SHTOJCA 22:

Jezusi

 

Kurani, na informon qė Jezusi ishte i dėrguar njerėzor i Zotit misioni i vetėm i tė cilit ishte tė dorėzojė lajmin e Zotit; ai nuk posedoi asnjė fuqi, dhe tash ka vdekur (4:171, 5:75, 117). Ata qė e konsiderojnė Jezusin tė jetė Zot, ose tė Birin e Zotit, ose pjesė tė trinisė janė “pagan” (5:17, 72, 73). Studiues tė Shquar tė Krishterė kanė arritur nė kėto konkluzione tė ngjashme (MITI I ZOTIT TĖ MISHĖRUAR, John Hick, ed., The Westminster Press, Philadelphia, 1977 & MIT BĖRĖSI, Hyam Maccoby, Harper & Row 1986). Krishterimi ėshtė prodhim i Nicės (Konferencės nė vitin 325 Pas Krishtit).

 

Jezusi i Biblės

Jezusi thirri dhe tha: “Kush beson nė mua, nuk beson nė mua, por nė atė qė mė ka dėrguar;…Sepse unė nuk kam folur nga vetja ime, por Ati qė mė ka dėrguar mė ka urdhėruar ēka duhet tė them e tė shpall. Pasi qė unė e di se urdhėrimi i tij ėshtė jetė e pėrjetshme, gjėrat, pra, qė them unė, i them ashtu siē m’i ka thėnė Ai.” [Gjoni 12:44-50]

“Unė s’mund tė bėj asgjė nga vetja ime; gjykoj sipas asaj qė dėgjoj dhe gjykimi im ėshtė i drejtė, sepse nuk kėrkoj vullnetin tim, por vullnetin e atij qė mė ka dėrguar.”[Gjoni 5:30]

Jezusi tha: “Doktrina ime nuk ėshtė imja, por e atij qė mė ka dėrguar.”  [Gjoni 7:16 ]

“Burra tė Izraelit, dėgjoni kėto fjalė! Jezusi Nazareas ishte njeri i dėrguar nga Zoti ndėr ju me vepra tė fuqishme, me mrekulli dhe shenja si kredenciale tė tij. Kėto Zoti i bėri me anė tė tij nė mesin tuaj, siē edhe vet e dini.” [Veprat e Apostujve 2:22 ]

“...Njeriu qė dėgjon fjalėn time dhe beson nė atė qė mė ka dėrguar ka jetė tė pėrjetshme.” [Gjoni 5:24 ]

“Kushdo qė mė mirėpret nuk mė mirėpret mua por atė qė mė dėrgoi mua.” [Mateu 10:40, Marku 9:37, Luka 9:48, & Gjoni 13:20]

“...Unė s’kam ardhur nga vetja. U dėrgova nga Ai qė ka tė drejtė tė dėrgojė, dhe ju nuk e njihni atė. Unė e njoh atė sepse ėshtė prej tij qė unė vij; ai mė dėrgoi mua.” [Gjoni 7:28-29]

Jezusi i ngriti sytė drejt qiellit dhe tha, “...Jeta e pėrjetshme ėshtė kjo: tė tė njoh ty, tė vetmin Zot tė vėrtetė, dhe atė qė ti ke dėrguar, Jezu Krishtin.” [Gjoni 17:1-3]

Tė gjithė ata qė udhėhiqen nga Fryma e Zotit janė bij tė Zotit. [Romakėve 8:14]

Jezusi i ngriti sytė lart dhe tha, “Atė, tė falėnderoj qė mė ke dėgjuar. Unė e di mirė se ti gjithnjė mė dėgjon, por i kam thėnė kėto pėr turmėn qė ėshtė pėrreth, qė tė besojnė se ti mė ke dėrguar”. [Gjoni 11:41-42]

Kur po bėhej gati pėr rrugė, i doli pėrpara dikush me vrap; u gjunjėzua para tij dhe e pyeti; “Mėsues i mirė, ēfarė duhet tė bėj qė tė trashėgoj jetėn e pėrjetshme?”. Jezusi iu pėrgjigj, “Pėrse mė quan i mirė? Askush nuk ėshtė i mirė, pėrveē  tė vetmit Zot.” [Marku 10:17-18]

“Askush prej tyre qė mė quajnė ‘Zot’ nuk do tė hyjė  nė mbretėrinė e Zotit, por vetėm ai qė bėn vullnetin e Atit tim nė qiell.” [Mateu 7:21]

“...Shko te vėllezėrit e mi dhe u thuaj atyre, `unė po ngjitem tek Ati im dhe Ati juaj, te Zoti im dhe Zoti juaj.’ ” [Gjoni 20:17]

“Zoti ėshtė Zotėruesi im dhe Zotėruesi juaj; ta adhuroni vetėm Atė. Kjo ėshtė rruga e drejtė.” [Kuran 3:51, 19:36, & 43:64]

Trinia, doktrina pėr Zotin qė mėsojnė tė Krishterėt qė shpall qė Zoti ėshtė nė thelb njė por tre nė “vetė,” Ati, Biri, dhe Shpirti i Shenjtė - as fjala Trini, as doktrina e qartė si e tillė, nuk gjenden nė Besėlidhjen e Re, e as Jezusi dhe ndjekėsit e tij nuk kishin pėr qėllim tė kundėrshtojnė Shema-nė nė Besėlidhjen e Vjetėr: “Dėgjo o Izrael: Zoti Perėndia ynė ėshtė njė” (Ligji i Pėrtėrirė 6:4). [Enciklopedia Britanika, 1975]

 

Vdekja e Jezusit

Kjo ka qenė tema mė kontroverse nė botė. Kodi matematikor i mrekullueshėm i Kuranit tash ka dhėnė pėrgjigjen pėrfundimtar pėr kėtė temė:

 

Shpirti i Jezusit u ngrit, d.m.th., ai u vu nė vdekje para arrestimit dhe kryqėzimit tė trupit tė tij. Pra, keqtrajtuesit e tij e arrestuan, torturuan, dhe kryqėzuan njė trup tė zbrazėt – Jezusi veē kishte shkuar nė botėn e shpirtrave (3:55, 4:157).

 

Ata thurėn kurthe dhe planifikuan, por gjithashtu bėri edhe Zoti, dhe Zoti ėshtė planifikuesi mė i mirė. Pra, Zoti tha, “O Jezus, Unė po tė vė nė vdekje, dhe po tė ngris te Unė; do tė tė shpėtoj nga mosbesimtarėt.” [Kuran 3:54-55 ]

Ata pretenduan qė e vranė Mesinė, Jezusin, tė birin e Marisė, tė dėrguarin e Zotit! Nė fakt, ata nuk e vranė atė; nuk e kryqėzuan atė; ata u bėnė tė besojnė qė bėnė ashtu. [Kuran 4:157]

Sa mirė qė Zoti i ka dhėnė gjeneratės tonė njė shembull tė sotshėm tė njė personi shpirti i tė cilit e la kėtė botė, por trupi i tij vazhdoi tė jetojnė pėr 19 muaj. Mė 25 Nėntor, 1984, mjekėt te Spitali Humana tė Louisville, Kentucky hoqėn zemrėn e sėmurė tė Z. William Schroeder-it dhe e zėvendėsuan me njė pompė plastike dhe metalike (THE NEW YORK TIMES, e Hėnė, 26 Nėntor, 1984).

Nė ditėn e 19 pas kėtij operacioni historik – tė Enjten, 13 Dhjetor, 1984 – Z. Schroeder, shpirti, personi i vėrtetė, e la kėtė botė. Z. Schroeder vdiq. Por trupi i tij vazhdoi tė funksionojė me zemrėn artificiale tė futur nė trupin e tij. Botės iu tha qė “ai mbase pati infarkt” (THE NEW YORK TIMES, 14 Dhjetor, 1984). Vetėm njė ditė para largimit tė Z. Schroeder, ai bisedoi me Presidentin Ronald Reagan nė Televizionin kombėtar [SHBA], dhe kėrkoi qė Administrata e Sigurimit Social t’ia dėrgoj atij ēekun e vonuar. Ai ishte krejtėsisht vigjilent. Nga momenti “qė pėsoi infarkt,” ai nuk njihte ditėn as kohėn, as anėtarėt e familjes sė tij. Nė fakt, Z. Schroeder nuk ishte mė nė kėtė botė.

Ungjillėt e thonė qartė qė trupi i arrestuar i Jezusit ishte i pavėmendshėm pėr ngjarjet rreth tij:

Ndėrkohė krerėt e priftėrinjve e akuzonin Jezusin  pėr shumė gjėra; Pilati e morri nė pyetje pėrsėri: “Nuk po pėrgjigjesh fare? Shih pėr sa gjėra tė akuzojnė!” Por pėr ēudi tė Pilatit, Jezusi nuk u pėrgjigj mė asgjė . [ Marku 15:3-5 ]

Kur Herodi pa Jezusin, u gėzua shumė; prej shumė kohėsh ai donte ta shihte, sepse kishte dėgjuar shumė pėr tė dhe shpresonte tė shihte ndonjė mrekulli tė kryer prej tij. Ai i drejtoi shumė pyetje, por Jezusi nuk u pėrgjigj fare. Ndėrkaq krerėt e priftėrinjve dhe skribėt rrinin aty dhe e paditnin me furi. Atėherė Herodi, me ushtarėt e vet e trajtuan me fyerje dhe tallje. [ Luka 23:8-11 ]

Shpėtimtari mė tha, “Atė qė e ke parė nė lis, tė kėnaqur dhe duke qeshur ėshtė Jezusi i gjallė. Por ky nė duart dhe kėmbėt e tė cilit ata ngulin gozhdėt ėshtė pjesa trupore. [Apocalypse of Peter, VII, 3, 81] nga LIBRARIA NAG HAMMADI (Harper & Row, 1977, James M. Robinson, ed, Faqe 339).

Faktet qė (1) shpirti i Z. Schroeder iku nė ditėn e 19 pas operimit , dhe (2) trupi i tij mbijetoi pėr 19 muaj, janė kujtesa tė ēuditshme qė Zoti deshi qė bota tė dijė ngjashmėrinė mes situatės sė Schroeder, dhe dokumentacionit tė vėrtetuar pėr ikjen e Jezusit para arrestimit, torturimit, dhe kryqėzimit tė trupit tė tij tė pa shpirt.