do tė hyni nė xhennet e Perėndia tė mos u tregojė juve pėr ata qė kanė luftuar dhe pėr ata qė kanė duruar.
[3:143] Ju dikur e dėshironit vdekjen para se tė ballafaqoheshit me tė. Tani i jeni pėrballė, mu para syve tuaj. Ju ishit ata qė dėshironit vdekjen para se tė ballafaqoheshit me te. Ja pra, atė e patė dhe e shikuat me sytė tuaj. Por ju patėt dėshiruar vdekjen pėrpara se tė ballafaqoheni me tė, ja, e keni parė me sytė tuaj. E ju e dėshiruat vdekjen para se tė ballafaqoheshi me te; qe pra, ju e patė ate, duke qenė vėshtruesit e saj.
[3:144] Muhamedi nuk ishte asgjė mė shumė se i dėrguar si tė dėrguarit para tij. Po tė vdesė ose tė vritet, a do tė ktheheshit prapa? Kushdo qė kthehet prapa, nuk e dėmton Zotin aspak. Zoti shpėrblen ata qė janė mirėnjohės. Muhammedi nuk ėshtė tjetėr vetėm se i dėrguar. Edhe pėrpara tij pati tė dėrguar (qė vdiqėn ose u vranė). E nėse ai vdes ose mbytet, a do tė ktheheshit ju prapa (nga feja ose lufta)? E kushdo qė kthehet prapa, ai nuk i bėn dėm All-llahut aspak, kurse All-llahu Ne do t’i shpėrblejė mirėnjohėsit. Muhammedi ėshtė vetėm profet. Edhe pėrpara tij ka pasur profetė. Sikur tė vdiste ai apo vritej, a do tė ktheheshit gjurmėve tė juaja? Kush kthehet gjurmėve tė veta nuk i bėn asgjė dėm All-llahut, e All-llahu do t’i shpėrblejė mirėnjohėsit. Muhammedi ėshtė vetėm Profet. Por, edhe para tij ka pasur pejgamberė. E, nėse ai vdes ose vritet, a mos do tė ktheheni ju prapa? Kushdo qė kthehet prapa (nė fe tė gabuar) nuk i bėnė kurrfarė dėmi Perėndisė. Se, Perėndia do t’i shpėrblejė falenderuesit.
[3:145] Askush nuk vdes pėrveē me lejen e Zotit, nė njė kohė tė paracaktuar. Kushdo qė kėrkon kotėsitė e kėsaj bote, ne ia japim, dhe kushdo qė kėrkon shpėrblimet e Pėrjetėsisė, ne e bekojmė me to. Ne shpėrblejmė ata qė janė mirėnjohės. Askuh nuk vdes pa vullnetin dhe lejen e All-llahut. Ai ėshtė shėnim i afatit tė caktuar. E kush e dėshiron shpėrblimin e kėsaj bote, Ne atij ia japim, e kush e dėshiron shpėrblimin e botes tjetėr, edhe atij do t’ia japim atė, kurse mirėnjohėsit Ne do t’i shpėrblejmė. Asnjė nuk vdes pa vullnetin e All-llahut nė momentin e caktuar. Kush dėshiron shpėrblim nė kėtė botė do t’ia japim, por edhe kush dėshiron shpėrblim nė botėn tjetėr do t’ia japim dhe, nuk ka dyshim, mirėnjohėsit do t’i shpėrblejmė. Ēdo gjallesė vdes vetėm me vendimin e Perėndisė, nė kohė tė caktuar. Kush dėshiron mirėsitė e kėsaj bote, Na ia japim, e kush dėshiron shpėrblimin e botės tjetėr na ia japim, dhe me siguri i shpėrblejmė falenderuesit.
[3:146] Sa profetė patėn njerėz tė devotshėm bashkė me ta tė luftonin, pa u tundur kurrė nėn presion nė rrugėn e Zotit, e as nuk ngurruan ose tė dekurajohen. Zoti i do durimtarėt. E sa pejgamberė pati qėsė bashku me tė luftuan turma tė mėdha besimtarėsh dhe pėr atė qė i goditi nė rrugėn e All-llahut, ata nuk u dobėsuan dhe nuk u pėrulėn. All-llahu i do durimtarėt. Sa e sa profetė ka pasur bashkė me tė cilėt kanė luftuar shumė besimtarė tė sinqertė dhe nuk janė fshehur nga tė papriturat qė i godisnin nė rrugė tė All-llahut, dhe nuk janė dobėsuar e as qė janė dorėzuar. Edhe All-llahu i don durimtarėt. Sa e sa pejgamberė bashkė me shumė besimtarė tė vėrtetė luftuan, e megjithatė nuk u pėrkulėn pėr ato qė u goditėn nė rrugėn e Perėndisė, as nuk u demoralizuan as nuk u dobėsuan. Perėndia i don durimtarėt
[3:147] Shprehja e vetme e tyre ishte, "Zotėruesi ynė, falna mėkatet, dhe shkeljet tona, pėrforcona kėmbėt, dhe dhurona fitore mbi mosbesimtarėt." Fjala e tyre nuk ishte jetėr pos vetėm: “Zoti ynė, na i falė mėkatet tona dhe lėshimet nė punėt tna dhe na forco nė vendet tona (nė luftė), nduhmona kundėr popullit jobesimtar!” Ata nuk kishin tjetėr fjalė, vetėm thoshin: “O Zoti ynė, na fal gabimet tona dhe lėshimet nė ēėshtjet tona, dhe forcona kėmbėt tona, dhe ndihmona kundėr popullit mosbesimtar”! dhe vetėm thonin: “O Zoti ynė! Falna mėkatet tona dhe teprimin nė punėn tonė, forcona kėmbėt tona dhe ndihmona kundėr popullit jobesimtar!”
[3:148] Rrjedhimisht, Zoti ua dhuroi shpėrblimet e kėsaj bote, dhe shpėrblimet mė tė mira tė Pėrjetėsisė. Zoti i do punėmirėt. Ndaj All-llahuua u dha atyre shpėrblimin e kėsaj bote dhe shpėrbllimin mė tė mirė tė botės tjetėr; All-llahu i do punė mirėt. Dhe All-llahu ua dha shpėrblimin nė kėtė botė, dhe shpėrblimin mė tė mirė nė botėn tjetėr. All-llahu i donė punėmirėt. Dhe Perėndia ua dhuroi atyre shpėrblimin e kėsaj bote dhe shpėrblimin edhe mė tė madh nė jetėn tjetėr. Se, Perėndia i don bamirėsit.
[3:149] O ju qė besoni, nėse ju bindeni atyre qė nuk besojnė, do tė ju kthejnė prapa, pastaj pėrfundoni tė dėshtuar. O besimtarė, nėse u nėnshtroheni jobesimtarėve, ata ju kthejnė prapa aty ku ishit (nė kufėr) dhe atherė do tė jeni tė humbur. O besimtarė, nėse u nėnshtroheni atyre qė nuk besojnė do t’ju kthejnė gjurmėve tuaja dhe do tė jeni tė humbur. O besimtarė! Nėse u pėruleni mohuesve, ata do t’ju kthejnė juve prapa (nė tė pa fe), e ju do tė jeni tė dėmtuar, -
[3:150] Vetėm Zoti ėshtė Zotėrues dhe Sundues i juaji, dhe Ai ėshtė pėrkrahėsi mė i mirė. Sepse vetėm All-llahu ėshtė ndihmėtar i juaji dhe Ai ėshtė mė imiri ndihmės. Se vetėm All-llahu ėshtė mbrojtės i juaj dhe ai ėshtė ndihmėsi mė i mirė. por, Perėndia ėshtė Zoti juaj dhe Ai ėshtė ndihmėtari mė i mirė
[3:151] Ne do tė hedhim tmerr nė zemrat e atyre qė nuk besuan, pasi qė ata ngrenė pos Zotit idhuj tė pafuqi. Fati i tyre ėshtė nė Ferr; Sa vendbanim i tmerrshėm pėr shkelėsit! Ne do tė mbjellim frikėn nė zemrat e atyre qė nuk besuan sepse ata All-llahut i trillojnė e imveshin zota tė tjerė, duke mos pasur pėr tė kurrėfar fakti, ndaj vendbanimi i tyre do tė jetė xhehnemi. Sa i shėmtuar ėshtė vendi i mizorėve. Ne do tė fusim tmerrin nė zemrat e atyre qė nuk besojnė, ngase All-llahut i bėjnė shok, pėr ēka Ai asgjė nuk u ka shpallur dhe vendbanim i tyre do tė jetė xhehennemi. Po sa strofull e keqe ėshtė pėr mizorėt. Na do tė mbjellim frikė nė zemrat e mohuesve, sepse ata i bėjnė shok Perėndisė, pėr tė cilėn Zoti nuk ka dhėnė kurrfarė argumenti. Vendbanimi i tyre ėshtė zjarri, e sa vendstrehim i shėmtuar ėshtė ky pėr mohuesit!
[3:152] Zoti e ka pėrmbushur premtimin e Tij ndaj jush, dhe ju i mundėt ata me lejen e Tij. Por pastaj u luhatėt, u pėrēatė mes vete, dhe nuk iu bindėt pasi Ai jua kishte shfaqur (fitoren) qė e dėshironit. Por pastaj, disave prej jush ju tėrhoq vėmendja nga plaēkat e kėsaj bote, pėrderisa tė tjerėve me tė drejtė ju interesoi Pėrjetėsia. Ai pastaj ju largoi nga ata qė tė ju testojė. Ai ju ka falur. Zoti derdh nė besimtarėt hirėsinė e Tij. All-llahu pėrmbushi premtimin e vet ndaj jush, ngase me vullnetin e Tij i korrėt ata (me shpata) deri kur u dobėsuat dhe u pėrēatė ndėrmjet vete, nė ēėshtjen e vendit (qė u pat caktuar Pejgamberi) dhe pasi vrejtėt atė qė e dėshironit (prenė e luftės), e atėherė kundėrshtuat (urdhėrin e Pejgamberit). Pati prej jush qė e deshėn kėtė jetė (ata qė u ngutėn pas presė) e pati prej jush qė e deshtėn botėn tjetėr. Pastaj, pėr t’ju sprovur u zmbrapi juve nga ata. Po All-llahu u fali juve; All-llahu ėshtė dhurues i madh ndaj besimtarėve. All-llahu e ka plotėsuar premtimin e vet kur, me vullnetin e Tij, i keni mbytur armiqtė pa mėshirė, derisa kur dėshtuat dhe filluat tė diskutoni rreth pozitės tuaj dhe treguat mosdėgjueshmėri, pasi qė ua pat treguar atė qė e simpatizoni, disa prej jush dėshirojnė kėtė botė e disa tė tjerė botėn tjetėr. Atėherė, Ai pėr t’iu sprovuar bėri qė tė pėrvidheni para syve tė tyre dhe ua fali, sepse All-llahu ka mirėsi tė madhe ndaj besimtarėve. Me tė vėrtetė, Perėndia e realizoi premtimin e vet, kur ju me vullnetin e Tij e thyet armikun. Por kur ju, lidhur me detyrėn qė u ishte caktuar, u demoralizuat e u grindėt nė mes vet dhe kundėrshtuat, e Ai madje u tregoi atė qė e dėshironit, - disa nga ju e dėshirojnė kėtė botė, kur disa nga ju dėshirojnė botėn tjetėr; - pastaj Ai, pėr t’ju provuar juve, bėri qė tė zmbrapseni para armikut. Dhe, me tė vėrtetė, Perėndia ju fali juve atė gabim. Se, Perėndia ėshtė pronar i mirėsisė sė madhe pėr besimtarėt.
[3:153] Kujtohuni qė u turrėt (pas plaēkave), duke mos ia vėnė veshin askujt, madje edhe kur i dėrguari ju thėrriste nga pėrmbas. Si pasojė, Ai zėvendėsoi njė mjerim me tjetrin, qė tė mos brengoseni pėr ēfarėdo qė ju shpėtoi, ose tė jeni nė agoni pėr vėshtirėsitė qė i kishit pėrjetuar. Zoti ėshtė Njohės i ēdo gjėje qė bėni. Dhe kur largoheshit e nuk pėrfillshit as njėri-tjetrin, ndėrsa i dėrguari ju thėrriste mbrapa. Atėherė u goditi me dėshprim pėr dėshprim (qė i shkaktuat Pejgamberit), ashtu qė mos pikėlloheni pėr atė qė u shpėtoi (preja e luftės) e as pėr atė qė u goditi. All-llahu ėshtė i njohur hollėsisht me atė qė veproni. Kur u tėrhoqėt pa vu re askė, e Profeti thėrriste pas jush, dhe All-llahu ua pagoi dėshprimin me dėshprim, qė tė mos ju vijė keq pėr atė ēka ju ka kaluar dhe pėr atė ēka ju pat goditur. All-llahu ėshtė i informuar se ēka po punoni. Kujtonie ju atė kur ngjiteshit malit dhe nuk vinit vesh pėr askend, e dėshironit, - disa nga ju e dėshirojnė kėtė botė, kurse disa nga ju Ai ju dėnoi juve me dėshprim pas dėshprimi (pėr padėgjueshmėri ndaj Profetit dhe Perėndisė), qė tė mos pikėlloheni pėr atė qė ju doli duarsh (fitorja), as pėr atė qė u goditi juve (humbja). E Perėndia i di tė gjitha ē’punoni ju.
[3:154] Pas tėrheqjes, Ai lėshoi mbi ju kotje tė qetė qė qetėsoi disa prej jush. Tė tjerėt mes jush merakoseshin veē pėr veten. Ata ushqyen mendime pėr Zotin qė nuk ishin tė drejta – tė njėjtat mendime qė i kishin ushqyer gjatė ditėve tė injorancės. Kėshtu, ata thanė, "A varet diēka prej nesh?" Thuaj, "Ēdo gjė varet prej Zotit." Fshehėn nė vetvete atė qė nuk ta shfaqėn. Thanė, "Sikur tė varej prej nesh, asnjė prej nesh nuk do tė vritej nė kėtė betejė." Thuaj, "Sikur tė rrinit nė shtėpitė tuaja, ata qė kishin fatin tė vriten do tė zvarriteshin nė shtratin e tyre pėr vdekje." Zoti kėshtu ju futė nė test qė t’i nxjerrė jashtė bindjet tuaja tė vėrteta, dhe tė testojė ēka keni nė zemrat tuaja. Zoti ėshtė tėrėsisht i vetėdijshėm pėr mendimet mė tė thella. Mandej, pas asaj tronditjeje tėrėndė, Ai u lėshoi sa pėr qetėsim, njė kotje (gjumi tė lehtė) qė i kaploi njė grup prej jush, kurse njė grup i kishte preokupuar vetėm ēėshtja e vetvetes. Ata formuan bindje tė padrejtė ndaaaaj All-llahut, bindje injorante, e thonin: “Ne nuk kemi nė dorė asgjė nga kjo ēėshtje!” Thuaj: “E tėrė ēėshtja ėshtė vetėm nė duar tė All-llahut!” Ata fshehin nė vetvete atė qė uty nuk ta shprehin. Thonin: “Sikur ne tė kishim diēka nė dorė nė kėtė ēėshtje, ne nuk do tė mbyteshim kėtu!” Thuaj: “Edhe sikur tė ishit nė shtėpitė tuaja, atyre qė ėshtė caktuar mbytja (vdekja), do tė dilnin nė vendin e flijimit tė tyre!” Nė mėnyrė qė All-llahu tė provojė atė qė ėshtė nė zemrat e tuaja (sinqeritetin, ose hipokrizinė) dhe qė tė pastrojė atė qė ėshtė nė zemrat tuaja. All-llahu i di shumė mirėtė fshehtat nė zemrat. Pastaj, pas dėshpėrimit ju lėshoi qetėsinė absolute, tė pėrgjumshme, ashtu qė disa prej jush i mori gjumi, kurse njė grup tjetėr kujdeseshin vetėm pėr vete, duke menduar pėr All-llahun gjėra qė nuk janė tė vėrteta, si mendime tė paganizmit dhe thoshin: “A kemi ne diēka nga ēėshtja e premtuar”? Thuaj: “Tė gjitha ēėshtjet janė nė dorė tė All-llahut”. Ata fshehin nė vete atė ēka nuk ta tregojnė ty. Thonė: “Sikur tė pyeteshin pėr ēfarėdo qoftė nuk do tė ishim vrarė kėtu”. Thuaj: “Edhe sikur tė ishit nė shtėpitė tuaja, prapėsepraė ata tė cilėt e kanė tė caktuar tė vriten, do tė dilnin nė pozitat e tyre, nė mėnyrė qė All-llahu ta provonte atė se ēka keni nė krahėrorėt tuaj dhe pėr tė hulumtuar se ē’keni nė zemra, All-llahu e di ē’mbajnė krahėrorėt. Pastaj (Perėndia), pas dėshpėrimit, ju dėrgoi juve njė qetėsi – gjum, qė e kaploi njė grup prej jush, kurse grupi tjetėr kujdeseshin vetėm pėr vetveten, duke menduar pėr Perėndinė tė pavėrtetėn (ndihmėn e Profetit), ashtu si mendonin paganėt. Ata thoshin: “Ku ėshtė fitorja qė na ishte premtuar?” Thuaju (o Muhammed!): “Pėr tė gjitha vendosė vetėm Perėndia!” Ata fshehin nė vete atė qė nuk duan ta shfaqin ty. Ata thonė: “Sikur tė pyeteshim ne pėr kėtė gjė, nuk do tė vriteshim kėtu”. Thuaju: “Dhe sikur tė kishit qenė nėpėr shtėpitė tuaja, prapėseprapė atyre qė u ėshtė shkruar tė vriten, do tė dilnin nė atė vend tė vrasjes, - e Perėndia juve nė luftė ju then pėr t’ju gjurmuar dhe pėr t’ju pastruar atė qė keni nė zemrat tuaja. Se Perėndia, me tė vėrtetė din ē’keni nė zemrat tuaja.
[3:155] Padyshim, ata mes jush qė u zmbrapsėn ditėn qė dy ushtritė u ndeshėn qenė mashtruar prej djallit. Kjo pasqyron disa nga punėt (e kėqija) qė kishin bėrė. Zoti i ka falur. Zoti ėshtė Falės, i Butė. Vėrtet, ata qė u zbrapsėn prej jush ditėn e ndeshjes sė dy grupeve (besimtarė dhe idhujtarė nė Uhud), ata vetė djalli i shtyri tė rrėshqasin me disa punė tė tyre qė i bėnė, po All-llahu ua fali atyre gabimin; All-llahu ėshtė mėkatfalės dhe i butė. Ata, nga mesi juaj, tė cilėt kanė kthyer shpinėn atė ditė kur janė kacafytyr dy grupe, me tė vėrtetė djalli i ka shtyrė tė rrėshqasin pėr shkak tė asaj qė e kanė bėrė mė parė. Dhe All-llahu ua ka pas falur, se All-llahu falė, - ėshtė i butė. Ata, nga mesi i juaj qė u zmbrapsėn nė ditėn kur u ndeshėn tė dy ushtritė, nė tė vėrtetė, djalli i shtyri nė gabim, pėr shkak tė disa mėkateve qė kishin bėrė. E, Perėndia, madje, ua fali (gabimin), sepse – Perėndia ėshtė falės dhe i butė.
[3:156] O ju qė besoni, mos u bėni si ata qė nuk besuan dhe thanė pėr tė afėrmit e tyre qė shkuan ose u mobilizuan pėr luftė, "Sikur tė kishin qėndruar me ne, ata nuk do tė kishin vdekur ose tė ishin vrarė." Zoti e shndėrron kėtė nė burim pikėllimi nė zemrat e tyre. Zoti drejton jetė dhe vdekje. Zoti ėshtė Pamės i ēdo gjėje qė bėni. O besimtarė, mos u bėni si ata qė nuk besuan dhe, pėr vllezėrit e tyre qė kishin dalė nė udhėtim (tregtie e gjallėrimi) ose qė kishin shkuar nė luftė thonin: “Sikur tė kishin ndejtur pranė nesh (e tė mos dilnin), atė (bindje), All-llahu ua bėri njė dėshprim nė zemrat etyre. Pse All-llahu ė ėshtė Ai qė jep jetė dhe jep vdekje dhe All-llahu sheh atė qė ju punoni. O besimtarė, mos bėheni sikur mosbesimtarėt, tė cilėt flasin pėr vėllezėrit e vet kur shkojnė nė rrugė tė largėta ose janė nė betejė “Po tė rrinin me ne, nuk do tė ishin vrarė”. Le t’ua bėjė All-llahu atė mjerim nė zemrat e tyre, All-llahu ngjallė dhe i vdes. All-llahu i sheh tė tėra se ē’po bėni. O besimtarė! – mos bėni si mohuesit qė u thonin vėllezėrve kur (kėta) niseshin nė udhėtim ose nė luftim: “Sikur tė rrinit me ne, nuk do tė vdisnit as nuk do tė vriteshi” – qė kėtė Perėndia t’ua bėjė pikėllim nė zemrat e tyre; edhe jeta edhe vdekja janė vepėr e Perėndisė. Ai i sheh tė gjitha punėt qė bėni ju.
[3:157] U vratė ose vdiqėt pėr Zotin, falja prej Zotit, dhe mėshira janė shumė mė tė mira se ēfarėdo qė ata grumbullojnė. E sikur tė ishit mbytur nė rrugėn e All-llahut, ose t’u kikshte zėnė vdekja, do tė gėzonit falje e mėshirė prej All-llahut qė ėshtė shumė mė e dobishme se ajo ēka ata grumbullojnė. Edhe nėse ju vriteni ose vdisni pėr hirė tė All-llahut, falja dhe mėshira e All-llahut janė, me siguri, mė tė mira se ajo qė mbledhin ata. Nėse ju vriteni ose vdisni nė udhė tė Perėndisė, falja (e mėkatėve) dhe mėshira e Perėndisė, me tė vėrtetė, janė mė tė mira nga ato qė kanė grumbulluar ata.
[3:158] Vdiqėt ose u vratė, do tė mblidheni para Zotit. Ti ishe ibutė ndaj atyre, ngase All-llahu tė dhuroi mėshirė, e sikur tė ishe i vrazhdė e zemėrfortė, ata do shkapėrderdheshin prej teje, andaj ti falju atyre dhe kėrko ndjesė pėr ta, e konsultohu me ta nė tė gjitha ēėshtjet, e kur tė vendosėsh, atherė mbėshtetu nė Allhun, se All-llahu ido ata qė mbėshteten. Qoftė tė vdisni apo tė vriteni, tek All-llahu me siguri do tė mblidheni. Vdiqėt apo u mbytėt, me siguri do tė tuboheni te Perėndia.
[3:159] Ishte mėshirė prej Zotit qė ti u bėre i dhembshėm ndaj tyre. Po tė ishe i ashpėr dhe zemėrngushtė, do tė kishin braktisur. Prandaj, t’i falėsh dhe tė kėrkosh ndjesė pėr ta, dhe konsultohu me ta. Kur tė vendosėsh, zbatoje planin dhe kij besim te Zoti. Zoti i do ata qė kanė besim nė Atė.* Ti ishe ibutė ndaj atyre, ngase All-llahu tė dhuroi mėshirė, e sikur tė ishe i vrazhdė e zemėrfortė, ata do shkapėrderdheshin prej teje, andaj ti falju atyre dhe kėrko ndjesė pėr ta, e konsultohu me ta nė tė gjitha ēėshtjet, e kur tė vendosėsh, atherė mbėshtetu nė Allhun, se All-llahu ido ata qė mbėshteten. Ti je i butė ndaj atyre vetėm nga mėshira e All-llahut, por sikur tė ishe i ashpėr dhe hijerėndė do tė iknin prej rrethit tėnd. Prandaj faljau dhe lutu tė jenė tė falur dhe konsultohu me ata nė punė. E kur tė vendosish, atėherė mbėshtetu tek All-llahu. All-llahu, me siguri, i don ata tė cilėt mbėshteten tek Ai. Nė saje tė mėshirės sė Perėndisė, u solle butėsisht me ta (o Muhammed!) – e sikur tė ishe i ashpėr dhe vrazhdė, ata do tė largoheshin prej teje. Falju gabimin atyre dhe kėrko falje te Perėndia pėr ta, e bisedo me ta pėr punė tė jetesės. Kur tė vendosish pėr diēka, mbėshtetu te Perėndia. Se Perėndia me tė vėrtetė, i don ata qė mbėshteten tek Ai.
[3:160] Nėse ju pėrkrahė Zoti, askush nuk mund t’ju mund. E nėse ju braktis, kush tjetėr mund t’ju pėrkrahė? Nė Zotin besimtarėt duhet tė kenė besim. Nėse All-llahu dėshiron t’ju ndihmojė, s’ka kush qė mund t’ju mposhtė, e nėse Ai iu lė pa ndihmė, atherė kush ėshtė ai pas Tij, qė dot’jundihmojė? Pra vetėm All-llahut le t’i mbėshteten besimtarėt. Nėse ju ndihmon All-llahu, askush nuk mundet t’ju mposhtė, por nėse Ai ju le pa pėrkrahje, kush ėshtė ai i cili mundet tė ju ndihmojė, pėrveē Atij? Andaj besimtarėt le tė mbėshteten vetėm tek All-llahu. Nėse ju ndihmon Perėndia, s’ka kush t’ju mposht juve, e nėse ju turpėron juve, kush ėshtė ai qė do t’ju ndihmojė pėrveē Tij (pas atij turpėrimi)? Pra, besimtarėt vetėm te Perėndia le tė mbėshteten.
[3:161] As profeti nuk mund tė marrė mė shumė nga plaēkat e luftės sesa qė i takon. Kushdo qė merr mė shumė sesa hisja qė i takon me tė drejtė do tė japė llogari pėr tė nė Ditėn e Ringjalljes. Atėherė ēdo shpirt paguhet pėr ēfarėdo qė ka fituar, pa as mė tė voglėn padrejtėsi. Asnjė pejgamberi nuk i takoi tė bėjė hile dhe kush bėn hile (nė ndarjen e plaēkės sė luftės), ai nė ditėn e kijametit vjen i ngarkuar me atė qė ka bėrė, pastaj secilit njeri i jepet ajo qė e ka fituar, duke mos iu bėrė e padrejtė. Nuk ėshtė e vėrtetė se tradhton Profeti! E kush tradhton, nė ditėn e kijametit tradhtinė do ta sjellė dhe atėherė do t’i jepet secilit ajo qė e ka mereituar, askush nuk do tė jetė i dėmtuar. Ėshtė e pamundur pėr ndonjė Pejgamber, qė tė bėjė farė mashtrimi (tė marrė fshehurazi nga pasuria e luftės), e kushdo qė tė bėjė mashtrim do tė vijė (i ngarkuar me kėtė mėkat) nė Ditėn e Kijametit, e pastaj do t’i jepet ēdokujt ajo qė ka punuar dhe askujt nuk do t’i bėhet padrejtėsi.
[3:162] A ėshtė ai qė ėshtė nė kėrkim tė kėnaqėsisė sė Zotit i njėjtė si ai qė vetėshkakton zemėrim nga Zoti dhe fat e ka Ferrin, vendbanimin mė tė tmerrshėm? A ėshtė i njejtė ai qėiu bind All-llahut dhe kėrkoi kėnaqėsinė e Tij, si ai qė tėrhoqi kundėr vetes hidhėrim tė madh nga All-llahu dhe e ardhmja e tij ėshtė Xhehennemi, qė ėshtė pėrfundim shumė i keq? A ėshtė vallė njėsoj ai i cili pason simpatinė e All-llahut me atė i cili ka ngarkuar mbi vete hidhėrimin e All-llahut dhe qė ka vendbanimin nė xhehennem? Sa vend i tmerrshėm ėshtė ai! Vallė! A mund tė krahasohet ai qė gėzon kėnaqėsinė e Perėndisė me atė qė ka merituar pezmin e Perėndisė. Strehimi i tij (mėkatarit) ėshtė skėterra. E, sa strehim i keq ėshtė ai.
[3:163] Ata padyshim zėnė rangje tė ndryshme te Zoti. Zoti ėshtė Pamės i ēdo gjėje qė bėjnė. Ata kanė dallim te All-llahu, e All-llahu she shumė mirė ata qė veprojnė. Ata janė tė klasifikuar tek All-llahu, dhe All-llahu e sheh mirė se ē’po bėjnė. Te Perėndia ata kanė grada tė ndryshme, se Perėndia i sheh tė gjitha veprat qė punojnė ata.
[3:164] Zoti i ka bekuar besimtarėt duke ēuar ndėr ta njė tė dėrguar nga mesi i tyre, qė tė recitojė pėr ta shpalljet e Tij, dhe t’i pastrojė, dhe tu mėsojė shkrimin dhe menēuri. Para kėsaj, ata kishin humbur krejtėsisht. Ėshtė e vėrtetė se All-llahu u dha dhurataė tė madhe besimtarėve, kur ndėr ta nga mesi ityre dėrgoi tė dėrguarqė atyre t’u lexojė shpalljen e Tij, t’i pastrojė ata, t’ua mėsojė Kur’anin dhe sheriatin, edhepse, mė parė ata ishin krejtėsisht tė humbur. Me tė vėrtetė All-llahu u ka afruar mirėsi besimtarėve pasi qė nga mesi i tyre ua dėrgoi njė profet, pėr t’ua lexuar ajetet e Tij, qė t’i plotėsojė dhe t’ua mėsojė Librin dhe urtėsinė, anipse mė parė kanė qenė krejtėsisht tė humbur, Perėndia i dhuroi besimtarėt me dhuratė tė madhe, meqė nga mesi i tyre u dėrgoi Profet i cili u lexon atyre ajetet e Tij, i pastron ata nga mėkatet dhe ua mėson Kur’anin e diturinė e hollė. Ata, mė parė, me tė vėrtetė, ishin nė rrugė krejtėsisht tė gabuar.
[3:165] Tani qė keni vuajtur zmbrapsje, dhe edhe pse ju iu sollėt dy herė mė shumė vuajtje (armiqve), ju thatė, "Pse na ndodhi kjo?" Thuaj, "Kjo ėshtė pasojė e vet veprave tuaja." Zoti ėshtė i Gjithėfuqishėm. E kur juve u goditi njė dėshtim (nė Uhud) e qė ju ia patėt dhėnėatė dyfish (armikut nė bedėr), thatė: “Prej nga kjo?” thuaj: “Ajo ėshtė nga vetė ju!” S’ka dyshim se All-llahu ėshtė i plotėfuqishėm pėr ēdo send. A kur ju goditi fatkeqėsia, e ashtu sikur ajo ju i goditėt dyfish, po thuani: “Ērej nga tash kjo?” Thuaj: “Ajo ėshtė nga vetė ju”. All-llahu njėmend ka mundėsi pėr ēdo send. Kur ju goditi juve fatkeqėsia (nė Uhud), e ju mė parė i patėt goditur armiqėt tuaj dyfish (nė Bedėr), thatė ju: “Prej nga na erdhi neve kjo?!” Thuaj (o Muhammed!): “Kjo ėshtė prej vetė juve”. Perėndia, me tė vėrtetė, ėshtė i Plotėfuqishėm.
[3:166] Ajo qė ju goditi juve ditėn qė dy ushtritė u ndeshėn ishte nė pajtim me vullnetin e Zotit, dhe qė tė dallohen besimtarėt. Ajo qė ju goditi juve ditėn eballafaqimit tė dy grupeve (besimtarė dhe idhujtarė), ishte me lejen e All-llahut, pėr t’u dalluar besimtarėt e sinqert. Ajo qė u goditi atė ditė kur u kacafytėn dy grupe ishte me vullnetin e All-llahut, pėr t’i njohur besimtarėt e vėrtetė. Ajo qė ju gjeti (goditi) juve, atė ditė kur u ndeshėn dy ushtritė, ajo ishte me vullnetin e Perėndisė – pėr tė zbuluar kush janė besimtarėt e vėrtetė,
[3:167] Dhe tė ekspozohen hipokritėt qė u ishte thėnė, "Ejani luftoni pėr Zotin, ose kontribuoni." Ata thanė, "Sikur tė kishim ditur si tė luftojmė, do tė ju kishim bashkangjitur." Ata ishin mė afėr mosbesimit se besimit. Ata shprehėn me gojėt e tyre ēka nuk ishte nė zemrat e tyre. Zoti e di ēka ata fshehin. Dhe, pėr t’u ditur ata qė ishin hipokritė. E atyre u ėshtė thėnė: “Ejani e luftoni nė rrugėn e All-llahut ose mbroni vetėn!” E ata thanė: “Sikur tė dinim se do tė luftohej, ne do tė vinim pas jush!” Nė atė moment ata ishin mė afėr mosbesimit se besimit. Flisnin me gojėt e tyre atė qė uk e kishin nė zemrat e tyre, po All-llahu edi mirė pėr atė qė fshehin. dhe pėr t’i njohur kush janė dyfytyrėshat, dhe u tha: “Ejani, luftoni pėr hirė tė All-llahut, sepse me gojė tė vet kanė thėnė atė ēka nuk e kanė pasur nė zemrat e tyre, por All-llahu e di mė sė miri se ēka po fshehin. dhe pėr t’i zbuluar hipokritėt, e kur iu tha atyre: “Ejani tė luftoni nė rrugėn e Perėndisė, ose tė paktėn mbrohuni!” – ata u pėrgjigjen: “Sikur ta dinim qė do tė bėhet luftė e vėrtetė, na, me siguri, do t’ju pasonim”. Atė ditė ata ishin mė afėr mohimit sesa besimit, sepse me gojėn e tyre flisnin atė, qė nuk e kishin nė zemrat e tyre, - se, Perėndia i di mirė ato qė i fshehin ata.
[3:168] Ata thanė pėr tė afėrmit e tyre, pėrderisa ndejėn pas, "Po tė na u kishin bindur, nuk do tė ishin vrarė." Thuaj, "Atėherė, parandaloni vdekjen tuaj, nėse jeni tė sinqertė." Dhe ata qė nuk luftuan dhe atyre tė vetėve u thanė: “Sikur tė na dėgjon neve (e tė ktheheshin siē u kthyem ne), nuk do tė mbyteshim!” thuaju: “Largoie pra vdekjen prej vetes suaj, nėse jeni tė sigurt ēka thoni?” Ata, tė cilėt kanė thėnė pėr vėllezėrit e tyre, duke ndejur anash, “Po tė na dėgjonin nuk do tė vriteshin”, thuaju: “Ndalne pra ju vdekjen, nėse flisni tė vėrtetėn”! Atyre qė nuk luftuan e u thanė vėllezėrve tė vet: “Sikur tė na dėgjonit neve nuk do tė mbyteshit”, thuaju: “Prapsojeni vdekjen nga vetja, nėse flisni tė vėrtetėn!”
[3:169] Mos mendoni se ata qė janė vrarė pėr Zotin janė tė vdekur; ata janė tė gjallė te Zotėruesi i tyre, duke u kėnaqur me furnizimet e Tij. Kurrsesi tė mos mendoni se janė tė vdekur ata qė ranė dėshmorė nė rrugėn e All-llahut. P ėrkundrazi, ata janė tė gjallė duke u ushqyer te Zoti ityre. Kurrsesi mos i llogarit tė vdekur ata, t ė cilėt janė vrarė nė rrugė tė All-llahut! Jo, ata janė tė gjallė te Zoti i tyre dhe tė furnizuar, Kurrsesi mos i konsideroni tė vdekur ata, qė janė vrarė nė rrugėn e Perėndisė. Jo, (ata) janė tė gjallė dhe tė ushqyer (shpirtėrisht) te Zoti.
[3:170] Ata kėnaqen nė mirėsinė e Zotit, dhe kanė lajme tė mira pėr bashkėluftėtarėt qė nuk vdiqėn me ta, se ata nuk kanė pse tė frikėsohen, as nuk do tė brengosen. Janė tė gėzuar me atė qė u dha All-llahu nga tė mirat e Tij, dhe atyre qė kanė mbetur ende pa i bashkuar rradhėve tė tyre, u marrin myzhde se pėr ta nuk ka as frikė dhe as qė kanė pse tė brengosen. Tė gėzuar pėr atė ēka u ka dhėnė All-llahu nga mirėsia e vet dhe gėzohen pėr atė ēka kanė lėnė pas, pėr tė cilėt nuk ka aspak frikė dhe tė cilėt nuk do tė pikėllohe; Janė tė gėzuar pėr atė qė ua ka dhėnė Perėndia nga dhuntitė e Tij dhe sihariqohen me ata tė cilėt ende nuk u janė bashkuar (shoqėruar) dhe qė kanė ngelur pas tyre, meqė nuk do tė ketė kurrfarė frike dhe tė cilėt pėr asgjė nuk do tė pikėllohen;
[3:171] Ata kanė lajme tė mira pėr bekimet dhe hirėsinė e Zotit, dhe se Zoti nuk ngec sė shpėrblyeri besimtarėt. Ata janė tė gėzuar me begati e dhurata qė ua dha All-llahu, e s’ka dyshim se All-llahu nuk ua humb shpėrblimin besimtėrėve. Gėzohen pėr dhuntinė e All-llahut dhe mirėsinė edhe asaj qė All-llahu nuk e humb shpėrblimin e besimtarėve, sihariqohen ata me dhuntitė dhe begatitė e Perėndisė, sepse, Perėndia nuk ua humbė shpėrblimin besimtarėve.
[3:172] Pėr ata qė i pėrgjigjen Zotit dhe tė dėrguarit, pavarėsisht nga keqtrajtimet qė i vuajnė, dhe vazhdojnė punėt e tyre tė mira, dhe ēojnė jetė tė drejtė, shpėrblim i madh. Tė cilėt edhe pasi i goditi plaga iu pėrgjegjėn All-llahut dhe tė dėrgurit. E pėr ata prej tyre qė bėnė, mirė dhe u rujtėn, ėshtė njė shpėrblimi madh. Tė cilėt iu pėrgjigjėn All-llahut dhe Profetit edhe pasi morėn plagė, ata nga mesi i tyre, tė cilėt bėnė mirė dhe u ruajtėn, i pret shpėrblim i madh; Ata qė pas disfatės qė pėsuan (nė Uhud), iu pėrgjigjėn thirrjes sė Perėndisė dhe tė Pejgamberit, dhe pėr ta, tė cilėt kanė bėrė mirėsi dhe qė iu kanė druajtur (Perėndisė), ka shpėrblim tė madh;
[3:173] Kur njerėzit ju thonė, "Njerėzit janė mobilizuar kundėr jush; duhet t’ua keni frikėn," kjo vetėm sa ua shton besimin, dhe thonė, "Zoti na mjafton; Ai ėshtė Mbrojtėsi mė i mirė." E atyre (shokėve tė pejgamberit) qė dikush u tha: “Populli (idhujtaėt (ėshtė tubuar t’ju sulmoja, pra kini friė!” Ajo, vetėm u a shtoi edhe mė shumė besimin e thanė e thanė: “Neve na mjafton qė kemi All-llahu, Ai ėshtė mbrojtėsi mė i mirė!”. Atyre tė cilėve, kur u thanė njerėzit “po tubohen njerėzit pėr shkak tuajin, kini frikėn”, kjo ua forcoi besimin dhe thanė “Na mjafton neve All-llahu, eh sa zotėri i mirė ėshtė Ai”. atyre, tė cilėve u thanė njerėzit: “Armiku ėshtė pėrgatitur kundėr jush, frikohuni!” Kjo pėrkundrazi ua shtoi atyre besimin, e thanė: “Neve na mjafton Perėndia, dhe Ai ėshtė mbrojtės i mrekullueshėm!”
[3:174] Ata i kanė merituar bekimet dhe mirėsinė e Zotit. Kurrė asnjė dėm nuk i prekė, se e kanė arritur miratimin e Zotit. Zoti posedon mirėsi pa kufi. Dhe atė pa i gjetur kurrfarė e keqe fituan begati e mirėsi tė mėdha nga Allhu dhe e arritėn kėnaqsinė e Tij All-llahu ėshtė dhurues i madh. Dhe u kthyen tė mbuluar me plot mirėsi tė All-llahut. Nuk i goditi kurrfarė e keqe dhe pasuan kėnaqėsinė e All-llahut. All-llahu ėshtė i mirė pa masė. Ata u kthyen (nga Bedri) me dhuntitė dhe begatitė e Perėndisė, nuk i gjeti asgjė e keqe dhe bėnė qė Perėndia tė jetė i kėnaqur. Perėndia ėshtė Zot i begatisė sė madhe.
[3:175] Ėshtė metodė e djallit tė rrėnjosė frikė nė subjektet e tij. Mos iu frikėsoni atyre e frikėsomuni Mua, nėse jeni besimtarė. P atė (propagndė) e bėri vetėm shejtani qė dėshironte me miqtė e vet (idhujtarėt), t’ju friksojė, poju mos u frikėsoni prej tyre, frikėsomėnu Mua, nėse jeni besimtar. Juve ju ka frikėsuar vetėm djalli me simpatizuesit e vet, por ju mos iu frikėsoni atyre, frikėsohmuni mua, nėse jeni besimtarė! Vetėm djalli i frikėson miqėt e vet (pėr tė mos shkuar nė luftė). Ju mos iu frikoni atyre! Por frikohuni prej Meje, nėse jeni besimtarė!
[3:176] Mos u dėshpėro nga ata qė nxitojnė tė mos besojnė. Ata nuk e dėmtojnė Zotin aspak. Por, Zoti ka dashur qė ata tė mos kenė hise nė Pėrjetėsi. Ata kanė vetėshkaktuar njė ndėshkim tė tmerrshėm. E ty tė mos tė brengosin ata qė pėrpiėen pėr mosbesim, ata kurrsesi nuk mund tė dėmtojnė asgjė All-llahun. All-llahu me urtėsinė e vet dėshiron qė atyre tė mos u takojė kurrfarė e mire nė botėn tjetėr dhe ata kanė njė dėnim tė madh. Mos tė tė bėjnė merak ata tė cilėt shpejtojnė pėr nė mosbesim, ata aspak nuk i bėjnė dėm All-llahut. All-llahu nuk dėshiron t’u japė atyre kurrfarė shpėrblimi nė atė botė, dhe ata i pret dėnim i madh. Mos tė brengosin ty (o Muhammed!) ata qė nxitojnė nė mohim. Sepse, me tė vėrtetė ata nuk mund t’i bėjnė kurrfarė dėmi Perėndisė. Perėndia don qė tė mos i shpėrblejė ata me kurrfarė dhurate nė botėn tjetėr; dhe pėr ata ka ndėshkim tė madh.
[3:177] Ata qė zgjedhin mosbesim, nė vend tė besimit, nuk e dėmtojnė Zotin aspak; ata kanė vetėshkaktuar ndėshkim qė dhemb. Ata qė nė vend tė besimit pranuan kufrin, nuk i bėjnė asgjė dėm All-llahut, ata ipret njė dėnim i idhėt. Ata tė cilėt kanė blerė mosbesimin pėr besim, All-llahut nuk i bėjnė kurrnjė dėm, por i pret dėnim i dhembshėm, Me tė vėrtetė, ata qė ndėrrojnė besimin e vėrtetė me mohim, nuk mund t’i bėjnė kurrfarė dėmi Perėndisė; e pėr ta ka ndėshkim tė madh.
[3:178] Le tė mos mendojnė mosbesimtarėt se i ēojmė nė tė mirė tė tyre. Ne vetėm i ēojmė nė konfirmimin e mėkatit tė tyre. Ata kanė vetėshkaktuar ndėshkim poshtėrues. Tė mosmendojnė ata qė nuk besuan se afatin qė u dhamė Ne atyre tė jetojnė, ėshtė nė dobi tė tyre. Ne i lamė tė jetojnė vetėm qė shtojnė edhe mė shumė mėkate, se ata ipret njė dėnmim nėnēmues Kurrsesi le tė mos mendojnė mosbesimtarėt se ėshtė mirė pėr ata ajo qė u japim jetė tė gjatė. Ne ua zgjasim atyre pėr t’u zhytur sa mė shumė nė mėkate. Ata i pret dėnim i turpshėm. Le tė mos mendojnė kurrsesi mohuesit, qė pėr ata ėshtė mirė ajo, qė u zgjasim jetėn. Na, me tė vėrtetė ua zgjasim jetėn atyre vtėm pėr t’i shtuar ata gabimet; dhe pėr ata ka ndėshkim poshtėrues.
[3:179] Zoti nuk ėshtė pėr t’i lėnė besimtarėt ashtu siē jeni, pa e dalluar tė keqin prej tė mirit. As nuk ju informon Zoti pėr tė ardhmen, por Zoti dhuron dituri tė tillė mbi kėdo qė Ai zgjedhė nga mesi i tė dėrguarve tė Tij.* Prandaj, tė besoni nė Zotin dhe tė dėrguarit e Tij. Nėse besoni dhe ēoni jetė tė drejtė, pranoni shpėrblim tė madh. All-llahu nuk ju zblon juve tė fshehtat (e tė dini se ē’mbajnė nė zemrėt e tyre). Por All-llahu ėshtė Ai qė nga tė dėrguarit e vet zgjedh atė qė do (e i zbulon ndonjė tė fsehtė). Prandaj, bsoni All-llahut dhe tė dėrguarit tė Tij, e nė i besofshit dhe nėse ruheni, atėherė ju keni njė shpėrblim tė madh. All-llahu nuk do t’i lejė tė pėrzier besimtarėt me dyftyrėshat, por do t’i ndaj tė keqen nga e mira. All-llahu nuk do t’ua zbulojė atė ēka ėshtė e fshehur, por ai pėr kėtė zgjedh kė tė dojė nga tė deleguarit e vet, prandaj besoni All-llahut dhe profetėve tė tij, e nėse besoni dhe i frikėsoheni All-llahut, ju pret shpėrblim i madh. Perėndia nuk i le besimtarėt nė gjendjen qė ndodheni ju (tash tė pėrzier – muslimani i vėrtetė me hipokritin) pėrderisa tė mos e ndajė tė keqin prej tė mirit. Perėndia nuk do t’ua tregojė ate qė ėshtė e fshehur, pro Perėndia zgjedh atė qė tė dojė nga Pejgamberėt e Tij. Besoni Perėndinė dhe Pejgamberėt e Tij! Nėse besoni dhe ruheni (prej hipokritit), u do tė keni shpėrblim tė madh.
[3:180] Le tė mos mendojnė ata dorėshtrėnguarit qė mbledhin furnizimet e Zotit se kjo ėshtė mirė pėr ta; ėshtė keq pėr ta. Se do i bartin ato qė mbledhin nė Ditėn e Ringjalljes rreth qafės. Zoti ėshtė trashėguesi pėrfundimtar i qiejve dhe tokės. Zoti ėshtė Njohės i tėrėsishėm i ēdo gjėje qė bėni. Ata, tė cilėt bėjnė koprrraci me atė nga tė mirat e veta u dha All-llahu, tė mos mendojnė kurrsesi se ajo ėshtė nė dobi tė tyre. Jo, ajo ėshtė nė dėm tė tyre. Ajo e mirė me ēka bėnė koprraci, nė ditėn e kijametit do t’u mbėshtillet nė qafėn e tyre. All-llahut i mbesin trashėgim qiejt dhe toka, All-llahu ėshtė i njohur mirė mė atė qė veproni. Ata qė bėjnė koprraci me atė ēka ua ka dhėnė All-llahu nga pasuritė e veta, kurrsesi le tė mos mendojnė se ajo ėshtė mirė pėr ata, jo, ajo ėshtė e keqe pėr ata. Nė ditėn e kijametit do t’u varen nė qafė ajo qė e kanė kursyer, dhe All-llahu do tė trashėgojė qiejt dhe tokėn. All-llahu ėshtė i informuar pėr atė ēka po bėni. Kurrsesi le tė mos mendojnė ata se ėshtė mirė pėr ta qė bėhen dorėshtrėnguar e koprracė me dhuntitė qė ua ka dhėnė Perėndia atyre; jo, kjo ėshtė keq pėr ta. Padyshim, koprracia do t’u ngarkohet atyre nė qafė Ditėn e Kijametit. Tė Perėndisė janė trashėgimi i qiejve dhe i Tokės, dhe Perėndia e di mirė ē’punoni ju.
[3:181] Zoti i ka dėgjuar shprehjet e atyre qė thanė, "Zoti ėshtė i varfėr, e ne jemi tė pasur." Ne do tė incizojmė ēdo gjė qė thanė, ashtu siē i incizuam kur vrisnin profetėt padrejtėsisht, dhe do tu themi, "Vuanie ndėshkimin e Ferrit. All-llahu ka dėgjuar fjalėn e tyre qė thanė: “All-llahu ėshtė i varfėr e ne jemi tė pasur!” Ne do tė shėnjojmė atė qė thanė ata dhe qė i mbytėn pejgamberėt pa kurrfarė faji, e do t’ju themi: “Vuane mundimin e djegjies sė zjarrit. All-llahu i dėgjoi fjalėt e atyre qė thanė: “All-llahu ėshtė i varfėr e ne jemi tė pasur”. Ne do tė shėnojmė atė ē’kanė thėnė, edhe mbytjen e profetėrve nga ana e tyre pa asnjė faj, dhe do t’u themei: “Shijone dėnimin nė zjarr. Perėndia i dėgjon fjalėt e atyre qė thanė: “Perėndia ėshtė i varfėr, kurse na jemi tė pasur”. Na do ta shėnojmė atė qė thanė ata si dhe mbytjen e pejgamberėve pa kurrfarė tė drejte dhe do t’u themi Ne atyre: “Shijonie dėnimin nė zjarrė!”
[3:182] "Kjo ėshtė pasoja e vet punėve tuaja." Zoti nuk ėshtė i padrejtė ndaj njerėzve. Kjo ėshtė meritė e duarve tuaja, se All-llahu nuk zullumqarė ndaj robėve. Pėr shkak tė veprave tė duarve tuaja”! Kurse All-llahu nuk ėshtė i padrejtė ndaj robėrve tė vet. Ky ėshtė ndėshkimi i veprave tė duarve tuaja, se Perėndia nuk ėshtė zullumqar i robėrvet tė vet.
[3:183] Janė ata qė thanė, "Zoti ka lidhur besėn me ne qė tė mos besojmė nė asnjė tė dėrguar, nė mos na sjelltė njė flijim qė gėlltitet nga zjarri." Thuaj, "Tė dėrguarė para meje kanė ardhur me prova tė qarta, duke pėrfshirė edhe atė qė sapo kėrkuat. Pse atėherė i vratė, nėse jeni tė sinqertė?" Ata janė qė thanė: “All-llahu na ka porositur qė tė besojmė asgjė tė dėrguar derisa ai tė na sjellė njė kurban qė do ta ngrėnė zjarri. Thuaju: “Para meje juve u erdhėn tė dėrguar me argumente dhe me atė qė e thatė, e pėrse i mbytet ata, nėse thoni tė vėrtetėn?” Tė cilėt thonė: “Zoti na ka urdhėruar tė mos i besojmė asnjė profeti para se tė sjellė njė kurban, tė cilin do ta gėlltiste zjarri”. Thuaju: “Edhe pėrpara meje profetėt ju kanė sjellė argumente tė qarta, dhe atė ēka po flisni, e pse pra i keni vrarė, nė qoftė se keni qenė tė sinqertė?” Ata (Hebrenjt) thonė: “Perėndia na ka urdhėruar qė tė mos i besojmė asnjė pejgamberi pėr derisa tė mos na sjellė njė kurban qė ta pėrbijė zjarri”, - thuaju (o Muhammed!): “U kanė sjellė juve pejgamberėt para meje argumente edhe pėr atė qė thoni ju, e pse i mbytėt ata nėse jeni tė sinqertė?”
[3:184] Nėse tė refuzojnė, tė dėrguarė para teje janė refuzuar, edhe pse sollėn prova, Psalmet, dhe shkrimin ndriēues. Po nėse ata ty tė pėrgėnjeshtrojnė, janė pėrgėnjeshtruar edhe para teje tė dėrguar qė u erdhėn me argumente tė prera, me shkrime qiellore dhe me libėr tė nditshėm. Por nėse edhe ty tė injorojnė, ani, edhe pėrpara teje janė injoruar profetėt tė cilėt u kanė sjellur argumente tė qarta, broshura dhe Librin e shėndritshėm. Nėse ata ty (o Muhammed!) tė konsiderojnė pėr gėnjeshtar, mos u hidhėro! Se janė pėrgėnjeshtruar edhe pejgamberė tė tjerė qė kanė ardhur para teje dhe kanė sjellė dokumente, broshura dhe Libėr ndriēues. -
[3:185] Ēdo njeri e shijon vdekjen, pastaj e pranoni ēmimin tuaj nė Ditėn e Ringjalljes. Kushdo qė i shmanget Ferrit, pėr njė fije floku, dhe ia del nė Parajsė, ka arritur triumf tė vėrtetė. Jeta e kėsaj bote nuk ėshtė asgjė mė shumė se njė iluzion. Secili njeri do tė shijojė vdekjen, e shpėrblimet tuaja u plotėsohen diten e kijametit, e kush shmanget zjarrit e futet nė Xhennet, ai ka arritur shpėtim, e jeta e kėsaj bote nuk ėshtė tjetėr pos njė pėrjetim mashtrues. Ēdo qenie e gjallė do tė shijojė vdekjen! Dhe vetėm nė ditėn e kijametit do tė fitoni nė tėrėsi pagat tuaja. Kush do tė jetė i larguar nga zjarri dhe i futur nė xhennet ai ka arritur sukses, sepse jeta nė kėtė botė nuk ėshtė asgjė tjetėr veēse kėnaqėsi mashtruese. Ēdo qenie e gjallė do ta shijojė vdekjen. Shpėrblimet do t’u plotėsohen vetėm nė Ditėn e Kijametit, dhe kushdo qė largohet nga zjarri i xhehennemit (skėterrės) dhe hyn nė xhennet, ai ka arritur atė qė ka dėshiruar. E, jeta e kėsaj bote ėshtė vetėm kėnaqėsi mashtruese.
[3:186] Ju patjetėr do tė testoheni, me paratė tuaja dhe jetėt tuaja, dhe do tė dėgjoni prej atyre qė pranuan shkrimin, dhe prej idhujtarėve, shumė ofendime. Nėse duroni me kėmbėngulėsi dhe ēoni jetė tė drejtė, kjo do tė vėrtetojė shkallėn e besimit tuaj. Ju patjetėr do tė sprovoheni si nė pasurinė tuaj, si nė vetėn tuaj, madje do tė dėgjoni ofendime tė shumta prej atyre qė u ėshtė libri para jush, e edhe prej idhujtarėve, po nė qoftė se duroni dhe ruheni, ajo ėshtė gjėja mė vendimtare. Ju me siguri do tė sprovoheni nė pasuritė tuaja dhe me vetveten, dhe do tė dėgjoni me tė vėrtetė shumė ofendime prej atyre tė cilėve u ėshtė dhėnė Libri pėrpara jush, si edhe nga politeistėt. Prandaj nėse qėndroni dhe i frikėsoheni All-llahut, ani, kjo ėshtė ēėshtje vendimtare. Ju me siguri do tė viheni nė provė me pasurinė tuaj dhe me jetėn tuaj dhe ju do tė dėgjoni shumė fyerje nga ana e atyre qė u ėshtė dhėnė Libri pra jush dhe nga paganėt. Nėse jeni durimtarė dhe i druani Perėndisė, me tė vėrtetė, ajo ėshtė vendosmėri (e madhe) nė vepėr.
[3:187] Zoti mori besėn prej atyre qė pranuan shkrimin: "T’ua tregoni njerėzve, dhe kurrė mos ta fshihni." Por ata e hodhėn pas shpine, dhe e shkėmbyen me njė ēmim tė vogėl. Ēfarė tregtie e tmerrshme. Dhe kur All-llahu mori zotimin nga ata qė i pat dhėnė libri: qė githqysh t’ua publikoni atė njerėzve, e tė mos e fshehni, por ata e lanė pas dore atė pėr pak send tė kėsaj jete; pra, bėnė punė tė keqe. Dhe kur All-llahu e mori besėn prej atyre tė cilėve u ėshtė dhėnė Libri, me siguri do t’ua sqarojnė njerėzve dhe nga ai nuk do tė fshehin asgjė, ata pastaj e lanė kėtė pas shpine (Librin) dhe patėn blerė me tė diēka qė vlen fort pak. Sa e keqe ėshtė ajo ēka kanė blerė ata! Kujtoje (o Muhammed!) kohėn kur Perėndia mori premtimin nga ata, qė u ėshtė dhėn Libri se do t’ua shpjegojnė atė njerėzve dhe me siguri nuk do tė fshehin asgjė nga ai; e ata pastaj e hodhėn pas shpine (nuk vepruan sipas tij) dhe atė (premtimin) e ndėrruan pėr njė vlerė tė vogėl. E, sa kėmbim i shėmtuar ėshtė ai qė bėnė ata!
[3:188] Ata qė lavdėrohen pėr punėt e tyre, dhe dėshirojnė tė jenė tė lavdėruar pėr diēka qė nė tė vėrtetė nuk e kanė bėrė, nuk duhet tė mendojnė se mund t’i shmangen ndėshkimit. Ata kanė vetėshkaktuar ndėshkim qė dhemb. Mos mendo se janė tė shpėtuar ata qė gėzohen pėr atė qė bėnė (e fshehen ēėshtjen tėnde) dhe dėshirojnė tė jenė tė lavdėruar pėr atė qė nuk e punuan mos llogarit shpėtimpėr ta (nu e thanė tė vėrtetėn), ata kanė njėė dėnim tė dhėmbshėm. Kurrsesi mos mendo se ata qė po i gėzohen asaj qė bėjnė dhe tė cilėve u vjen mirė tė jenė tė lavdėruar dhe pėr atė ēka nuk e kanė bėrė – assesi mos mendo se do tė shpėtojnė nga dėnimi; ata i pret dėnim i rėndė. Mos i konsidero ata, tė cilėt gėzohen pėr ate qė kanė punuar (tė mshehurit e sė vėrtetės) dhe dėshirojnė tė jenė tė lavdėruar pėr atė qė nuk e kanė punuar. Kurrsesi mos mendo se ata do tė gjenden nė njė vend – shpėtimi; se pėr ata ka ndėshkim tė rėndė.
[3:189] I Zotit ėshtė sundimi i qiejve dhe tokės. Zoti ėshtė i Gjithėfuqishėm. Vetėm All-llahut i takon sundimi i qiejve e i tokės dhe All-llahu ėshtė i gjithfuqishėm pėr ēdo send. Vetėm All-llahut i takon pushteti nė qiej dhe nė tokė dhe vetėm All-llahu ka mundėsi pėr ēdo send, Tė Perėndisė janė qiejt dhe Toka. Dhe Perėndia ėshtė i Gjithėpushtetshėm pėr ēdo gjė.
[3:190] Nė krijimin e qiejve dhe tokės, dhe ndėrrimin e natės dhe ditės, ka shenja pėr ata qė kanė inteligjencė. Nė krijimin e qiejve e tė tokėr, nė ndyshimin e natės dhe tė ditės, ka argumente tė qarta pėr ata qė kanė arsye dhe intelekt. Nė krijimin e qiejve dhe tė tokės, edhe nė ndėrrimin e natės e tė ditės ka me tė vėrtetė argumente pėr ata qė kanė mend, Me tė vėrtetė, nė krijimin e qiejve dhe tė Tokės dhe nė ndėrrimin e natės e tė ditės (dukjen dhe zgjatjen e tyre), ka argumente pėr mendarėt,
[3:191] Ata pėrkujtojnė Zotin pėrderisa qėndrojnė nė kėmbė, ulur, dhe mbėshtetur anash, dhe mendojnė pėr krijimin e qiejve dhe tokės: "Zotėruesi ynė, Ti nuk e krijove tėrė kėtė kot. Qofsh i madhėruar. Shpėtona prej ndėshkimit tė Ferrit. Pėr ata qė All-llahun e pėrmendin me pėrkujtim kur janė nė kėmbė, kur janė ulur, kur janė tė shtrirė dhe thellohen nė mendimie rreth krijimit tė qiejve e tė tokės (duke thėnė):: Zoti ynė, kėtė nuk e krijove kot, i lartėsuar qofsh, ruanaprej dėnimit tė zjarrit! Pėr ata tė cilėt e pėrmendin All-llahun nė kėmbė, edhe ulur, edhe ratė dhe mendojnė thellė pėr krijimin e qiejve dhe tė tokės “O Zoti ynė, Ti nuk e ke krijuar kėtė mė kot; qofsh lartėsuar! Dhe ruana prej dėnimit tė zjarrit”! pėr ata qė e pėrmendin Perėndinė duke qėndruar nė kėmbė, dhe ndenjur, shtrirė; dhe qė mendojnė nė krijimin e qiejve dhe tė Tokės. (Dhe thonė): “O Zoti ynė! Nuk i ke krijuar kot kėto”, - falenderojmė Ty – dhe ruana nga ndėshkimi i zjarrit.
[3:192] "Zotėruesi ynė, kėdo qė Ti e fut nė Ferr e ke braktisur. Shkelėsit e tillė janė pa ndihmės. Zoti ynė, atė ti e fute nė zjarr, atė e ke poshtėruar; oėr mizorėt nuk ka ndihėtarė! O Zoti ynė, atė tė cilin ti do ta fusish nė zjarr, atė e ke turpėruar. Pėr mizorėt nuk ka asnjė ndihmės. O Zoti ynė! Cilindo qė Ti e hedhė nė zjarr, Ti e ke poshtėruar atė. E, pėr mohuesit nuk ka kurrfarė ndihmėtari.
[3:193] "Zotėruesi ynė, kemi dėgjuar njė thirrės duke thirrur nė besim duke deklaruar: ‘Tė besoni nė Zotėruesin tuaj,’ dhe kemi besuar. Zotėruesi ynė, falna shkeljet tona, largona mėkatet tona, dhe lėrna tė vdesim si besimtarė tė drejtė. Zoti ynė, ne dėgjuam njė thirrės qė ftonte pėr besim (e qė thoshte): Tė besoni Zotin tuaj! E ne besuam! Zoti ynė, na i falė mėkatet tona, na i mbulo tė metat dhe pas vdekjes na bashko me tė mirėt! O Zoti ynė, ne dėgjuam njė profet i cili na thėrriste nė besim, “Besoni Zotit tuaj!” Dhe en besuam. O Zoti ynė, na fal mėkatet tona, mbuloi veprat tona tė kėqia dhe bėna tė vdesim me ata tė mirėt. O Zoti ynė! Na dėgjuam grishtarin qė na grishte nė besim: “Besoni Zotin tuaj!” E, besuam. O Zoti ynė! Falna mėkatet tona dhe shkarkona nga gabimet, e pas vdekjes na radhit me tė mirėt.
[3:194] "Zotėruesi ynė, derdhna bekimet qė na premtove nėpėrmjet tė dėrguarve Tu, dhe mos na braktis nė Ditėn e Ringjalljes. Ti nuk e thyen premtimin." Zoti ynė, jepna atė qė nėpėrmjet tė dėrgurėve Tu, na e premtove dhe nė ditėn e kijametit mos na turpėro; vėrtet Ti je Ai qė nuk e shkel premtimin!” O Zoti ynė, na jep atė qė na ke premtuar me anė tė profetėve tu dhe mos na pikėllo nė ditėn e kijametit! Ti me siguri e zbaton premtimin tėnd”. o Zoti ynė! Epna shpėrblimin qė na ke premtuar me anėn e pejgamberėve Tu dhe mos na poshtėro nė Ditėn e Kijametit! Se, Ti, me tė vėrtetė, nuk shmangesh nga premtimi i dhėnė.
[3:195] Zotėruesi i tyre iu pėrgjigj: "Unė kurrė nuk ngec sė shpėrblyeri cilindo punėtor pėr cilėndo punė qė bėni, qofshi mashkull apo femėr - ju jeni tė barabartė pėr njėri tjetrin. Pra, ata qė shpėrngulen, dhe dėbohen prej shtėpive tė tyre, dhe keqtrajtohen pėr shkak Meje, dhe luftojnė dhe vriten, Unė padyshim do t’ua largoj mėkatet e tyre dhe t’i pranoj nė kopshte me prroje qė rrjedhin." I tillė ėshtė shpėrblimi prej Zotit. Zoti posedon shpėrblimin pėrfundimtar. Zoti i tyre iu pėrgjegj lutjes sė tyre (e tha): Unė nuk ia humb mundin asnjėrit prej jush, mashkull qoftė apo femėr. Ju jeni njėri nga tjetri por ata qė u dėbuan prej shtėoive tė tyre dhe emigruan, u munduan vetėm pse ishin nė rrrugėn Time, lftuan dhe u vranė, atyre patjetėrdo t; ua shlyej mėkatet e tyre dhe do t’i veje nė Xhennete nė tė cilėt burojnė lumenj. Ai ėshtė shpėrblim nga ana e All-llahut, se mė i miri i shpėrblimeve ėshtė te All-llahu. Dhe Zoti i tyre iu pėrgjegj: “Asnjė punėtori nga ju nuk do t’ia humb mundin e vet, qoftė mashkull apo femėr – ju jeni njėri nga tjetri. Atyre, tė cilėt shpėrngulen dhe janė tė ndjekur nga shtėpitė e veta, dhe tė cilėt pėrjetojnė mundime pėr hirė timin dhe qė do tė luftojnė e vriten, gjithėsesi do t’ua mbulojė veprat e tyre tė kėqia dhe pa dyshim do t’i fusė nė xhenet ku do tė rrjedhin lumenj, si shpėrblim nga All-llahu”. – Vetėm tek All-llahu ėshtė shpėrblimi mė i mirė. Dhe Zoti iu pėrgjegj lutjes sė tyre: “Unė, nuk ia humbi mundin asnjė punėtori nga ju, qoftė mashkull apo femėr, - ju jeni tė gjithė (tė barabartė nė shpėrblim). Atyre qė emigruan, dhe u dėbuan nga vatrat e tyre, dhe u munduan nė rrugėn Time, dhe luftuan e u vranė, Unė me siguri, do t’ua mbuloj veprat e kėqija (me falje) dhe do t’i shpie nė kopshtije, nėpėr tė cilat rrjedhin lumenj, - shpėrblim nga Perėndia. E, shpėrblimi mė i mirė ėshtė te Perėndia.
[3:196] Mos u magjeps nga ēka duket si sukses i mosbesimtarėve. Tė mos mashtrojė bredhja nėpėr qytete e atyre qė nuk besuan. Nė asnjė mėnyrė le tė mos mashtrojė bredhja nėpėr botė e atyre tė cilėt nuk besojnė! Le tė mos mashtrojė ty qarkullimi i mohuesve qytet nė qytet.
[3:197] Ata vetėm kėnaqen pėrkohėsisht, pastaj mbarojnė nė Ferr; ēfarė fati i tmerrshėm! Ajo ėshtė njė kėnaqėsi e pakėt, e pastaj vendi i tyre ėshtė Xhehennemi qė ėshtė vend mjerimi. Njė kėnaqėsi e shkurtėr, e pastaj vendbanimi i tyre ėshtė xhehennemi. Sa vend i keq ėshtė ai. Kjo kėnaqėsi ėshtė ė shkurtėr; pastaj, strehimi i tyre ėshtė skėterra. E sa shtrat i keq ėshtė ai vend!
[3:198] Sa pėr ata qė ia kushtojnė vėmendjen Zotėruesit tė tyre, kanė merituar kopshte me prroje qė rrjedhin; ata banojnė aty pėrgjithmonė. I tillė ėshtė vendbanimi qė u ipet nga Zoti. Ēka Zoti ka ėshtė shumė mė e mirė pėr tė drejtit. Por ata qė ia patėn frikėn Zotit tė tyre, ata i kanė Xhennetet nėpėr tė cilat rrjedhin lumenj dhe aty janė pėrgjithmonė. Ajo ėshtė pritje nga ana e All-llahut, e pėr tė mirėt mė e dobishmja ėshtė ajo qė ėshtė te All-llahu. Kurse ata qė i frikėsohen Zotit tė vet i presin xhennete ku do tė rrjedhin lumenj, e ku do tė qėndrojnė pėrgjithmonė. Ashtu do tė jetė mirėsi e All-llahut. Ndėrkaq ajo qė ėshtė tek All-llahu mė e mirė, ėshtė pėr besimtarėt, pėr tė mirėt. Por, pėr ata qė i druajnė Perėndisė, pėr ata ka kopshtije, nėpėr tė cilat rrjedhin lumenj, nė tė cilat (kopshtije) do tė banojnė pėrherė, - duke qenė kėto dhurata tė pėrgatitura prej Perėndisė, e pėr besimtarėt e vėrtetė mė e mira dhuratė ėshtė ajo qė ėshtė prej Perėndisė.
[3:199] Po; disa ndjekės tė shkrimeve paraprake besojnė nė Zotin, dhe nė ēka tė ėshtė shpallur ty, dhe nė ēka u ėshtė shpallur atyre. Ata ia kanė frikėn Zotit, dhe nuk i shkėmbejnė shpalljet e Zotit pėr njė ēmim tė vogėl. Kėta do tė marrin shpėrblimin e tyre nga Zotėruesi i tyre. Zoti ėshtė mė i shkathėti nė llogaritje. Po edhe nga ithtarėt e librit ka qė besojnė All-llahun, e besojnė atė qė u ėshtė shpallur juve, e besojnė atė qė ėshtė shpallur atyre, janė tė bindur ndaj All-llahut nė shpallje nuk i shesin pėr pak sendtė kėsaj jete. Tė tillėt kanė shpėrblimin e vet te Zoti i tyre, e All-llahu ėshtė qė llogarinė e bėn shpejt. Ka edhe ithtarė tė Librit qė i besojnė All-llahut edhe asaj qė u ėshtė shpallur juve edhe asaj qė u ėshtė shpallur atyre, me bindje tė thellė. Nuk i shesin fjalėt e All-llahut pėr kurrgjėsend, ata e kanė shpėrblimin te Zoti i tyre. All-llahu ėshtė njėmend llogarishpejtė Nė mesin e ithtarėve tė Librit, me siguri ka tė atillė qė besojnė Perėndinė dhe ate qė u ėshtė shpallur juve dhe ate qė u ėshtė shpallur atyre, janė tė pėrulur Perėndisė, nuk i kėmbejnė versetet e Perėndisė me ndonjė vlerė tė pakėt; ata kanė shpėrblimin e tyre te Zoti i tyre. Se, Perėndia, me tė vėrtetė, ėshtė llogaritar i shpejtė!
[3:200] O ju qė besoni, tė jeni durimtarė, tė kėmbėngulni, tė jeni tė bashkuar, t’ia keni dronė Zotit, qė t’ia dilni. O ju besimtarė, bėni durim, bėhuni tė qėndrueshėm kundėr armikut, rrini tė pėrgaditur dhe, qė tė shpėtoni, ruajuni dėnimit tė All-llahut. O besimtarė, kini durim dhe jeni tė qėndrueshėm, mbahuni dhe frikėsohuni All-llahut qė tė jeni tė shpėtuar! O besimtarė! – bėhuni tė durueshėm dhe tė qėndrueshėm (nė durim), bėhuni tė vendosur (nė kufi tė armikut), dhe kinie frikė Perėndinė, pėr ta arritur shpėtimin e dėshiruar.
[4:0] Nė emėr tė Zotit, Mirėbėrėsit, tė Mėshirshmit Me emrin e All-llahut, Mėshiruesit, Mėshirėbėrėsit! Nė emėr tė All-llahut, tė Gjithėmėshirshmit, Mėshirėplotit! Me emėr tė Allahut, Mėshirues dhe Pėrdėllimtar i Madh.
[4:1] O njerėz, kini dronė Zotėruesit tuaj; Atij qė ju krijoi nga njė qenie, dhe krijoi prej tij shoqen e tij, pastaj prej ēiftit pėrhapi shumė burra dhe gra. Tė keni kujdes ndaj Zotit, nė tė cilin bėni be, dhe tė keni kujdes ndaj prindėrve. Zoti ėshtė duke ju ruajtur.* O ju njerėz! Kinie frikė Zotin tuaj qė ju ka krijuar prej njė veteje (njeriu) dhe nga ajo krijoi palėn (shoqėn) e saj, e prej atyre dyve u shtuan burrra shumė e gra. Dhe kinie frikė All-llahun qė me emrin e Tij pėrbetoheni, ruajeni farefisin (akraballėkun), se All-llahu ėshtė mbikėqyrės mbi ju. O njerėz, frikėsohuni Zotit tuaj, i cili ju krijoi prej njė njeriu, nga i cili krijoi edhe shokun e tij pėr jetė dhe prej atyre dyve bėri shumė meshkuj dhe femra, frikėsohuni All-llahut tė cilit i luteni, dhe mbani lidhjet familjare, se All-llahu, vėrtetė, gjithmonė mbi ju vigjilon. O njerėz! Druajuni Perėndisė, i Cili ju krijoi prej njė individi, ndėrsa prej atij krijoi bashkėshorten e tij, kurse prej kėtyre tė dyve krijoi shumė mashkuj e femra. Dhe druajuni Perėndisė, me emrin e tė cilit, ju i kėrkoni njėri-tjetrit diēka dhe i ruani lidhjet farefisnore. Se, Perėndia, me tė vėrtetė, ėshtė pėrherė mbikėqyrės i juaji.
[4:2] T’ua dorėzoni jetimėve pronat qė iu takojnė. Mos e zėvendėsoni tė mirėn me tė keqėn, dhe mos i konsumoni pronat e tyre duke i bashkuar me tuajat. Kjo do tė ishte padrejtėsi e tepėrt. Bonjakėve (jetimėve) jepini kur tė rriten pasurinė e tyre, dhe mos e ndėrroni tė pastėrtin (mallin tuaj qė e keni halall) me tė ndytin (me haramin) edhe mos ehani pasurinė e tyre (tė pėrzier) me asurinė tuaj, pse ky ėshtė mėkat i madh. Kurse bonjakėve dorzonu pasurinė e tyre, mos e pėrzieni tė keqen me tė mirėn dhe mos hani pasuritė e tyre me pasuritė tuaja; ajo, njėmend, do tė ishte mėkat i madh. Epni pasurinė bonjakėve (kur tė ėhen tė aftė e vetvetes), mos ua ndėrroni tė keqen (nga pasuria juaj) me tė mirėn (nga pasuria e tyre). Mos e hani pasurinė e tyre (tė pėrzier) me pasurinė tuaj. Se kjo, me tė vėrtetė, ėshtė mėkat i madh.
[4:3] Nėse jeni tė mendimit se ėshtė mė sė miri pėr jetimėt, mund tė martoheni me nėnat e tyre – mund tė martoheni me dy, tri, ose katėr. Nėse keni frikė se mos bėheni tė padrejtė, atėherė duhet tė jeni tė kėnaqur me vetėm njė, ose me ato qė tashmė i keni. Veē kėsaj, kėshtu me siguri do tu shmangeni vėshtirėsive financiare. Nė qoftė se frikoheni se nuk do tė jeni tė drejtė ndaj bonjakeve, atėherė martohuni me ato gra qė ju pėlqejnė; me dy, me tri e me katra. E nėse i frikoheni padrejtėsisė (ndaj tyre), atėherė vetėm me njė, ose (martohuni) me ato qė i keni nėn pushtetin tuaj (robėreshat). Ky (pėrkufizim) ėshtė mė afėr qė tė mos gaboni. Nėse keni frikė se ndaj bonjakėve nuk do tė jeni tė drejtė, atėherė martohuni me ato gra qė u lejohen, me nga dy, tri dhe me katėr. Por nė qoftė se frikėsoheni se nuk do tė jeni tė drejtė, atėherė vetėm me nga njė; Ose, ja, i keni ato me tė cilat dispononi. Ashtu ėshtė mė lehtė tė ruheni nga e padrejta. Nėse droni se nuk bėni drejtėsi ndaj bonjakėve, (nė martesėn me to), atėherė, martohuni me ato femra qė ju pėlqejnė nga dy, nga tri ao nga katra; e nėse frikoheni se nuk do tė jeni tė drejtė (ndaj tė gjithave njėsoj), atėherė mjaftohuni me njė grua ose me atė qė e keni nė pushtetin tuaj. Nė kėtė mėnyrė, mė sė lehti do t’i ruheni padrejtėsisė.
[4:4] Tua jepni grave pajėn* e tyre tė duhur, me barazi. Nėse me dėshirė falin diē, atėherė mund ta pranoni; ėshtė me tė drejtė e juaja. Grave jepnu dhuratėn e kurėzimit sė tyre (niqahin) mė tė mirė, e nė qoftė se ato nga vullneti i vetju falin diēka nga ajo, atėherė hane atė hallall tė mirė. Dhe jepuni grave, me gjithė zemėr, dhuratat e kurorės, por nėse ato me dėshirėn e vet ju dhurojnė diēka nga ato, merrne dhe, e ngrėnshi me shėndet. Epjuni me tė mirė grave tuaja dhuratėn e kurorėzimit, e nėse ato u falin me dėshirėn e vet diēka prej atyre dhurtave, hani ate me tė mirė dhe kėnaqėsi!
[4:5] Mos ua jepni jetimėve tė papjekur pronat qė Zoti jua ka besuar juve si kujdestarė. T’i furnizoni prej tyre, t’i vishni, dhe t’i trajtoni mirė. Mendjelehtėsve (tė papjekurve) mos u jepni pasurinė tuaj qė All-llahu e bėri pėr ju mekamje, e ata ushqeni nga ajo, veshni dhe u thoni fjalė tė mira. Ndėrsa tė papjekurve intelektualisht (tė marrėve) mos ua jepni pasurinė e tyre, tė cilėn All-llahu ua ka besuar juve ta drejtoni, por ata t’i furnizoni me ushqim e veshmbathje dhe foluni atyre fjalė tė mira. Dhe mo u jepni (prindėr dhe kujdestar) plėngprishėve pasurinė tuaj, qė ua ka bėrė Perėndia mjet ekzistimi dhe udhėheqje nė jetė, e ushqeni ate me kėtė (pasuri) dhe vishni ata, dhe bisedoni me ta me fjalė tė mira.
[4:6] T’i testoni jetimėt kur tė arrijnė pubertetin. Sapo tė vėreni mjaft pjekuri te ta, ua jepni pronėn e tyre. Mos e konsumoni nė mėnyrė tė tepruar dhe me ngut, para se tė rriten. Kujdestari i pasur tė mos kėrkojė pagė, por kujdestari i varfėr mund tė kėrkojė me barazi. Kur t’ua jepni pronėn, tė keni dėshmitarė. Zoti mjafton si Llogaritės. Provoni bonjakėt derisa tė bėhen pėr martesė, e nėse vėreni te ta pjekuri, atherė drzonju atyre pasurinė e tyre. Mos e hani atė duke shkapėrderdhur dhe duke u ngutur para setė rrite ata. Kush ėshtė i pasur le tė ruhet (shfytėzimit tė pasurisė tė jetimėve), e kush ėshtė ivarfėr, le tė hajė me maturi. E kur t’ju dorėzoni atyre pasurinė e vet, dėshmoni atė (qė ju dorėzoni). Mjafton qė All-llahu ėshtė llogaritės. Dhe kujdesohuni pėr bonjakėt, derisa tė bėhen nė moshė pėr martesė, edhe kur ta shihni se janė tė pjekur dorėzonu pasuritė e tyre. Dhe mos e shpenzoni pa nevojė derisa ata tė rriten. Kush ėshtė i pasur – le tė pėrmbahet, e kush ėshtė i varfėr – le tė shpenzojė me masė, legalisht. E kur t’ua jepni pasurinė e tyre, jepuni me dėshmitarė. Ndėrkaq mjafton qė para All-llahut tė jepet llogari. Provoni ju bonjakėt kur tė bėhen pėr martesė, e nėse ēmoni pjekuri tek ata, atėherė epjuni pasurinė e tyre. Dhe mos nxitoni nė shpėnzimin e pasurisė sė tyre nė mėnyrė shkapėrderdhėse, pėr derisa tė mos rriten ata. Nė qoftė se (kujdestari) ėshtė pasanik, le tė frrenohet nė marrjen e pasurisė sė tyre, e nė qoftė se ėshtė i varfėr, le tė hajė (nga ajo pasuri) aq s ėshtė e domosdoshme sipas zakonit. Kur t’jua dorėzoni pasurinė e tyre, bėni kėtė nė praninė e dėshmitarėve. E, mjafton qė para Perėndisė do tė jepni llogari.
[4:7] Burrat marrin hise prej asaj qė prindėrit dhe tė afėrmit lėnė pas. Gratė gjithashtu tė marrin hise prej asaj qė prindėrit dhe tė afėrmit lėnė pas. Qoftė trashėgimi e vogėl apo e madhe, (gratė duhet tė marrin) hise tė caktuar. Meshkujve ju takon pjesė nga pasuria qė e lėnė prindėrit e tė afėrmit (pas vdekjes), edhe femrave ju takon pjesė nga ajo qė lėnė prindėrit e tė afėrmit, le tė jetė pak ose shumė ajo qė lėnė, ju takon pjesė e coaktuar (nga Zoti). Meshkujve u takon njė pjesė nga ajo qė lanė prindėrit dhe tė afėrmit, por edhe grave u takon njė pjesė nga ajo qė lėnė prindėrit dhe tė afėrmit, pavarėsisht a ėshtė pak ajo pjesė e caktuar apo shumė. Meshkujve u takon pjesa nga ajo qė ua kanė lėnė prindėrit dhe tė afėrmit, por, edhe femrave u takon pjesė nga ajo qė ua kanė lėnė prindėrit dhe tė afėrmit qoftė ajo pak apo shumė si pjesė e caktuar.
[4:8] Gjatė shpėrndarjes sė pasurisė, nėse tė afėrmit, jetimėt, dhe nevojtarėt janė tė pranishėm, tu jepni prej saj, dhe t’i trajtoni mirė. Kur tė prezentojnė (nė pjestimin e pasurisė qė ka lėnė i vdekuri) tė afėrmė, bonjak dhe varfnjak (qė nuk janė pjestarė nė trashigim), jepnu nga ajo (pasuri e lėnė) dhe atyre thuanu fjalė tė mira. Kur nė ndarje prezentojnė tė afėrmit, bonjakėt dhe tė varfėrit, u jepni edhe atyre diēka nga ajo dhe u thuani ndonjė fjalė tė mirė. E kur nė ndarjen e pasurisė (trashėgimit) tė jenė prezent farefisi i largėt, bonjakėt dhe tė varfėrit, dhuroni edhe atyre diēka dhe thuajuni fjalė tė ėmbla.
[4:9] Ata qė merakosen pėr fėmijėt e vet, nė rast se i lėnė pas, t’i kenė dronė Zotit dhe tė flasin me barazi. Le tė frikėsohen ata (nė prag tė vdekjes) sikur tė linin pas vete pasardhės tė paaftė pėr tė cilėt kanė dro (si do tė jetė gjendja e tyre) le t’i ruhen allahut (dėnimit tė Tij) dhe le t’ju thonė (jetimėve) fjalė prindore. Dhe le tė frikėsohe, sikur tė lėnin edhe ata pas vetes fėmijė tė njomė pėr tė cilėt kanė frikė; le t’i ruhen All-llahut dhe le tė thonė fjalėn e vėrtetė. Le tė druajnė (prindėrit) nėse ata lėnė pas veti fėmijė tė mitur duke u brengosur pėr ta (nėse mbesin bonjakė), le t’i druajnė Perėndisė dhe le tė flasin drejt.
[4:10] Ata qė konsumojnė pronat e jetimėve padrejtėsisht, hanė zjarr nė barqet e tyre, dhe do tė vuajnė nė Ferr. Ata qė e hanė pa tė drejtė pasurinė e jetimėve, nė tė vėrtetė ata hanė atė qė mbush barkun e tyre zjarr dhe do tė futen nė zjarrin e Xhehennemit. Ata tė cilėt hanė pasurinė e bonjakėve pa kurrfarė tė drejte, pa dyshim, hanė dhe mbushin barqet me zjarr, andaj do tė digjen nė flakė tė kėndellur. Me tė vėrtetė, ata qė hanė mallin e bonjakut me pa tė drejtė, ata mbushin barkun e tyre me zjarr dhe ata do tė pėrcllohen nė zjarrin flakėrues.
[4:11] Zoti shpallė testament pėr tė mirėn e fėmijėve tuaj; mashkulli merr dy herė hise sa femra.* Nėse trashėgimtarėt janė vetėm gra, mė shumė se dy, ato marrin dy tė tretat e asaj qė trashėgohet. Nėse lihet vetėm njė vajzė, ajo merr gjysmėn. Prindėrit e tė vdekurit marrin njė tė gjashtėn e trashėgimisė secili, nėse i vdekuri ka lėnė ndonjė fėmijė. Nėse nuk ka lėnė asnjė fėmijė, dhe prindėrit e tij janė trashėgimtarėt e vetėm, nėna merr njė tė tretėn. Nėse ka vėllezėr a motra, atėherė nėna merr njė tė gjashtėn. E gjithė kjo, pas pėrmbushjes sė ndonjė testamenti* qė ka lėnė i vdekuri, dhe pasi tė lahen tė gjitha borxhet. Sa pėr prindėrit dhe fėmijėt tuaj, nuk e dini cili prej tyre ėshtė mė i miri pėr ju dhe mė i dobishmi. Ky ėshtė ligji i Zotit. Zoti ėshtė i Gjithėdijshėm, Mė i Menēuri. All-llahu ju urdhėron pėr (ēėshten e trashigimit) fėmijėt tuaj: pėr mashkullin hise sa pėr dy femra; nėse janė (trashėgimtare) vetėm femra, dy e mė shumė, atyre ju takojnė dy tė tretat e pasurisė qė trashėgohet; nėse ėshtė njė femėr, asaj i takon gjysma; pėr prindėrit, pėr seilinnga ata, lu takon e gjashta nga ajo qė ka lėnė (i vdekuri) nėse ka fėmijė; e nėoftėse (i vdekuri) nuk ka fėmijė e atė e trashėgojnė (vetėm) prindėrit, atėherė nėnės sė tij i takon njė e treta; nė qoftė se ai (i vdekuri) ka vėllezėr, nėnės sė tij itakon vetėm njė e gjashta, (kjo e drejtė nė trashėgim bėhet) pasi tė kryhet (vasijjeti) qė ka lėnė dhe pasi tė lahet borgji; ju nuk dini se kush ėshtė mė afėr dobisė suaj. (Ky pėrcaktim ėshtė) Urdhėr nga All-llahu. Vėrtet All-llahu ėshtė mė i Dijshmi, mė i Urti. All-llahu ju kėshillon pėr fėmijėt tuaj: mashkullit i takon aq sa u takon dy femraave. E nėse janė mė shumė se dy femra, atyre u takon dy tė tretat nga ajo qė ka lanė, e nėse ėshtė vetėm njė, asaj i takon gjysma. Kurse prindėrve: ēdonjėrit prej tyre – njė e gjashta e asaj qė ka lėnė, nėse ka fėmijė. Po nėse nuk ka fėmijė dhe e kanė trashėguar prindėrit, atėherė nėnės sė tij i takon njė e treta. Po nė qoftė se ka vėllezėr, atėherė nėnės sė tij i bie njė e gjashta, pasi tė zbatohet porosia qė ka lėnė, ose tė paguhet borxhi. Ju nuk dini cilin keni mė tė afėrt – prindėrit apo djemtė tuaj. Ky ėshtė obligim i All-llahut! – Vėrtetė All-llahu ėshtė i urtė dhe di shumė. Perėndia ju urdhėron juve nė pėshtjen e trashėgimit pėr fėmijėt tuaj: mashkullit i takon aq sa pjesa e dy femrave; nėse trashėgimtarė janė femrat – dy e mė tepėr, atyre u takojnė dy tė tretat nga trashėgimia; nėse (trashėgimtar) ėshtė njė femėr – i takon gjysma e pasurisė; e pėr ēdonjėrin prind tė tė vdekurit – u pėrket njė e gjashta nga pasuria e trashėguar, nėse i vdekuri ka lėnė fėmijė; e nėse (i vdekuri) nuk ka fėmijė e qė e trashėgojnė prindėrit, nėnės sė tij i bie e treta; nėse i vdekuri ka vėllezėr, nėnės sė tij i bie e gjashta, pas kryerjes sė testamentit tė lėnė dhe larjes sė borxhit. Ju nuk dini se cili ėshtė mė i afėrt pėr ju – pėrkah dobia: prindėrit tuaj apo fėmijėt tuaj. – Ky caktim ėshtė nga ana e Perėndisė. Se, Perėndia, me tė vėrtetė, ėshtė i Gjithėdijshėm dhe Plotėdijshėm.
[4:12] Ju merrni gjysmėn e asaj qė lėnė pas gratė tuaja, nėse nuk kishin fėmijė. Nėse kishin fėmijė, ju merrni njė tė katėrtėn e asaj qė lėnė. E gjithė kjo, pas pėrmbushjes sė ndonjė testamenti qė kanė lėnė, dhe pas larjes sė tė gjitha borxheve. Ato marrin njė tė katėrtėn e asaj qė leni pas, nėse nuk kishit fėmijė. Nėse kishit fėmijė, ato marrin njė tė tetėn e asaj qė leni trashėgim. E gjithė kjo, pas pėrmbushjes sė ndonjė testamenti qė keni lėnė, dhe pas larjes sė tė gjitha borxheve. Nėse i vdekuri apo e vdekura kishte vetėm vėllezėr dhe/ose motra, atėherė ata pa dallim gjinie ndajnė nė mėnyrė tė barabartė njė tė tretėn e trashėgimisė. Po tė ketė vetėm njė prej tyre, ai ose ajo merr njė tė gjashtėn. E gjithė kjo, pas pėrmbushjes sė ndonjė testamenti, dhe pas larjes sė tė gjitha borxheve, kėshtu qė askush tė mos dėmtohet. Ky ėshtė testament i shpallur nga Zoti. Zoti ėshtė i Gjithėdijshėm, i Butė. Juve ju takon gjysma e asaj (pasurie) qė e lėnė gratė e tuaja, nėse ato nuk kanė fėmijė, por nėse ato kanė fėmijė, juve ju takon njė e katėrta nga ajo qė lėnė ato, pasi tė kryhet testamenti i tyre dhe pasi tė lahet borgji. Atyre (grave) ju takon njė e katėrta nga ajo qė lini ju, nėse nuk kini fėmijė, por nėse keni fėmijė, atyre ju takon njė e teta nga ajo qė leni pas kryrjes sė testamentit qėkeni pėrcaktuar ose borxhit. Nė qoftė se (i vdekuri) ėshtė mashkull ose femėr, e trashėgohet nga ndnjė ilargėt (pse s’ka as prindėr as fėmijė) po ka hjė vėlla ose njė motėr (nga nėna), atėherė secilit prej tyre u takon njė e gjashta, e nė qoftėse sejanė mė shumė (se njė vėlla ose se nj motėr) ata janė pjesmarrės tė barabartė nė tė tretėn (e tėrė pasurisė), pas testamentit tė porositur ose borxhit, e duke mos dėmtuar (trashėguesit). Ky pėrcaktim ėshtė porositur prej All-llahu. All-llahu ėshtė i gjithėdijshmi, jo ingutshėm. Juve ju takon gjysma e asaj qė lėnė gratė tuaja, nėse nuk kanė fėmijė, e nėse kanė fėmijė, atėherė pėr ju ėshtė njė e katėrta nga ajo qė kanė lėnė, pasi tė zbatohet porosia qė ka lėnė ose tė paguhet borxhi. Kurse bashkėshortėve u takon njė e kėtėrta nga ajo qė lini ju, nėse nuk keni fėmijė; e nė qoftė se keni fėmijė atyre u takon njė e teta nga ajo qė keni lėnė ju, pasi tė zbatohet porosia qė keni lėnė ose tė paguhet borxhi. Po nė rast se mashkulli ose femra qė trashėgohen nuk kanė prindėr as fėmijė, por kanė vėlla ose motėr, atėherė secilit prej atyre dyve i takon njė e gjashta, e nėse janė mė shumė atėherė marrin pjesė bashkarisht nė njė tė tretėn, pasi tė zbatohet porosia e lėnė ose tė paguhet borxhi pa dėmtuar askė. Kjo ėshtė porosi e All-llahut! All-llahu ėshtė shumė i dijshėm dhe i butė. Juve u takon gjysma e pasurisė nga ajo qė kanė lėnė bashkėshortet tuaja, nėse ato nuk kanė fėmijė. E, nėse kanė fėmijė, juve (burrave) u takon e katėrta e asaj (pasurie) qė kanė lėnė ato, pasi tė kryhet testamenti e tė lahet borxhi. Nė qoftė se nuk keni fėmijė, atyre (grave) u takon e katėrta e pasurisė qė keni lėnė, e nėse keni fėmijė, atyre u takon e teta nga ajo qė keni lėnė, pasi tė kryhet testamenti e tė lahet borxhi. E, nėse i vdekuri, qoftė burrė ose grua, (tė) ėshtė – pa prindėr dhe fėmijė, por ka vėlla ose motėr (prej nėnės), atėherė ēdonjėrit prej tyre u takon e gjashta; e nėse ka mė shumė nga ata, atėherė marrin pjesė bashkarisht nė tė tretėn e pasurisė, pasi tė kryhet testamenti e tė lahet borxhi, duke mos e dėmtuar askėnd. Kjo ėshtė porosia e Perėndisė! – Se, Perėndia ėshtė i Gjithėdijshėm dhe i butė (nuk nxiton) nė ndėshkime.
[4:13] Kėto janė ligjet e Zotit. Ata qė i binden Zotit dhe tė dėrguarit tė Tij, Ai do i pranojė nė kopshte me prroje qė rrjedhin, ku qėndrojnė pėrgjithmonė. Ky ėshtė triumfi mė i madh.  kėto janė (dispozita) tė caktuara prej All-llahut (urdhėrave) dhe tė dėrguarit tė tij, atė e dėrgon nė Xhennete nėn tė cilin burojnė lumenj. Aty do tė jenė pėrgjithmonė. E ky ėshtė shpėtim i madh. Ata janė kufijtė e caktuar nga All-llahu. Kush i pėrulet All-llahut dhe Profetit tė Tij, Ai do ta shtjerė atė nė xhennete ku rrjedhin lumenj, dhe aty do tė mbesin pėrgjithmonė. Ai ėshtė sukses i madh. Kėta janė kufijt e dispozitave tė Perėndisė. E ai qė i pėrulet Perėndisė dhe Profetit tė Tij, Perėndia e shpie atė nė xhennet, nėpėr tė cilėt rrjedhin lumenj; dhe nė to do tė qėndrojnė pėrherė. E ky ėshtė shpėtim i madh.
[4:14] Sa pėr atė qė nuk i bindet Zotit dhe tė dėrguarit tė Tij, dhe shkelė ligjet e Tij, Ai do e shpie nė Ferr, ku qėndron pėrgjithmonė. Ka vetėshkaktuar ndėshkim tė turpshėm. Kush e kundėrshton All-llahu dhe tė dėrguarin e Tij, dhe i shkel dispozitat e Tij, atė e shtie nė zjarr tė pėrjetėshėm. E pėr tė ėshtė njė dėnim i rėndė. Kush ėshtė i padėgjueshėm ndaj All-llahut dhe Profetit tė Tij dhe i kalon kufijtė e ligjeve tė Tij, Ai do ta hudhė atė nė zjarr, ku do tė qėndrojė pėrgjithmonė. Atė e pret vuajtja e turpshme. E kush vepron kundėr Perėndisė dhe Profetit tė Tij dhe shkelė kufijt e dispozitave tė Tij, Perėndia e shpie atė nė skėterrė (ferr), nė tė cilėn do tė qėndrojė pėrherė dhe pėr tė ka ndėshkim poshtėrues.
[4:15] Ato prej grave tuaja qė bėjnė marrėdhėnie jashtėmartesore, duhet tė keni katėr dėshmitarė kundėr tyre, nga mesi juaj. Nėse ata dėshmojnė, atėherė t’i mbani gratė e tilla nė shtėpitė e tyre deri sa tė vdesin, ose deri sa Zoti tė krijojė njė rrugėdalje pėr to.* Ato nga gratė tuaja qė bėjnė imoralitet (zina), kėrkoni qė kundėr tyre tė dėshmojnė katėr vetė prej jush (burra); nėse vėrtetohet mė dėshmitarė (imoraliteti), mbyllni ato nė shtėpia derisa t’i marrė vdekja ose derisa All-llahu tė pėrcaktojė ndonjė rrugė pėr to. Kur bėjnė amoralitet gratė tuaja, kėrkoni qė t’ua dėshmojnė katėr vetė prej jush. Nėse dėshmojnė, mbani nė shtėpi derisa t’i lodhė vdekja, gjegjėsisht derisa All-llahu t’u gjejė ndonjė rrugėdalje tjetėr. Pėr ato gra tuaja qė bėjnė kurvni, kėrkoni qė tė dėshmojnė pėr kėtė gjė katėr vetė prej jush; nėse dėshmojnė ata pėr kėtė gjė, mbani ato nė shtėpi pėrderisa t’i arrijė vdekja ose derisa Perėndia tė bėjė rrugėdalje pėr to.
[4:16] Ēifti qė bėnė marrėdhėnie jashtėmartesore tė ndėshkohet.* Nėse pendohen dhe pėrmirėsohen, t’i lėni rehat. Zoti ėshtė Shpengues, i Mėshirshmi. Ataa tė dy prej jush qė bėjnė atė (imoralitet-zina), ndėshkoni; e nė qoftė se ata pendohen dhe pėrmirėsohen, atėherė hiqni dorė prej tyre, pse All-llahu pranon fort pendimin dhe mėshiron shumė. Qortoni tė dy palėt qė bėjnė amoralitet, por nėse pendohen dhe pėrmirsohen, atėherė lini tė qetė, sepse All-llahu ėshtė shumė i mėshirshėm dhe i pranon shumė pendimet. Dhe, ata dy prej jush qė kanė bėrė kėtė punė tė turpshme, mundoni ata me qortim; e nėse pendohen dhe pėrmirėsohen lironi nga tė munduarit ata! Se Perėndia pranon pendimin dhe ėshtė mėshirues.
[4:17] Pendimi ėshtė i pranueshėm nga Zoti prej atyre qė bien nė mėkat nga padituria, pastaj pendohen menjėherė pas kėsaj. Zoti i shpengon ata. Zoti ėshtė i Gjithėdijshėm, Mė i Menēuri. Pendim i pranueshėm te All-llahu ėshtė vetėm ai i atyre qė r bėjnė tė keqen me mosdije shpejt pendohen; tė tillėve All-llahu ju pranon pendimin, se All-llahu ėshtė mė i dijshmi, mė i urti. Me tė vėrtetė All-llahu pranon pendimin vetėm prej atyre tė cilėt bėjnė ndonjė vepėr tė keqe nga mosdija dhe shpejt pendohen; Atyre All-llahu do t’ua pranojė pendimin, sepse All-llahu ėshtė shumė i dijshėm dhe i urtė. Perėndia ėshtė pranues i pendimit vetėm pėr ata qė bėjnė ndonjė tė keqe prej padijenisė, e shpejt pendohen; e kėtyre Perėndia ua pranon pendimin. Se, Perėndia ėshtė i Gjithėdijshėm dhe i Plotėdijshėm.
[4:18] Nuk ėshtė i pranueshėm pendimi i atyre qė bėjnė mėkate deri sa tu vijė vdekja, pastaj thonė, “Tash pendohem.” As nuk ėshtė i pranueshėm prej atyre qė vdesin si mosbesimtarė. Pėr kėta kemi pėrgatitur ndėshkim qė dhemb. Nuk ėshtė pendim (i pranueshėm) i atyre qė vazhdimisht bėjnė punė tė kėqia dhe vetėm atėherė kur t’i vjen vdekja ndonjėrit prej tyre, tė thotė: “Unė tash u pendova!” e as i atyre qė vdesin duke qenė jobesimtarė. Ndaj tyre kemi pėrėnim tė ashpėr. Nuk ėshtė pendimi pėr ata tė cilėt bėjnė vepra tė kėqia deri kur u afrohet vdekja. Ndonjėri sish, atėherė thotė: “Unė tash vėrtetė pendohem!”, e as pėr ata qė vdesin mosbesimtarė. Ata janė pėr tė cilėt kemi pėrgatitur vuajtje tė dhembshme. Nuk pranohet pendimi i atyre, qė vazhdimisht bėjnė tė kėqija pėr derisa t’u arrijė vdekja; e atėherė thonė: “Unė tani me tė vėrtetė po pendohem”. As pėr ata qė vdesin duke qenė mohues, pėr kėta, Na kemi pėrgatitur dėnim tė dhembshėm.
[4:19] O ju qė besoni, nuk ėshtė e ligjshme pėr ju tė trashėgoni ēka lėnė gratė pas, kundėr vullnetit tė tyre. Mos i detyroni tė heqin dorė nga ēfarėdo qė ju keni dhėnė, nė mos bėfshin marrėdhėnie jashtėmartesore tė vėrtetuar. T’i trajtoni mirė. Nėse nuk ju pėlqejnė, mund tė mos ju pėlqejė diēka ku Zoti ka vėnė shumė tė mira. O ju qė besuat, nuk ėshtė lejuar pėr ju tė trashėgoni gratė (e tė vdekurve) nė mėnyrė tė dhunshme, e as t’i shtėngoni pėr t’u marrė diēka nga ajo qė ju keni dhėnė atyre, pėrveē nėse ato bėjnė ndonjė imoralitet tė hapur. ēoni jetė tė mirė me to. Nėse urreni ato, bėni durim qė All-llahu tė japė shumė tė mira nė njė send qė ju e urreni. O besimtarė, juve nuk ju lejohet t’i trashėgoni gratė pa pėlqimin e tyre, dhe mos krijoni vėshtirės, me qėllim qė t’ua pėrvetėsoni ndonjė send qė ua keni dhuruar, pėrveē nėse kanė bėrė amoralitet haptazi. Ēoni jetė tė mirė me to! Po nėėse ndieni neveri ndaj tyre, ndoshta do tė neveriteni nga ajo pėr tė cilėn All-llahu jep dobi tė shumta. O besimtarė! – nuk ju lejohet tė bėni pėrdhunisht trashėgimtarė tė grave dhe mos i pengoni ato me qėllim qė t’ua merrni njė pjesė nga dhuratat qė ua keni dhėnė, vetėm nėse bėjnė gabime sheshazi. Silluni mirė me to! Nė qoftė se ato nuk ju pėlqejnė aq shumė (duroni) sepse ėshtė e mundur qė juve diēka tė mos u pėlqejė, por qė Perėndia nė atė do t’ju sjellė shumė tė mira.
[4:20] Nėse dėshironi tė martoheni me njė grua tjetėr, nė vend tė gruas sė tanishme, dhe i keni dhėnė cilėsdo prej tyre njė shumė tė madhe, tė mos merrni prapa asgjė qė i keni dhėnė asaj. A do e merrnit me hile, keqdashje, dhe mėkat? Nė qoftė se dėshironi tė ndėrroni (ta merrni) njė grua nė vend tė njė gruaje (tė lėshuares) i keni pas dhėnė shumė tė madhe, mos merrni prej saj snjė send. A do tė merrni atė pa tė drejtė e nė mėnyrė mizore? Dhe nėse dėshironi ta lėshoni njė grua dhe ta mbani njė tjetėr, por njėrės nga ato i keni dhėnė shumė pasuri, mos i merrni asgjė nga ajo pasuri! A t’ia merrni me dhunė e tė bėni mėkat flagrant? Nė qoftė se ju dėshironi tė ndėrroni gruan, duke e lėshuar njėrėn pėr tė marrė tjetrėn, ndėrsa njėrės nga ato i keni dhėnė shumė pasuri, mos merrni nga ajo asgjė. A do ta merrnit ju atė duke bėrė shpifje dhe gabime sheshazi?
[4:21] Si mund ta merrni prapa, pas intimitetit me njėri tjetrin, dhe pasi kanė marrė prej jush zotim solemn? Dhe si mund tė merrni atė kur njėri-tjetri iu keni bashkuar (nė njė shtrat) dhe kur ato kanė marrė prej jush njė besė tė fortė? Si mund t’ia merrni atė e njėri-tjetrit ia keni falur zemrėn dhe ato kanė marrė prej jush obligime tė mėdha. S’i do tė merrnit ju nga ajo dhuratė, kur ju i keni dhėnė njėri-tjetrit haptazi (nė jetėn bashkėshortore) dhe kur ato kanė marrė nga ju obligim tė fortė.
[4:22] Mos u martoni me gratė qė mė parė ishin tė martuara me baballarėt tuaj – martesat ekzistuese pėrjashtohen dhe tė mos prishen – se ėshtė fyerje e tepėrt, dhe vepėr e urryer. Mos u martoni me ato gra me tė cilat qenė tė martuar prindėrit tuaj, me pėrjashtim tė asaj qė ka kaluar (para islamizmit) pse ajo ishte turpėsi, pėrbuzje e traditė e shėmtuar. Edhe me gratė me tė cilat janė martuar baballarėt tuaj mos u martoni! Pavarėsisht nga e kaluara, ajo do tė ishte, njėmend, amoralitet i vrazhdė, neveri dhe rrugė e keqe. Mos i merrni ato gra, qė kanė qenė gratė e baballarėve tuaj, pėrveē rasteve qė kanė ekzistuar para islamizmit. Me tė vėrtetė, kjo ėshtė vepėr e keqe dhe urrejtje e madhe, dhe rrugė e shėmtuar.
[4:23] Tė ndaluara pėr ju (pėr martesė) janė nėnat tuaja, bijat tuaja, motrat tuaja, motrat e baballarėve tuaj, motrat e nėnave tuaja, bijat e vėllait tuaj, bijat e motrės tuaj, Nėnat gjidhėnėse tuaja, vajzat qė morėn gji nga e njėjta grua si ju, nėnat e grave tuaja, bijat e grave tuaja me tė cilat keni pėrmbushur martesėn – nėse martesa nuk ėshtė pėrmbushur, mund tė martoheni me tė bijėn e saj. Gjithashtu tė ndaluara pėr ju janė gratė qė ishin tė martuara me bijtė tuaj gjenetik. Gjithashtu, tė mos jeni tė martuar me dy motra nė tė njėjtėn kohė – por mos i prishni martesat ekzistuese. Zoti ėshtė Falės, i Mėshirshmi. U janė ndaluar juve (tė martoheni me): nėnat tuaja, bijat tuaja, motrat tuaja, hallat tuaja, tezet tuaja, bijat tuaja, bijat e motės, nėnat tuaja qė ju kanė dhėnė gji, motrat nga gjiri, nėnėat e grave tuaja (vjehrrat) dhe vajzat qė janė nėn kujdesin tuaj e tė lindura (prej tjeėr babai) nga gratė tuaja me tė cilat patėt kontakt, e nėse nuk ken pasur kontakt me to (me gratė), atėherė s’ka pengesė (tė martoheni me ato vajza), dhe (janė tė ndaluara) gratė e bijve tuaj qė janė tė lindjes suaj (jo tė bijėve tė afoptuar), dhe tė bashkoni (pėrnjeherė nė njė niqah) dy motra, pėrpos asaj qė ka kaluar. Vėrtetė, All-llahu falė shumė, ėshtė mėshirues i madh. Ju i keni tė ndaluara: nėnat tuaja, bijat tuaja, motrat tuaja, hallat tuaja edhe tezet tuaja; edhe bijat e vėllaut, bijat e motrės, edhe nėnat tuaja pėr nga tėmbėli, motrat tuaja pėr nga tėmbėli, nėnat e grave tuaja, edhe bonjaket e grave tuaja me nėnat e tė cilave keni pasur marrėdhėnie intime, qė janė nėn kujdesin tuaj, po nėse ju nuk keni pasur marrėdhėnie kurore me ato, atėherė nuk ėshtė mėkat pėr ju. I keni tė ndaluara edhe gratė e djemėve tuaj, si edhe t’i mbani nėn kurorė dy motra, pavarėsisht nga e kaluara. All-llahu ėshtė, me siguri, shumė i mėshirshėm dhe fal. U ndalohet kurorėzimi me nėnat tuaja, me bijat tuaja, me motrat tuaja, me hallat tuaja, me tezet tuaja, me bijat e vėllaut tuaj, me bijat e motrės suaj, me nėnat (gratė) qė u kanė dhėnė gji, me motrat tuaja qė kanė thithur prej njė gjiu, me nėnat e grave tuaja (vjehrat), me vajzėn e gruas suaj, - e cila gjendet nėn kujdestarinė tuaj, nėse me atė grua keni pasur marrėdhėnie bashkėshortore; e nėse nuk keni pasur marrėdhėnie bashkėshortore, atėherė nuk ka pengesa (pėr kurorėzim me vajzėn e gruas). U ndalohet kurorėzimi me gratė e bijve tė barkut tuaj dhe t’i tuboni dy motra (artake), pėrveē rasteve qė kanė ekzistuar para islamizmit. Se Perėndia, me tė vėrtetė ėshtė falės dhe mėshirues.
[4:24] Gjithashtu janė tė ndaluara gratė qė janė tashmė tė martuara, pėrveē nėse shpėtojnė nga burrat e tyre mosbesimtarė qė janė nė luftė me ju.* Kėto janė urdhrat e Zotit pėr ju. Tė gjitha kategoritė e tjera janė tė lejuara pėr ju pėr martesė, pėrderisa ua paguani pajėn e duhur. Mbani moralin, duke mos bėrė marrėdhėnie jashtėmartesore. Pra, cilado qė ju pėlqen prej tyre, tu paguani pajėn e shpallur pėr to. Nuk bėni gabim me pajtim tė dyanshėm pėr ēfarėdo ndreqje tė pajės. Zoti ėshtė i Gjithėdijshėm, Mė i Menēuri. (Nuk u lejohet tė martoheni) Edhe me gra tė martuara (qė kanė burrat e nuk janė tė lėshuara), pėrveē atyre qė i keni futur nė pushtetin tuaj (robėreshat e lufrtės). (Ky ėshtė) obligim mbi ju nga All-llahu. U janė lejuar, pos kėtyre (qė u pėrmendėn), tė tjerat qė t’i merrni me pasurinė tuaj (me niqah) duke pasur pėr qėllim bashkėshorėsi e jo prostitucion (kurvėni). Epėr atė qė pėrjetuat ju nga ato (gratė me tė cilat patėt kurorė), jepnu shpėrblimin e tyre tė caktuar se ėshtė obligim. E nuk ka pengesė pėr ju, pas pėrcaktimit (te niqahut), nė atė qė ju pėlqeni mes vete. All-llahu ėshtė i gjithėdijshėm, i urti. Edhe gratė e martuara, me pėrjashtim tė atyre qė i zini rob. Ligjet e All-llahut janė pėr ju, ndėrkaq tė tjerat i keni tė lejuara, por qė t’u jepni dhuratat e kurorės dhe tė martoheni me ato, e jo tė bėni amoralitet. Ndėrsa atyre qė keni pasur kurorė jepnu dhuratat e kurorės sė tyre ashtu si e keni detyrė. Nuk ėshtė mėkat qė pas dhuratės sė caktuar tė lidhni marrėveshje. All-llahu vėrtetė ėshtė shumė i dijshėm dhe i urtė. (U ndalohet juve tė kurorėzoheni) dhe me gratė qė gjenden nėn kurorė, pėrveē atyre qė janė nėn pushtetin tuaj (skllave). Ky ėshtė urdhėri i Perėndisė. U janė lejuar tė tjerat, pėrpos tyre (qė u pėrmendėn), qė t’i kėrkoni (pėr kurorėzim) me pasurinė tuaj pėr martesė definitive, e jo pėr jetė tė pėrkohėshme (qė ėshtė nė kundėrshtim me dispozitat e fesė). Me ato qė kaloni jetė bashkėshortore, epjuni atyre dhuratat e obligueshme (shpenzimet) pėr jetesė. S’ka mėkat pėr ju, me pėlqimin e tė dy palėve, qė ta shtoni apo ta mungoni sasinė e dhuratės sė premtuar. Se, Perėndia, me tė vėrtetė, ėshtė i Gjithėdijshėm dhe i Plotėdijshėm.
[4:25] Ata mes jush qė nuk kanė mundėsi tė martohen me gra besimtare tė lira, mund tė martohen me gra besimtare skllave. Zoti din mė sė miri pėr besimin tuaj, dhe ju jeni tė barabartė pėr njėri tjetrin sa i pėrket besimit. Tė merrni leje nga kujdestarėt e tyre para se tė martoheni me to, dhe t’ua paguani pajėn e duhur me barazi. Ato duhet tė mbajnė sjellje tė moralshme, duke mos bėrė marrėdhėnie jashtėmartesore, ose pasur dashnorė sekret. Kur ato tė lirohen nėpėrmjet martesės, nėse bėjnė marrėdhėnie jashtėmartesore, ndėshkimi pėr to tė jetė sa gjysma e atij pėr gratė e lira.* Martesa me skllave duhet tė jetė alternativa e fundit pėr ata qė nuk mund tė presin. Tė jeni tė durueshėm ėshtė mė mirė pėr ju. Zoti ėshtė Falės, i Mėshirshmi. Dhe kush nuk ka prej jush mundėsi materiale qė tė martohet me femra tė lira besimtare, le tė martohet me ato besimtare tuaja qė i keni nėn pushtetin tuaj (robėreshat). All-llahu di mė sė miri pėr besimin tuaj. Ju jeni nga njėri- tjetri (tė njė origjine. Pra, martohuni me ato (robėresha) r me lejen e tė zotėrve tė tyre dhe jepnu kurorėn nė mėnyrė tė drejtė, (zgjidhni) tė ndershme e jo prostitute tė hapta e tė fshehta. E kur tė jenė tė martuara ato, nėse bėjnė ndonjė punė tė turpshme, ndėshkimi kundėr tyre ėshtė sa gjysma e atij tė grave tė lira (jo robėresha). Kjo (martesė me robėresha) ėshtė e lejuar pėr ata qė i frikėsohen imoralitetit, por tė jeni tė durueshėm, ėshtė mė mirė pėr ju. All-llahu ėshtė mirrėdashės, mėshirėplotė. E kush nuk ka pasur mundėsi tė martohet me grua besimtare – ja ku janė ato me tė cilat dispononi ju, shėrbėtoret tuaja besimtare – e All-llahu e di mė mirė besimin tuaj. Ju jeni si njeri-tjetri, andaj martohuni me ato, me lejėn e familjeve tė tyre dhe jepnu dhuratat e tyre tė kurorės sipas normave pėr gratė e pastra, jo amorale dhe qė ēojnė dashuri fshehtazi; Po nėse bėjnė kurvėri e janė tė martuara, le tė dėnohen me gjysmėn e dėnimit tė pėrcaktuar pėr gra tė lira. Ajo ėshtė pėr atė i cili i frikėsohet kurvėrisė, por mė mirė ėshtė pėr ju tė pėrmbaheni. Ndėrkaq All-llahu fal dhe ėshtė shumė i mėshirshėm. Cilido nga ju, qė nuk mund tė martohet me gra tė lira besimtare, pėr shkaqe tė vėshtira materiale, le tė martohet me njė vajzė besimtare qė gjendet nėn pushtetin tuaj (robėreshė) – E Perėndia e din mė sė miri besimin tuaj, - se ju (tė lirėt dhe robėrit) jeni tė tė njėjtit besim. Kurorėzoni ato (robėreshat) me lejen e pronarėve tė tyre. Epjuni dhuratat e kurorės sė tyre si ėshtė e zakonshme, duke qenė ato gra tė ndershme e jo tė pandershme, gjegjėsisht, nga ato qė jetojnė (ēojnė dashuri) me dashnar. Nėse ato, si tė kurorėzura bėjnė kurvėri, dėnimi i tyre ėshtė pėr gjysmė me dėnimin e grave tė lira. Kjo martesė (me robėresha) ėshtė pėr ata nga ju, qė kanė frikė se do tė bėjnė gabim (kurvėri). E, nėse abstenoni (pėrmbaheni), kjo ėshtė edhe mė mirė! Perėndia ėshtė falės dhe mėshirues.
[4:26] Zoti do qė t’ju shpjegojė gjėrat, dhe t’ju udhėzojė nėpėrmjet precedentėve tė kaluar, dhe t’ju shpengojė. Zoti ėshtė i Gjithėdijshėm, Mė i Menēuri. All-llahu dėshiron t’ju sqarojė ēėshtjet et’ju drejtojė nė rrugėn e atyre qė ishin para jush (pejgamberėt) dhe t’ju pranojė pendimin. Alahu e di mė sė miri gjendjen e robėrve dhe ėshtė mė i urti. All-llahu dėshiron t’ju sqarojė dhe t’ju udhėzojė rrugėve qė kanė ecur ata pra jush, dhe t’ju falė, sepse All-llahu ėshtė shumė i dijshėm dhe i urtė. Perėndia don qė t’jua shpjegojė dhe t’ju udhėzojė nė rrugėn e Pejgamberėve tė mėparshėm dhe t’ju pranojė pendimet tuaja. Perėndia ėshtė i Gjithėdijshėm dhe i Plotėdijshėm.
[4:27] Zoti dėshiron t’ju shpengojė, pėrderisa ata qė ndjekin epshet dėshirojnė qė ju tė devijoni nė devijim tė madh. All-llahu dėshiron t’ju pranojė pendimin, e ata qė ndjekin dėshirat e epsheve, dėshirojnė qė ju tė shmangeninė tėrėsi (nga rruga e drejtė). All-llahu don t’ju falė juve, por ata qė udhėhiqen nga epshet e tyre dėshirojnė qė ju tė shmangeni larg rrugės sė drejtė. Perėndia don qė t’ju pranojė pendimet tuaja, por ata qė ipen pas punėve tė kėqija (epsheve), dėshirojnė qė ju tė largoheni krejtėsisht nga udha e drejtė.
[4:28] Zoti dėshiron t’jua lehtėsojė barrėn, se qenia njerėzore ėshtė krijuar e dobėt. All-llahu dėshiron t’ju lehtėsoj (dispozitat), e megjithatė njeriu ėshtė i paaftė (pėr t’ju pėrballuar epsheve). All-llahu don t’ju lehtėsojė, se njeriu ėshtė krijesė e dobėt. Perėndia don qė t’ju lehtėsojė (barrėt), e njeriu ėshtė krijuar si qenie e pafuqishme.
[4:29] O ju qė besoni, mos e konsumoni pronėn e njėri tjetrit nė mėnyrė tė paligjshme – vetėm shitblerjet me pajtim tė dyanshėm lejohen. Mos u vrisni. Zoti ėshtė i Mėshirshėm ndaj jush. O ju qė besuat, mos e hani mallin e njėri-tjetrit nė mėnyrė tė palejuar, pėrpos tregtisė nė tė cilėn keni pajtueshmėri mes vee, dhe mos mbytni veten tuaj (duke mbytur njėri-tjetrin). Vėrtet, All-llahu ėshtė i mėshirueshėm pėr ju. O besimtarė, mos e hani pasurinė e njėri-tjetrit nė mėnyrė tė palejueshme, vetėm nė formė tregtie me pėlqim tė dyanshėm, dhe mos e mbytni vetveten! All-llahu ėshtė ndaj jush shumė i mėshirshėm. O besimtarė, mos e hani ju pasurinė e shoqi-shoqit nė mėnyrė tė palejueshme, pėrpos nėse ajo ėshtė tregti me kėnaqėsi reciproke tuajen, dhe mos vritni vetveten (dhe njėri-tjetrin)! Perėndia, me tė vėrtetė, ėshtė mėshirues pėr ju.
[4:30] Kushdo qė kryen kėto shkelje, me keqdashje dhe paramendim, do e flakim nė Ferr. Kjo ėshtė lehtė pėr Zotin. Kush bėn kėtė (qė ndaloi Zoti) qėllimisht dhe tejkalon kufijtė, Ne do ta hudhim atė nė njė zjarr tė fortė. Dhe kjo ėshtė leht pėr All-llahun. Ai qė e bėn kėtė me pėrdhunė dhe padrejtėsisht, Ne do ta hudhim nė zjarr. Kjo ėshtė lehtė pėr All-llahun. E, kushdo prej jush qė e bėn kėtė nga armiqėsia dhe dhuna, ndaj tjetrit, Na padyshim do ta hedhin nė zjarr. Kjo, pėr Perėndinė ėshtė shumė lehtė.
[4:31] Nėse shmangeni nga bėrja e mėkateve tė tepėrta qė janė tė ndaluara pėr ju, do t’ua heqim mėkatet, dhe t’ju pranojmė pranim tė ndershėm. Nėse lagoheni prej mėkateve tė mėdha, tė cilat u janė tė ndalueshme, Ne ju shlyejmė mėkatet e vogla dhe ju fusim nė njė vnd tė ndershėm. Nėse u shmangeni mėkateve tė mėdha, nga ato gjėra qė u janė ndaluar, Ne do t’i kapėrcejmė sulmet tuaja dhe do t’iu shtimė nė vende fisnike. Nė qoftė se ju i shmangeni gabimeve tė mėdha, qė u janė ndaluar juve, Na do t’ju mbulojmė gabimet tuaja tė vogla dhe do t’ju shpiejmė nė (njė) vend tė mrekullueshėm (nė xhennet).
[4:32] Tė mos i lakmoni cilėsitė e dhuruara mbi njėri tjetrin nga Zoti; burrat gėzojnė cilėsi tė caktuara, dhe gratė gėzojnė cilėsi tė caktuara. Mund t’i luteni Zotit t’ju lėshojė mirėsinė e Tij. Zoti ėshtė tėrėsisht i vetėdijshėm pėr tė gjitha gjėrat. Mos lakmoni nė atė, qė All-llahu gradoi disa nga ju mbi disa tė tjerė. Burrave ju takon hise nga ajo qė fituan ata dhe grve gjithashtu ju takon hise bga ajo qė fituan ato. All-llahut kėrkoni nga tė mirat e Tij. All-llahu ėshtė i dijshėm pėr ēdo send. Dhe mos lakmoni atė me ēka All-llahu i ka dalluar disa prej jush. Meshkujve u takon dhurata pėr atė qė punojnė, kurse grave dhurata pėr atė qė ato e kanė merituar. Kėrkoni mirėsi prej All-llahut, se All-llahu, pa dyshim, di ēdo gjė. Mos lakmoni nė ato gjėra, qė Perėndia i ka shpėrblyer disa nga ju mbi tė tjerėt; pėr mashkujt ėshtė shpėrblimi i punės qė bėjnė, e po ashtu edhe pėr femrat ka shpėrblim pėr punėn qė bėjnė. Kėrkoni prej Perėndisė nga mirėsitė e Tij. Se, Perėndia, ėshtė i Gjithėdijshėm pėr ēdo gjė.
[4:33] Pėr secilin nga ju, ne kemi pėrcaktuar hise nga trashėgimia e lėnė nga prindėrit dhe tė afėrmit. Gjithashtu tė afėrmve nga martesa, t’ua jepni hisen e duhur. Zoti ėshtė dėshmitar i tė gjitha gjėrave. Ne u kemi caktuar pėr secilin trashėgimtarė, pjesėn e pasurisė qė e lėnė prindėrit ose tė afėrmit. E atyre qė ju keni premtuar, jepnu pjesėn ė tyre. All-llahu ėshtė dėshmues mbi ēdo send. Ne kemi caktuar trashėgimtarė pėr gjithēka qė lėnė prindėrit dhe tė afėrmit. Atyre, me tė cilėt keni lidhur kontrata, jepnu pjesėn e tyre! All-llahu ėshtė njėmend dėshmitar i ēdo sendi. Na kemi caktuar trashėgimtarėt pėr ēdo gjė (pasuri) qė lėnė prindėrit ose tė afėrmit, e pėr ata qė jeni obliguar epjuni pjesėn e tyre. Se, Perėndia, me tė vėrtetė, ėshtė dėshmitar pėr ēdo gjė.
[4:34] Burrat janė pėrgjegjės pėr gratė,** dhe Zoti i ka pajis me cilėsi tė caktuara, dhe i ka bėrė furnizues. Gratė e drejta do tė pranojnė me gėzim kėtė rregullim, pasi qė ėshtė urdhri i Zotit, dhe t’i nderojnė burrat e tyre gjatė mospranisė sė tyre. Nėse pėrjetoni kryengritje nga gratė, sė pari tė flisni me to, pastaj (mund tė pėrdorni nxitje negative si) braktisja nė shtrat, pastaj mund (si mundėsi e fundit) t’i rrihni. Nėse ju binden, nuk lejoheni tė bėni shkelje kundėr tyre. Zoti ėshtė Mė i Larti, Madhėshtor. Burrat janė pėrgjegjės pėr gratė, ngase All-llahu ka graduar disa mbi disa tė tjerėt dhe ngase ata kanė shpenzuar nga pasuria e tyre. Prandaj, me atė qė All-llahu i bėri tė ruajtura, gratė e mira janė respektuese, janė besnike ndaj tė fsheftės. E ato qė keni dro kryelartėsisė sė tyre, kėshilloni, madje largohuni nga shtrati (e mė nė fund), edhe rrahni (lahtė, nėse nuk ndikojnė kėshillat as largimi), e nėse ju respektojnė, atėherė mos u sillni keq ndaj tyre. All-llahu ėshtė mė i larti, mė i madhi. Burrat janė mbėshtetje e grave me aq sa u ka dhėnė All-llahu pėrparėsi njėrės palė ndaj tjetrės dhe pėr shkak se ata shpenzojnė pasurinė e vet. Prandaj gratė e mira janė tė dėgjueshme dhe nė mosprezencėn e burrit kujdesen, pėr atė qė kujdesohet edhe All-llahu. Kurse ato, padėgjueshmėrisė sė tė cilave i frikėsoheni, ju kėshilloni njėherė e pastaj ndane shtratin me to, madje edhe rrihni; e nėse bėhen tė dėgjueshme ndaj jush, atėherė mos u bėni padrejtėsi! All-llahu ėshtė vėrtetė i madh dhe i lartėmadhėrishėm. Meshkujt udhėheqin (dhe pėrkujdesėn) pėr grtė, meqė Perėndia i ka graduar (meshkujt) me disa cilėsi (si fuqia fizike e tyre) mbi ato, - dhe, meqė ata shpenzojnė pasurnė e tyre (pėr furnizim) gra tė mira janė ato qė i pėrulėn (Perėndisė), ruajnė fshehtėsitė (sekretet), qė ka urdhėruar Perėndia. E, pėr ato gra, qė i droni kundėrshtimit (tė tyre), - kėshilloni ato, bojkotoni nė shtrat dhe rrihni ato (lehtas, - si pėr shembull, me brushė tė dhėmbėve). E, nėse ato ju bindėn, atėherė mos ndiqni kundėr tyre kurrfarė rruge (mos ua kujtoni gabimet). Se, Perėndia, me tė vėrtetė, ėshtė i lartėsuar dhe i madhėruar!
[4:35] Nėse njė ēift i frikėsohet ndarjes, tė caktoni njė arbitėr nga familja e tij dhe njė arbitėr nga familja e saj; nėse vendosin tė pajtohen, Zoti do tu ndihmojė tė bashkohen. Zoti ėshtė i Gjithėdijshėm, Njohės. Nėse i frikėsohen pėrēarjes mes tyre (burrit e gruas), dėrgoni njė pari tė drejtė nga familja e tij dhe njė pari tė drejtė ngafamilja e saj. Nėse ata tė dy (ndėrmjetėsuesit) kanė pėr qėllim pajtimin, All-llahu ju mundėson afrimin mes tyre (burrit e gruas). All-llahu ėshtė i dijėshėm, ėshtė njohės i mirė. Nėse frikėsoheni se lind pėrēarje nė mes atyre dyve, atėherė dėrgoni njė pajtimtar nga familja e tij e njė pajtimtar nga familja e saj. Nė qoftė se ata dy duan pajtimin, All-llahu do t’i pajtojė, sepse All-llahu ėshtė shumė i dijshėm dhe i informuar. Nėse i druani pėrēarjes midis tyre (burrit e gruas), atėherė dėrgoni njė arbitėr (ndėrmjetės) nga ana e burrit dhe njė arbitėr nga ana e gruas. Nė qoftė se ata dėshirojnė paqėtim, Perėndia bėnė marrėveshje nė mes tyre – o nė pajtim me kurorėn, ose nė shkurorėzim. Perėndia, me tė vėrtetė, ėshtė i Gjithėdijshėm dhe i di tė gjitha qėllimet.
[4:36] Tė adhuroni vetėm Zotin – mos shoqėroni asgjė me Tė. Tė keni kujdes ndaj prindėrve, tė afėrmve, jetimėve, tė varfėrve, fqinjit farefisnor, fqinjit jo-farefisnor, kolegut tė ngushtė, udhėtarit tė huaj, dhe shėrbėtorėve tuaj. Zotit nuk i pėlqejnė mburravecėt e mendjemėdhenjtė. Adhurone All-llahun e mos i shoqėroni Atij asnjė send, sillnu mirė ndaj prindėrve, ndaj tė afėrmve, ndaj jetimėve, ndaj tė varfėrve, ndaj fqiut tė afėrt, ndaj fqiut tė largėt, ndaj shokut pranė vetes, ndaj udhėtarit tė largėt dhe ndaj robėrve. All-llahu nuk e do atė qė ėshtė kryelartė dhe atė qė lavdėrohet. Adhurone All-llahun dhe asnjė send mos e trajtoni tė barabartė me Tė! Jini tė mirė me prindėrit dhe tė afėrmit, edhe bonjakėt, edhe tė varfėrit e mjerė, edhe me fqinjėt e afėrm, edhe me fqinjėt e largėt, edhe me shokėt pėr rreth, edhe udhėtarėt, edhe ata qė janė nėn kujdesin tuaj. All-llahu, pa dyshim, nuk i don ata qė janė mendjemėdhenj dhe arrogantė. Adhuronie Perėndinė, mos i bėni kurrnjė shoq Atij; bėni mirėsi prindėrve, tė afėrmėve, bonjakėve, tė varfėrve, fqinjėve tė afėrt dhe fqinjėve tė largėt, dhe atij qė e ke pranė dhe udhėtarit (qė ka mbetur ngushtė) dhe atyre qė janė nėn pushtetin tėnd (skllavėt). Se Perėndia, me tė vėrtetė, nuk i do ata, tė cilėt krenohen dhe lavdėrohen,
[4:37] Ata qė janė dorėshtrėnguar, i nxisin njerėzit tė jenė dorėshtrėnguar, dhe fshehin ēka Zoti u ka dhuruar nga dhuratat e Tij. Pėr mosbesimtarėt kemi pėrgatitur ndėshkim tė turpshėm. Ata qė vetė janė koprracė dhe urdhėrojnė njerėzit pėr koprraci, dhe e fshehin atė qė ju ka dhėnė All-llahu nga mirėsitė e veta. Ne kemi pėrgatitur dėnim tė turpshėm pėr jobesimtarėt; Ata qė janė koprracė dhe i urdhėrojnė tė tjerėt pėr koprraci, dhe tė cilėt fshehin atė qė All-llahu u ka dhėnė nga begatia e vet – Ne mosbesimtarėve u kemi pėrgatitur dėnim tė turpshėm. ata qė janė koprracė (qė janė dorėshtrėnguar), ndėrsa kėrkojnė qė edhe tė tjerėt tė bėhen koprracė dhe, fshehin atė qė ua ka dhuruar Perėndia nga mirėsitė e Tij, (kėta janė njerėz tė kėqinj). Na kemi pėrgatitur pėr mohuesit ndėshkim poshtėrues.
[4:38] Ata japin para pėr bamirėsi sa pėr tu parė, pėrderisa nuk besojnė nė Zotin dhe Ditėn e Fundit. Nėse shoqėrues i dikujt ėshtė djalli, ai ėshtė shoqėruesi mė i keq. Edhe ata qė e japin pasurinė e tyre pėr sy e faqe tė botės, e nuk e besojnė All-llahun as ditėn e mbramė. E ai qė e k shok djallin, ai pra ėshtė shok i shėmtuar. Edhe atyre tė cilėt shpenzojnė pasurinė e tyre pėr t’u reklamuar para botės, dhe nuk i besojnė All-llahut e as botės tjetėr. Pra, kush e ka djallin shok, shok tė keq ka! (Perėndia nuk i don) as ata qė ndajnė nga pasuria e tyre sa pėr sy e faqe tė botės, e nuk besojnė Perėndinė as Ditėn e Kijametit, (kėta kanė pėr shok djallin), e ai qė ka pėr shok djallin, dihet sa shok i keq ėshtė ai!
[4:39] Pse tė mos besojnė nė Zotin dhe Ditėn e Fundit, dhe tė japin prej furnizimeve tė Zotit te ta? Zoti ėshtė tėrėsisht i vetėdijshėm pėr ta. Dhe ēka do t’i gjente ata, po ta besonin All-llahun, ditėn e gjykimit dhe tė jepnin nga ajo qė i dhuroi All-llahu? Po All-llahu di mė sė miri pėr ta. ēka do ti gjente sikur t’i besonin All-llahut dhe botės tjetėr dhe tė shpenzonin nga ajo qė u ka dhėnė All-llahu, sepse All-llahu di ēdo gjė pėr ta. E, ē’dėm do tė kishin ata sikur tė besonin Perėndinė dhe Ditėn e Kijametit, dhe tė ndanin nga pasuria qė u ka dhėnė Perėndia? Perėndia ėshtė njohės i mirė i tyre.
[4:40] Zoti nuk shkakton padrejtėsi as sa pesha e atomit. Nė tė kundėrtėn, Ai e shumėfishon shpėrblimin pėr veprėn e drejtė, dhe nga Vetja jep shpėrblim shumė tė madh. S’ka dyshim se All-llahu nuk bėn pa drejtė as sa grimca, e nėse ajo vepėr ėshtėe mirė, Ai e shumėfishon atė dhe Vetė Ai i jep shpėrblim tė madh. All-llahu askujt nuk i bėnė padrejtėsi as sa grima. Veprėn e mirė Ai do ta shumėfishojė dhe Vetė do t’i japė shpėrblim tė madh. Me tė vėrtetė, Perėndia as sa thėrrmia nuk e dėmton askend; por nė qoftė se mirėsia ėshtė sa thėrrmia, Perėndia e shumėfishon atė dhe jep nga mirėsia e Tij shpėrblim tė madh.
[4:41] Pra, kur vjen dita (e gjykimit), do tė thėrrasim njė dėshmitar nga secila shoqėri, dhe ti do tė shėrbesh si dėshmitar mes tyre. Dhe si do tė jetė gjendja e atyre (qė nuk besuan), kur Ne do tė sjelli dėshmitarė pėr ēdo popull, e ty do tė sjellim dėshmitarė mbi ata (qė nuk besuan)? Po ēdo tė bėhet, atėherė, kur tė sjellim dėshmitarė nga secili popull, e ty do tė sjellim dėshmitar kundėr tyre? Si do tė jetė pozita e tė kėqinjve, kur prej ēdo populli tė sjellin dėshmitarė (pejgamberėt) dhe tė sjellin ty (o Muhammed!) pėr dėshmitar mbi tė gjithė ata?!
[4:42] Nė atė ditė, ata qė nuk besuan dhe nuk iu bindėn tė dėrguarit do tė dėshirojnė tė jenė rrafsh me tokė; asnjė shprehje tė vetme nuk do mund ta fshehin prej Zotit. Atė ditė ata qė nuk besuan dhe kundėrshtuan tė dėrguarin, do tė dėshironin (tė varroseshin) tė rrafshohej mbi ta toka ngase nuk mund t’i fshehin All-llahut asgjė. Atė ditė, ata tė cilėt nuk kanė besuar dhe qė janė ngritur kundėr Profetit, do tė dėshironin tė bėhen rrafsh me tokė; por prej All-llahut s’fshehin dot asnjė fjalė. Atė ditė, ata qė nuk kanė besuar dhe qė nuk i janė bindur Pejgamberit, do tė dėshironin tė rrafshohen me tokė; e Perėndisė nuk mund t’ia fshehin asnjė fjalė.
[4:43] O ju qė besoni, tė mos i zbatoni Lutjet e Kontaktit (Salat) duke qenė tė dehur, qė ta dini ēka jeni duke thėnė. As pas orgazmės seksuale pa u larė, pos nėse jeni nė rrugėtim; nėse jeni tė sėmurė ose duke udhėtuar, ose patėt jashtėqitje urinore apo fekale (p.sh. gaz), ose patėt kontakt (seksual) me gratė, dhe nuk mund tė gjeni ujė, tė zbatoni Tejemum (avdes tė thatė) duke prekur dhe tė pastėr tė thatė, dhe duke fshirė fytyrat dhe duart me tė. Zoti ėshtė Shlyes Mėkatesh, Falės. O ju qė besuat, mos iu afroni namazit duke qenė tė dehur, deristė dini se ē’flitni, e as duke qenė xhuhubė (tė papastėr) derisaaa tė laheni, pėrpos kur jeni udhėtarė. Nėse jeni tė sėmurė, jeni nė ndonjė udhėtim, ose ndonjeri prej jush vjen nga ultėsira (nevojtorja), ose keni takuar gratė, e nuk gjeni ujė, atėherė mėsyne dheun dhe fėrkoni me duart (tejemmum). All-llahu shlyen e falė mėkatet. O besimtarė, mos u falni kur jeni tė dehur, deri sa nuk e dini se ēka thoni, dhe kur jeni tė papastėr – vetėm nėse jeni nė rrugė, udhėtarė – deri sa tė laheni. Por nėse jeni tė sėmurė ose udhėtarė, apo nė qoftė se keni pasur kontakt me femra, e nuk keni gjetur ujė, atėherė me shuplakė prekni truallin e pastėr dhe lėmoni fytyrat tuaja edhe duartė – deri nė bėrryla. – All-llahu ua fshin mėkatet dhe fal. O besimtarė! Mos bėni namaz kur jeni tė dehur, pėrderisa tė kthjelloheni e tė dini se ē’flisni, as kur jeni tė papstėr (xhunub) – pėrveē nėse jeni udhėtarė, pėrderisa tė laheni; e nėse jeni tė sėmurė ose gjendeni nė rrugė, ose keni kryer nevojėn natyrore, ose ju keni afruar grave, e nuk gjeni ujė, atėherė synoni (pastrimin) me dhé tė pastėr, dhe fėrkoni (me duar) fytyrėn tuaj dhe duart tuaja. Se, Perėndia, me tė vėrtetė ėshtė shlyes dh falės i mėkateve.
[4:44] A i ke vėrejtur ata qė morėn njė pjesė tė shkrimit, dhe si zgjedhin tė humben, dhe dėshirojnė qė ju tė humbeni nga rruga? A nuk i vure re (Muhammed) ata qė iu pate dhėnė pjesė nga libri (paria fetare jehude) se si e vazhdojnė rrugėn e gabuar dhe dėshirompjnė qė e edhe ju tė humbni!? A nuk i sheh ata tė cilėve u ėshtė dhėnė njė pjesė e Librit, se si marrin rrugėn e gabuar dhe dėshirojnė qė edhe ju tė shmangeni nga rruga e drejtė. A nuk i sheh ti (o Muhammed!) ata, tė cilėve iu ėshtė dhėnė njė pjesė prej Librit, e tė cilėt e ndėrrojnė tė mirėn me tė keqen dhe dėshirojnė qė edhe ju tė humbisni rrugėn e mbarė.
[4:45] Zoti e di mė sė miri kush janė armiqtė tuaj. Zoti ėshtė Zotėruesi dhe Sunduesi i vetėm. Zoti ėshtė i vetmi Pėrkrahės. All-llahu di mėsė miri pėr armiqtė tuaj. Mjafton qė All-llahu ėshtė pėrkrahės i juaj dhe mjafton qė All-llahu ėshtė ndihėtarėr i juaji. All-llahu i njeh mirė armiqtė tuaja, dhe All-llahu ėshtė i mjaftueshėm pėr prijės dhe pėr ndihmėtarė. Perėndia i di mė sė miri armiqėt tuaj. Mjafton Perėndia mbrojtės pėr ju. Dhe mjafton Perėndia ndihmės pėr ju.
[4:46] Mes atyre qė janė Jahudi, disa i shtrembėrojnė fjalėt pėrtej tė vėrtetės, dhe thonė, “Dėgjojmė, por nuk bindemi,” dhe “Fjalėt tua po bien nė veshė tė shurdhėr,” dhe “Raina* (kujdestarona),” pėrderisa pėrdredhin gjuhėt e tyre pėr ta pėrqeshur fenė. Sikur tė thoshin, “Dėgjojmė, dhe bindemi,” dhe “Tė dėgjojmė,” dhe “Undhurna (ruana),” do tė ishte mė mirė pėr ta, dhe mė e drejtė. Por, ata kanė vetėshkaktuar mallkim prej Zotit pėr shkak tė mosbesimit tė tyre. Si pasojė, shumica e tyre nuk mund tė besojnė. Njė palė bga jehudite ėshtė qė ndryshojnė fjalėt (e Zotit) nga vendet e veta, e (kur i thėrret ti) ata thonė: “Degjuam (fjalėn tėnde) fhe kundėrshtuam (thirrjen tėnde), dhe thonė: “dėgjo mos dėgjofsh!” (dhe thonė): “Raina” (kėto i thonė) duke pėrdredhur gjuhėt e tyre dhe duke atakuar fenė. E sikur tė thoshin ata: “Dėgjuam, respektuam, dėgjo dhe vėshtrona”, do tė ishte mė e drejtė, por pėr shkak tė refuzimit tė tyre, All-llahu i mallkoi, prandaj besojnė vetėm pak (besim gjysmak). Ka ndėr ta ebrej qė shtrembėrojnė kuptimin e fjalėve dhe thonė: “Dėgjuam, por nuk u pėrulėm” dhe “Dėgjo tė padėgjuar dhe ruaju nesh”! duke bėrė lajthitje me gjuhėt e tyre dhe duke shpifur ndaj fesė. Sikur tė kishin thėnė: “Dėgjuam dhe u pėrulėm, dėgjo dhe shikona neve!” do tė ishte mė mirė dhe mė drejt pėr ata, por All-llahu ata i ka mallkuar pėr mosbesimin e tyre. Ata nuk besojnė, me pėrjashtim tė njė numri tė vogėl. Nė mesin e Hebrenjve ka asish qė i ngatėrrojnė fjalėt prej vendesh tė tyre dhe thonė: “Dėgjuam, por kundėrshtuam!” dhe “Dėgjo, mos dėgjofsh!” dhe “Rį’inį!” duke prishur kuptimin me gjuhėn e tyre dhe duke sulmuar nė fenė. Po sikur ata tė thonin: “Dėgjuam dhe u bindėm!” dhe “Dėgjo!” e “Shikona neve!” – kjo do tė ishte mė e mirė dhe mė e drejtė pėr ata; por Perėndia i mallkoi ata pėr shkak tė mohimit tė tyre; ata nuk besojnė, pėrpos njė numri tė vogėl.
[4:47] O ju qė morėt shkrimin, tė besoni nė ēka shpallėm kėtu, qė vėrteton atė qė e keni, para se tė dėbojmė fytyra tė caktuara nė dėbim, ose t’i mallkojmė siē mallkuam ata qė nuk respektuan tė Shtunėn. Urdhri i Zotit kryhet. O ju qė u ėshtė dhėnė libri, besone atė qė e zbritėm (Kur’anin) e qė ėshtė vėrtetues i atij qė e keni (Tevratit), para se tė shlyjmė fytyra (t’ua fshijmė shqisat) dhe t’i rrotullojmė ose t’i mallkojmė ata si i mallkuam ata tė sė shtunės. Urdhėri i All-llahut ėshtė i kryer. Juve tė cilėve u ėshtė shpallur Libri, besoni nė kėtė qė ju kemi shpallur – pėr tė vėrtetuar atė qė ju e keni, Tevratin – mė parė se t’u fshijmė nga fytyrat dhe t’ua kthejmė nė formė tė mbrapsht, ose t’i mallkojmė siē i kemi mallkuar shtunakėt. Urdhėri i All-llahut doemos do tė zbatohet. O ju qė u ėshtė dhėnė Libri! – besoni nė atė qė kemi zbritur Na (Kur’anin), e i cili vėrteton atė qė keni ju para se t’ju fshijmė fytyrat e t’ju kthejmė prapa, ose (para se) t’i mallkommė ata (t’i dėnojmė) ashtu siē i mallkuam ithtarėt e sė shtunės. Urdhėri i Perėndisė ėshtė i zbatushėm.
[4:48] Zoti nuk falė idhujtarinė,* por Ai ia falė krimet mė tė vogla kujtdo qė Ai do. Kushdo qė ngrit idhuj pėrkrah Zotit, ka sajuar njė krim tė madh. S’ka dyshim se All-llahu nuk falė (mėkatin) t’i pėrshkruhet Atij shok (idhujtarinė), e pėrpos kėtij (mėkati) i falė kujt tė do. Kush pėrshkruan All-llahut shok, ai ka trilluar njė mėkat tė madh. All-llahu nuk falė t’i bėjė dikush shok, ndėrsa mėkate tjera ia fal, kujt do Ai. Kush i bėnė shok All-llahut ka bėrė shpifje, mėkat shumė tė madh. Perėndia, me tė vėrtetė, nuk e falė atė qė i bėn shok Atij, por ia falė tė tjerat mėkate kujt tė dojė, pėrveē kėtij. Kushdo qė i bėn shok Perėndisė, ai ka bėrė mėkat tė madh.
[4:49] A i ke vėrejtur ata qė lartėsojnė veten? Jo, Zoti ėshtė Ai qė lartėson kė do Ai, pa as mė tė voglėn padrejtėsi. A nuk ke kuptuar pėr ata qė vlerėsojnė vetveten? Jo, All-llahu vlerėson atė qė do dhe nuk bėn padrejtė asnjė fije. A nuk i ke parė ata qė e konsiderojnė veten tė pastėr nga mėkatet? Mirėpo All-llahu pastron nga mėkatet atė qė do, por e padrejtė nuk i bėhet askujt. A nuk i ke parė ata, tė cilėt e konsiderojnė veten tė pastėr? Jo, Perėndia pastron kėnd tė dojė, e atyre nuk u bėhet dėm asnjė fije.
[4:50] Vėreni si trillojnė gėnjeshtra pėr Zotin; sa krim i tepruar ėshtė ky! Shiko se si shpifin kundėr All-llahut! Mjafton kjo (shpifje) si mėkat i hapėt. Shiko ēfarė shpifjesh trillojnė pėr All-llahun! Ajo mjafton pėr njė gabim tė rėndė. Shiko si shpifin ata gėnjeshtra kundėr Perėndisė; mjafton qė kjo shpifje tė jetė sheshazi mėkat.
[4:51] A i ke vėrejtur ata qė pranuan njė pjesė tė shkrimit, dhe si ata besojnė nė idhujtari dhe doktrinė tė rreme, e thonė, “Mosbesimtarėt janė mė mirė tė udhėzuar se besimtarėt?!” A nuk u vure re atyre qė iy ėshtė dhėnė pjesė nga libri? Besojnė idhuj e djallėzi dhe pėr ata qė nuk besuan thonė: “Kėta janė nė rrugė tė drejtė, se ata qė besuan!” A nuk i sheh ata tė cilėve u ėshtė dhėnė njė pjesė Libri, besojnė nė idole dhe djallė, dhe pėr ata qė nuk besuan thonė: “Ata janė nė rrugė mė tė drejtė se besimtarėt”! A nuk i ke parė ata, tė cilėve u ėshtė dhėnė njė pjesė e Librit? Besojnė nė statuja dhe nė tė kėqija dhe ju thanė mohuesve: “Kėta janė nė rrugė mė tė drejtė se ata qė besojnė (muslimanėt)”.
[4:52] Janė ata qė vetėshkaktuan mallkimin e Zotit, e kėdo qė Zoti mallkon, nuk do tė gjeni ndonjė ndihmues pėr tė. Ata janė qė All-llahu i mallkoi, e atė qė e mallkon All-llahu, pėr tė nuk ka ndihmėtarė. Ata janė qė i ka mallkuar All-llahu, dhe atė qė e mallkon All-llahu nuk gjen dot ndihmė pėr tė. Kėta janė ata qė i ka mallkuar Perėndia, e atė qė e mallkon Perėndia pėr te nuk gjendet ndihmėtar.
[4:53] A zotėrojnė ata hise tė sovranitetit? Sikur tė zotėronin, nuk do tu jepnin njerėzve as sa njė kokėrr. A mos kanė ata ndonjė pjesė tė pshtetit? Ata nuk do t’u jepnin njerėzve as sa grimca. Sikur ata tė kishin dorė nė pushtet, atėherė njerėzve nuk do t’u jepnin kurrgjė, A do tė kenė ata (Hebrenjt) ndonjė pjesė tė pushtetit? Atėherė (sikur tė kishin pushtet), nuk do t’i jepnin njerėzve as sa puēėrza e bėrthamės.
[4:54] A ua kanė zili njerėzve pėr shkak se Zoti u ka derdhur atyre bekimet e Tij? I kemi dhėnė familjes sė Ibrahimit shkrimin, dhe menēuri; u dhamė autoritet tė madh. A u kanė zili atyre njerėzve pėr atė qė All-llahu u fha nga mirėsitė e Tij? Ne u patėm dhėnė pasardhėsve tė Ibrahimit librin e sheriatin dhe u patėm dhėnė atyre pushtet tė madh. Ose do t’u kishin zili njerėzve pėr atė qė u ka dhėnė All-llahu nga begatia e tij. Kurse Ne Ibrahimit dhe pasardhėsve tė tij u kemi dhėnė Librin dhe urtėsinė, si edhe pasuri tė madhe shumė. A mos (vallė) u kanė zili njerėzve, nė ato qė ua ka dhuruar Perėndia nga tė mirat e veta? Na u kemi dhėnė breznive tė Ibrahimit Librin e dijeninė e plotė dhe u kemi dhėnė pushtet tė madh.
[4:55] Disa prej tyre besuan nė tė, dhe disa prej tyre e refuzuan; Ferri ėshtė i vetmi ndėshkim i drejtė pėr kėta. Po disa prej tyre i besuan atij (Muhammedit), e disa e refuzuan. Pėr ta mjafton zjarri i Xhennemit. Edhe ndėr ata ka pasur qė i besuan, por ka pasur edhe qė u shmangėn prej tij. Atyre u mjafton xhehenemi i kėndellur! Disa prej tyre besuan nė tė, e disa nga ata iu shmangėn atij. Pėr ata mjafton xhehennemi pėrcėllues.
[4:56] Padyshim, ata qė nuk besojnė nė shpalljet tona, do i flakim nė zjarr. Kurdo qė u digjen lėkurat, do tu japim lėkura tė reja. Kėshtu, ata do tė vuajnė vazhdimisht. Zoti ėshtė i Plotfuqishėm, Mė i Menēuri. Ėshtė e vėrtetė se ata qė mohuan argumentet Tona, do t’i hudim nė zjarr. Sa herė qė u digjen lėkurat e tyre, Ne ndėrrojmė lėkura tė tjera qė tė shijojnė dėnimin. All-llahu ėshtė i plotėfuqishėm, i drejtė. Ata qė kanė mohuar argumentet tona, Ne me siguri do t’i hudhim nė zjarr, sa herė qė t’u piqet lėkura, do t’ua ndėrrojmė me lėkurė tjetėr, ashtu qė tė pėrjetojnė vuajtjen e vėrtetė. All-llahu ėshtė, njėmend, i fuqishėm dhe i urtė. Ata qė s’besojnė nė dokumentat Tona, Na padyshim, do t’i djegim nė zjarr. Kurdo qė t’u digjet lėkura e tyre, Na do t’ua ndėrrojmė me lėkurė tjetėr, pėr tė pėrjetuar dėnimin (pėrsėri). Me tė vėrtetė, Perėndia ėshtė i Plotėfuqishėm dhe i Gjithėdijshėm.
[4:57] Sa pėr ata qė besojnė dhe ēojnė jetė tė drejtė, do i pranojmė nė kopshte me prroje qė rrjedhin, ku qėndrojnė pėrgjithmonė. Aty do tė kenė bashkėshorte tė ēiltra. Do i pranojmė nė hije tė hareshme. ata qė besuan dhe bėnė vepra tė mira, Ne do t’i fusim nė Xhennet nėn tė cilin burojnė lumenj, ku do te jenė pėrgjithmonė. Aty kanė edhe bashkėshorte tė pastra e hije tė mrekullueshme. Kurse ata qė besojnė dhe bėjnė vepra tė mira do t’i shtiejmė, me siguri, nė xhenet, nė tė cilin rrjedhin lumenj, ku do tė mbesin pėrgjithmonė. Ata do tė kenė aty gra tė pastra dhe do t’i shpiejmė nė hije shumė tė dendura. E, ata qė besojnė dhe punojnė vepra tė mira, Na do t’i shpiem nė kopshte – nė tė cilat rrjedhin lumenjt; ata do tė banojnė nė to (xhennete) vazhdimisht e pėrgjithmonė. Ata do tė kenė nė to bashkėshorte tė pastra dhe Na do t’i shpiem ata nė hije tė dendura.
[4:58] Zoti ju urdhėron tė ktheni ēfarėdo qė njerėzit jua kanė besuar. Nėse gjykoni mes njerėzve, tė gjykoni me barazi. Kėshilla mė e mirė ėshtė vėrtetė ajo e Zotit. Zoti ėshtė Dėgjues, Pamės. All-llahu ju urdhėron qė t’u jepni amanetin tė zotėve tė tyre dhe kur tė gjykoni, ju urdhėron tė gjykoni me tė drejt mes njerėzve. Sa e mirė ėshtė kjo qė ju kėshillon. All-llahu dėgjon dhe sheh si veproni. All-llahu ju urdhėron qė gjėrat e besuara t’ua jepni atyre qė u takojnė, pronarėve tė vet, dhe kur tė gjykoni ndėrmjet njerėzve, tė gjykoni drejt. Me tė vėrtetė, po sa bukur All-llahu ju kėshillon! All-llahu njėmend dėgjon dhe sheh shumė. Perėndia ju urdhėron qė detyrat e besueshme t’ua besoni atyre qė janė tė denjė pėr to dhe kur tė gjykoni nė mes njerėzve – gjykoni drejt; Perėndia, nė tė vėrtetė, ju kėshillon mrekullueshėm. E, Perėndia me tė vėrtetė dėgjon ēdo gjė dhe vėshtron tė gjitha punėt!
[4:59] O ju qė besoni, t’i bindeni Zotit, dhe t’i bindeni tė dėrguarit, dhe tė autorizuarve mes jush. Nėse grindeni pėr ndonjė ēėshtje, t’ia drejtoni Zotit dhe tė dėrguarit, nėse besoni nė Zotin dhe Ditėn e Fundit. Kjo ėshtė mė mirė pėr ju, dhe ju furnizon me zgjidhjen mė tė mirė. O ju qė besuat, nėnshtrojuni All-llahut, dhe nėnshtrojuni tė dėrguarit dhe pėrgjegjėsve nga ju. Nėse nuk pajtoheni pėr ndonjė ēėshtje, drejtojuni All-llahut dhe tė Dėrguarit po qe se i besoni All-llahut dhe ditės sė fundit. Kjo ėshtė mė e dobishmja dhe pėrfundimi mė i mirė. O besimtarė, pėruluni All-llahut dhe dneroni Profetin, por edhe pėrfaqsuesit tuaja. Por nėse nuk pajtoheni nė ndonjė ēėshtje, drejtohuni All-llahut dhe Profetit, nėse i besoni All-llahut dhe botės tjetėr; ajo ėshtė mė i mirė dhe mė i bukuri shpjegim. O besimtarė! – pėruljuni Perėndisė. Dhe pėruljuni Profetit dhe atyre qė drejtojnė punėt tuaja. Nėse nuk pajtoheni pėr ndonjė gjė (ju dhe ata qė udhėheqin punėt tuaja), paraqitjani Perėndisė (Kur’anit) dhe Profetit, thėniet dhe veprat e tij, nėse besoni Perėndinė dhe Ditėn e Kijametit. Kjo pėr ju ėshtė mė sė miri dhe ky ėshtė komentimi mė i bukur.
[4:60] A i ke vėrejtur ata qė pretendojnė qė besojnė nė ēka tu shpall ty, dhe nė ēka u shpall para teje, dhe pastaj mbėshteten nė ligjet e padrejta tė idhujve tė tyre? Ata u urdhėruan t’i refuzojnė ligjet e tilla. Ėshtė vet dėshira e djallit pėr t’i ēuar larg nė humbje. A i vure re ata qė mendojnė se besuan atė qė tė zbriti ty, dhe atė qė zbriti para teje, se si dėshirojnė mes tyre tė gjykojė djalli, e duke qenė se janė urdhėruar qė tė mos e besojnė atė. E djalli dėshiron t’i humbė nė pafundėsi. A nuk i sheh ata tė cilėt vėrtetojnė se besojnė atė qė tė shpallet ty edhe nė atė qė ėshtė shpallur para teje dhe prapė dėshirojnė tė gjykohen para djallit, edhe pse, janė tė urdhėruar tė mos i besojnė atij. Ndėrkaq djalli dėshiron t’i shpie nė mashtrim tė madh. A nuk i ke parė ti (o Muhammed!) ata, qė pohojnė se kanė besuar nė atė, qė tė ėshtė shpallur ty dhe ate qė ėshtė shpallur para teje. Dėshirojnė qė t’i gjykojė djalli (njeriu i keq), e ata janė urdhėruar qė ta mohojnė (tė keqin). Djalli, madje, dėshiron, qė t’ua humbė atyre krejtėsisht udhėn e drejtė.
[4:61] Kur u thuhet, “Ejani te ēka Zoti ka shpallur, dhe te i dėrguari,” i sheh hipokritėt duke tu shmangur plotėsisht. Kur u thuhet atyre: “Ejani (pėr tė gjykuar) te ajo qė e zbriti All-llahu dhe te i dėrguari” i sheh se si dyfytyrėshit ta kthejnė shpinėn. Kur iu tha atyre: “Pranoni atė qė u shpall All-llahu dhe profeti”! – i pe hipokritėt si largoheshin krejtėsisht prej teje! Po kur t’u thuhet atyre: “Pėrvetėsoni atė qė ka shpallur Perėndia dhe Pejgamberi” i sheh hipokritėt se si largohen krejtėsisht prej teje.
[4:62] Si do tė jetė atėherė kur njė katastrofė i godet ata, si pasojė e vet veprave tė tyre? Atėherė do tė vinė te ti dhe tė bėjnė be nė Zot: “E patėm me qėllim tė mirė dhe tė drejtė!” E qysh do tė jetė (gjendja e tyre) kur t’i godasė ata ndonjė e keqe, e shkaktuar nga vetė duart e tyre, e pastaj vinė te ti (pėr t’u arsyetuar) dhe betohen nė All-llahun: “Ne nuk patėm tjetėr qėllim, vetėm afrim e pajtim” (e jo refuzimin e gjykimit tėnd). E ēka do tė ndodhė kur, pėr shkak tė veprave qė i kanė bėrė vetė, ata t’i godas ndonjė fatkeqėsi, dhe tė vijnė ty duke u betuar nė All-llahun: “Ne vetėm kemi dėshiruar mirėsi dhe pajtim”. Si do tė jetė gjendja e tyre, kur t’i godas ata katasrofa, pėr ate qė vetė kanė punuar, e tė vijnė te ti, duke u betuar nė Perėndinė, thonė: “Na kemi dashur vetėm tė bėjmė mirėsi dhe harmoni”.
[4:63] Zoti ėshtė tėrėsisht i vetėdijshėm pėr qėllimet e tyre mė tė thella. Tė mos i pėrfillėsh, t’i kėshillosh, dhe tu japėsh sqarim tė mirė qė mund t’ua shpėtojė shpirtrat. Ata janė pėr tė cilėt e di All-llahu ēka mbajnė nė zemrat e tyre. Po ti hiqu tyre, tėrhiqu vėrejtjen (pėr hipokrizi) dhe thuaju fjalė qė lėnė pėrshtypje nė veten e tyre. All-llahu e di mirė ē’ka nė zemrat e tyre, prandaj ti mos u vė veshin fjalėve tė tyre, por kėshillo dhe folu atyre fjalė qė i prekin nė shpirt. Kėta janė ata, pėr tė cilėt Perėndia di se ē’kanė nė zemrat e tyre. Largohu prej tyre, (mos ua prano arsyetimet) e kėshilloi ata dhe thuaju fjalė qė kanė ndikim te ta.
[4:64] Ne nuk dėrguam asnjė tė dėrguar pėrveē qė t’i binden nė pajtim me vullnetin e Zotit. Kur ata i bėnė keq vetes, po tė vinin te ti dhe t’i luteshin Zotit pėr falje, dhe i dėrguari tė lutej pėr faljen e tyre, do e gjenin Zotin Shpengues, Mė tė Mėshirshmin. Ne nuk dėrguam asnjė tė dėrguar vetėm qė me urdhėrin e All-llahut t’i bėhet respekt (nga njerėzit) atij. E sikur tė vinin ata te ti, pasi qė ta kenėdėmtuar veten e tyre (nuk kanė pranuar gjykimin tėnd), e tė kėrkonin ata vetė ndjesė te All-llahu, e edhe i dėrguari tė kėrkojė ndjesė pėr ta, ata do tė kuptonin se All-llahu pranon pendimin dhe ėshtė mėshirues. Kurse ne kemi dėrguar profet vetėm qė ta nderojnė, me leje tė All-llahut. Por nėse ata qė kanė gabuar ndaj vetes vijnė te ti dhe lusin All-llahun t’ua falė, edhe Profeti kėrkoi falje pėr ata, do tė shohin se All-llahu ėshtė shumė i mėshirshėm dhe pranon pendimin. Dhe Na kemi dėrguar pejgamber vetėm me qėllim, qė njerėzit me lejen e Perėndisė t’u pėrulen atyre. E, kurdo qė ata pas gabimit tė bėrė, tė vinin te ti pėr tė kėrkuar falje te Perėndia dhe Pejgamberi t’i lutet Perėndisė pėr amnestimin e tyre, do tė vėrenin ata, se Perėndia, me tė vėrtetė, ėshtė pranues i pendimit dhe mėshirues.
[4:65] Jo, pėr Zotėruesin tėnd; ata nuk janė besimtarė po tė mos vijnė te ti pėr tė gjykuar nė grindjet e tyre, dhe tė mos gjejnė asnjė hezitim nė zemrat e tyre ēfarėdo qoftė ai nė pranimin e gjykimit tėnd. Duhet tė nėnshtrohen nėnshtrim total. Pėr Zotin tėnd jo, ata nuk janė besimtarė (tė asaj qė tė zbriti ty as tė asaj para teje) derisa tė mos zgjedhin ty pėr tė gjykuar nė atė konflikt mes tyre, e pastaj (pas gjykimit tėnd) tė mos ndiejnė pakėnaqėsi nga gjykimi yt dhe (derisa) tė mos binden sinqerisht. Dhe jo, pasha Zotin tėnd, ata nuk janė besimtarė derisa pėr gjykatės nė mosmarrėveshjet e tyre nuk tė pranojnė ty, e pastaj pėr shkak tė gjykimit tėnd nė shpirtėrat e tyre nuk ndiejnė aspak peshė, dhe derisa tė pėrulen plotėsisht. Betohem nė Zotin tėnd, se ata nuk do tė jenė besimtarė tė vėrtetė, pėrderisa mos tė marrin ty pėr arbitėr, pėr ato konflikte qė ekzistojnė ne mes tyre; e pastaj, tė mos ndiejnė kurrfarė dėshprimi ndaj gjykimit tėnd dhe tė tė binden ty plotėsisht.
[4:66] Sikur tu shpallnim atyre: “Duhet ta sakrifikoni jetėn,” ose “T’i dorėzoni shtėpitė,” nuk do e kishin bėrė, pėrveē njė pakice nga ta. (Edhe sikur njė urdhėr i tillė tė lėshohej,) sikur ta bėnin atė qė u urdhėruan ta bėnin, do ishte mė mirė pėr ta, dhe do e vėrtetonte forcėn e besimit tė tyre. Sikur t’i kishim obliguar ata: mbytni vetvetn tuaj, atė (obligim) nuk do ta zbatonin, me pėrjashtim tė njė pakice prej tyre. Po sikur tė zbatonin atė qė kėshilloheshin do tė ishte mė mirė pėr ta dhe do t’i pėrforconte mė shumė. Po sikur t’u kishim urdhėruar Ne atyre: “Vritni veten”! – ose “Dilni nga shtėpitė tuaja”! – pak kush prej tyre do ta bėnte kėtė. E sikur ata tė vepronin ashtu sipas kėshillave, do t’ishte shumė mė mirė dhe do tė ishin shumė mė tė vendosur. E sikur Na t’i urdhėronim ata: “Vritni veten!” ose “Shpėrnguluni nga atdheu juaj!” – pak prej tyre do ta bėnin kėtė. E sikur tė punonin ata siē kėshilloheshin, kjo pėr ata do tė ishte mė mirė dhe do tė ishin mė tė fortė nė besim,
[4:67] Dhe do u dhuronim shpėrblim tė madh. Dhe atėherrė do t’u jepnim atyre nga ana Jonė shpėrblim tė madh. Dhe Ne, atėherė, pa dyshim, do t’u jepnim shpėrblim tė madh. e atėherė, Na, padyshim, do t’u jepnim shpėrblim tė madh nga ana Jonė.
[4:68] Dhe do i udhėzonim nė rrugėn e drejtė. Dhe do t’i udhėzonim nė rrugė tė drejtė. Edhe do t’i drejtonim nė rrugė tė drejtė. dhe me siguri do t’i ēonim nė rrugė tė drejtė.
[4:69] Ata qė i binden Zotit dhe tė dėrguarit pėrkasin me ata tė bekuarit nga Zoti – profetėt, tė shenjtėt, dėshmorėt, dhe tė drejtit. Janė shoqėria mė e mirė. E kushdo qė i bindet All-llahut dhe tė dėrguarit, tė tillėt do tė jenė sė bashku me ata qė All-llahu i shpėrbleu: (me) pejgamberėt, besnikėt e dalluar, dėshmorėt dhe me tė mirėt. Sa shokė tė mirė janė ata! Ata qė janė tė dėgjueshėm ndaj All-llahut dhe Profetit, do tė jenė nė shoqėri me ata, tė cilėt i ka bekuar All-llahu: profetėt, tė drejtėt, martirėt dhe me njerėzit e mirė. Sa shokė tė mirė do tė jenė ata! Kush i bindet Perėndisė dhe Profetit (nė dispozitt e urdhėruara), ai do tė jetė me ata tė cilėve, Perėndia u ka dhėnė shumė dhunti: me pejgamberėt, me tė drejtėt, me dėshmorėt dhe me njerėzit (tjerė) tė mirė! E sa shokė tė mrekullueshėm janė kėta!
[4:70] I tillė ėshtė bekimi prej Zotit; Zoti ėshtė mė i miri Njohės. Ky shpėrblim i madh ėshtė prej All-llahut. Mjafton qė All-llahu di mėsė miri. Ajo do tė jetė dhuratė prej All-llahut, dhe mjafton qė All-llahu i di tė tėra. Kjo dhunti ėshtė nga Perėndia, e mjafton qė Perėndia ėshtė dijtės i ēdo gjėje.
[4:71] O ju qė besoni, tė rrini nė gatishmėri, dhe tė mobilizoheni veē e veē, ose tė mobilizoheni tė gjithė sė bashku. O ju qė besuat, rrini tė pėrgatitur (tė armatosur) dhe dilni (pėr nė luftė) grup pas grupi apo tė gjithė sė bashku. O ju, tė cilėt keni besuar, kini kujdes, sigurohuni dhe dilni nė togje tė gjithė sė bashku pėrnjėherė. O besimtarė! Bėhuni syēelė e marrshoni (nė luftė), qoftė nė grupe-grupe ose tė gjithė sė bashku!
[4:72] Padyshim, ka prej tyre mes jush qė ngadalėsohen, pastaj, nėse ju godet ndonjė pengesė, do tė thoshin, “Zoti mė ka bekuar qė nuk rashė dėshmorė me ta.” Ka disa prej jush qė zvaritet (nuk del nė luftė). E nėse ju godet juve ndonjė e papritur thotė: “Zoti mė favorizoi qė nuk isha i pranishėm bashkė me ta” (nė luftė). Ka ndėr ju edhe tė atillė tė cilėt me siguri do tė shpifin dhe qė, nėse i godit ndonjė e papritur, do tė thonė: “Vetė All-llahu mė ka bekuar qė nuk kam qenė me ta viktimė”! Me tė vėrtetė, disa prej jush ngurrojnė pėr tė shkur nė luftė. Nėse ju ndodhė ndonjė fatkeqėsi (hipokriti i tillė) thotė: “Vetė Perėndia mė ka shpėrblyer mua pėr tė mos u gjendur i pranishėm me ta (nė atė ngjarje)”.
[4:73] Por nėse arrini bekim nga Zoti, do tė thoshin, sikur tė mos ketė pasur miqėsi nė mes juve dhe atyre, “Ah sikur tė isha me ta, qė tė fitoja edhe unė njė fitore tė tillė tė madhe.” Po nėse ju takon juve ndonjė e mirė nga All-llahu, ai (munafiku) me siguri do tė thoshte: si mos tė kishte ekzistuar mesh jush dhe mes tij ndonjė njoftėssi, pėr fat, tė kisha qenė sė bashku me ta e tė kisha arritur njė fitim tė madh. Po nė qoftė se All-llahu u jep fitore, ai me siguri do tė thotė, si mos tė kish ekzistuar ndėrmjet jush dhe atij lidhje miqėsie, “Ku ėshtė ai fat, tė kisha qenė me ata, do tė kisha korrur sukses tė madh”! E nėse ju arrinė juve ndonjė e mirė nga Perėndia, ai (hipokriti) atėherė, me siguri thotė – thua se nuk ka nė mes tij dhe jush dashuri e njoftėsi: - “Ah, sikur tė kisha qenė me ta, e tė arrija fitim tė madh!”
[4:74] Ata qė luftojnė me gatishmėri pėr Zotin janė ata qė heqin dorė nga kjo botė pėr Pėrjetėsinė. Kushdo qė lufton pėr Zotin, pastaj e vrasin, ose ai arrin fitore, padyshim do i dhurojmė njė shpėrblim shumė tė madh. Le tė luftojnė nė rrugėn e Allaut, ata qė e japin jetėn e kėsaj bote pėr tjetrėn. Kush lufton nė rrugėn e All-llahut e mbytet (bie dėshmor) ose triumfon, Ne do t’i japim atij shpėrblimtė madh. Prandaj le tė luftojnė nė rrugė tė All-llahut ata tė cilėt nuk duan tė flijojnė jetėn nė kėtė botė pėr botėn tjetėr. Dhe kush lufton nė rrugė tė All-llahut dhe vritet ose fiton, Ne padyshim do t’i japim shpėrblim tė madh. Le tė luftojnė ata nė rrugėn e Perėndisė, tė cilėt nuk e kursejnė jetėn e kėsaj bote pėr jetėn e ardhshme. E, ai qė lufton nė rrugėn e Perėndisė, tė vritet ose tė fitojė, Na, me siguri, do t’i japim atij shpėrblim tė madh.
[4:75] Pse tė mos luftoni pėr Zotin kur fėmijėt, gratė, dhe burrat e dobėt janė duke u lutur: “Zotėruesi ynė, ēlirona nga kjo shoqėri njerėzit e tė cilės janė shtypės, dhe qofsh Ti Zotėruesi dhe Sunduesi ynė.” ē’keni qė nuk luftoni pėr Zotin dhe pėr (t’i shpėtuar) tė paaftit: nga burrat, nga gratė e nga fėmijėt, tė cilėt luten: “Zoti ynė! nxirrna nga ky fshat (Meka), banorėt e tė cilit janė mizorė. Jepna nga ana Jote shpėtim e ndihmė!” po pse nuk do tė luftonit ju nė rrugė tė All-llahut dhe pėr tė shtypurit, pėr burra, gra dhe fėmijė, tė cilėt thėrrasin: “Zoti ynė, nxjerrna neve nga ky qytet, banorėt e tė cilit janė kriminelė dhe Ti na jep ndihmė”! Ē’keni ju qė nuk luftoni nė udhė tė Perėndisė dhe pėr shpėtimin e tė shtypurve: mashkujt e pafuqishėm, gratė dhe fėmijėt, tė cilėt thėrrasin: “O Zoti jonė! Nxirrna nga ky qytet, banorėt e tė cilit janė zullumqarė! Na cakto nga ana Juaj njė mbrojtės, dhe na jep nga ana Jote njė ndihmėtar!
[4:76] Ata qė besojnė po luftojnė pėr Zotin, kurse ata qė nuk besojnė po luftojnė pėr tirani. Prandaj, tė luftoni kundėr aleatėve tė djallit; fuqia e djallit ėshtė zero. Ata qė besuan luftojnė nė rrugė tė All-llahut, e ata qė nuk besuan luftojnė nė rrugė tė djallėzuar. Luftoni pra miqtė e djallit, s’ka dyshim se intriga e ėshtė e dobėt. Ata qė kanė besuar, luftojnė nė udhė tė All-llahut, kurse jobesimtarėt luftojnė nė rrugė tė shejtanit. Andaj luftoni kundėr miqėve tė djallit, sepse dredhia e djallit njėmend ėshtė shumė e dobėt. Ata qė besojnė, luftojnė nė rrugėn e Perėndisė; kurse ata qė nuk besojnė – luftojnė nė rrugėn e djallit. Luftoni kundėr miqve tė djallit! Sepse me tė vėrtetė, dinakėria e djallit ėshtė e ligėt.
[4:77] A i ke vėrejtur ata qė u ėshtė thėnė, “Nuk keni nevojė tė luftoni; e tėra qė duhet tė bėni ėshtė tė zbatoni Lutjet e Kontaktit (Salat) dhe tė jepni bamirėsinė e obligueshme (Zeqat),” pastaj, kur luftimi u shpall pėr ta, ata iu frikėsuan njerėzve po aq sa iu frikėsuan Zotit, ose edhe mė shumė? Thanė, “Zotėruesi ynė, pse na detyrove kėtė luftė neve? Sikur vetėm tė na shtyje kėtė pėr pak mė vonė!” Thuaj, “Pajisjet e kėsaj bote janė zero, ndėrsa Pėrjetėsia ėshtė shumė mė e mirė pėr tė drejtit, dhe nuk vuani as padrejtėsinė mė tė vockėl.” A nuk i vure re ata tė cilėve iu pate thėnė: “ndalni duart tuaja jepne zeqatin!” E kur iu bė atyre obligim lufta, qė njė grup prej tyre u frikėsoheshin njerėzvesiē ėshtė frika ndaj All-llahut, e edhe mė fort. Thonin: “Zoti ynė, pse na e bėre obligim luftėn? Sikur tė na e kishe shtyrė deri nėnjė afat tė afėrt!” Thuaju: “Pėrjetimi ikėsaj bote ėshtė pak, e pėr atė qė ėshtė i devotshėm, bota tjetėr ėshtė shumė mė e dobishme. Nuk do t’ju bėhet pa drejtė as sa fija. A nuk i ke parė vallė ata tė cilėve u ėshtė thėnė “Hiqni dorė (nga lufta), kryene faljen dhe jepne sadakėn”. Por pasi qe caktuar lufta, menjėherė njė grup prej tyre iu frikėsua njerėzve, ashtu si i frikėsohen All-llahut, madje edhe mė tepėr dhe thanė: “Zoti ynė, pse na caktove luftėn? Tė na kishe kursyer edhe njė kohė prej luftės”! thuaj: “Kėnaqėsia nė kėtė botė ėshtė e shkurtėr, kurse ajo botė ėshtė mė e mirė pėr ata qė ruhen prej mėkateve; dhe askujt nuk do t’i bėhet e padrejtė”. A nuk i ke parė ata (o Muhammed!), tė cilėve u ėshtė thėnė: “Tėrhiqni duart tuaja nga lufta, falnie namazin dhe jepni zeqatin!” e, kur pas kėsaj, iu urdhėrua qė tė luftojnė, njė grup prej tyre u frikua nga njerėzit (mohuesit), ashtu si i frikohen Perėndisė, ose dhe mė tepėr dhe thirrėn: “O Zoti ynė! Pse na urdhėrove tė luftojmė? Ah, sikur tė na kishe kursyer edhe pėr njė kohė tė shkurtėr!” Thuaju (atyre): “Kėnaqėsitė e kėsaj jete janė tė vogla. Jeta tjetėr ėshtė mė e mirė pėr ata qė i druajnė Perėndisė e s’bėjnė mėkate. Juve nuk do t’ju bėhet asnjė fije padrejtėsi.
[4:78] Kudo qė jeni, vdekja do t’ju zė, edhe nėse jetoni nė kėshtjella tė fortifikuara. Kur diēka e mirė u ndodhė atyre, thonė, “Kjo ėshtė prej Zotit,” dhe kur diēka e keqe i godet, tė fajėsojnė ty. Thuaj, “Ēdo gjė vjen prej Zotit.” Pse kėta njerėz e keqkuptojnė pothuajse ēdo gjė? Kudo qė tė jeni vdekja do t’ju kapė, po edhe nė qoftė se jeni nė pallate tė fortifikuara. E nėse i qėllon ata (munafikėt) ndonjė e mirė, thonė: “Kjo ėshtė nga All-llahu”. E nėse i qėllon ata ndonjė e keqe: “Kjo ėshtė nga ti (Muhammed)”. Thuaju: “Tė gjitha janė nga All-llahu!” ē’ėshtė me kėtė popull qė nuk kupton gati asnjė send? Kudo qė tė jeni, vdekja do t’u arrijė, qoftė edhe nė kulla tė larta tė fortifikuara. Nėse i gjen farė mirėsie, ata thonė: “Kjo ėshtė nga All-llahu”! Po nėse i gjen ndonjė e keqe, thonė: “Kjo ėshtė pėr shkak tėndin”! Thuaju: “Krejt ėshtė prej All-llahut”. Ēka ėshtė me atė popull?! Ata sikur nuk e kuptojnė fare se ēka u thuhet! Kudo qė tė gjendeni ju, do t’ju arrijė vdekja, madje qofshi edhe nė kėshtjellat mė tė forta. Nė qoftė se (hipokritėve) u arrin ndonjė e mirė, ata thonė: “Kjo ėshtė nga ana e Perėndisė”. E, nėse i godit ndonjė e ligė, ata thonė: “Kjo ėshtė prej teje (o Muhammed!)” Thuaju (atyre): “Tė gjitha (e mira dhe e liga) janė prej Perėndisė”. Ē’ėshtė me kėtė popull, qė kurrsesi nuk e kupton (Kur’anin)?!
[4:79] Ēfarėdo e mire qė tė ndodhė ėshtė prej Zotit, dhe ēfarėdo e keqe qė tė ndodhė ėshtė prej teje. Tė kemi dėrguar si tė dėrguar te njerėzit,* dhe Zoti mjafton si dėshmitar. ēfarėdo e mire qė tė vjen ėshtė nga All-llahu, e ēka tė ndodhė nga ndonjė e keqe ėshtė nga vetė ti. Ne tė dėrguam ty Pejgamber pėr mbarė botėn. Mjafton qė All-llahu ėshtė dėshmues pėr kėtė. Ēdo e mirė qė tė ndodhė ėshtė prej All-llahut, kurse tė papriturėn e ke prej vetvetes. Ne tė kemi dėrguar, vetėm si Profet, pėr tėrė njerėzit, dhe All-llahu ėshtė dėshmitar i mjaftueshėm. E mira qė tė gjen ty o njeri, prej Perėndisė ėshtė, kurse e keqja qė tė godit, ėshtė nga merita jote. Na tė kemi dėrguar ty (o Muhammed!) pėr Profet tė tė gjithė njerėzve. E, Perėndia mjafton pėr dėshmitar (tė profetnisė sate).
[4:80] Kushdo qė i bindet tė dėrguarit i bindet Zotit. Sa pėr ata qė refuzojnė, ne nuk tė dėrguam si roje tė tyre. Kush i bindet Pejgamberit, ai i ėshtė bindur All-llahut, e kush e refuzon, Ne nuk tė dėrguam roje kundėr tyre. Kush respekton Profetin e ka respektuar edhe All-llahun; kurse ai i cili kthen kryet nė anė tjetėr – ani, Ne nuk tė kemi dėrguar ty t’u bėhesh rojtar. Kush i bindet Pejgamberit, ai iu ka bind Perėndisė. E, kush zmbrapset (mos u brengos), se Na nuk tė kemi dėrguar ty qė tė jesh rojtar i tyre.
[4:81] Ata thonė se binden, por sapo tė largohen, disa prej tyre ushqejnė mendime nė kundėrshtim me atė qė thonė. Zoti i incizon mendimet e tyre mė tė thella. Shpėrfilli ata, dhe kij besim nė Zotin. Zoti mjafton si mbrojtės. Dhe thonė: “jemi” Tė bindur”. E kur largohen prej teje, njė grup prej tyre (natėn) planifikon diēka tjetėr nga ajo qė u thua ti. All-llahu shėnon atė qė e ndryshojnė. Mos u vė veshin atyre e mbėshtetu All-llahut. Ata thonė: “Pėrulemi”, por kur largohen prej teje, atėherė disa prej tyre natėn ėndėrrojnė tė kundėrtėn me atė qė flet ti, por All-llahu e di ēka ėndėrrojnė ata. Prandaj, ti hiqu atyre dhe kij mbėshtetje nė All-llahun, sepse All-llahu ėshtė ndihmės i mjaftueshėm. Dhe ata (hipokritėt) thonė: “T’u kemi bind ty”. E kur largohen prej teje, njė grup nga ata shjellojnė diēka tjetėr nga ato qė t’i thanė ty. Por Perėndia i shėnon shtjellimet e tyre. Dhe largohu prej tyre, e mbėshtetu te Perėndia! Se Perėndia tė mjafton ty pėr mbrojtės.
[4:82] Pse nuk e studiojnė Kuranin me vėmendje? Sikur tė ishte prej tjetėr pos Zotit, do tė gjenin nė tė kundėrthėnie tė shumta.* A nuk e pėrfillin ata (me vėmndje) Kur’anin? Sikur tė ishte prej dikut tjetėr, pėrvrē prej All-llahut, do tė gjenin nė te shumė kundėrthėnie. A nuk mendojnė ata pėr Kur’anin? Tė ishte ai prej tjetėrkujt e jo prej All-llahut, me siguri nė tė do tė gjenin shumė kundėrthėnie. A nuk e meditojnė ata Kur’anin! Sikur ai mos tė ishte prej Perėndisė, do tė gjenin nė tė shumė kontradiksione.
[4:83] Kur ndonjė thashetheme qė prekė sigurinė kalon pranė tyre, ata e pėrhapin. Sikur t’i drejtoheshin pėr kėtė tė dėrguarit, dhe tė autorizuarve mes tyre, ata qė i kuptojnė kėto ēėshtje do i informonin. Sikur tė mos ishte mirėsi e Zotit ndaj jush, dhe mėshira e Tij, do tė ndiqnit djallin, pėrveē njė pakice. Madje kur u vjen atyre (munafikėve) ndonjė lajm qetėsues (kur fitojnė myslimanėt) ose shqetėsues (kur dėshtojnė), ata e pėrhapin atė, sikurt’ia linin atė (pėrhapjen lajmit) Pejgamberit dhe pėrgjefgjėsve tė tyre, ata do dinin tė nxjerrin pėrfundime (se si do tė duhej shpallur). Por sikur tė mos ishte dhuntia e All-llahut ndaj jush dhe mėshira e Tij, u, pos njė pakice, do tė ndiqnit rrugėn e djallit. Kur atyre u vjen diēka qė ka tė bėjė me sigurinė ose tmerrin, ata e bėjnė edhe mė tė madhe – e pėrhapin. Sikur ata t’i drejtohen pėr kėtė Profetit ose pėrfaqėsuesve tė tyre, ata do t’i kishin njoftuar. Po tė mos jetė mirėsia e All-llahut dhe mėshira e tij ndaj jush, edhe ju, me siguri, pėrveē njė pakice, do tė kishin pasuar djallin. Kur t’u vijė atyre ndonjė lajm i rėndėsishėm qė i pėrket sigurisė ose frikės, ata e pėrhapin ate, por nė qoftė se ata kėtė lajm ia pėrcjellin Pejgamberit dhe parisė (bashkėpunėtorėve tė afėrm tė tij) do tė kuptonin prej tyre vetėm atė, qė dėshirojnė ta marrin vesh. Sikur tė mos ishte mirėsia e Perėndisė dhe mėshira e Tij, pėrpos njė numri tė vogėl, ju tė gjithė do tė ndiqnit djallin.
[4:84] Tė luftosh pėr Zotin; je pėrgjegjės vetėm pėr shpirtin tėnd, dhe nxiti besimtarėt tė bėjnė tė njėjtėn. Zoti do tė neutralizojė fuqinė e atyre qė nuk besojnė. Zoti ėshtė shumė mė i fuqishėm, dhe shumė mė i efektshėm. Lufto nė rrugėn e All-llahut Nuk obligohet kush pos teje. Ngacmoi besimtarėt (pėr luftė), allahu do tė zmbrapsė fuqinė e tė pabesėve. All-llahu ėshtė mė fuqiforti, mė ndėshkuesi. Prandaj, lufto nė rrugė tė All-llahut, edhe vetė nė qofsh, madje nxiti edhe besimtarėt; mbase All-llahu ua ndal forcėn atyre qė nuk besojnė, sepse All-llahu ėshtė mė i forti dhe dėnimet e tij janė mė tė rrepta. Lufto nė rrugėn e Perėndisė! Vetėm ti je i obliguar; e nxiti edhe besimtarėt! Perėndia e pengon fuqinė e mohuesve. Se Perėndia ėshtė mė i fuqishėm dhe mė i ashpėr nė dėnime.
[4:85] Kushdo qė ndėrmjetėson njė vepėr tė mirė ėshtė pjesėmarrės i saj, dhe kushdo qė ndėrmjetėson njė punė tė keqe, i shkakton vetes njė pjesė tė saj. Zoti drejton tė gjitha gjėrat. Kush ofrin ndihmė tė mirė, do tė ketė pjesė nga ajo, dhe kush ofron ndihmė tė keqe do tė ngarkohet me tė. All-llahu ėshtė i plotfuqishėm ndaj ēdo sendi. Kush angazhohet pėr tė mirė, ai do tė ketė pjesėmarrje nė shpėrblim, ai i cili angazhohet pėr tė keq – edhe ai do tė ketė pjesėmarrjen e vet nė dėnim – kurse All-llahu pėr tė gjitha ėshtė vigjilent. Ai qė pėrpiqet pėr tė mirė – edhe ai do tė ketė pjesė nė shpėrblim, e ai qė angazhohet pėr tė keqe – edhe ai do tė ketė pjesė nė ndėshkim. – Se Perėndia ėshtė i Gjithėpushtetshėm.
[4:86] Kur ju pėrshėndesin me pėrshėndetje, reagoni me njė pėrshėndetje mė tė mirė ose sė paku njė tė barabartė. Zoti i llogarit tė gjitha gjėrat. Kush pėrshėndeteni me ndinjė pėrshėndetje, ju ktheni pėrshėhdetje edhe mė tė mirė, ose kthenie ashtu. All-llahu llogarit pėr ēdo send. Kur t’ju pėrshėndes dikush, ua ktheni me pėrshėndetje mė tė mirė, ose me tė njėjtė! All-llahu vėrtetė pėr tė gjitha do tė kėrkojė llogari. Kur tė ju pėrshėndet dikush me respekt, kthenia pėrshėndetjen nė mėnyrė mė tė bukur, ose si ajo! Se Perėndia ėshtė llogaritar pėr ēdo gjė.
[4:87] Zoti: nuk ka zot pėrveē Tij. Ai padyshim do t’ju mbledhė nė Ditėn e Ringjalljes – ditėn e pashmangshme. Tregimi i kujt ėshtė mė i vėrtetė se i Zotit? Pėr All-llahun, qė s’ka tjetėr pos Tij, pa tjetėr Ai do t’ju tubojė nė ditėn e gjykimit pėr tė cilėn gjė nuk ka dyshim. E mund tė jetė mė i vėrtetė se All-llahu nė thėnie? All-llahu, qė nuk ka tjetėr pėrveē Tij, juve do t’ju tubojė nė ditėn e kijametit, pėr kėtė nuk ka dyshim fare. Po fjalėt e kujt janė mė tė vėrteta se tė All-llahut? Perėndia ėshtė njė, i vetėm, - i pashoq. Ai me tė vėrtetė, do t’ju tubojė nė Ditėn e Kijametit. Pėr kėtė nuk ka dyshim fare! E, kush ėshtė nė fjalė mė i drejtė se Perėndia?
[4:88] Pse duhet tė ndaheni nė dy grupe sa i pėrket hipokritėve (mes jush)? Zoti ėshtė ai qė i mallkoi se e merituan. A dėshironi t’i udhėzoni ata qė janė dėrguar nė humbje nga Zoti? Kėdo qė Zoti e dėrgon nė humbje, nuk mund tė gjeni mėnyrė pėr ta udhėzuar. E ēka ėshtė me ju qė nė ēėshtjen e munafikėve jeni dy grupe; derisa pėr atė qė bėn, All-llahu i pėrmbysi ata? a mos doni ta vini nė rrugė tė drejtė atė qė All-llahu e ka humbur? Pėr atė qė All-llahu e ka humbur, nuk do tė gjeni rrugė! Te hipokritėt nuk keni dy grupe. Ata All-llahu i shpėrblen me atė qė e kanė merituar. Vallė a doni t’i drejtoni nė rrugė tė drejtė ata tė cilėt All-llahu i ka lėnė tė humbur! Ndėrkaq, atė qė e ka lėnė All-llahu nė mashtrim, ti kurrė nuk do t’i gjesh rrugė tė drejtė. Pėrse ju u ndajtėt nė dy grupe pėr ēėshtjen e hipokritėve, kur Perėndia pėr shkak tė veprave tė tyre, i rrokullisi ata nė pabesim? A mos vallė, dėshironi t’i ktheni nė rrugė tė drejtė ata, tė cilėve Perėndia ua ka humbur rrugėn, e, atė qė Perėndia e lė nė humbje, ti nuk mund tė gjesh rrugė tė drejtė pėr tė.
[4:89] Ata dėshirojnė qė ju tė mos besoni ashtu si nuk kanė besuar ata, dhe tė bėheni tė barabartė. Mos i konsideroni shokė, nė mos u mobilizofshin me ju pėr Zotin. Nėse kthehen kundėr jush, t’i luftoni, dhe mund t’i vrisni kur hasni nė ta nė luftė. Tė mos i pranoni si shokė, ose aleat.* Ata dėshirojnė qė edhe ju tė mos besoni sikurse nuk besuan vetė dhe bėheni tė njejtė. MOs izininipėr miq prej yre deisa ata tė shpėngulen (si ju) pėr hirė tė All-llahut, enėse refuzojnė, ataherė kudo qė t’i gjeni, kapni dhe mbytni dhe prej tyre mos zini as mik as ndihmės. Ata mezi presin qė edhe ju tė jeni mosbesimtarė dhe tė jeni tė barabartė. Prandaj mos i pranoni pėr miq tė mirė derisa nuk shpėrngulėn pėr hirė tė All-llahut. E nėse kthejnė shpinėn, atėherė zini dhe vritni kudo qė t’i gjeni, edhe nga ata mos pranoni mik as ndihmėtar. Ata dėshirojnė qė edhe ju tė mos besoni, ashtu siē nuk besojnė as ata, e tė bėheni tė barabartė me ta. Kurrsesi mos u bėni shokė me ta, pėrderisa tė mos bėjnė emigrim nė rrugėn e Perėndisė. E, nėse ata shmangen, arratisni e mbytni ata, kudo qė t’i gjeni! Dhe mos zgjedhni nga ata as miq as ndihmėtarė,
[4:90] Me pėrjashtim tė atyre qė ju bashkėngjiten njerėzve me tė cilėt keni nėnshkruar traktat paqeje, dhe tė atyre qė vijnė te ju duke dashur tė mos ju luftojnė, as t’i luftojnė tė afėrmit e tyre. Sikur tė donte Zoti, Ai do i kishte lejuar tė luftojnė kundėr jush. Prandaj, nėse ju lėnė rehat, ndalojnė tė ju luftojnė, dhe ju ofrojnė paqe, atėherė Zoti nuk ju jep asnjė justifikim pėr t’i luftuar. Pėrpos atyre qė srtehohen te njė popull, me tė cilin keni marrveshje, e ju u vjen rėndė tė luftojnė kundėr jush ose kundėr popullit tė vet. Skur All-llahu tė donte do t’ju jepte atyre fuqi e pushtet mbi ju dhe do t’ju luftonin. Nė qoftėse ata tėrhqen prej jush, nuk ju luftojnė dhe ju ofrojnė paqe, atėheė All-llahu nuk ju lejon rrugė (rrugė) kundėr tyre. Me pėrjashtim tė atyre tė cilėt i bashkangjiten popullit me tė cilin edhe ju keni marrėveshje pėr mossulmim, ose u vijnė juve nga se u vjen keq tė luftojnė kundėr jush apo popullit tė vet. Tė dojė All-llahu, do t’i kishte kthyer kundėr jush dhe ata, me tė vėrtetė do tė kishin luftuar kundėr jush. Nėse ju lėnė tė qetė dhe nuk ju sulmojnė, dhe ju afrojnė paqe, atėherė All-llahu nuk ju jep leje kundėr tyre. pėrpos atyre qė janė strehuar te njė popull me tė cilin ju keni marrėveshje, ose atyre qė kanė ardhė te ju, e u vjen rėnd qė tė luftojnė kundėr jush ose tė luftojnė kundėr popullit tė vet. Sikur tė kishte dashur Perėndia, do t’u kishte dhėnė pushtet mbi ju, dhe ata do tė luftonin kundėr jush. Nė qoftė se ata tėrhiqen prej jush dhe nuk hyjnė nė luftė kundėr jush, e ju afrojnė paqe juve, atėherė pėr ju Perėndia nuk lė shtek qė tė luftoni kundėr tyre.
[4:91] Do tė gjeni tė tjerė qė dėshirojnė tė bėjnė paqe me ju, dhe gjithashtu me njerėzit e tyre. Mirėpo, posa tė shpėrthejė lufta, luftojnė kundėr jush. Nėse kėta njerėz nuk ju lėnė rehat, nuk ju ofrojnė paqe, dhe nuk ndalen sė ju luftuari, mund t’i luftoni kur ndesheni me ta. Kundėr kėtyre, ju japim autorizim tė qartė. Ju do tė hasni nė tė tjerė, qė duan tė sigurohen te ju (duke u paraqitur si bsimtarė) dhe tė sigurohen te populli i vet (si jobesimtarė). E, saherė qė thirren, (kundėr jush) i pėrgjigjen thirrėjes. Nė qoftė se nuk largohen prej jush, nuk ju ofrojnė paqe dhe nuk heqin dorė nga lufta kundėr jush, atherė kapeni dhe mbytni kudo qė t’i takoni. Kundėr tyre u kemi dhėnė fakte tė qarta. Do tė hasni edhe tė tjerė tė cilėt dėshirojnė tė jenė tė besueshėm edhe te ju edhe te populli i vet; ēdo herė kur kthehen nė shpifje, kthehen nė mosbesim. Nėse ata nuk ju lėnė tė qetė dhe nuk ju afrojnė paqe edhe nuk ndalen sė luftuari kundėr jush, ju zini dhe mbytni kudo qė t’i zini. Ata janė kundėr tė cilėve ju japim tė drejtė haptazi. Ju do tė hasni nė njerėz tė tjerė, tė cilėt dėshirojnė tė sigurohen nga ju dhe nga kombi i vet. Sa herė qė tė thirren at nė ngatėrresa menjėherė rrokullisen nė tė. Nė mos u shmangėshin ata prej jush dhe nė mos ju ofrofshin paqe, dhe nė mos heqshin dorė nga luftimi kundrė jush, atėherė arratisni e mbytni ata kudo qė t’i gjeni! Kėta janė ata, ndaj tė cilėve ju kemi dhėnė juve argument tė qartė kundėr tyre.
[4:92] Asnjė besimtar tė mos vrasė besimtarin tjetėr, pos nėse ėshtė aksident. Nėse dikush vret njė besimtar aksidentalisht, tė laj fajin duke liruar njė skllav besimtar, dhe duke i paguar kompensim familjes sė viktimės, nėse ata nuk e falin kompensimin e tillė si bamirėsi. Nėse viktima i takonte njerėzve qė janė nė luftė me ju, ndonėse ishte besimtar, tė lani fajin duke liruar njė skllav besimtar. Nėse i takonte njerėzve me tė cilėt keni nėnshkruar traktat paqeje ta paguani kompensimin plus tė lironi njė skllav besimtar. Nėse nuk gjeni* skllav pėr tė liruar, tė lani fajin duke agjėruar dy muaj rresht, pėr t’ju shpenguar Zoti. Zoti ėshtė Njohės, Mė i Menēuri. Asnjė besimtarėi nuk i ėshtė i lejuar tė mbysė besmitarin tjetėr, pėrpos gabimisht. E kush e mbytė gabimishht njė besimtarė, ai ėshtė i obliguar ta lirojė nj rob besimtarė dhe shpagimin (e gjakut). Nė se ia falin (familja gjakun). Nė qoftė se ai (i mbyturi gabimisht) ėshtė besimtarė, por i takon popullit qė ėshtė armik ijuaji, atėherė ėshtė obligil vetėm lirimi injė robi besimtar. Nė qoftėse se ai (i mbyturi) ėshtė nga ai popull qė keni marrveshjen me tė, atėherė ėshtė obligim shpagmi i (gjakut) qė i dorėzohet familjes sė tij dhe lirimi injė robi besimtar. E kush nuk ka mundėsi (tė lirojė njė rob), letė agjėroj dy muaj rresht, si pendim (i pranuar) ndaj All-llahut. All-llahu ėshtė mė idijshmi, ligjdhėnėsi mė i drejtė. Nuk bėnė qė besimtari tė vrasė besimtarin, vetėm me pahirė. Ai qė vret besimtarin me pahirė, duhet ta lirojė nga robėria njė rob-besimtar, kurse familjes sė tij t’ia paguajė gjakun; vetėm nė qoftė se ata e falin. Nė qoftė se ai ėshtė nga pala armike, por vetė ėshtė besimtar, duhet ta lirojė njė rob-besimtar nga robėria; e nėse i takon palės me tė cilėn ju keni marrėveshje, duhet t’i paguajė gjakun familjes sė tij dhe ta lirojė nga robėria njė rob-besimtar. Po nėse nuk gjen rob, atėherė duhet tė agjėrojė dy muaj njėri pas tjetrit, pėr t’u penduar te All-llahu. Ndėrkaq All-llahu ėshtė shumė i dijshėm dhe i urtė. Nuk bėnė ta vrasė besimtari-besimtarin, pėrveē me pahir. Kush vret besimtarin me pahir, ai duhet tė lirojė nėj besimtar tė robėruar dhe tė paguaj gjakun trashėgimtarėve tė tė vrarit, pėrpos nė qoftė se ia falin gjakun familja e tė vrarit. Mirėpo, nėse i vrari ėshtė nga populli qė e keni armik, e njėkohėsisht ėshtė besimtar, (nė kėtė rast) duhet tė lirohet njė besimtar i robėruar. E, nėse, i vrari ėshtė nga populli, me tė cilin ju keni lidhur marrėveshje, (nė kėtė rast) duhet paguar gjakun familjes sė tij, duke liruar edhe njė besimtar tė robėruar. Ai qė s’mund tė gjejė rob (duhet) tė agjėrojė dy muaj rresht. (Kjo ėshtė bėrė) pėr pranimin e pendimit nga ana e Perėndisė. Se, Perėndia ėshtė i Gjithėdijshėm dhe i Plotėdijshėm.
[4:93] Kushdo qė vret njė besimtar me qėllim, ndėshkim i tij ėshtė Ferri, ku qėndron pėrgjithmonė, Zoti ėshtė i zemėruar me tė, dhe e mallkon, dhe ka pėrgatitur pėr tė ndėshkim tė tmerrshėm. Kush e mbytė njė besimtarė me qėllim, dėnimi itij ėshtė Xhehnemi, nė tė cilin do tė jetė pėrgjithmonė. All-llahu ėshtė i hidhėruar ndaj tij, e ka mallkuar dhe ika pėrgaditur dėnim tė madh. Kush e mbyt qėllimisht besimtarin, dėnim e ka xhehennemin, ku do tė mbesė pėrgjithmonė, dhe All-llahu do ta lėshojė mbi tė hidhėrimin e vetė, e atė e ka mallkuar dhe i ka pėrgatitur mundim shumė tė madh. Kushdo qė mbyt njė besimtar me qėllim, ndėshkimi i tij ėshtė xhehennemi, nė tė cilin do tė qėndrojė pėrgjithmonė. Dhe Perėndia ėshtė pezmatuar nė tė; e ka mallkuar dhe i ka pėrgatitur dėnim tė madh.
[4:94] O ju qė besoni, nėse sulmoni pėr Zotin, tė jeni absolutisht tė sigurt. Mos i thoni atij qė ju ofron paqe, “Ti nuk je besimtar,” duke kėrkuar plaēkat e kėsaj bote. Se Zoti posedon pakufi plaēka. Mbani mend qė edhe ju ishit si ata, dhe Zoti ju bekoi. Prandaj, tė jeni absolutisht tė sigurt (para se tė sulmoni). Zoti ėshtė Njohės i tėrėsishėm i ēdo gjėje qė bėni. O ju qė besuat, kur marshoni nė rrugėn e All-llahut (pėr nė luftė), tė jeni tė matur (tė mos nguteni), e mos i thoni atij qė ju shpreh selamin (besimin): “Nuk je besimtarė!”, duke kėrkuar me tė mjet (mall tė kėsaj bote, pse te All-llahu janė begatitė e mėdha. Ashtu (jo besimtarė) ishit edhe ju mė parė, e All-llahu ju dhuroi (besimin), pra sqaroni mirė! All-llahu e di nė hollėsi ēka veproni. O besimtarė, kur tė sulmoni pėr hirė tė All-llahu, shqyrtoni mirė ēdo gjė dhe atij qė ju pėrshėndet me selam mo i thuani: “ti nuk je besimtar!”, nė mėnyrė qė ta pengoni nga mirėsitė e kėsaj bote; se te All-llahu ka shumė fitime! Edhe ju mė parė keni qenė si ata, e All-llahu ju dhuroi mėshirėn e vet, prandaj sqaroni mirė ēdo gjė, sepse All-llahu, njėmend, ėshtė i informuar se ē’punoni ju. O besimtarė! Kur tė shkoni nė luftė, nė rrugė tė Perėndisė, sqaroni ēėshtjen (ndaj njerėzve): mos i thoni atij qė ju pėrshėndet juve me pėrshėndetje islamike: “Nuk je ti besimtar”, me qėllim tė kėrkoni kėnaqėsi tė kėsaj jete; e te Perėndia ka fitime tė shumta. Tė tillė keni qenė edhe ju mė parė, e Perėndia juve ju dha mirėsi; prandaj gjithmonė tė gjitha punėt sqaroni mirė! Se Perėndia ėshtė dijtės i veprave tuaja.
[4:95] Nuk janė tė barabartė ata qė rrinė mes besimtarėve e nuk janė invalid, dhe ata qė pėrpiqen pėr Zotin me paratė dhe jetėn e tyre. Zoti i lartėson ata qė pėrpiqen me paratė dhe jetėn e tyre mbi ata qė rrinė. Pėr tė dyja, Zoti premton shpėtim, por Zoti i lartėson ata qė pėrpiqen mbi ata qė rrinė me njė shpėrblim shumė tė madh. Nuk janė tė barabartė prej besimtarėve ata qė ndejtėn (nuk luftuan) dhe ata qė me pasurnė dhe me jetėn e tyre luftuan nė rrugėn e All-llahut, me pėrjashtim tė atyre qė ishin tė penguar pa vullnetin e vet. Ata qė luftuan me pasurinė dhe jetėn e tyre, All-llahu igradoi nė njė shkallė mė tė lartė mbi ata qė ndejtėn (me arsye). Por tė gjithėve All-llahu u premtoi shpėrblim, ndėrsa ata qė ndejtėn (pa arsye) All-llahu gradoi luftėtarėt me njė shpėrblim tė madh. Besimtarėt tė cilėt nuk luftojnė – pėrveē atyre qė janė tė paaftė pėr luftė – nuk janė tė barabartė me ata qė luftojnė nė rrugė tė All-llahut me pasurinė dhe jetėn e vet. Ata qė luftojnė, me mish e me shpirtė te All-llahu janė njė shkallė mė lart. All-llahu do t’u japė luftėtarėve, jo atyre qė nuk luftojnė, shpėrblim tė madh. Nuk janė tė barabartė ata besimtarė, qė rrinė nė shtėpitė e tyre, - pėrveē tė paaftėve, dhe ata qė luftojnė nė rrugėn e Perėndisė me pasurinė dhe jetėn e tyre. Perėndia i ka graduar ata qė kanė luftuar me pasurinė dhe jetėn e tyre pėr njė gradė mė tė lart ndaj atyre qė kanė ndejtur nė shtėpitė e veta, dhe Ai tė gjithėve u ka premtuar mirėsi. E, Perėndia i ka dekoruar me shpėrblim tė madh ata qė luftojnė pėrmbi ata qė rrinė (nė shtėpitė e veta e s’kanė shkuar nė luftė):
[4:96] Rangjet e larta, si dhe falja dhe mėshira vijnė nga Ai. Zoti ėshtė Falės, i Mėshirshmi. Vende tė larta me falje gabimesh e mėshirė nga Ai. All-llahu ėshtė qė falė shumė dhe mėshiron. Shpėrblime tė larta prej Tij edhe falje e mėshirė, - All-llahu ėshtė shumė i mėshirshėm dhe fal. me pozita nga Ai, me falje (tė mėkateve) dhe mėshirė. Se, Perėndia ėshtė falės (i mėkateve) dhe mėshirues.
[4:97] Ata jetėt e tė cilėve pėrfundohen nga engjėjt, pėrderisa janė nė rrugė tė gabuar, engjėjt do i pyesin, “Ēka ishte problemi me ju?” Do tė thonė, “Ne ishim tė shtypur nė tokė.” Ata do tė thonė, “A nuk ishte toka e Zotit mjaft e gjerė pėr ju qė tė emigroni aty?” Pėr kėta, vendbanimi i fundit ėshtė Ferri, dhe njė fat i trishtueshėm. Engjėjt qė ua morėn shpirtine atyre qė ishin mizorė tė vetėvetės ju thanė: “Nė ēka ushit ju? - Ata thanė: “Ne ishim tė paftė nė atė tokė!” (engjujt ju thanė: “A nuk ishtė e gjėrė toka e All-llahut e tė migroni nė tė?” (e tė praktikonit lirisht fenė e Zotit). Vendi ityre ėshtė Xhehennemi dhesa vend i keq ėshtė ai! Kur engjujt do t’ua marrin shpirtin atyre qė kanė gabuar ndaj vetvetes, do t’u thonė: “Ēu bė me ju?” – “Kemi qenė tė shtypur nė tokė”, - do tė pėrgjigjen. “Vallė, a nuk ėshtė toka e All-llahut e gjėrė qė tė emigroni, - lėvizni nėpėr tė?” Prandaj vendi i tyre do tė jetė nė xhehennem, sa vendbanim i keq ėshtė ai! Kur engjėjt u merrnin atyre shpirtėrat tė cilėt i kanė bėrė zullum vetvetes, u thanė atyre: “Ku ishit?” (qė nuk i zbatuat dispozitat e fesė). Ata u pėrgjegjėn: “Ishim tė pafuqishėm nė Tokė”. (Engjėjt) u thanė: A nuk qe Toka e Perėndisė e gjerė e tė emigroni nė tė?” Kėta janė ata, vendbanimi i tė cilėv eėshtė xhehennemi, e sa i keq ėshtė ai vendbanim!
[4:98] Me pėrjashtim tė fėmijėve, grave, dhe burrave tė dobėt qė nuk posedojnė forcėn, as mjetet pėr tė gjetur njė rrugėdalje. Pėrveē atyre qė ishin tė paaftė nga burrat, grat e fėmijėt qė nuk kishin mundėsi tė gjenin, as mėnyrė, as rrugė (pėr shpėrngulje). Vetėm burrat e pafuqishėm dhe gratė e fėmijėt, tė cilėt nuk kanė pasur mundėsi dhe nuk e kanė ditur rrugėn. (Nė kėtė dėnim nuk pėrfshihen) mashkujt e pafuqishėm, femrat dhe fėmijėt, tė cilėt nuk kanė mund tė gjenden (nė situatė) e as tė orientohen nė rrugė (pėr tė emigruar),
[4:99] Kėta mund tė falen nga Zoti. Zoti ėshtė Shlyes Mėkatesh, Falės. Atyre do t’ua falė All-llahu. All-llahu ėshtė qė shlyen e falė shumė (gabime). All-llahu, mbase do t’ua falė, sepse All-llahu ėshtė ai qė fshin dhe fal mėkatet. kėta janė ata, tė cilėve Perėndia ua shlyen mėkatet e tyre, se Perėndia, me tė vėrtetė, ėshtė shlyes dhe falės i mėkateve.
[4:100] Kushdo qė emigron pėr Zotin do tė gjejė nė tokė dhurata dhe pasuri tė shumta. Kushdo qė lė shtėpinė e tij, duke emigruar te Zoti dhe i dėrguari i Tij, dhe pastaj e zė vdekja, shpėrblimi i tij ėshtė me Zotin. Zoti ėshtė Falės, i Mėshirshmi. Kush shpėrngulet pėr hirė tė (tė fesė) All-llahut, ai gjen mundėsi tė madhe dh begati nė tokė. E kush del prej shtėpisė si migrues te All-llahu dhe i dėrguari i Tij, dhe e zė vdekja (nė rrugė), te All-llahu ėshtė mėshirues, mbulon tė metat. Ai qė shpėrngulet pėr hirė tė All-llahut, do tė gjejė nė tokė shumė vendstrehime e liri. Atij qė del nga shtėpia e vet dhe emigron pėr hirė tė All-llahut dhe tė dėrguarit tė Tij dhe i vjen vdekja, i ėshtė garantuar shpėrblimi nga All-llahu, sepse All-llahu ėshtė i mėshirshėm dhe fal shumė. Kush emigron nė rrugėn e Perėndisė, ai gjen shumė vendbanime dhe standard. Kush lė shtėpinė e vet, duke emigruar pėr Perėndinsė dhe Pejgamberin e Tij, pastaj t’i vijė vdekja, (nė rrugė), Perėndia me siguri do ta shpėrblejė atė. Se Perėndia ėshtė falės dhe mėshirues.
[4:101] Kur udhėtoni, gjatė luftės, nuk bėni gabim me shkurtimin e Lutjeve tuaja tė Kontaktit (Salat), nėse keni frikė se mosbesimtarėt mund t’ju sulmojnė. Padyshim mosbesimtarėt janė armiqtė tuaj tė flaktė. Kur tėjeni nėudhėtim e sipėr, nuk ėshtė mėkat pėr ju tė shkurtoni namazin, nėse frigoheni se jobesimtarėt dot’ju sjellin ndonjė tė keqe. Jobesmtarėt janė armiq tuaj tė hapėt. Nuk ėshtė pėr ju mėkat ta shkurtoni tė falurit kur jeni nė udhėtim, nėse keni frikė se u bėjnė ndonjė dėm ata qė kanė mohuar. Mosbesimtarėt i keni, me siguri, armiq tė hapur. Kur tė udhėtoni ju, nuk ėshtė mėkat qė ta shkurtoni namazin, nėse droni qė mohuesit do t’u bėjnė ndonjė dėm. Me tė vėrtetė, mohuesit janė armiqėt tuaj tė hapėt.
[4:102] Kur tė jesh me ta, dhe tė udhėheqėsh Lutjen e Kontaktit (Salat) pėr ta, le tė qėndrojnė disa prej jush roje; le t’i mbajnė armėt e tyre, dhe le tė qėndrojnė pas jush pėrderisa pėruleni. Pastaj, grupi tjetėr qė nuk ėshtė lutur le ta marrė radhėn tė luten me ty, pėrderisa tė tjerėt qėndrojnė roje dhe i mbajnė armėt e tyre. Ata qė nuk besojnė dėshirojnė tė ju shohin duke lėnė armėt dhe pajisjet pas dore, pėr t’ju sulmuar njė herė e pėrgjithmonė. Nuk bėni gabim, nėse pengoheni nga shiu ose ndonjė lėndim, dhe i lėshoni armėt tuaja, pėrderisa vazhdoni tė jeni nė gatishmėri. Zoti ka pėrgatitur pėr mosbesimtarėt ndėshkim tė turpshėm. Kur tė jesh ti (Muhammed) bashkė me ta dhe ju falė namazin, njė grup prej tyre, duke i bartur armėt, le tė vijė e le tė falet me ty (grupi tjetėr nė roje), ekur tė bien nė sexhde (tė kryejnė njė reqatė), kėta le tė tė qėndrojnė mbrapa jush (nė roje) e le tė vijė grupi tjetėr, qė nuk ėshtė falur, e tė falet me ty dhe le t’i bartin armėt dhe tė jenė nė gjendje gadishmėrie. Ata qė nuk besojnė, e dėshirojnė moskujdesin tuaj ndaj armėve e mjeteve qė t’iu vėrsulen njėherė me tė gjitha fuqitė. Nėse jeni tė lodhur nga ndonjė shi ose jeni tė sėmurė, nuk ėshtė mėkat tė mos ibartni armėt, por mbani gadishmėrinė tuaj. All-llahu ka pėrgaditė dėnim nėnqmues pėr jobesimarėt. Kur tė jesh ti me ata kur tė vendosėsh ta kryejsh tė falurit bashkė me ta, njė grup le ta kryejnė tė falurit me ty, ndėrsa ata tjerėt le t’i kapin armėt e tyre; dhe derisa tė jeni ju duke u falur, ata le tė qėndrojnė pas jush, e pastaj le tė vijė grupi tjetėr, tė cilėt nuk e kanė kryer faljen dhe le tė falen edhe ata me ty, por le t’i mbajnė armėt dhe tė jenė tė kujdesshėm. Mosbesimtarėt mezi presin t’u befasojnė juve te armėt dhe mjetet tjera tė luftės, e t’ju sulmojnė tė gjithė pėrnjėherė. Nėse ju pengon shiu ose nė qoftė se jeni tė sėmurė, nuk ėshtė mėkat t’i leni armėt, por kini kujdes! All-llahu u ka pėrgatitur mosbesimtarėve vuajtje tė turpshme. Kur tė gjendesh ti (o Muhammed!) nė mesin e besimtarėve dhe t’u bėhesh imam pėr faljen e namazit (nė luftė), atėherė njėri grup prej tyre le tė falet me ty, e le t’i mbajnė pranė edhe armėt e veta. Pasi qė kėta tė bėjnė sexhde, le tė rrinė pas jush, e le tė vijė grupi tjetėr, i cili nuk ėshtė falė dhe, le tė falet me ty. Le tė jenė syēelė dhe t’i marrin armėt e veta. Mohuesit dėshirojnė qė tė jeni tė pakujdesshėm ndaj armėve tuaja dhe pajisjes, qė tė sulmojnė nė ju me tėrė fuqinė. Nuk ka mėkat pėr ju nėse hasni nė ndonjė shqetėsim, prej shiut ose sėmundjes e i lėni armėt, por edhe atėherė, bėhuni syēelė. Se, Perėndia, me tė vėrtetė, ka pėrgatitur dėnim poshtėrues pėr mohuesit.
[4:103] Kur ta kryeni Lutjen e Kontaktit (Salat), ta kujtoni Zotin ndėrsa jeni nė kėmbė, tė ulur, ose tė shtrirė.* Kur tė pėrfundojė lufta, t’i zbatoni Lutjet e Kontaktit (Salat); Lutjet e Kontaktit (Salat) janė shpallur pėr besimtarėt nė kohė tė posaēme. Kur tė kryeni namazin (e frikės) pėrmendeni All-llahun, kur jeni nė kėmbė, ulur, tė mbėshtetur. E kur tė qetėsoheni (nga lufta), atėherė faleni namazin nė mėnyrė tė rregullt, pse namazi ėshtė obligim (pėr kohė) i caktuar pėr besimtarėt. Dhe sa herė qė kryeni tė falurit, pėrmendeni All-llahun: nė kėmbė, ulur edhe ratė. Por nė kushte tė sigurta tė falurit kryeni plotėsisht, sepse tė falurit ėshtė caktuar pėr besimtarėt nė kohė tė caktuar. Pasi qė ta kryeni namazin, pėrmendni Perėndinė duke qėndruar nė kėmbė, ulur dhe tė shtrirė. Kur tė jeni tė qetėsuar (prej rrezikut), atėherė falni namazin e plotė. Se, namazi, ėshtė detyrė e obligueshme pėr besimtarė nė kohė tė caktuar.
[4:104] Mos u luhatni pėr tė ndjekur armikun. Nėse ju vuani, ata gjithashtu vuajnė. Megjithatė, ju prisni nga Zoti ēka ata nuk presin. Zoti ėshtė i Gjithėdijshėm, Mė i Menēuri. Mos u tregoni tė dobėt nė ndjekjen e armikut, pse nėse ndieni dhėmbje edhe ata ndjejnė dhėmbje sikurse ju, e ju shpresoni nga All-llahu ēka ata nuk shpresjnė. All-llahu ėshtė i Dijshėm, Ligjdhėnės i Matur. Mos demoralizoheni nėse nuk gjeni njerėz (pėr luftė)! Nėse juve ju dhemb, edhe ata ndiejnė dhembje sikur ju, vetėm se ju shpresoni nė All-llahun nė atė qė ata nuk shpresojnė. Ndėrkaq All-llahu ėshtė shumė i urtė dhe i dijshėm. Mos tregohi tė dobėt nė ndjekjen e armiqve (pėr tė luftuar kundėr tyre). E, nėse ju ndjeni dhėmbje prej luftės, edhe ata ndjejnė dhėmbje ashtu si ndjeni edhe ju. Mirėpo, ju shpresoni prej Perėndisė atė qė nuk e shpresojnė ata. Perėndia ėshtė i Gjithėdijshėm dhe i Plotėdijshėm.
[4:105] E kemi zbritur shkrimin te ti, me tė vėrtetė, pėr tė gjykuar mes njerėzve sipas asaj qė Zoti ta tregoi. Tė mos anosh nga tradhtarėt. Ne tė zbritėm ty (Muhammed) librin (Kur’anin) me plot tė vėrteta, qė tė gjykosh mes nerzėve me atė qė tė mėsoi All-llahu. Mos u ngatėrro pėr tradhtarėt (mos udil nė ndihmė). Ne ty tė shpallėm Librin me tė vėrteta qė tė gjykosh ndėrmjet njerėzve ashtu siē ta shpallė All-llahu, por mos u bėn pėr gėnjeshtarėt armik, Na ty (o Muhammed!) ta kemi zbritur Kur’anin me tė drejtėn, pėr tė gjykuar nė mes njerėzve ashtu si ta ka shpallur ty Perėndia. Dhe mos u bėn mbrojtės i tradhėtarėve!
[4:106] T’i lutesh Zotit pėr falje. Zoti ėshtė Falės, i Mėshirshmi. Kėrko falje (pėr kėtė) All-llahut. All-llahu falė, mėshiron. Dhe kėrko falje nga All-llahu! All-llahu, njėmend, ėshtė shumė i mėshirshėm dhe fal. Kėrko ndjesė prej Perėndisė! Se, Perėndia, ėshtė falės e mėshirues.
[4:107] Mos polemizoni nė emėr tė atyre qė mashtrojnė veten; Zoti nuk do tradhtarė, fajtorė. Mos polemizo pėr ata qė tradhtojnė vetveten. All-llahu nuk e do atė qė ėshtė gėnjeshtar e mėkatar. Dhe mos u grind pėr ata qė gėnjejnė veten, sepse All-llahu nuk e do atė qė ėshtė dinak, mėkatar i madh. Dhe mos i mbroj ata qė e tradhėtojnė vetveten (me mėkate)! Se, Perėndia, nuk i don tradhėtarėt – mėkatarėt.
[4:108] Ata fshihen prej njerėzve, dhe nuk mėrziten tė fshihen prej Zotit, edhe pse Ai ėshtė me ta pėrderisa ushqejnė ide qė nuk i pėlqejnė Atij. Zoti ėshtė tėrėsisht i vetėdijshėm pėr ēdo gjė qė bėjnė. Ata fshihen (turpėrohen) prej njreėzve, e nuk turėprohen prej All-llahut, e Ai ėshtė me ta edhe kur planifikojnė fshehtas thėnie me tė cilat nuk ėshtė ikėnaqur Ai. All-llahu nuk mund t’i shpėtojnė veprimet etyre. Ata fshehin nga njerėzit, por nuk fshehin dot prej All-llahut, sepse Ai ėshtė me ata edeh natėn kur trillojnė fjalė, me tė cilat Ai nuk ėshtė i kėnaqur; All-llahu i di mirė krejt se ē’punojnė ata. Ata fshihen (duke u turpėruar) nga njerėzit, e nuk fshihen nga Perėndia. E, Ai ėshtė me ta, (i di dhe i sheh) kur natėn flasin gjėra me tė cilat (Ai) nuk ėshtė i kėnaqur. Perėndia i di tė gjitha ato qė punojnė.
[4:109] Ja ku jeni duke polemizuar nė emėr tė tyre nė kėtė botė; kush do tė polemizojė me Zotin nė emėr tė tyre nė Ditėn e Ringjalljes? Kush do tė jetė mbrojtėsi i tyre? Ja, ju jeni ata qė i mbrojtėt (gėnjeshtarėt) nė ejtėn e kėsaj bote, kush do tė polemizojė me All-llahun pėr ditėn e gjykimit, apo kush do ti marrė nė mbrojtje? Ja, ju ata i mbroni nė kėtė jetė, por kush do t’i mbrojė ata para All-llahut nė ditėn e Kijametit, ose kush do t’i pėrfaqėsojė? Ja pra, ju i mbrojtėt ata nė kėtė botė, por kush do t’i mbrojė ata te Perėndia nė Ditėn e Kijametit ose kush do tė bėhet pėrfaqėsues i tyre?
[4:110] Kushdo qė bėn tė kėqija, ose mashtron veten, pastaj i lutet Zotit pėr falje, do e gjejė Zotin Falės, Mė tė Mėshirshmin. Kush bėn ndonjė tė keqe apo ngarkon veten, pastaj kėrkon falje te All-llahu, ai e gjen All-llahun falės dhe mėshirues. Ai i cili bėn ndonjė tė keqe ose bėn mėkat ndaj vetes e pastaj lut All-llahun qė t’ia falė – do tė bindet se All-llahu fal dhe ėshtė i mėshirshėm. Kush punon vepėr tė keqe ose i bėn zullum vetes, pastaj kėrkon falje prej Perėndisė, do tė gjejė se Perėndia ėshtė falės e mėshirues.
[4:111] Kushdo qė mbledhė njė mėkat, e mbledhė nė dėm tė shpirtit tė vet. Zoti ėshtė i Gjithėdijshmi, Mė i Menēuri. Kush bėn ndonjė mėkat, ai ka ngarkuar vetveten. All-llahu idi hollėsitė, ėshtė gjykatės i drejtė. Ai, i cili meriton mėkat, atė e ka fituar nė dėm tė vet, kurse All-llahu ėshtė shumė i dijshėm dhe i urtė. Kush bėn mėkat, ai i ka bėrė vetit, e Perėndia ėshtė i Gjithėdijshėm dhe i Plotėdijshėm.
[4:112] Kushdo qė mbledhė njė mėkat, pastaj e akuzon njė person tė pafajshėm pėr tė, ka kryer blasfemi dhe krim tė tepėrt. Kush bėn ndonjė gabim ose mėkat, e pastaj atė ia hudh njė tė pafajshmit, ai ngarkohet me njė shpifje e me njė mėkat tė hapėt. E kush bėn gabim a mėkat dhe me at sulmon dikė tė pafajshėm, i ka ngarkuar vetes haptazi shpifje dhe mėkat. Kush bėn ndonjė mėkat me hapir (pa qėllim) ose me qėllim, pastaj ia mvesh tė pafajshmit, atėherė ai ka ngarkuar nė vete njė shpiftje dhe sheshazi ka bėrė mėkat.
[4:113] Po tė mos ishte mirėsi e Zotit ndaj teje, dhe mėshira e Tij, disa prej tyre do tė kishin ēorientuar. Ata vetėm e ēorientojnė veten, dhe nuk mund tė tė dėmtojnė aspak. Zoti tė ka zbritur shkrimin dhe menēuri, dhe Ai tė ka mėsuar ēka nuk e ke ditur kurrė. Vėrtetė, bekimet e Zotit mbi ty kanė qenė shumė tė mėdha. E sikur tė mos ishte dhuntia e All-llahut dhe mėshira e Tij ndaj teje, njė grup prej tyre do tė humbte ty, por ata nuk humbin tjetėr, poos vetes sė tyre. Ty nuk mund tė dėmtojė asgjė. All-llahu tė shpalli ty, librin dhe sheriatin, tė mėsoi ēka nuk dije. Dhuntia e All-llahut ndaj teje ėshtė shumė e madhe. Tė mos ishte mėshira e All-llahut dhe mirėsia e Tij ndaj teje, njė grup nga ata kanė pasur ndėrmend tė tė mashtrojnė, por s’mashtruan tjetėr pos vetveten, kurse ty nuk tė dėmtuan fare. Ty All-llahu ta shpalli Librin dhe urtėsinė dhe tė ka mėsuar atė qė nuk e ke ditur; mirėsia e All-llahut ėshtė e madhe ndaj teje. Sikur mos ta kishe mirėsinė e Perėndisė dhe mėshirėn e Tij, gjithsesi, do tė pėrpiqej njė grup i tyre (mohuesve) qė tė tė nxjerrin ty nga udha e drejtė. Ata me kėtė e humbin vetėm vetveten, e ty nuk tė bėjnė kurrfarė dėmi. Perėndia, ty ta ka shpallur Librin (Kur’anin) dhe dijeninė e plotė, dhe tė mėsoi ty atė qė nuk e ke ditur. Dhuntia e Perėndisė nė ty ėshtė shumė e madhe.
[4:114] Asgjė nuk i bėn tė mira konferencat e tyre private, pėrveē atyre qė pėrkrahin bamirėsinė, ose veprat e drejta, ose paqen nė mes tė njerėzve. Kushdo qė bėn kėtė, si reagim ndaj mėsimeve tė Zotit, do i dhurojmė njė shpėrblim shumė tė madh. Nė shumė biseda tė tyre tė fshehta nuk ka kurrfarė dobie, pėrveē (bisedės) kush kėshillon pėr lėmoshė, pėr ndonjė tė mirė ose pajtim mes njerėzve. e kush i bėn kėto duke pasur pėr qėllim vetėm kėnaqėsinė e All-llahut, Ne do ti japim mė vonė (nė botėn tjetėr) shpėrbllim tė madh. Nė shumė biseda tė tyre tė fshehta nuk ka ndonjė dobi, pėrveē se kur kėrkojnė tė ndahet sadakaja ose tė bėhen vepra tė mira ose tė pajtojnė njerėz ndėrmjet veti. Dhe kush e bėn atė me dėshirė qė tė fitojė simpatinė e All-llahut, Ne, me siguri, do t’i japim shpėrblim tė madh. S’ka kurrfarė tė mire nė bisedimet e tyre tė fshehta, pėveē nėse ndokush kėrkon qė tė jepet sadaka, ose tė kryhet vepėr e mirė ose paqe nė mes njerėzve. E, ai, qė bėn kėtė pėr tė fituar kėnaqėsinė e Perėndisė, Na do t’i japim njė shpėrblim tė madh.
[4:115] Sa pėr atė qė e kundėrshton tė dėrguarin, pasi qė udhėzimi ėshtė bėrė i qartė pėr tė, dhe ndjekė rrugė pėrveē asaj tė besimtarit, do e lėmė kah drejtimi qė e ka zgjedhur, dhe e fusim nė Ferr; ēfarė fati i tmerrshėm! Kush ikundėrvihet tė dėrguarit, pasi qė iėshtė bėrė eqatė e vėrteta dhe ndjek rrugė tjetėr nga ajo e e besimtarėve, Ne e lėmė nė atė qė ka zgjedhur (nė dynja) e e fusim nė Xhehennem. Pėrfundim i keq ėshtė ai. Kush i kundėrshton Profetit, pasi qė ai ia sqaron rrugėn e drejtė, dhe shkon rrugės e cila nuk ėshtė rrugė e besimtarit, do ta lėshojmė tė bėjė ēka tė dojė dhe ta hudhim nė xhehennem. Sa vend i tmerrshėm ėshtė ai! Kush kundėrshton Perėndinė, pasi qė i ėshtė dhėnė udhėzimi dhe tė ndjekė rrugėn e jobesimtarėve, Na e orientojmė andej kah ėshtė nisur dhe do ta pėrcėllojmė nė zjarrin e xhehennemit, e sa vendbanim i keq qė ėshtė ai!
[4:116] Zoti nuk falė adhurimin e idhujve (nėse mbahet deri nė vdekje),* dhe Ai falė krime mė tė vogla pėr kėdo qė Ai do. Kushdo qė idhujtarizon ndonjė idhull pėrkrah Zotit ka humbur larg nė humbje. Ėshtė e vėrtetė se All-llahu nuk falė (mėkatin) t’i bėhet Atij shok, pos kėtij (mėkati), tė tjerat i falė atij qė dėshiron. Ai qė i pėrshkruan shok All-llahut, ai ka humbur dhe bėrė njė largim tė madh (prej tė vėrtetės). All-llahu nuk fal t’i vihet shok i barabartė, por ēka ėshtė (mėkat) mė i vogėl se ky do t’ia falė kujt tė dojė. Ndėrkaq kush i bėn All-llahut shok ai keq ka humbur! Perėndia, me tė vėrtetė, nuk e falė atė qė i bėn shok Atij, por ia flė tjerat mėkate kujt tė dojė (pėrveē kėtij). Kushdo qė t’i bėjė shok Perėndisė, ai me tė vėrtetė, ka humbur larg prej udhės sė drejtė.
[4:117] Ata madje adhurojnė perėndesha pėrveē Tij; nė realitet po adhurojnė vetėm djallin kryengritės. Ata nuk lusin tjetėr pos Tij vetėm (emra idhujsh) femra dhe nuk tjetėr pos djallit plot sherr. Ata nė vend tė Tij i luten idoleve femra, pra, nuk i luten tjetėrkujt pėrveē djallit tė mallkuar, Ata nuk thėrrasin (adhurojnė) tjetėr pėrveē idhujt (qė kanė emra femėrorė), dhe nuk thėrrasin tjetėr pėrveē djallin – kryengritės,
[4:118] Qė e ka mallkuar Zoti, dhe qė tha, “Patjetėr do e rekrutoj njė pjesė tė caktuar tė adhuruesve Tėnd.* Atė e mallkoi All-llahu. Ai ka thėnė: “Unė do tė pėrfitoj njė pjesė tė caktuar tė robėrve tė tu”. All-llahu e mallkoi! Kurse ai i tha: “Unė gjithsesi do tė bėj pėr vete njė numėr tė caktuar nga robėrit tuaj”, tė cilin e ka mallkuar Perėndia. Ai (djalli) ka thėn: “Unė, doemos do tė marr njė pjesė tė caktuar tė robėrve Tu (nėn ndikimin tim);
[4:119] "Unė do i ēorientoj, do i joshė, do i urdhėroj tė (ndalojnė ngrėnien e mishrave tė caktuar duke) shėnuar veshėt e bagėtisė, dhe do i urdhėroj tė shtrembėrojnė krijesat e Zotit.” Kushdo qė e pranon djallin si zotėrues, nė vend tė Zotit, ka vetėshkaktuar humbje marramendėse. Do t’i (shmang nga e vėrteta), do t’i bėjė tė shpresojnė nė gjėra tė kota; do t’i urdhėroj dhe ata dotė shqyejnė veshėt e bagėtive; do ti urdhėroj dhe ata do tė shėmtojnė krijesat e All-llahut. E kush bėn mik djallin, e jo All-llahun, ai ka dėshtuar sheshazi. Edhe do t’i shpie, me siguri, nė rrugė tė shtrembėr dhe do t’i tėrheq, pa dyshim, me shpresa tė rrejshme, dhe gjithsesi do t’i urdhėroj t’u presin veshėt kafshėve, si edhe do t’u urdhėroj tė ndryshojnė krijesat e All-llahut”. Kush e bėn mik djallin, e jo All-llahun, ai vėrtet ka pėsuar humbje tė mėdha. dhe unė doemos do t’i shpie ata nė rrugė pa rrugė dhe me siguri do t’i joshi me shprsa tė kota, dhe me siguri do t’i urdhėroj qė t’u prejnė veshėt shtazėve, e pastaj me siguri do t’i urdhėroj madje t’i ndėrrojnė krijesat e Perėndisė. “Kush merr djallin pėr mbrojtės, e jo Perėndinė, ai ka bėrė humbje tė pakufishme.
[4:120] Ai u premton dhe i joshė ata; ēka premton djalli nuk ėshtė asgjė mė shumė se njė iluzion. Ai u premton atyre dhe i bėn tė shpresojnė, por djalli nuk premton tjetėr vetėm se mashtrim. Ai u premton dhe i tėrheq ata me shpresa tė rrejshme, e atė qė u premton djalli nuk ėshtė asgjė tjetėr vetėm gėnjeshtėr, iluzion. Ai (djalli) u premton atyre dhe i joshė me shpresa tė kota, e ato qė ua premton djalli, janė vetėm mashtrime.
[4:121] Tė tillėt kanė vetėshkaktuar Ferr si vendbanim pėrfundimtar, dhe nuk mund t’i shmangen kurrė. Tė tillėt (qė ndjekin djallin) kanė vendin nė Xhehennem dh e prej tij nuk kanė pėr tė ikur (shpėtim). Tė atillėt e kanė vendin nė xhehennem dhe ata nuk do tė gjejnė shpėtim prej tij. Pėr ata, vendbanim ėshė skėterra (ferri) dhe ata nuk mund tė gjejnė shpėtim prej tij.
[4:122] Sa pėr ata qė besojnė dhe ēojnė jetė tė drejtė, do i pranojmė nė kopshte me prroje qė rrjedhin, ku jetojnė pėrgjithmonė. I tillė ėshtė premtimi i sinqertė i Zotit. Shprehjet e kujt janė mė tė vėrteta se tė Zotit? E ata qė besuan dhe bėnė vepra tė mira, Ne do t’i vendosim nė Xhennete, ku rrjedhin lumenj e ku do jenė pėrgjithmonė. Premtimi i saktė i All-llahut. E kush mund tė jetė mė saktė nė fjalė se All-llahu? Ata tė cilėt besojnė dhe bėjnė vepra tė mira do t’i shpiem nė xhennete, nėpėr tė cilėt rrjedhin lumenj, e aty do tė jenė pėrgjithmonė. Premtimi i All-llahut ėshtė i vėrtetė, e fjalėt e kujt janė mė tė sinqerta se tė All-llahut! Ata qė besojnė dh bėjnė vepra tė mira, Na do t’i shpiem nė kopshte tė xhennetit, nėpėr tė cilat rrjedhin lumenjt, ku do tė qėndrojnė vazhdimisht e pėrgjithmonė. Ky ėshtė premtimi i vėrtetė i Perėndisė. E kush ėshtė mė i vėrtetė se Perėndia nė fjalė?!
[4:123] Nuk bėhet sipas dėshirave tuaja, apo dėshirave tė njerėzve tė shkrimit: kushdo qė bėn keq paguan pėr tė, dhe nuk do tė ketė asnjė ndihmues ose pėrkrahės kundėr Zotit. Nuk ėshtė (shpėtim) sipas shpresave tuaja as sipas shpresave tė ithtarėve tė librit. Kush bėn ndonjė nga punėt e mira, qoftė mashkull ose femėr duke qenė besimtarė, tė tillėt hyjnė nė Xhennet dhe nuk u bėhet farė padrejtėsie. Nuk ėshtė sipas dėshirės tuaj e as sipas dėshirės sė pasardhėsve tė Librit: kush bėn keq do tė dėnohet pėr atė dhe nuk do tė gjejė, pos All-llahut, as ndihmės as mik; Puna nuk qėndron ashtu, as sipas dėshirės suaj e as sipas dėshirės sė ithtarėve tė Librit. Por ėshtė, se kushdo qė tė bėjė njė tė keqe, do tė ndėshkohet pėr atė dhe nuk do tė gjejė as mbrojtės as ndihmėtar pėrveē Perėndisė;
[4:124] Sa pėr ata qė ēojnė jetė tė drejtė, qoftė mashkull apo femėr, pėrderisa besojnė, ata hyjnė nė Parajsė; pa as mė tė voglėn padrejtėsi. Kush bėn ndonjė nga punėt e mira, qoftė mashkull ose femėr duke qrnė besimtarė, tė tillėt hyjnė nė Xhennet dhe nuk u bėhet farė padrejtėsie. Dhe kush bėn ndonjė tė mirė, qoftė mashkull apo femėr, por qė ėshtė besimtar, do tė hyjė nė xhennet dhe nuk do t’i bėhet as sa grima padrejtėsi. kushdo qė tė punojė vepra tė mira, qoftė ai mashkull ose femėr, duke qenė ai besimtarė, do tė hyjė nė xhennet dhe nuk do t’i bėhet dėm as sa njė thėrrmi.
[4:125] Kush ėshtė mė mirė i udhėzuar nė fenė e tij se ai qė i nėnshtrohet plotėsisht Zotit, ēon jetė tė drejtė, sipas kredos sė Ibrahimit: monoteizmit? Zoti e ka zgjedhur Ibrahimin si shok tė dashur. Kush ka fe mė tė mirė se ai i qė sinqerisht i ėshtė bindur All-llahut dhe, duke qenė bamirės, e ndjek fenė e drejtė tė Ibrahimit? All-llahu e zgjodhi Ibrahimin tė dashurin mė tė ngushtė. Kush ėshtė mė i mirė nė fe se ai i cili sinqerisht i ėshtė dorėzuar All-llahut, duke bėrė edhe vepra tė mira, dhe qė pason fenė e drejtė tė Ibrahimit, e Ibrahimin All-llahu e konsideroi mik tė mirė. Kush ėshtė besimtar mė i mirė nga ai qė i dorėzohet sinqerisht Perėndisė, duke qenė bėmirės dhe zbatues i fesė sė pastėr tė Ibrahimit (qė nuk i ka bėrė shok Perėndisė); e Perėndia e ka marrė Ibrahimin pėr mik?!
[4:126] Zotit i takon ēdo gjė nė qiej dhe tokė. Zoti i ka krejt gjėrat nė dorė. Vetėm tė All-llahut janė ē’ka nė qiej dhe ē’ka nė tokė. All-llahu ka pėrfshirė ēdo send. Gjithė ēka ka nė qiej dhe nė tokė ėshtė e All-llahut; dhe All-llahu i pėrfshinė nė dijeninė e tij tė gjitha. Tė Perėndisė janė tė gjitha ēka gjenden nė qiej dhe nė Tokė dhe Perėndia i pėrfshin tė gjitha (me dijeninė dhe pushtetin e Tij).
[4:127] Konsultohen me ty rreth grave: thuaj, “Zoti ju kėshillon nė lidhje me to, siē ju recitohet nė shkrim. T’i riparoni tė drejtat e jetimeve tė cilave ju bėni hile nė pajėn e duhur kur dėshironi tė martoheni me to: Tė mos e keqpėrdorni rastin. Edhe tė drejtat e jetimave duhet gjithashtu tė mbrohen. T’i trajtoni jetimėt me barazi. Ēfarėdo tė mire qė bėni, Zoti ėshtė tėrėsisht i vetėdijshėm pėr tė.” Kėrkojnė prej teje (Muhammed) pėrgjigje - fetva pėr (ēėshtjen) gratė. Thuaju: “All-llahu ju sqaron nga libri (Kur’ ani) pėrkitazi me gratė jetime, me tė cilat lakmoni tė martoheni me to, e nuk u jep atė qė ėshtė caktuar (niqah ose miras), (ju sqaron) lidhur me tė paaftit (fėmijėt jetimė) dhe qė tė mbani drejtėsi ndaj jetimėve! Dhe, ēfarėdo tė mire qė punoni, All-llahu di shumė pėr tė. Kėrkojnė prej teje norma pėr gratė. Thuaj: “All-llahu do t’ua sqarojė normat pėr ato, edhe pėr atė qė ėshtė komunikuar nė Libėr pėr femrat bonjake, tė cilave nuk u jipet ajo qė u takon me ligj dhe dėshironi tė martoheni me to, edhe pėr fėmijtė e pafuqishėm, edhe qė me bonjakėt tė veproni me drejtėsi. Ndėrkaq, All-llahu me siguri di shumė mirė pėr tė mirat qė bėni. Ata prej teje (o Muhammed!) kėrkojnė sqarimin e ēėshtjeve pėr punė tė femrave. Thuaju: “Perėndia ua sqaron ēėshtjet e atyre, dhe pėr atė qė ua ka shpjeguar nė libėr mbi femrat bonjake, tė cilave nuk u jepni atė qė ėshtė caktuar pėr to, e dėshironi tė martoheni me to, (dhe ju mėson) pėr fėmijėt e mitur dhe (ju urdhėron) qė tė silleni drejt ndaj bonjakėve”. E, Perėndia, e di mirė pėr ēdo tė mirė qė punoni.
[4:128] Nėse njė grua ndjenė shtypje ose braktisje nga bashkėshorti, ēifti tė provojė t’i pajtojė dallimet, se pajtimi ėshtė mė sė miri pėr ta. Tė qenit vetjak ėshtė tipar i njeriut, dhe nėse e ēoni mirė dhe ēoni jetė tė drejtė, Zoti ėshtė Njohės i tėrėsishėm i ēdo gjėje qė bėni. Nėse ndonjė grua i frikėsohet largimit pse ftohjes sė burrit tė vet ndaj asaj, atėherė nuk gabojnė po qe se bėjnė mes vete mbarim (pajtim). Pajtimi ėshtė mė i dobishmi. Megjithėkėtė, koprracia ėshtė epranishme ndėr njerėz. Por, nėse silleni mirė dhe ruheni, s’ka dyshim se All-llahu hollėsisht me gjithēka veproni. Nė qoftė se ndonjė grua frikėsohet nga kryeneqėsia e burrit apo se do ta lėrė pas shpine, atėherė nuk ėshtė mėkat nėse ata dy bėjnė marrėveshje ndėrveti, pajtimi ėshtė mė i mirė. Njerėzit janė krijuar grykėsa, e nė qoftė se ju silleni mirė dhe ruheni, All-llahu ėshtė i informuar shumė mirė pėr veprat tuaja. Nėse gruaja druan nga burri i saj se do tė sillet keq ai, ose nuk do ta pėrfill atė, atėherė nuk ka mėkat pėr ata, nėse paqėtohen nė mes vete. Paqėtimi ėshtė (madje) mė i mirė (se shkurorėzimi). Te njerėzit ėshtė e prirur koprracia. Por nė qoftė se ju do tė silleni bukur dhe do tė ruheni prej tė kėqijave, Perėndia, madje di mirė atė qė punoni ju.
[4:129] Nuk mundeni kurrė tė silleni me barazi me mė shumė se njė bashkėshorte, pavarėsisht sa pėrpiqeni. Prandaj, mos u bėni aq tė njėanshėm sa qė ta lėni njėrėn pezull (as ta gėzojė martesėn, as tė lihet tė martohet me dikė tjetėr). Nėse e pėrmirėsoni kėtė situatė dhe mbani drejtėsinė, Zoti ėshtė Falės, i Mėshirshmi. Ju kurrsesi nuk do tė mund ta mbani drejtėsinė mes grave edhe nėse pėrpiqeni, pra mos anoni plotėsisht nga ndonjėra e tė lini tjetrėn si tė varur. E nėse pėrmirėsoheni dhe ruheni se (padrejtėsisė), All-llahu ju dhe ju mėshiron. Ju nuk mund tė jeni plotėsisht tė drejtė ndaj grave edhe pse do ta dėshironit kėtė, por mos i lejoni vetes shprehinė qė ndonjėrėn ta lini si tė varur. Dhe nėse i pėrmirėsoni marrėdhėniet dhe ruheni, All-llahu ėshtė, pa dyshim, shumė i mėshirshėm dhe fal shumė. Ju nuk jeni nė gjendje, madje edhe sikur tė dėshironi, tė silleni drejt nė mes tė grave. Andaj, mos anoni krejtėsisht vetėm kah njėra, e ta leni tjetrėn si tė varur (as me burrė as pa burrė!) Nėse ju i pėrmirėsoni marrėdhėniet dhe ruheni nga padrejtėsia, - e, Perėndia, me tė vėrtetė, ėshtė falės dhe mėshirues.
[4:130] Nėse ēifti duhet tė vendosė tė ndahet, Zoti do tė furnizojė secilin prej tyre nga dhuratat e Tij. Zoti ėshtė Bujar, Mė i Menēuri. Por nėse ndahen prej njėri tjetrit, All-llahu begaton me mirėsinė e Tij secilin prej tyre. All-llahu ėshtė bujar i madh, i plotdijshėm. Po nė qoftė se ata dy ndahen, All-llahu do t’i pasurojė nga thesari i tij. – All-llahu ka urtėsi tė pakufishme. E nėse ata (burri e gruaja) ndahen, Perėndia me begatinė e Tij, ēdonjėrin prej tyre e bėn tė pavarur. Se Perėndia, ėshtė i bollėkshėm nė begatinė e Tij dhe i Gjithėdijshėm.
[4:131] E Zotit ėshtė ēdo gjė nė qiej dhe tokė, dhe i kemi porositur ata qė pranuan shkrimin para juve, dhe ju porositėm juve, qė t’ia keni dronė Zotit. Nėse nuk besoni, atėherė e Zotit ėshtė ēdo gjė nė qiej dhe nė tokė. Zoti nuk ka nevojė pėr asgjė, i Falėnderuar. Vetėm e All-llahut ėshtė ē’ka nė qiej e ē’ka nė tokė. Ne patėm sugjeruar atyre qė iu pat dhėnė libri para jush, e edhe juve qė tė keni frikė nga All-llahu. Po nė mos besofshit, (dine) e All-llahut ėshtė ē‘ka nė qiej e ē’ka ka nė tokė. All-llahu ėshtė i panevojė e i falėnderuar. Tė All-llahut janė gjithēka ka nė qiej dhe nė tokė. Ne i kemi kėshilluar ata qė u ėshtė shpallur Libri para jush, por edhe juve, All-llahut t’i ruheni. Dhe nėse mohoni, ani, s’ka dyshim se gjithēka ka nė qiej dhe nė tokė janė tė All-llahut, All-llahu ėshtė i pasur dhe i denjė pėr ēdo lavdėrim! Tė Perėndisė janė tė gjitha qė gjenden nė qiell dhe nė Tokė. Na u kemi rekomanduar (porositur) atyre, tė cilėve u ėshtė shpallur Libri para jush dhe juve: “Druajuni Perėndisė! E, nėse mohoni (do tė ndėshkoheni). Se, me tė vėrtetė, tė Perėndisė janė tė gjitha qė gjenden nė qiej dhe nė Tokė, (e mohimi i juaj nuk i bėn dėm). Dhe, se, Perėndia ėshtė i lavdėruar dhe s’ka nevojė pėr asgjė”.
[4:132] E Zotit ėshtė gjithēka nė qiej dhe tokė, dhe Zoti ėshtė i vetmi Mbrojtės. Tė All-llahut janė gjithė ē’ka nė qiej e ē’ka nė tokė. Mjafton qė All-llahu ėshtė ipėrkujdesshėm. Ēka ka nė qiej dhe nė tokė janė tė All-llahut, dhe pėr mbrojtės mjafton All-llahu. Tė Perėndisė janė tė gjitha ēka gjenden nė qiej dhe nė Tokė. Perėndia ėshtė i mjaftueshėm pėr udhėheqjen e tė gjithave.
[4:133] Nėse Ai do, mundet t’ju asgjėsojė, o njerėz, dhe t’ju zėvendėsojė me tjerė. Zoti ėshtė padyshim i zoti ta bėjė kėtė. Nėse Aėshiron, ju zhduk juve or njerėz, e sjell tė tjerė. Pėr kėtė ėshtė i plotfuqishėm. Nė qoftė se Ai do, juve do t’ju largojė, o njerėz dhe do tė sjellė tė tjerė; All-llahu ka forcė ta bėjė kėtė. E, nėse don (Ai), ju shporr juve or njerėz, e i bie (njė palė) tė tjerė. Perėndia ka fuqi pėr kėtė.
[4:134] Kushdo qė kėrkon shpėrblimet e kėsaj bote le ta di se Zoti i posedon edhe shpėrblimet e kėsaj bote edhe tė Pėrjetėsisė. Zoti ėshtė Dėgjues, Pamės. Kush (me punėnė e vet) dėshiron shpėrblimin e kėsaj bote, (ai gabon), shpėėėėrblmi i kėsaj dhe i asaj botės tjetėr ėshtė te All-llahu, e All-llahu dėgjon, sheh. Kush dėshiron shpėrblim nė kėtė botė le ta dijė se All-llahu i ka shpėrblimet edhe tė kėsaj edhe tė asaj bote. Ndėrkaq, All-llahu dėgjon dhe sheh shumė. Kush dėshiron shpėrblimin e kėsaj bote – (le ta dijė), se te Perėndia janė shpėrblimi i kėsaj dhe i botės tjetėr. Perėndia dėgjon dhe vėshtron ēdo gjė.
[4:135] O ju qė besoni, tė jeni absolutisht tė drejtė, dhe t’ia keni dronė Zotit, kur shėrbeni si dėshmitarė, madje edhe kundėr vetes, ose prindėrve, ose tė afėrmve. Pa marrė parasysh nėse i akuzuari ėshtė i pasur apo i varfėr, Zoti i trajton qė tė dy. Prandaj, mos jini tė njėanshėm nga dėshirat tuaja personale. Nėse devijoni ose shpėrfillni (kėtė urdhėr), atėherė Zoti ėshtė Njohės i tėrėsishėm i ēdo gjėje qė bėni. O ju qė besuat, vazhdimisht tė jeni dėshmues tė drejtė pėr horė tė All-llahut edhe nėse ėshtė kundėr (interesit) vetvetes suaj, kundėr prindėrve ose kundėr tė afėrmve, le tė jetė ai (pėr tė cilin dėshmohet) pasanik ose varfnjak, pse All-llahu di mė mmirė pėr ta. mos ndiqni pra emocionin e t’i shmangeni drejtėsisė. Nėse shtrėmbėroni ose tėrhiqeni, All-llahu plotėsisht di ē’ka punoni. O besimtarė, jini pėrherė tė drejtė, dėshmoni pėr All-llahun, qoftė edhe nė dėmin tuaj ose nė dėm tė prindėrve dhe tė afėrmve, qoftė i pasur a i varfėr, All-llahu ėshtė tė kujdeset pėr ato! Prandaj qė tė jeni tė drejtė mos pasoni epshet. Po nė qoftė se dėshmoni padrejtėsisht ose i shmangeni dėshmisė, ani, All-llahu vėrtet ėshtė i njoftuar se ēka punoni. O besimtarė! Bėhuni ithtarė tė sė vėrtetės, duke dėshmuar nė emėr tė Perėndisė, ajo qoftė madje edhe kundėr jush, ose kundėr prindėrve dhe tė afėrmėve tuaj. Qoftė i pasur ose i varfėr ai (pėr tė cilin dėshmoni), Perėndia ėshtė pėr ata, vlerėsuesi mė i drejtė. Dhe mos shkoni pas epsheve tuaja e tė shtrembėroni drejtėsinė! E, nėse ju ngatėrroni dėshminė ose tėrhiqeni (nga tė dėshmuarit), Perėndia, me tė vėrtetė di ate ē’punoni ju.
[4:136] O ju qė besoni, tė besoni nė Zotin dhe tė dėrguarin e Tij, dhe nė shkrimin qė ka shpallur nėpėrmjet tė dėrguarit tė Tij, dhe nė shkrimin qė ka shpallur para atij. Kushdo qė refuzon tė besojė nė Zotin, dhe engjėjt e Tij, dhe shkrimin e Tij, dhe tė dėrguarit e Tij, dhe Ditėn e Fundit, ka humbur vėrtetė larg nė humbje. O ju qė besuat, besoni vazhdimisht All-llahun, tė dėrguarit tė Tij, librit qė gradualsht ia shpalli tė dėrguarit tė Tij dhe librit qė e pat zbritur mė parė. Kush nuk i beson All-llahut, engjėjve tė Tij, librave tė Tij, tė dėguarve tė Tij dhe botės tjetėr, ai ka humbur tepėr larg. O besimtarė, besoni All-llahut dhe tė dėrguarit tė Tij, edhe Librit tė cilin Ai ia shpall Profetit tė vet, edhe Librit qė e shpalli mė aprė. Kurse ai qė mohon All-llahun, engjujt e Tij, tė dėrguarit e Tij, librat e Tij edhe botėn tjetėr, ai ka humbur shumė keq. O besimtarė! Besoni Perėndinė, Pejgamberin e Tij, Librin, qė ia ka dėrguar Pejgamberit tė Vet dhe Librin, qė e ka dėrguar mė parė. E ai qė nuk beson Perėndinė, engjėjt e Tij, Librat e Tij, pejgamberėt e Tij dhe Ditėn e Kijametit, ai, me tė vėrtetė, ka humbur larg prj udhės sė drejtė.
[4:137] Padyshim, ata qė besojnė, pastaj nuk besojnė, pastaj besojnė, pastaj nuk besojnė, pastaj futen mė thellė nė mosbesim, Zoti nuk do i falė, as nuk do i udhėzoj nė asnjė mėnyrė. Vėrtet, ata qė besuan e pastaj tradhėtuan, pėrsėri besuane pastaj tradhtuan dhe e shtuan mosbesimin, All-llahu nuk u falė atyre as nuk i udhėzon nė rrugė tė drejtė. Atyre tė cilėt besuan, pastaj u bėnė mosbesimtarė, dhe prapė u bėnė besimtarė e pastaj pėrsėri kthehen nė mosbesimtarė, dhe forcojnė mosbesimin, All-llahu, pa dyshim, nuk do t’ua falė dhe nuk ka pėr t’i shpjerė nė rrugė tė drejtė. Ata qė paten besuar, e pastaj u bėnė mohues, e pėrsėri u bėnė besimtarė, dhe pėrsėri u bėnė mohues dhe e shtuan mohimin, Perėndia me tė vėrtetė, nuk do t’i falė ata dhe nuk do t’i shpie nė rrugė tė drejtė.
[4:138] Njoftoj hipokritėt se kanė vetėshkaktuar ndėshkim qė dhemb. Ti (Muhammed) lėjmėroj munafikėt se me tė vėrtetė ata kanė njė dėnim tė dhembshėm. Merruni sihariq hipokritėve se i pret vuajtje e dhėmbshme, Sihariqoji (o Muhammed!) hipokritėt pėr dėnimin e mjerueshėm qė i pret.
[4:139] Ata janė ata qė iu bashkohen mosbesimtarėve nė vend tė besimtarėve. A po kėrkojnė dinjitet me ta? I gjithė dinjiteti ėshtė me Zotin. Janė ata qė, pėrkundėr besimtarėve, i miqėsojnė jobesimtarėt. Vallė, a mos kėrkojnė fuqi te ta? S’ka dyshim, e tėrė fuqia i takon All-llahut. Ata tė cilėt miqėsohen sinqerisht me mosbesimtarėt e jo me besimtarėt! Vallė a te ata e kėrkojnė forcėn kur e tėrė forca i takon vetėm All-llahut. ata, tė cilėt miqėsohen me mohuesit, e jo me besimtarėt! A thua te ata kėrkojnė fuqi, kur, me tė vėrtetė e gjithė fuqia i pėrket vetėm Perėndisė!
[4:140] Ai ju ka dėrguar fjalė nė shkrim qė: nėse dėgjoni pėrqeshje dhe tallje tė shpalljeve tė Zotit, tė mos uleni me ta, nė mos u futshin nė bisedė tjetėr. Pėrndryshe, do jeni po aq fajtorė sa ata. Zoti do i mbledhė hipokritėt dhe mosbesimtarėt sė bashku nė Ferr. Juve u ėshtė shpallur nė librin (Kur’anin) qė, kur tė dėgjoni se po mohohet Kur’ani i All-llahut dhe po bėhet tallje me tė, mos rrini me ata derisa tė mos hyjnė nė bisedė tjetėr. Pėrndyshe, ju do tė jeni si ata. All-llahu do t’i tubojė tradhėtarėt dhe jobesimtėrėt qė tq gjithė nė Xhehennem. Ai tanimė u ka zbritur Libėr: kur tė dėgjoni se fjalėt e All-llahut mohohen dhe se tallen me ta, mos rrini me ata deri sa nuk marrin tjetėr bisedė. Nė tė kundėrtėn do tė jeni si ata. All-llahu me siguri do t’i bashkojė hipokritėt dhe mosbesimtarėt, tė gjithė, nė xhehennem, Ai, juve, madje, ua k shpallur nė Libėr (Kur’anin): kur tė dėgjoni se mohohen argumentet e Perėndisė dhe bėjnė tallje me to, atėherė mos rrini me ata, pėrderisa tė rrokin tjetėr temė (pėrndryshe nėse rrini me ta), - ju atėherė (nė dėnime) jeni si ata. Perėndia do t’i tubojė nė xhehennem tė gjithė hipokritėt dhe mohuesit,
[4:141] Ata ju vėzhgojnė dhe presin; nėse arrini fitore nga Zoti, ju thonė, “A nuk ishim me ju?” Por nėse mosbesimtarėt kanė rastin, u thonė, “A nuk anuam kah ju, dhe ju mbrojtėm nga besimtarėt?” Zoti do tė gjykojė mes jush nė Ditėn e Ringjalljes. Zoti nuk do i lejojė mosbesimtarėt tė triumfojnė mbi besimtarėt. Ata janė qė presin se ē’po ju ngjanė juve. Nėse me ndihmėn e All-llahut ngadhėnjeni, ata thonė: “A nuk ishim me ju?” E nėse jobesimtarėve u takon ndonjė fitim, ata thonė: “A nuk mbizotėruam ne mbi ju (por nuk deshtėm tė mposhim dhe penguam prej jush besimtarėt!” All-llahu do tė gjykojė mes jufsh ditėn e gjykimit. All-llahu krrsesi nuk iu mėndėson jbesimtarėve mbizotėrim tė pltė mbi besimtarėt. Ata qė presin se ēka do tė bėhet me ju: dhe nėse All-llahu u jep fitore thonė: “A nuk ishim edhe ne me ju?”, e nėse u prin fati mosbesimtarėve, atėherė u thonė: “A nuk kemi luftuar edhe ne me ju dhe ju kemi mbrojtur prej besimtarėve?”. Nė ditėn e gjykimit All-llahu do t’ju gjykojė tė gjithėve! Ndėrkaq All-llahu nuk do t’u japė mundėsi mosbesimtarėve kundėr besimtarėve. ata qė pėrgjojnė se ēka do tė bėhet me ju. E, nėse ju vie juve fitorja nga Perėndia, ata thonė: “A nuk ishim vallė na me ju?” E, nėse mohuesit arrijnė fitore, hipokritėt u thanė mohuesve: “A thua nuk u ndihmuam deri nė fitore dhe ju mbrojtėm prej besimtarėve tė vėrtetė? Perėndia do tė gjykojė mes jush nė Ditėn e Kijametit. Perėndia nuk do t’ju jap kurrė rast mohuesve qė t’i shkatėrrojnė besimtarėt.
[4:142] Hipokritėt mendojnė se po e mashtrojnė Zotin, por Ai ėshtė Ai qė i sillė. Kur ata ngriten pėr Lutjet e Kontaktit (Salat), ngriten me pėrtaci. Kjo ėshtė pėr shkak se ata vetėm po dėftohen para njerėzve, dhe rrallė ju bie nė mend Zoti. Munafikėt pėrpiqen tė mashtrojnė All-llahun (duke u paraqitur rrejshėm si besimtarė), por All-llahu mbizotėron dinakėritė e tyre. Ata edhe kur falen, falen me pėrtaci dhe vetėm sa pėr t’u dukur te njerėzit dhe fare pak e pėrmendin All-llahun. Hipokritėt shtihen se po e mashtrojnė All-llahun, ndėrsa Ai i mashtron ata. Kur ngrihen ta falin namazin, ngrihen me pėrtesė, dhe, vetėm, pėr t’u ekspozuar para botės, e All-llahun gati nuk e pėrmendin fare, Me tė vėrtetė, hipokritėt pėrpiqen ta mashtrojnė Perėndinė, por ai i mashtron ata (i dėnon). Kur ata ngritėn pėr namaz, ngriten pritueshėm, duke u paraqitur karshi botės (qė janė besimtarė), e Perėndinė e pėrmendin pak herė.
[4:143] Luhaten nė mes, duke mos i takuar as kėtij grupi, as atij grupi. Kėdo qė Zoti e dėrgon nė humbje, nuk do tė gjeni mėnyrė pėr ta udhėzuar. Ata janė tė luhatshėm ndėrmjet atij dhe atij (besimit dhe mosbesimit) e nuk janė asme ata (me jobesimtarėt). Po atė qė e mposht All-llahu, ti nuk mund tė gjesh shpėtim pėr te. Janė tė pavendosur se kujt do t’i mbėshteten, as kėtyre as atyre. Atė qė e lė All-llahu nė rrugė tė humbur – ti nuk gjen dot rrugė tė drejtė pėr tė. Luhaten nė mes dilemės – as nuk janė me kėta (muslimanėt), as me ata (mohuesit). Cilitdo qė Perėndia ia humbė udhėn, ti (o Muhammed!) nuk do tė mundesh t’u gjesh rrugė atyre.
[4:144] O ju qė besoni, tė mos u bashkoheni mosbesimtarėve, nė vend tė besimtarėve. A dėshironi ta furnizoni Zotin me provė tė qartė kundėr jush? O ju qė besuat, mos zini miq jobesimtarėt e t’i lini manash besimtarėt! A doni t’i sillni allahut argument tė qartė kundėr vetės! Ju qė besoni, mos u miqėsoni me mosbesimtarėt nė vend se me besimtarėt! A do t’i tregoni All-llahut argument flagrant kundėr vetvetes? O besimtarė! Mos merrni mohuesit pėr miq nė vend tė besimtarėve! A mos vallė doni t’i afroni Perėndisė dėshmi konkrete, kundėr jush?
[4:145] Hipokritėt do tė mbyllen nė nivelin mė tė ulėt tė Ferrit, dhe nuk do tė gjeni askėnd t’iu ndihmojė atyre. S’ka dyshim, munafikėt do tė jenė nė shtresėn mė tė ulėt (nė fund tė zjarrit dhe pėr ta nuk do tė gjesh mbrojtės, Hipokritėt do tė jenė mu nė fund tė zjarrit tė xhehennemit dhe ti nuk do t’u ofrosh ndihmė; Padyshim, hipokritėt do tė jenė nė thellėsinė mė tė madhe tė xhehennemit, dhe ti (o Muhammed!) kurrsesi nuk do t’ju gjesh ndihmėtarė atyre,
[4:146] Vetėm ata qė pendohen, pėrmirėsohen, mbėshteten te Zoti, dhe ia kushtojnė fenė e tyre absolutisht vetėm Zotit, do tė numėrohen me besimtarėt. Zoti do i bekojė besimtarėt me shpėrblim shumė tė madh. Pėrveq atyre qė u penduan, u pėrmirėsuan, iu pėrmbajtėn All-llahut (mėsimeve tė Tij) dhepraktikojnė sinqerisht fenė e tyre pėr All-llahun. Tė tillėt do tė jenė bashkė me besimtarėt, e All-llahu ka pėr t’iu dhėnė besimtarėve shprblim tė madh. Pos atyre tė cilėt pendohen dhe pėrmirėsohen me vendosmėri marrin rrugėn e All-llahut dhe fenė e vet te All-llahu e shprehin sinqerisht; ata do tė jenė me besimtarėt, kurse All-llahu me siguri besimtarėve do t’ju japė shpėrblim tė madh. pėrpos atyre qė janė penduar, pėrmirėsuar dhe mbėshtetur te Perėndia dhe qė besimin e tyre ndaj Perėndisė e shfaqin haptas. Kėta do tė jenė me besimtarėt e vėrtetė. Me tė vėrtetė, Perėndia, do t’u japė shpėrblim tė madhe besimtarėve.
[4:147] Ēfarė do tė fitonte Zoti me ndėshkimin tuaj, po tė bėheshit mirėnjohės dhe tė besonit? Zoti ėshtė Mirėnjohės, i Gjithėdijshėm. ēfarė ka All-llahu me dėnimin tuaj? E falėnderuat dhe i besuat? (e para nuk i pakėson sundimin e as e dyta nuk ishton) All-llahu ėshtė mirėnjohės i dijshėm. Pėrse t’ju dėnojė All-llahu juve, nėse e falenderoni dhe e besoni? All-llahu ėshtė shumė i dijshėm dhe mirėnjohės. Pėrse t’ju ndėshkojė Perėndia, - nėse jeni falenderues dhe besimtarė? E, Perėndia, ėshtė falenderues (duke dhėnė shpėrblim) dhe i Gjithėdijshėm.
[4:148] Zotit nuk i pėlqen shprehja e sharjeve, pėrveē atij qė trajtohet me padrejtėsi tė tepėrt. Zoti ėshtė Dėgjues, Njohės. All-llahu nuk do publikimin e shprehjeve tė kėqia pėrveē (publikimit) tė atij qė i bėrė padrejt. All-llahu ėshtė dėgjues, i dijshėm. All-llahu nuk dėshiron qė pėr tė kėqiat tė flitet me tė madhe, pėrveē atij tė cilit i ėshtė bėrė e padrejta. All-llahu dėgjon dhe ėshtė shumė i dijshėm. Perėndia nuk don qė tė flitet sheshazi e keqja (nga askush), pėrveē nga tė dėmtuarit. Se Perėndia ēdo gjė dėgjon dhe ēdo gjė dinė.
[4:149] Nėse punoni drejt – qoftė haptas apo fshehtė – ose falni njė shkelje, Zoti ėshtė Falės, i Gjithėfuqishėm. Nėse publikoni ndonjė tė mirė ose e fshihni, ose i falni ndonjė tė keqe (dikujt), All-llahu i plotfuqishėm falė shumė. Qoftė t’i keni bėrė veprat e mira haptazi ose fshehurazi, ose ta folni tė padrejtėn, ani, All-llahu falė shumė dhe ėshtė shumė i fortė. Nė qoftė se ju bėni ndonjė vepėr tė mirė haptazi ose fshehurazi, ose falni ndonjė vepėr tė keqe, (Perėndia edhe juve ua falė). Se, Perėndia ėshtė falės imadh dhe i Plotėfuqishėm.
[4:150] Ata qė nuk besojnė nė Zotin dhe tė dėrguarit e Tij, dhe kėrkojnė tė bėjnė dallim mes Zotit dhe tė dėrguarve tė Tij, dhe thonė, “Ne besojmė nė disa e i refuzojmė disa,” dhe dėshirojnė tė ndjekin njė rrugė tė ndėrmjetme; S’ka dyshim se ata qė nuk besojnė All-llahun dhe tė dėrguarin e Tij, dėhirojnė tė bėjnė dallim mes All-llahut dhe tė dėrguarve tė Tij e thonė: “Ne i besojmė disa e nuk i besojmė disa tė tjerė” e mes kėtij duam tė marrin rrugė. Ata tė cilėt mohojnė All-llahun dhe tė dėrguarit e Tij dhe ata qė dėshirojnė tė bėjnė dallim ndėrmjet All-llahut dhe tė dėrguarve tė Tij, duke thėnė: “Disave u besojmė e disa i mohojmė”, dhe dėshirojnė qė ndėrmjet tyre tė marrin farė qėndrimi, Me tė vėrtetė, ata qė mohojnė Perėndinė dhe pejgamberėt e Tij (nė besim) dhe tė cilėt thonė: “Na diēka besojmė, e diēka nuk besojmė” dhe dėshirojnė qė nė mes tė kėsaj tė zgjedhin njė rrugė – (ndėmjet besimit e mohimit),
[4:151] kėta janė mosbesimtarėt e vėrtetė. Kemi pėrgatitur pėr mosbesimtarėt ndėshkim tė tmerrshėm. Tė tillėt lanė jobesimtarėt e vėrtetė; e Ne kemi pėrgatitur dėnim tė fortė e nėnēmues pėr jobesimtarėt. Ata janė, me tė vėrtetė, mosbesimtarė tė plotė, kurse Ne mosbesimtarėve u kemi pėrgatitur vuajtje tė turpshme. ata me siguri, janė mohues tė vėrtetė. Na kemi pėrgatitur dėnim poshtėrues pėr mohuesit.
[4:152] Sa pėr ata qė besojnė nė Zotin dhe tė dėrguarit e Tij, dhe nuk bėjnė asnjė dallim mes tyre, Ai do t’ua dhurojė shpėrblimin e tyre. Zoti ėshtė Falės, i Mėshirshmi. E ata qė besuan All-llahun dhe tė dėrguarin e Tij dhe nuk bėnė kurrfarė dallimi nė asnjė prej tyre, tė tillėve do t’u jepet shpėrblim i merituar. All-llahu falė shumė dhe ėshtė mėshirues. Ndėrkaq ata qė i besojnė All-llahut dhe tė dėrguarve tė Tij, pa e dalluar asnjėrn prej tyre, atyre me siguri do t’u jipet shpėrblim, se All-llahu fal dhe ėshtė shumė i mėshirshėm. E, atyre qė besojnė Perėndinė dhe pejgamberėt e Tij dhe nuk bėjnė ndryshim ndėrmjet asnjėrit nga ata, atyre do t’ju japim shpėrblimin (e premtuar). Se Perėndia ėshtė falės dhe mėshirues.
[4:153] Njerėzit e shkrimit tė sfidojnė ty t’iu zbresėsh atyre njė libėr nga qielli! Ata kanė kėrkuar nga Moisiu edhe mė shumė, duke thėnė, “Na trego Zotin, fizikisht.” Rrjedhimisht, i goditi rrufeja, si pasojė e kokė-krisjes sė tyre. Veē kėsaj, ata e adhuruan viēin, pas tė gjitha mrekullive qė i kishin parė. Prapėseprapė, ua falėm. E pėrkrahėm Moisiun me mrekulli tė mėdha. Ithtarėt e librit (jehuditė) kėrkojnė prej teje t’u sjellėsh njė libėr (komplet) nga qielli. Po ata patėn kėrkuar prej Musait edhe mė tepėr e i patėn thėnė: “Dėtfona Zotin shesheas” (ta shohim me sy) e pėr shkak tė mizorisė sė tyre i kapi rrufeja. mandej edhe pasi qė iu patėn shfaqur atyre mrekulli tė qarta, ata adhuruan. Ne u patėm falur atė, e Musait i dhamė argumente tė forta. Pasardhėsit e Librit kėrkojnė prej teje qė nga qielli t’u zbresish Librin. Nga Musa, madje, patėn kėrkuar mė shumė se kaq, kur i thanė: “Na e trego haptazi All-llahun”! Prandaj, pėr shkak tė pashpirtėsisė sė tyre, i shitoi rrufeja. Pastaj, pasi u erdhėn argumente tė qarta, ata morėn viēin (pėr zot), por edhe kėtu ua falėm, ndėrsa Musaut i dhamė haptazi pushtet, Kėrkojnė prej teje (o Muhammed!) ithtarėt e Librit qė t’u zbresish atyre njė libėr prej qiellit; ata patėn kėrkuar nga Musai diēka edhe mė tė madhe: “Tregona Perėndinė dukshėm!” por ata i shkatėrroi rrufeja, pėr shkak tė zullumit qė bėnė. Pastaj zgjodhėn viēin (pėr adhurim), pasi qė ju patėn ardhur dokumentet e qarta. Na, ua kemi falė ate, e Musait i dhamė pushtet tė dukshėm,
[4:154] Dhe e ngritėm Malin Sinai mbi ta, pėrderisa na dhanė besėn e tyre. Dhe u thamė, “Hyni te porta kokulur.” Dhe u thamė, “Mos e thyeni tė Shtunėn.” Prej tyre morėm besė solemne. Ne ngritėm mbi ta (bregun) Tur’in pse ishin zotuar (ta pranojnė Tevratin)’ u patėm thėnė: “Hyni nė derė (tė bejtul mukadesit) tė pėrulur, dhe u patėm thėnė: “Mos e thyeni tė shtnėn” (mos gjuani peshk). Ashtu Ne patėm marrė prej tyre besėtė fortė. Dhe pėrmbi ata ngritėm malin Tur, pėr shkak tė besės sė tyre, dhe Ne u thamė: “Hyni nė portė kokėulur!” dhe prapė u thamė: “Mos gaboni pėr tė shtunėn”! dhe nga ata morėm premtim tė fortė. dhe Ne kemi ngritur mbi ta malin Tur, sipas obligimit tė tyre (pėr t’i besuar Musait). Na u kemi thėnė atyre: “Hyni nė portė duke u pėrulur”, (dhe (madje) u kemi thėnė: “Mos e kaloni (urdhėrin) ditėn e shtunė!” E, morėm nga ata obligim tė fortė.
[4:155] (Vetėshkaktuan mallkim se) e shkelėn besėn e tyre, i refuzuan shpalljet e Zotit, i vranė profetėt padrejtėsisht, dhe thanė, “Mendjet tona janė tė kurdisura!” Nė tė vėrtetė, Zoti ėshtė Ai qė ua mbylli mendjet, pėr shkak tė mosbesimit tė tyre, dhe kjo ėshtė arsyeja pse ata nuk arrijnė tė besojnė, pėrveē rrallė. Dhe pėr shkak tė thyerjes sė besės sė dhėnė, tė mohimit tė ajeteve (shpalljes) tė All-llahut, tė mbytjes sė pejgamberėve pa kurrfarė tė drejtė dhe thėnies sė tyre: “Zemrat tona janė tė mbuluara” (me perde). Jo, por pėr shkak tė mohimit tė tyre All-llahu ua vulosi ato (zemrat), e nuk besojnė prej tyre vetėm pakkush. Por pėr shkak tė thyerjes sė premtimit tė vet dhe mohimit tė argumenteve tė All-llahut, dhe mbytjes sė profetėve pa asnjėfarė faji, dhe tė deklarimit tė tyre “Zemrat tona janė tė mbyllura” – All-llahu atyre ua ka vulosur (zemrat) me mosbesimin e tyre, prandaj vetėm pak sish besuan, (Na i mallkuam ata) pėr shkak e kanė shkelur obligimin, dhe pėr shkak tė mohimit tė verseteve tė Perėndisė, dhe pėr shkak tė mbytjes sė pejgamberėve pa kurrfarė tė drejte dhe pėr thėnien e tyre: “Zemrat tona janė tė mbyllura nė kėllef (nuk e ndiejnė tė drejtėn)”. Jo, por Perėndia ua ka mbyllur ato pėr shkak tė mohimit tė tyre – e pak prej tyre kanė besuar –
[4:156] (Ata janė tė mallkuar) se nuk besuan dhe shprehėn njė rrenė tė tepėrt rreth Marisė. Edhe pėr shkak tė mosbesimit dhe tė thėnies sė tyre shpifėse kundėr Merjemes; Dhe pėr shkak tė mosbesimit tė tyre dhe deklaratave tė rėnda shpifėse kundėr Merjemes, edhe pėr shkak tė mohimit tė tyre edhe pėr shkak tė fjalės sė tyre – akuzave tė mėdha kundėr Merjemes.
[4:157] Se pretenduan se e vranė Mesinė, Jezusin, tė birin e Marisė, tė dėrguarin e Zotit. Nė tė vėrtetė, nuk e vranė, nuk e kryqėzuan – u bėnė tė mendojnė se po. Tė gjitha grupet qė debatojnė pėr kėtė ēėshtje janė plot me dyshim sa i pėrket kėsaj ēėshtje. Nuk kanė njohuri; vetėm supozojnė. Njė gjė ėshtė e sigurt: nuk e vranė.* madje pėr shkak tė thėhies sė tyre: “Ne e kemi mbytur mesihun, Isain, birin e Merjemes, tė dėrguarin e All-llahut”. Po ata asnuk e mbytėn as nuk e gozhduan (nuk e kryqėzuan nė gozhda), por atyre u pėrngjau. Ata qė nuk u pajtuan rreth (mbytjes sė) tij, janė nė dilemė pėr tė (pėr mbytje) e nuk kanė pėr tė kurrfarė dije tė saktė, pėrveē qė iluzojnė. E ata me siguri nuk e mbytėn atė. Si edhe tė deklarimit tė tyre: “Me tė vėrtetė ne e vramė Mesihin, Isaun, tė birin e Merjemes, tė dėrguarin e All-llahut” edhe pse as e kanė vrarė, as e kanė gozhduar, por ashtu u ėshtė dukur. Ata tė cilėt ndan mendimin lidhur me kėtė, ishin nė dyshim pėr kėtė; pėr kėtė nuk kanė ditur kurrgjė tė sigurt, vetėm sipas hamendjes (flisnin), ndėrkaq ėshtė shumė e sigurt se atė nuk e kanė vrarė, Dhe pėr fjalėt e tyre: “Na kemi mbytė Mesihun – Isain tė birin e Merjemes, Pejgamberin e Perėndisė”. Por, ata as nuk kanė mbytur as nuk e kanė varė, por iu ka pėrngja atyre (njė person). Ata qė bėnė polemikė pėr ēėshtjen e tij, ata me siguri gjenden nė dyshim pėrr tė, (Isain). Ata nuk kanė ditur kurrgjė pėr te, por vetėm u janė mbėshtetur supozimeve. Ata, nė tė vėrtetė, nuk e kanė mbytur,
[4:158] Po, Zoti e ngriti atė te Vetja; Zoti ėshtė i Plotfuqishėm, Mė i Menēuri. Pėrkundrazi, All-llahu e ngriti atė pranė Vetes. All-llahu ėshtė i poltfuqishėm, i dijshėm. Por All-llahu e ngriti te vetja, se All-llahu ėshtė shumė i urtė dhe i fuqishėm. por, Perėndia e ka ngritur pranė Vetes (nė njė vend qė nuk e arrijnė njerėzit). Se Perėndia, ėshtė i Plotėfuqishėm dhe i Gjithėdijshėm.
[4:159] Nga tė gjithė mes njerėzve tė shkrimit lypsej tė besojnė nė tė para vdekjes sė tij. Nė Ditėn e Ringjalljes, ai do tė dėshmojė kundėr tyre. Nuk ka asnjė nga ithtarėt e librit vetėm se ka pėr t’i besuar atij (Isait) para vdekjes sė vet, e nė ditėn e gjykimit ai dėshmon kundėr tyre. Dhe nuk ka asnjė pasues Libri, i cili, para se tė vdesė, nuk do tė besojė nė tė ashtu si duhet, e nė ditėn e gjykimit ai do tė dėshmojė kundėr tyre. Tė gjithė ithtarėt e Librit, para se tė vdesin, - do t’i besojnė Isait (qė ėshtė Profet, e jo zot); e, nė Ditėn e Kijametit, ai (Isai), do tė jetė dėshmitar kundėr tyre.
[4:160] Pėr shkak tė shkeljeve tė tyre, ndaluam pėr Jahuditė ushqime tė mira qė dikur ishin tė ligjshme pėr ta; gjithashtu pėr shkak tė zmbrapsjeve tė vazhdueshme nga rruga e Zotit. Dhe pėr shkak tė mizorisė sė tyre, qė ishin jahudi, dhe pėr shkak se penguan shumė nga rruga e All-llahut, Ne ua ndaluam (ua bėmė haram) disa (lloje ushqimesh) tė mira qė u ishin tė lejuara. Dhe pėr shkak tė njė krimi tė ebrejve, ne atyre ua kemi ndaluar disa ushqime tė mira qė i kanė pasur tė lejuara, dhe pėr shkak se shumica janė shmangur nga rruga e All-llahut, Madje, pėr shkak tė zullumit qė bėnė Hebrenjt, Na ua ndaluam atyre disa ushqime tė shijshme, tė cilat ishin tė lejueshme pėr ta (mė parė) dhe pėr shkak se i zmbrapsen shumė njerėz nga udha e Perėndisė,
[4:161] Dhe ushtrimit tė fajdesė, e cila ishte e ndaluar, dhe konsumimit tė parave tė njerėzve nė mėnyrė tė paligjshme. Ne kemi pėrgatitur pėr mosbesimtarėt mes tyre ndėshkim qė dhemb. Edhe pėr shkak tė marrjes sė kamatės edhe pse e kishin tė ndaluar atė dhe ngrėnies sė pasurisė sė njerėzve nė mėnyrė tė padrejtė. Ne kemi pėrgatitur dėnim tė mundimshėm pėr ata qė nuk besuan prej tyre. Dhe pėr shkak se kanė marrė kamatėn, e qė e kanė pasur tė ndaluar, si edhe e kanė ngrėnė pasurinė e tė tjerėve nė mėnyrė tė palejuar. Kurse Ne pėr mosbesimtarėt kemi pėrgatitur dėnim tė dhembshėm. dhe pėr shkak se ata morėn kamatė, duke qenė e ndaluar pėr ta, dhe pėr shkak tė ngrėnies (marrjes) sė pasurisė sė njerėzve pa tė drejtė. Na kėtyre mohuesve u kemi pėrgatitur dėnim pikėllues.
[4:162] Sa pėr ata mes tyre qė janė tė bazuar mirė nė dituri, dhe besimtarėt, ata besojnė nė ēka t’u shpall ty, dhe nė ēka u shpall para teje. Janė zbatues tė Lutjeve tė Kontaktit (Salat), dhe dhėnės tė bamirėsisė sė obligueshme (Zeqat); janė besimtarė nė Zotin dhe nė Ditėn e Fundit. Kėtyre u dhurojmė shpėrblim shumė tė madh. Por ata, prej tyre qė kanė thesar tė diturisė, dhe besimtarėt, besojnė atė qė tu shpallty dhe atė qė u shpall para teje, besojnė edhe ata qė e falin namazin dhe japin zeqatim dhe besimtarėt nė All-llahun e nė jetėn e ardhshme. Tė tillėve do t’u japim shpėrblim tė madh. Ndėrsa ka prej tyre tė cilėt janė thelluar nė shkencė, edhe besimtarėt, qė besojnė atė qė tė zbret ty si edhe asaj qė ėshtė zbritur para teje, posaēėrisht ata qė kryejnė faljen dhe ata qė japin zeqatin dhe i besojnė All-llahut dhe botės tjetėr, ata janė, tė cilėve me siguri do t’u japim shpėrblim tė madh. Por disa nga ata (Hebrenjt), tė cilėt janė udhėzuar plotėsisht nė dijeni dhe muslimanėt, - ata besojnė nė atė qė tė ėshtė shpallur ty (o Muhammed!) dhe nė atė, qė ėshtė shpallur para teje; e atyre qė falin namazin dhe ndajnė zeqatin, dhe atyre qė i besojnė Perėndisė dhe Ditėn e Kijametit, - kėtyre, me siguri do t’u japim shpėrblim tė madh.
[4:163] Tė frymėzuam ty, si e frymėzuam Nuhun dhe profetėt pas tij. Dhe e frymėzuam Ibrahimin, Ismailin, Isakun, Jakobin, Patriarkėt, Jezusin, Jobin, Jonan, Aronin, dhe Salomonin. Dhe i dhamė Davidit Psalmet. Ne tė frymėzuam ty me shpallje sikurse e patėm frymėzuar Nuhun dhe pejgamberėt pas tij; e patėm frymėzuar Ibrahimin, Ismajlin, Is-hakun, Jakubin dhe pasardhėsit e tij, Isain, Ejubin, Junusin, Harunin, Sulejmanin, e Davudit i patėm hėnė Zeburin. Ne ty tė japim shpallje ashtu si i kemi shpallur Nuhit dhe profetėve tė tjerė pas tij, e i kemi shpallur edhe Ibrahimit, edhe Ismailit, edhe Is-hakut, edhe Jakubit edhe pasardhėsve, Isait dhe Ejubit, edhe Junusit, edhe Harunit, edhe Sulejmanit, kurse Davudit i dhamė Zeburin; Na tė kemi dėrguar ty shpalljen, ashtu siē i kemi dėrguar shpallje Nuhit, dhe pejgamberėve pas tij; e, Ne iu kemi dėrguar shpallje edhe Ibrahimit, edhe Ismailit, edhe Is’hakut, edhe Jakubit, edhe Isait, edhe Ejjupit, edhe Junusit, edhe Harunit, edhe Sulejmanit. E, Dautit ia kemi dhėnė (Librin) Zeburin.
[4:164] Tė dėrguarė pėr tė cilėt tė kemi treguar, dhe tė dėrguarė pėr tė cilėt nuk tė kemi treguar. Dhe Zoti i foli Moisiut drejtpėrdrejt. Dhe (dėrguam) tė dėrguar mė parė qė tė rrėfyem pėr ta, dhe tė dėrguar tė tjerė pėr tė cilėt nuk tė rrėfyem, e Musait i foli All-llahu me fjalė. Edhe profetėve pėr tė cilėt tė kemi rrėfyer mė parė dhe profetėve pėr tė cilėt nuk tė kemi rrėfyer, se All-llahu, me siguri, ka folur me Musaun. (Na kemi dėrguar) edhe pejgamberė, pėr tė cilėt, tė kemi treguar mė parė dhe pejgamberė pėr tė cilėt nuk tė kemi treguar ty. E, Perėndia, me siguri, ka biseduar me Musain.
[4:165] Tė dėrguarė pėr tė dhėnė lajme tė mira, si dhe paralajmėrime. Kėshtu njerėzit nuk do tė kenė asnjė arsyetim kur tė dalin para Zotit, pasi qė tė gjithė kėta tė dėrguarė kanė ardhur te ta. Zoti ėshtė i Plotfuqishėm, Mė i Menēuri. tė dėrguar qė ihin lajmgėzues e kėrcėnues, ashtu qė pas dėrgimit tė dėrguarve njerėzit tė kenė fakt (arsyetim) pars All-llahut. All-llahu ėshtė i pavarur nė sundimin e vet dhe di si tė veprojė. Pėr profetėt tė cilėt kanė predikuar lajme tė gėzueshme dhe vėrejtje, qė njerėzit pas profetėve tė mos kenė te All-llahu asnjėfarė arsyetimi, kurse All-llahu ėshtė shumė i urtė dhe i fuqishėm. (Na kemi dėrguar) pejgamberė, sihariques dhe lajmėrues (frikėn), qė njerėzit tė mos kenė ndonjė vėrejtje ndaj Perėndisė, pas ardhjes sė pejgamberėve. Se, Perėndia, ėshtė i Plotėfuqishėm dhe i Gjithėdijshėm.
[4:166] Por Zoti dėshmon nė lidhje me ēka tė ka shpallur ty; E ka shpallur me dijen e Tij. Dhe engjėjt dėshmojnė po ashtu, por Zoti mjafton si dėshmitar. (Jehuditė i thanė se nuk tė besojnė nė shpallje Muhammedit) Por allahu dėshmon pėr atė qė t’u zbrit ty, atė ta zbriti sipas dijes sė Vet, edhe engjėjtė dėshmojnė, po mjaft ėshtė All-llahu dėshmues. Por All-llahu dėshmon se atė qė ta zbret ty, ta zbret qė vetėm Ai e di, ndėrsa engjujt, edhe ata, e dėshmojnė, megjithėse pėr dėshmitar mjafton All-llahu. Perėndia dėshmon Profetninė tėnde (o Muhammed!) me atė qė ta ka shpallur ty, tė cilėn Ai ta ka shpallur me dijeninė e Tij – edhe engjėjt dėshmojnė (kėtė), e Perėndia, tė mjafton ty dėshmitar.
[4:167] Padyshim, ata qė nuk besojnė dhe kthejnė mbrapa nga rruga e Zotit kanė humbur larg nė humbje. Ata qė nuk besuan dhe penguan nga rruga e All-llahut, ata kanė humbur shumė larg. Ata tė cilėt mohojnė dhe qė i kthejnė edhe tė tjerėt nga rruga e All-llahut kanė humbur keq. Me tė vėrtetė, ata qė kanė mohuar dhe kanė penguar njerėzit nga rruga e Perėndisė, ata kanė humbur larg prej udhės sė drejtė.
[4:168] Ata qė nuk besojnė dhe bėjnė shkelje, Zoti nuk do i falė, as nuk do i udhėzojė nė asnjė mėnyrė. Aa qė nuk besuan dhe bėnė zullum, All-llahu as nuk ka pėr t’i falur as nuk ka pėr t’i drejtuar nė rrugė, Atyre qė mohojnė dhe bėjnė krime All-llahu, njėmend, atyre nuk ua fal dhe nuk do t’i drejtojė nė rrugė (tė drejtė). Ata qė nuk besojnė dhe bėjnė zullum, Perėndia nuk i falė ata, as nuk do t’i udhėzojė nė kurrfarė rruge,
[4:169] pėrveē pėr nė Ferr, ku qėndrojnė pėrgjithmonė. Kjo ėshtė lehtė pėr Zotin. Pėrpos rrugės sė Xhehennemit, nė tė cilin do tė jenė pėrjetė tė pėrsosur. E pėr All-llahun kjo ėshtė lehtė. Pėrveē rrugės sė xhehennemit, nė tė cilėn do tė mbesin gjithmonė e jetė. Kjo ėshtė shumė lehtė pėr All-llahun. pėrveē nė rrugėn e skėterrės, nė tė cilėn do tė qėndrojnė vazhdimisht dhe pėrgjithmonė, - e, kjo pėr Perėndinė ėshtė lehtė.
[4:170] O njerėz, i dėrguari ju ka ardhur me tė vėrtetėn prej Zotėruesit tuaj. Prandaj, tė besoni pėr tė mirėn tuaj. Nėse nuk besoni, atėherė e Zotit ėshtė gjithēka nė qiej dhe tokė. Zoti ėshtė i Gjithėdijshėm, Mė i Urti. o ju njerėz, juve u erdhi i dėrguari me tė vėrtetėn (fenė e drejtė) nga Zoti juaj, pra tė i besoni se ėshtė mė e dobishme pėr ju. por nėse vazhdoni ta refuzoni, ta dini se ē’ka nė qiej e tokė ėshtė vetėm e All-llahut. All-llahudi (gjendjen e robėve), ėshtė mė urti. O njerėz, Profeti ua ka sjellė tė vėrtetėn nga Zoti juaj, prandaj besoni – mė mirė ėshtė pėr ju – e nėse nuk e besoni, ani, ēka ka nė qiej dhe nė tokė ėshtė e All-llahut, dhe All-llahu ėshtė shumė i dijshėm dhe i urtė. O njerėz! Pejgamberi, madje ua ka sjellė tė vėrtetėn nga Zoti juaj; andaj, besoni – se (kjo) pėr ju ėshtė mė mirė! E nė qoftė se, nuk besoni (Perėndisė nuk i dėmtoni asgjė), dinie se tė Perėndisė janė tė gjitha qė gjenden nė qiej dhe nė Tokė. E, Perėndia ėshtė i Gjithėdijshėm dhe i Plotėdijshėm.
[4:171] O njerėz tė shkrimit, mos i tejkaloni kufijtė e fesė suaj, dhe mos thoni pėr Zotin pėrveē tė vėrtetės. Mesia, Jezusi, i biri i Marisė, ishte i dėrguar i Zotit, dhe fjala e Tij qė Ai i kishte dėrguar Marisė, dhe shpallje prej Tij. Prandaj, tė besoni nė Zotin dhe tė dėrguarit e Tij. Tė mos thoni, “Trini.” Tė ndaloni sė bėri kėtė pėr tė mirėn tuaj. Zoti ėshtė vetėm njė zot. Qoftė i madhėruar; Ėshtė tepėr shumė i madhėruar pėr tė pasur djalė. E tij ėshtė gjithēka nė qiej dhe gjithēka nė tokė. Zoti mjafton si Zotėrues dhe Sundues. O ithtarėt e librit, mos teproni nė fenė tuaj dhe mos thuani tjetėr gjė pėr All-llahun, pėrveē asaj qė ėshtė e vėrtetė. Mesihu Isa, bir i merjemes, ishte vetėm i dėrguar i All-llahut. Ishte fjalė e Tij (bėhu) qė ia drejtoi Merjemes dhe ishte frymė (shpirt) nga Ai. Besonie pra All-llahun dhe tė dėrguarin e Tij e mos thoni: “Tre” (trini). Pushoni (sė thėni), se ėshtė mė mirė pėr ju. All-llahu ėshtė vetėm njė All-llah; larg qoftė asaj qė Ai tė kektė fėmijė. ē’ka ka nė qiej dhe nė tokė ėshtė vetėm e Tij. Mjafton qė All-llahu ėshtė planifikues i pavarur. O pasardhės tė Librit, mos iu shmangėni fesė tuaj dhe pėr All-llahun flitni vetėm tė vėrtetėn! Mesihi, Isa, i biri i Merjemes, ėshtė vetėm i Dėrguari i All-llahut, si edhe fjala e tij, tė cilėn ia tha Merjemes dhe i dha jetė; prandaj besoni All-llahut dhe tė dėrguarve tė Tij dhe mos thuani: “Janė tre!”. Mjaft e ka! Mė mirė u bie! All-llahu ėshtė vetėm njė Zot, Qoftė lavdėruar Ai! Vallė Ai tė ketė djalė?! E Atij ėshtė gjithė ēka ka nė qiej dhe nė tokė, dhe All-llahu ėshtė mjaft pėr ndihmės. O ithtarėt e Librit! – mos e kaloni kufirin nė besimin tuaj dhe pėr Perėndinė thoni vetėm tė vėrtetėn! Mesihu – Isai, i biri i Merjemit, ėshtė vetėm Profet i Perėndisė dhe Fjala e Tij, tė cilėn ia ka dėrguar Merjemit, dhe shpirt nga Ai. Pra, besoni Perėndisė dhe pejgamberėve tė Tij! Dhe mos thoni: “Tre zotra!” Frenohuni (nga kjo); ėshtė mė mirė pėr ju. Se, Perėndia ėshtė vetėm njė Zot – qoftė lavdėruar Ai! – Ai ėshtė i dlirėt (nga shpifja) pėr tė pasur fėmijė. Tė Tij janė tė gjitha qė gjenden nė qiej dhe nė Tokė. Perėndia mjafton pėr rregullimin e Gjithėsisė.
[4:172] Mesia kurrė nuk do tė neveritej nga tė qenit shėrbėtor i Zotit, e as engjėjt mė tė afėrt. Ata qė neveriten nga adhurimi i Tij, dhe janė tepėr mendjemėdhenj pėr tu nėnshtruar, Ai do i mbledhė tė gjithė para Tij. Mesihu nuk tėrhiqet prej asaj se ėshtė rob i All-llahut, nuk tėrhiqet as engjėjt mė tė zgjedhur. Kush tėrhiqet prej adhurimit ndaj Tij dhe bėn mendjemadhėsi, Ai so t’i ringjallė dhe do t’i tubojė tė gjithė pranė Tij. mesihit nuk do t’i vijė rėndė tė pranojė se ėshtė njeri i All-llahut, e as engjujve mė tė afėrt. E atyre qė u vjen rėndė (pėrbuzje) ta adhurojnė Atė, dhe qė tregojnė arrogancė, ani, All-llahu tė gjithė do t’i tubojė para vetes. Mesihu aspak nuk ngurron qė tė jetė rob i Perėndisė, si dhe as engjėjt mė tė afėrm; e kushdo qė ngurron nga tė adhuruarit Perėndinė dhe bėhet arrogant (mendjemadh), Ai do t’i tubojė tė gjithė pėrpara Veti.
[4:173] Sa pėr ata qė besojnė dhe ēojnė jetė tė drejtė, Ai do i shpėrblejė tėrėsisht dhe do tu derdhė pėrsipėr mirėsinė e Tij. E sa pėr ata qė neveriten dhe bėhen mendjemėdhenj, Ai do i mbyllė nė ndėshkim qė dhemb. Ata nuk do tė gjejnė asnjė zotėrues pėrkrah Zotit, as shpėtimtarė. E pėrsa i pėrket atyre qė besuan dhe vepruan mirė, Atyre do t’ju pėrmbushet shpėrblimi i e merituar, por edhe do t’iu shtohet prej dhuntisė sė Tij. Pėrsa i pėrket atyre qė u tėhoqėn dhe mbajtėn veten kryelartė, ata do t’i ndėshkojė me njė ndėshkim fort tė dhėmbshėm dhe pos All-llahut nuk do t’i gjejnė vetes as mbrojtės as ndihmės. Ndėrkaq, ata qė besuan dhe kanė bėrė vepra tė mira, Ai do t’i shpėrblejė sipas meritės, madje nga mirėsia e tij i shpėrblen edhe mė tepėr, kurse ata qė kanė shprehur mosbesim dhe arrogancė, do t’i hedhė nė mundime tė padurueshme, dhe ata pėrveē All-llahut nuk do tė gjejnė pėr vete as mbrojtės as ndihmėtar. E, ata qė besojnė dhe punojnė vepra tė mira, Ai ju plotėson shpėrblimin e tyre dhe ua shton nga mirėsitė e Tij. E, ata qė ngurrojnė (nė tė adhuruarit e Perėndisė) dhe krenohen, do tė dėnohen me ndėshkim pikėllues. Ata nuk do tė gjejnė pėr vete, pėrveē Perėndisė, - as mbrojtės as ndihmėtar.
[4:174] O njerėz, njė provė ju ka ardhur prej Zotėruesit tuaj; e kemi zbritur te ju njė fener tė dukshėm. O ju njerėz, juve ju erdhi nga Zoti juaj argument dhe Ne ju zbritėm dritė tė qartė. O njerėz, tani mė, ju ka ardhur argument nga Zoti juaj dhe ne u kemi zbritur Dritė tė qartė. O njerėz! Me tė vėrtetė, ju ka ardhė dokumenti (Muhammedi) nga Zoti juaj, dhe ua kemi zbritur njė Dritė (Kur’anin) tė dukshme.
[4:175] Ata qė besojnė nė Zotin, dhe mbėshteten nė Tė, Ai do i pranojė nė mėshirė prej Tij, dhe mirėsi, dhe do i udhėzojė pėr te Ai nė rrugė tė drejtė. Ata qė i besuan All-llahut dhe iu pėrmbajtėn Atij (librit tė Tij), Aido t’i fusė nė mėshirėn (Xhennetin) e Tij dhe do t’i gradojė e do t’i udhėzojė pėr nė rrugė tė drejtė. Sa u pėrket atyre qė besojnė All-llahun dhe i pėrmbahen atij besimi, Ai me siguri do t’i shtjerė nė mėshirėn dhe mirėsinė e Tij, dhe do t’i udhėzojė rrugės sė drejtė tė Tij. E, ata qė besojnė Perėndinė dhe i pėrmbahen fort Atij (dispozitave tė Perėndisė), Ai do t’i shpie nė mėshirėn dhe mirėsinė e Tij, do t’i udhėzojė ata kah Ai nė rrugėn e drejtė.
[4:176] Konsultohen me ty; thuaj, “Zoti ju kėshillon nė lidhje me personin beqar. Nėse dikush vdes dhe nuk lė fėmijė, dhe ka motėr, ajo e merr gjysmėn e trashėgimisė. Nėse ajo vdes e para, ai trashėgon prej saj, nėse ajo nuk ka lėnė fėmijė. Nėse janė dy motra, ato marrin dy tė tretat e trashėgimisė. Nėse janė vėllezėr e motra, mashkulli merr dy herė hise sa femra.” Zoti kėshtu ju kėshillon, qė tė mos humbni. Zoti ėshtė tėrėsisht i vetėdijshėm pėr tė gjitha gjėrat. Kėrkojnė pėrgjigjen tėnde. Thuaju: “All-llahu ju pėrgjigjet pėr ēėshtjen e “kelale-s” (ai qė nuk prindėr as fėmij qė e trashigojnė). Nėse vdes njė njeri qė nuk fėmijė, por ka motėr, atėherė asaj (motrės) i takon gjysma e pasurisė sė lėnė. Ai (vėllau) trashėgon tėrė atė (qė le motra) nėse ajo nuk ka fėmijė. Nė qoftė se ato janė dy (motra qė trashėgojnė), atyre dyjave u takojnė dy tė tretat qė lė ai. Nė qoftė se janė vėlezėr dhe tė pėrzier burra dhe gra, atėherė mashkullit i takon hise dy fish mė shumė se sa femrės. All-llahu ju sqaron, ashtu qė tė mos humbni. All-llahu di pėr ēdo send. Ata kėrkojnė prej teje sqarim. Thuaj: “All-llahu do t’ju rrėfejė juve ligjin pėr “kelalin” (derėmėshelmin), nėse dikush vdes qė nuk ka fėmijė, por ka motgėr, asaj i takon gjysma (e pasurisė) qė e lė ai; mirėpo edhe ai e trashėgon atė nėse ajo nuk ka fėmijė; E nėse janė ato dy, atyre dyjave u takojnė dy tė tretat nga ajo qė lė ai. Po nėse ata janė vėllezėr – burra dhe gra, atėherė mashkullit i takon aq sa dy femrave sė bashku. Kėtė All-llahu ua sqaron qė tė mos humbni. Ndėrkaq All-llahu i di tė gjitha ēėshtjet shumė mirė. Ata, kėrkojnė nga ti fetva (vendim). Thuaju (o Muhammed!): “Perėndia u jep vendim per – kalalen – (njeriu qė nuk lė pėr trashėgimtar as prindėr e as fėmijė). Nėse vdes njeriu qė nuk ka fėmijė, por ka motėr, atėherė asaj i takon gjysma (e pasurisė) nga ajo qė ka lėnė ai, e ai (vėllau) e trashėgon atė, nėse ajo nuk ka fėmijė. Nėse janė dy motra, ato trashėgojnė dy tė tretat nga ajo qė ka lėnė ai. Nė qofshin trashėgimtarėt vėllezėr e motra, atėherė mashkullit i takon trashėgim sa dy femra (motra). Perėndia ju shpjegon kėto, qė tė mos humbni rrugėn ju. Se, Perėndia, me tė vėrtetė, di ēdo gjė.
[5:0] Nė emėr tė Zotit, Mirėbėrėsit, tė Mėshirshmit Me emrin e All-llahut, Mėshiruesit, Mėshirėbėrėsit! Nė emėr tė All-llahut, tė Gjithėmėshirshmit, Mėshirėplotit! Me emėr tė Allahut, Mėshirues dhe Pėrdėllimtar i Madh.
[5:1] O ju qė besoni, t’i pėrmbushni besėlidhjet tuaja. Tė lejuara pėr ju pėr ngrėnie janė bagėtitė, pėrveē atyre qė saktėsisht ndalohen kėtu. Tė mos lejoni gjuetinė gjatė shtegtimit Haxh. Zoti shpallė ēfarėdo qė Ai do. O ju qė besuat! Zbatoni premtimet (obligimet). U janė (lejuar t’i hani) kafshėt shtėpiake, me pėrjashtim tė atyre qė po ju lexohen (nė kėtė kaptinė si tė ndaluara) dhe pėrveē gjetisė, qė nuk ėshtė e lejuar derisa jeni nė ihram. Vėrtetė, All-llahu vendos atė qė dėshiron. O besimtarė, zbatoni marrėveshjet! Ju lejohen kafshėt, pėrveē atyre qė po ju numėrohen, por nuk ju lejohet (gjuetia) deri sa po bėni detyrėn e haxhit. All-llahu me tė vėrtetė cakton ēka dėshiron. O besimtarė! Plotėsoni obligimet (marrėveshjet)! U lejua pėr ju ngrėnia e shtazėve, pėrveē atyre qė do t’ju lexohen juve; pėrderisa tė gjendeni nė haxhxhillėk, nuk u lejohet gjuetia. Me tė vėrtetė, Perėndia, vendos pėr atė qė dėshiron.
[5:2] O ju qė besoni, mos i shkelni ritet e themeluara nga Zoti, as Muajt e Shenjtė, as kafshėt qė do flijohen, as qaforet e tyre shėnjuese, as njerėzit qė shkojnė kah Faltorja e Shenjtė (Qabja) duke kėrkuar bekime nga Zotėruesi i tyre dhe pėlqimin e Tij. Kur ta pėrfundoni shtegtimin, mund tė gjuani.* Mos u provokoni nė dhunė nga urrejtja e njerėzve qė dikur ju pengonin tė shkoni te Vendlutja e Shenjtė. Tė bashkėpunoni nė ēėshtje tė drejta dhe tė mbara; mos bashkėpunoni nė ēėshtjet qė janė mėkat dhe tė kėqija. T’ia keni dronė Zotit. Zoti ėshtė i rreptė nė ndėshkim. O ju qė besuat! Mos i shkelni simbolet e All-llahut, as muajin e shejtė (mos lejoni luftėn), as kurbanin (mos e pengoni), as atė me qafore (tė caktuar pėr kurban), as (mos pengoni) ata qė duke kėrkuar begati nga Zoti i tyre dhe kėnaqėsinė e Tij, kanė mėsyrė (pėr vizitė) shtėpinė e shejtė (Qaben). E kur tė hiqni ihramin, atėherė ghahtoni. Urrejtja ndaj njė populli, qė iu pat penguar nga xhamia e shenjtė, tė mos iu shtyej tė silleni nė mėnyrė tė padrejtė kundėr tyre. Ndihmohuni mes vete me tė mira dhe nė tė mbara, e mosni nė mėkate e armiqėsi. Kini dro dėnimit tė All-llahut, se me tė vėrtetė All-llahu ėshtė ndėshkues i fortė. O besimtarė! Mos i gjumtoni traditat e All-llahut nė haxh, as Muajin e shenjtė, as kurbanin, as ato me qafore, as ata njerėz qė janė nisur drejt tempullit tė shenjtė, duke dėshiruar mirėsinė dhe kėnaqėsinė e Zotit tė vet. Por kur t’i kryeni detyrat e haxhit, atėherė gjahtoni. Dhe urrejtja kundėr disa njerėzve qė e keni pėr shkak se ju kanė penguar tė afroheni te tempulli i shenjtė, assesi le tė mos u shtyjė qė tė silleni armiqėsisht. Ndihmone njėri-tjetrin nė bamirėsi dhe devotshmėri dhe mos ndihmoni nė mėkat dhe armiqėsi! Dhe frikėsohuni All-llahut, sepse All-llahu ėshtė ndėshkimfortė. O besimtarė! Mos e llogaritni pėr tė lejueshme cenimin e shenjave tė Perėndisė nė haxhxhillėk, as muajt e mėdhenj, as kurbanin e Qabes, as kurbanėt qė janė tė shėnuar me xherdan, as (mos i pengoni) ata qė kanė synuar tė vizitojnė Qaben, duke kėrkuar mirėsinė dhe kėnaqėsinė e Zotit tė vet. E, kur tė dilni prej ihramit (pas kryerjes sė haxhxhillėkut), gjuani (nėse doni). Dhe, mos t’ju nxisė juve urrejtja ndaj disa njerėzve, nga se ju kanė penguar juve nė tė vizituarit e Qabesė, kurrsesi mos t’ju nxisė qė t’i sulmoni! Ndihmoni njėri-tjetrit nė punė tė mira dhe nė tė ruajturit nga tė kėqijat, dhe mos ndihmoni nė mėkate dhe armiqėsi! Dhe druajuni Perėndisė! Se, Perėndia, dėnon ashpėr.
[5:3] Tė ndaluara pėr ju janė kafshėt qė ngordhin vetė, gjaku, mishi i derrave,* dhe kafshėt e kushtuara pėr tjetėr pos Zotit. (Kafshėt qė ngordhin vetė pėrfshijnė) tė fururat, tė goditurat me njė objekt, tė rėnat nga lart, tė shpuarat nga njė bri, tė ngrėnat nga njė kafshė e egėr – nė mos e shpėtofshi kafshėn tuaj para se tė ngordhė – dhe kafshėt e flijuara nė altarė. Gjithashtu ėshtė e ndaluar ndarja e mishit nėpėrmjet ndonjė loje fati; kjo ėshtė e neveritshme. Sot, mosbesimtarėt humbėn shpresėn sa i pėrket (ērrėnjosjes sė) fesė tuaj. Mos ju frikėsoni atyre por frikėsomuni Mua. Sot, Unė e kam pėrkryer fenė tuaj, i kam pėrkryer bekimet e Mija mbi ju, dhe e kam shpallur Nėnshtrimin fe tuajėn. Nėse dikush detyrohet nga uria (tė hajė ushqim tė ndaluar), pa qenė qėllimisht mėkatues, atėherė Zoti ėshtė Falės, i Mėshirshėm. Juve u janė ndaluar (t’i hani): ngordhėsira, gjaku, mishi i derrit, ajo qė therret jo nė emrin e All-llahut, e furmja, e mbytura, e rrėzuarja, e shparja (nga i tjetrės), ajo qė e ka ngrėnė egėrsira, pėrveē asaj qė arrini ta therrni (para se tė ngordhė), ajo qė ėshtė therrur pėr idhuj, dhe (u ėshtė e ndaluar) tė kėrkoni me short fatin. Kjo ėshtė mėkat ndaj All-llahut. Tashmė, ata qė mohuan, humbėn shpresėn pėr fenė tuaj (se do tė ndėrroni), andaj mos u frikėsonju atyre, por mua tė mė frikėsoheni. Sot pėrsosa pėr ju fenė tuaj, plotėsova ndaj jush dhuntinė Time, zgjodha pėr ju islamin fe. E kush detyrohet nga uria (tė hajė nga tė ndaluarat), duke mos anuar dhe duke mos patur qėllim mėkatin, All-llahu falė shhumė dhe ėshtė mėshirues. Ju ndalohet cofėtina, dhe gjaku, dhe mishi i derrit, edhe ajo qė ėshtė prerė nė emėr tė ndonjė tjetri, jo nė emėr tė All-llahut; edhe ajo qė ėshtė e mbytur dhe e vrarė, dhe qė ka ngordhur pas ndonjė rrėzimi ose ėshtė e shkyer me brirė ose e ka hėngėr ndonjė egėrsirė – pėrveē nėse e keni therė ju – dhe qė ėshtė flijuar pėr hirė tė idoleve, dhe ju ndalohet shorti (falli) me shigjeta. Ato janė mbrapshti. Sot mosbesimtarėt i kanė humbur tė gjitha shpresat se ju do tė tėrhiqeni nga feja juaj, prandaj mos iu frikėsoni atyre, por mė frikėsoheni mua. Sot jua kam pėrsosur fenė tuaj dhe e kam plotėsuar dhuntinė time ndaj jush, dhe jam i kėnaqur qė feja Islame tė jetė fe e juaj. Kurse ai i cili do tė jetė i sprovuar me uri, por jo nga prirja pėr mėkat, ani, All-llahu pa dyshim fal, Ai ėshtė Mėshirėplotė. U ndalohet juve ngrėnia e coftinės, gjakut, mishi i derrit, asaj kafshe qė ėshtė therrur jo nė emėr tė Perėndisė, mishi i kafshės qė ėshtė lidhur nė fyt e ka plasė, mishi i kafshės qė ėshtė rrahė e ka ngordhė, e i asaj kafshe qė ėshtė mbytur nga tė rrėzuarit, e i asaj qė ėshtė mbytur me brirė nga kafshėt e tjera, e i asaj qė ėshtė mbytur nga egėrsirat, pėrveē atyre qė i preni ju para se tė ngordhin. U ndalohet juve ngrėnia e asaj qė ėshtė therrur pėr nder tė kryqėve dhe tė tė kėrkuarit e fatit me fall. Tė gjitha kėto qė u pėrmendėn janė mėkat. Sot, dėshprohen ata, qė nuk besojnė dhe kanė humbur ēdo shpresė, qė t’ju prishin dispozitat e fesė suaj. Mos u frikėsoni prej tyre, por druani (vetėm) prej meje! Sot ua pėrsosa dispozitat e fesė suaj dhe ua plotėsova dhuntinė Time ndaj jush. Jam i kėnaqur qė feja islame tė jetė fé e juaja. Por kushdo qė tė jet ėi shtrėnguar nga uria, (e han nga kėto jo me qėllim pėrr t’u kėnaqur) nuk ka mėkat. Se, Perėndia ėshtė falės e mėshirues.
[5:4] Konsultohen me ty pėr ēka ėshtė e ligjshme pėr ta; thuaj, “Tė ligjshme pėr ju janė tė gjitha gjėrat e mira, duke pėrfshirė ēka qentė dhe skifterėt e stėrvitur zėnė pėr ju.” I stėrvitni sipas mėsimeve tė Zotit. Mund tė hani ēka zėnė pėr ju, dhe pėrmendnie emrin e Zotit mbi to. T’ia keni dronė Zotit. Zoti ėshtė mė i shkathėti nė llogaritje. Tė pyesin ty (Muhammed), ēka u ėshtė lejuar atyre? Thuaju: “U janė lejuar tė gjitha ushqimet e mira dhe ai (gjahu) i gjahtarėve (shtazėve) tė dresuara qė i mėsoni ashtu si ju ka mėsuar juve All-llahu. Hani, pra, atė qė gjahtuan pėr juve dhe mė parė pėrmendie emrin e All-llahut. Kini dro nga All-llahu pse All-llahu shpejt merr masa. Tė pyesin ēka u lejohet. Thuaj: ju lejohen ushqimet e mira dhe ajo ēka ua gjahtojnė kafshėt tė cilat i keni mėsuar pėr gjahtim, ashtu siē u ka mėsuar juve All-llahu. Hani atė qė ua zėnė ata dhe pėrmendne emrin e All-llahut me atė rast, dhe frikėsohuni All-llahut, sepse All-llahu ėshtė me tė vėrtetė, i shpejtė nė llogari. Tė pyesin ty (muslimanėt) ē’ėshtė e lejueshme qė tė hanė ata. Thuaju (o Muhammed!): “U lejohet juve ēdo gjė qė ėshtė e bukur dhe at qė ua gjuajnė shtazėt qė i keni stėrvitur ju e i pėrdorni nė gjueti, duke qenė ato tė mėsuara me dijeninė qė ua ka dhėnė Perėndia juve. Pra, hani ate qė ua sjellin juve (kafshėt qė janė gjuajtur), e pėrmendni emrin e Perėndisė! Druajuni Perėndisė! Se, Perėndia ėshtė llogaritar i shpejtė.
[5:5] Sot, i gjithė ushqimi i mirė ėshtė bėrė i ligjshėm pėr ju. Ushqimi i njerėzve tė shkrimit ėshtė i ligjshėm pėr ju, dhe ushqimi juaj ėshtė i ligjshėm pėr ta. Gjithashtu, mund tė martoheni me gratė e dėlira mes besimtareve, si dhe gratė e dėlira mes ndjekėsve tė shkrimit paraprak, me kusht qė t’ua paguani pajėn e duhur. Tė mbani dėlirėsinė, e jo marrėdhėnie jashtėmartesore, as dashnore sekrete. Kushdo qė refuzon besimin, e gjithė puna e tij do tė jetė e kotė, dhe nė Pėrjetėsi ai do tė jetė me dėshtakėt. Sot u lejuan pėr ju ushqimet e mira, edhe ushqimet (tė therrurat) e ithtarėve tė librit janė tė lejuara (hallall) pėr ju, edhe ushqimet (tė therrurat) tuaja janė tė lejuara pėr ta (u janė lejuar). Gratė e ndershme besimtare, dhe (gra) tė ndershme nga ata tė cilėve u ėshtė dhėnė libri para jush, kur atyre u jepni pjesėn e caktuar tė kurorės, por duke pasur pėr qėllim martesėn, jo imoralitetin dhe jo si dashnore ilegale. E kush mohon (tradhton) besimin, ai ka asgjėsuar veprėn e vet dhe ai nė botėn tjetėr ėshtė prej tė shkatėrruarve. Sot ju lejohen tėa ushqimet e mira; dhe ju lejohen ushqimet e ithtarėve tė Librit; edhe atyre u lejohen ushqimet tuaja. Gjithashtu edhe besimtaret e ndershme i keni tė lejuara, por edhe ato qė janė tė ndershme prej atyre qė u ėshtė dhėnė Libėr pėrpara jush, pasi qė t’ua jepni dhuratat e kurorės sė tyre me nderė e fisnikėri, e jo tė bėni amoralitet me to dhe t’i merrni si mikesha (dashnore). Ndėrsa ai qė e mohon besimin, atij i ka shkuar kot puna e vet dhe ai do tė jetė i humbur nė botėn tjetėr. Sot u janė lejuar gjėrat e mira e tė pastra. U janė lejuar juve edhe ushqimet e ithtarėve tė Librit, si dhe ushqimet tuaja janė tė lejuara pėr ata. Dhe janė tė lejuara pėr ju femrat e ndershme besimtare; dhe femrat e ndershme tė atyre qė u ėshtė dhėnė Libri para jush, kur t’jua jepni dhuratat e kurorėzimit, duke u martua me ato, e duke mos bėrė me to kurvėri, as duke i marrė pėr mikesha (konkubine). Kushdo qė mohon besimin, puna e tij ėshtė e falimentuar. Ai nė Ditėn e Kijametit do tė jetė nga tė dėnuarit.
[5:6] O ju qė besoni, kur t’i zbatoni Lutjet e Kontaktit (Salat), t’i: () lani fytyrat tuaja, () lani duart tuaja deri nė bėrryla, () fėrkoni kokat tuaja, dhe () lani kėmbėt tuaja deri nė zogj. Nėse ishit tė papastėr nga orgazma seksuale, tė laheni. Nėse jeni tė sėmurė, ose duke udhėtuar, ose patėt jashtėqitje (urinore, fekale, ose gaz), ose patėt kontakt (seksual) me gratė, dhe nuk mund tė gjeni ujė, tė zbatoni avdesin e thatė (Tejemum) duke prekur dhe tė pastėr tė thatė, dhe pastaj duke fėrkuar fytyrat dhe duart. Zoti nuk dėshiron ta bėjė fenė tė vėshtirė pėr ju. Ai dėshiron t’ju pastrojė dhe tė pėrkryej bekimet e Tij mbi ju, qė tė mund tė jeni mirėnjohės. O ju qė besuat! Kur doni tė ngriteni pėr tė falur namazin, lani fytyrat tuaja dhe duart tuaja deri nė bėrryla; fėrkoni kokat tuaja, e kėmbėt lani deri nė dy zogjt. Nėse jeni xhunubė, atėherė pastrohuni (lahuni)! Nė qoftė se jeni tė sėmurė, ose nė ndonjė udhėtim, ose ndonjėri prej jush vjen prej vendit tė nevojės, ose keni kontaktuar me gratė dhe nuk gjeni ujė, atėherė mėsyne (merrni tejemum) dheun e pastėr dhe me tė fėrkoni fytyrat dhe duart tuaja. All-llahu nuk dėshiron (me obligim pėr abdest e larje) t’iu sjellė ndonjė vėshtirėsi, por dėshiron t’ju pastroj tė mirėn e Tij ndaj jush e qė t’i falėnderoheni. O besimtarė, kur tė niseni tė falni namazin lani fytyrat tuaja edhe duart tuaja me gjithė bėrryla – kurse kokėn tuaj fėrkone (bėni mes-h), edhe kėmbėt tuaja deri mbi zog tė kėmbės. Dhe nėse jeni tė papastėr (xhunub), atėherė-pastrohuni! Po nėse jeni tė sėmurė ose nė rrugė, ose nė qoftė se keni kryer nevojė natyrore apo keni pasur marrėdhėnie me gratė tuaja e nuk gjeni ujė, atėherė me duartė tuaja prekni tokėn e pastėr dhe lėmoni fytyrat tuaja dhe duart tuaja, All-llahu nuk do t’ju bėjė vėshtirėsi, por do t’ju pastrojė dhe t’iu plotėsojė dhuntinė e vet qė tė jeni mirėnjohės. O besimtarė! Kur doni tė bėni namaz lanie fytyrėn dhe duart tuaja dei nė bėrryla dhe fshinie kokėn me dorė tė lagėt; lani edhe kėmbėt deri nė nyje. E, nėse jeni xhunub, pastrohuni! Por, nė qoftė se jeni tė sėmurė (qė mund t’u dėmtojė uji), ose gjendnei nė udhėtim, ose ndonjėri nga ju vie pas kryerjes sė nevojės natyrore, ose nėse keni pasur marrėdhėnie (seksuale) me granitė e nuk gjeni ujė, atėherė gjeni (bėni tejemmum) nė dhé tė pastėr dhe fshinie fytyrat tuaja dhe duart me te. Perėndia nuk dėshiron t’ju krijojė ndonjė vėshtirėsi juve, por dėshiron t’ju pastrojė juve dhe t’i plotėsojė dhuntitė e Tij ndaj jush, qė tė jeni falenderues.
[5:7] Pėrkujtoni bekimet e Zotit mbi ju, dhe besėlidhjen e Tij qė e lidhi me ju: ju thatė, “Dėgjojmė dhe bindemi.” T’ia keni dronė Zotit; Zoti ėshtė tėrėsisht i vetėdijshėm pėr mendimet mė tė thella. Pėrkujtoni dhuntinė e All-llahut, qė ju dha (fenė Islame) dhe zotimin e Tij, tė cilin e pat marr prej jush kur thatė: “Dėgjuam e respektuam”. Kinie frikė All-llahun, pse All-llahu i di shumė mirė tė fshehtat nė gjoksa (nė zemra). Dhe kujtone mėshirėn e All-llahut me tė cilėn ju ka mbuluar dhe besėn me ēka u ka futur nėn obligime kur thatė: “Dėgjuam dhe u bindėm!” Frikohuni pra All-llahut, sepse All-llahu, pa dyshim, di se ēka keni nė zemra. Kujtonie dhuntinė e Perėndisė dhe obligimin me tė cilin u ka obliguar Ai juve, kur thatė: “Dėgjuam dhe u bindėm!” Druajuni Perėndisė! Se, Perėndia, di ē’keni nė zemrat tuaja.
[5:8] O ju qė besoni, tė jeni absolutisht tė drejtė, dhe t’ia keni dronė Zotit, kur shėrbeni si dėshmitarė. Mos u nxitni nga konfliktet tuaja me disa njerėz e tė kryeni padrejtėsi. Tė jeni absolutisht tė paanshėm, se ėshtė mė e drejtė. T’ia keni dronė Zotit. Zoti ėshtė Njohės i tėrėsishėm i ēdo gjėje qė bėni. O ju qė besuat! Bėhuni plotėsisht tė vendosur pėr hir tė All-llahut, duke dėshmuar tė drejtėn, dhe tė mos u shtyjė urrejtja ndaj njė populli e t’i shmangeni drejtėsisė; bėhni tė drejtė se ajo ėshtė mė afėr devotshmėrisė. Kinie dro Alahun se All-llahu di holėsiht pėr atė qė veproni. O besimtarė, kryeni obligimet ndaj All-llahut dhe dėshmoni drejt! Kurrsesi urrejtja qė keni ndaj disa njerėzve nuk duhet t’ju shtyjė tė bėheni tė padrejtė. Bėhuni tė drejtė, ajo ėshtė mė sė afėrti devotshmėrisė, dhe frikėsohuni All-llahut, sepse All-llahu ėshtė informuar mirė se ēka bėni/ O besimtarė! – bėhuni tė qėndrueshėm nė urdhėrat e Perėndisė dhe bėhuni dėshmues me tė drejtė! Le tė mos u nxis juve urrejtja ndaj njė kombi pėr tė bėrė padrejtėsi. Bėhuni tė drejtė (ndaj miqve dhe armiqve), se drejtėsia ėshtė mė afėr takvasė (dispozitave tė islamizmit), dhe durajuni Perėndisė! Se, Perėndia, ėshtė i dijshėm pėr ēdo gjė qė punoni ju.
[5:9] Zoti iu premton atyre qė besojnė dhe ēojnė jetė tė drejtė falje dhe shpėrblim shumė tė madh. Atyre qė besuan dhe bėnė vepra tė mira, All-llahu u premtoi falje pėr mėkate dhe shpėrblim tė madh. Atyre qė besojnė dhe bėjnė vepra tė mira All-llahu u ka premtuar falje dhe shpėrblim tė madh; Perėndia u ka premtuar atyre qė besojnė dhe bėjnė vepra tė mira – falje (tė mėkateve) dhe shpėrblim tė madh;
[5:10] Sa pėr ata qė nuk besojnė dhe refuzojnė shpalljet tona, ata janė banuesit e Ferrit. E ata qė mohuan dhe pėrgėnjeshtruan argumentet Tona, ata janė banues tė Xhehennemit. Kurse ata qė nuk besojnė dhe i mohojnė argumentet tona, ata janė banorė tė xhehenemit. kurse atyre qė nuk kanė besuar dhe qė kanė mohuar argumentet tona – ata do tė jenė banorė tė zjarrit.
[5:11] O ju qė besoni, pėrkujtoni bekimet e Zotit mbi ju; kur disa njerėz i zgjatėn duart e tyre pėr t’ju sulmuar, Ai ju mbrojti dhe ua mbajti duart atyre. T’ia keni dronė Zotit; nė Zotin besimtarėt tė kenė besim. O ju qė besuat! Pėrkujtone tė mirėn e All-llahut ndaj jush kur, njė populltentoitė zgjasė duart e veta (pėr mbytje) kundėr jush, krse Ai zmbrapsi duart e tyre prej jush. Respektonie All-llahun (duke zbatuar urdhėrat e Tij) dhe vetėm All-llahut le t’i mbėshteten besimtarėt. O besimtarė, kujtone dhuntinė e All-llahut ndaj jush kur disa njerėz dėshė t’ju zėnė (sulmojnė), por Ai i pengoi. Dhe frikėsohuni All-llahut, dhe besimtarėt le tė mbėshteten vetėm te All-llahu! O besimtarė! – kujtonie dhuntinė e Perėndisė, tė cilėn ua dhuroi atė ditė kur njė grup njerėzish deshėn t’u dėmtojnė juve me duart e tyre prej jush. Druajuni Perėndisė! Dhe le tė mbėshtetėn vetėm te Perėndia besimtarėt!
[5:12] Zoti mori besėn nga Fėmijėt e Izraelit, dhe ne ngritėm mes tyre dymbėdhjetė patriarkė. Dhe Zoti tha, “Unė jam me ju, pėrderisa i zbatoni Lutjet e Kontaktit (Salat), jepni bamirėsinė e obligueshme (Zeqat), dhe besoni nė tė dėrguarit e Mi dhe i respektoni, dhe vazhdoni t’i jepni Zotit hua tė drejtėsisė. Kushdo qė nuk beson pas kėsaj, ka humbur nga rruga e drejtė vėrtetė.” nė tė vėrtet All-llahu pat marrė zotimin e beni israilve. Dhe prej tyre dėrguam (caktuam) dymbėdhjetė prijės. All-llahu tha: “Unė jamė (mbrojtės) me ju!” Nė qoftė se falni namazin, e jepni zeqatin, u besoni tė dėrguarve tė Mi dhe u ndihmoni atyre, huazoni pėr hirė tė All-llahut hua rė mirė, Ai patjetėr do t’ju shlyejmėkatet tuaja dhe do t’ju shtie nė zhenete nėn tė cilėt rrjedhin lumenj. E kush kundėrshton pas kėtij (zotimi) prej jush, ai e ka humbur rrugėn e drejtė. All-llahu ka marrė besėn e izraelitėve – dhe ne dėrguam prej atyre dymbėdhjetė mbikėqyrės, dhe All-llahu u tha: “Unė jam me ju! Nė qoftė se e kryeni faljen dhe jepni zeqatin, dhe nėse u besoni profetėve tė mi, u ndihmoni atyre dhe vullnetarisht i jepni hua All-llahut, gjithsesi veprat tuaja tė kėqija do t’ua mbuloj dhe do t’ju shpiej nė xhennet ku do tė rrjedhin lumenj. Kurse ai, nga mesi juaj, i cili edhe pas kėsaj nuk beson – ai krejtėsisht e ka humbur rrugėn e drejtė.” Me tė vėrtetė, Perėndia mori premtimin e bijve tė Israilit dhe nga mesi i tyre caktoi dymbėdhjetė kujdestarė (mbikėqyrės), – dhe Perėndia tha: “Unė jam (nė ndihmėn tuaj)! Nė qoftė se do tė kryeni namazin e jepni zeqatin, e besoni pejgamberėt e Mi, i ndihmoni ata dhe t’i jepni vullnetarisht hua Perėndisė (nė rrugėn e Tij), atėherė, Na, me tė vėrtetė, do t’ju mbulojmė mėkatet tuaja dhe do t’ju shpiem nė kopshtije, nėpėr tė cilat rrjedhin lumenj. E, ai qė prej jush mohon edhe pas kėsaj, me tė vėrtetė, e ka humbur rrugėn e drejtė.
[5:13] Ishte si pasojė e shkeljes sė tyre tė besėlidhjes qė i mallkuam ata, dhe ne i bėmė zemrat e tyre tė bėhen tė ngurtėsuara. Si pasojė, ata i morėn fjalėt jashtė kontekstit dhe shpėrfillėn disa prej urdhrave qė u ishin dhėnė. Ti do tė vazhdosh tė jesh dėshmitar i tradhtisė nga ta, pėrveē njė pakice tė tyre. T’i falėsh, dhe tė mos i pėrfillėsh. Zoti i do ata qė janė mirėdashės. Pėr shkak se ata e thyen zotimin e tyre, Ne i mallkuam ata, dhe zemrat e tyre i bėmė tė forta (tė shtangura). Ata i ndryshojnė fjalėt (nė Tevrat) nga domethėnia e tyre dhe braktisėn njė pjesė me tė cilėn ishin urdhėruar. Ti vazhdimisht do tė vėrejsh tradhtinė e njė pjese tė tyre, pėrpos njė pakice nga ata. Pra falju dhe hiqu tyre. All-llahu ido ata qė bėjnė mirė. Mirėpo, pėr shkak se e kanė thyer besėn e tyre, Ne i kemi mallkuar dhe zemrat e tyre i bėmė tė ashpra. Ata i luajtėn fjalėt nga vendi i tyre, kurse njė pjesė tė madhe tė atyre me ēka qenė qortuar i harruan. Andaj ti vazhdimisht, te ata, pėrveē tė njė numri tė vogėl, do tė kesh vetėm tradhtarė, por faljau dhe mos i shaj! All-llahu me tė vėrtetė i do ata qė bėjnė vepra tė mira. Pėr shkak se ata e thyen obligimin e tyre, Na i mallkuam ata dhe ua forcuam (si gur) zemrat e tyre. Ata ngatėrrojnė rendin e fjalėve nga vendet e tyre, duke harruar njė pjesė nga ato kėshilla. Ti pėrherė do tė vėrejsh tradhėtinė e tyre, pėrpos njė pakice tė tyre, pra, falju atyre fajet dhe mos i qorto! Se, Perėndia, i don bamirėsat.
[5:14] Gjithashtu, prej atyre qė thanė, “Ne jemi tė Krishterė,” ne morėm besėn. Por ata i shpėrfillėn disa nga urdhrat qė u ishin dhėnė. Si pasojė, i mallkuam nė armiqėsi dhe urrejtje nė mes vete, deri nė Ditėn e Ringjalljes. Zoti pastaj do i njoftojė pėr tė gjitha qė kishin bėrė. Ne e morėm zotimin dhe tė atyre qė thanė: “Ne jemi nesara” e edhe ata e harruan njė pjesė tė saj me tė cilėn ishin udhėzuar, andaj Ne kemi ndėrsyer armiqėsinė e urrejtjen ndėrmjet tyre deri nė dtėn e kijametit. E mė vonė All-llahu do t’injohtojė ata me atė qė bėnė. Edhe prej atyre qė thonė: “Ne jemi tė krishterė”, Ne kemi marrė besėn e tyre, por e kanė harruar njė pjesė tė mirė tė asaj me ēka kanė qenė tė qortuar, prandaj u kemi shtėnė urrejtjen nė mes tyre deri nė ditėn e kijametit; kurse All-llahu ka pėr t’i informuar pėr atė ēka kanė bėrė. Dhe prej atyre qė thanė: “Jemi tė krishterė”, kemi marrė premtimin e tyre, por edhe kėta kanė harruar njė pjesė nga ato qė janė kėshilluar, prandaj ua shtiem armiqėsinė dhe urrejtjen nė mes tyre deri nė Ditėn e Kijametit. Se, Perėndia, me tė vėrtetė, di t’i lajmėrojė ata pėr ato qė kanė punuar.
[5:15] O njerėz tė shkrimit, i dėrguari ynė ka ardhur te ju qė tė shpallė pėr ju shumė gjėra qė i keni fshehur nė shkrim, dhe t’ju falė shumė shkelje tė tjera qė i keni kryer. Ka ardhur njė fener te ju prej Zotit, dhe njė shkrim i qartė. O ithtarė tė librit, juve ju erdhi i dėrguari Jonė qė ju sqaron shumė nga ajo qė fshihnit prej librit, e pėr shumė nuk jep sqarime. Juve ju erdhi erdhi nga All-llahu dritė, dhe libėr i qartė. O ithtarė tė Librit, ju ka ardhur Profeti ynė qė t’ju shkoqisė shumė gjėra nga ato ēėshtje tė cilat ju i fshihni nga libri dhe shumė gjėra do t’i falė. E nga All-llahu u pat ardhur njė dritė dhe njė Libėr i qartė, O ithtarėt e Librit! Ju erdhi juve Pejgamberi Ynė i cili u shpjegon gjėra nga to qė i keni fshehur ju prej Librit (Teuratit dhe Ungjillit) dhe ju falė shumė (kalon nė heshtje). E, prej Perėndisė ju erdh juve dritė (Pejgamberi) dhe Libri i qartė (Kur’ani),
[5:16] Me tė, Zoti udhėzon ata qė kėrkojnė pėlqimin e Tij. I udhėzon nė rrugėt e paqes, i ēon nga errėsira nė dritė me lejen e Tij, dhe i udhėzon nė rrugė tė drejtė. All-llahu e vė me atė (me Kur’anin) nė rrugėt e shpėtimit atė qė ndjek kėnaqėsinė e tij dhe me ndihmėn e Tij i nxjerr ata prej errėsirave nė dhe i udhėzon nė njė rrugė qė ėshtė e drejtė. Me tė cilin All-llahu udhėzon rrugėve tė shpėtimit ata qė anojnė tė fitojnė kėnaqėsinė e Tij, dhe i nxjerr, sipas dėshirės sė tij, nga terri nė dritė, dhe i drejton nė rrugė tė drejtė. \ me tė cilin Perėndia i drejton ata qė ndjekin kėnaqėsinė e Tij, nė rrugėn e shpėtimit, i nxjerr nga errėsira nė dritė me lejen e Vet dhe i shpie nė rrugėn e drejtė.
[5:17] Pagan janė ata qė thonė se Zoti ėshtė Mesia, i biri i Marisė. Thuaj, “Kush do tė mund ta kundėrshtonte Zotin sikur Ai tė dėshironte ta asgjėsonte Mesinė, tė birin e Marisė, dhe nėnėn e tij, dhe tė gjithė nė tokė?” I Zotit ėshtė sovraniteti i qiejve dhe tokės, dhe ēdo gjė nė mes tyre. Ai krijon ēfarėdo qė do Ai. Zoti ėshtė i Gjithėfuqishėm. E mohuan (e bėnė kufr) tė vėrtetėn ata qė thanė se: “Zot ėshtė ai, Mesihu bir i Merjemes” Thuaju: “Nėse dėshiron All-llahu ta shkatėrrojė Mesihun, birin e Merjemes, nėnėn e tij dhe gjithė ē’ka nė tokė, kush mund ta pengojė atė?” Vetėm Atij i takon pushteti i qiejve, i tokės dhe ē’ka mes tyre. Ai krijon ēdo gjė qė dėshiron. All-llahu ėshtė i gjithfuqishėm pėr ēdo gjė. Njėmend mosbesimtarė janė ata tė cilėt thonė: “Zot ėshtė ai, Mesihi i biri i Merjemes!” thuaj: “Kush mund t’i bėjė diēka All-llahut nėse do ta zhdukė Mesihin, tė birin e Merjemes, edhe nėnėn e tij dhe gjithė ēka ka nė tokė”? Pushteti i All-llahut ėshtė nė qiej dhe nė tokė edhe nė atė ēka ėshtė ndėrmjet tyre; Ai krijon ēka do dhe All-llahu mund tė bėjė ēdo send. Me tė vėrtetė, kanė mohuar (tė Vėrtetėn) ata qė thonė: “Me siguri perėndi ėshtė Mesihu, i biri i Merjemės!” Thuaj: “Kush mund tė pengojė gjė nė punėt e Perėndisė, nėse Ai don ta zhdukė Mesihun, tė birin e Merjemės dhe nėnėn e tij dhe gjithė ēka gjendet nė Tokė?” E pronė e Perėndisė janė: qiejt, Toka dhe ēdo gjė qė gjendet nė mes tyre. Ai krijon ēka tė dojė, dhe Perėndia ėshtė i Plotėfuqishėm pėr ēdo gjė.
[5:18] Jahuditė dhe tė Krishterėt thanė, “Ne jemi fėmijėt e Zotit dhe tė dashurit e Tij.” Thuaj, “Pse atėherė Ai ju ndėshkon pėr mėkatet tuaja? Ju jeni vetėm njerėz si njerėzit e tjerė qė i krijoi Ai.” Ai e falė kė do Ai dhe e ndėshkon kė vendos Ai. I Zotit ėshtė sovraniteti i qiejve dhe tokės, dhe ēdo gjė nė mes tyre, dhe te Ai ėshtė fati pėrfundimtar. Jehuditė dhe tė krishterėt thanė: “Ne jemi bijtė e All-llahut dhe tė dashurit e Tij”. Thuaju: “E pse pra, Ai ju dėnon me mėkatet tuaja?” Jo, ju jeni njerėz qė Ai ju krijoi. Ai i falė atij qė do dhe dėnon atė qė do. Sundimi i qiejive, itokės dhe i githė ē’ka ka nė mes tyre ėshtė vetėm e All-llahut dhe vetėm te Ai ėshtė e ardhmja. Ebrejtė dhe tė krishterėt thonė: “Ne jemi fėmijėt e All-llahut dhe tė dashurit e tij”! Thuaj: “Po pse pra u dėnon pėr gabimet tuaja”? pra, edhe ju jeni si njerėzit tjerė qė i krijoi Ai: Kujt do ia fal e kė don e dėnon. Pushteti i All-llahut ėshtė nė qiej dhe nė t