SHTOJCA 33:

Pse dėrgoi Zoti tė dėrguar tani?

 

Siē thuhet nė 3:81, dhe nė Shtojcėn 2, Zoti ka dėrguar tė dėrguar pėr t’i konsoliduar lajmet e dorėzuara nga tė gjithė profetėt, t’i pastrojė ato, dhe t’i bashkojė ato nė njė fe: Nėnshtrim. Pa dyshim, tani ėshtė  koha e duhur pėr pėrmbushjen e kėsaj profecie tė madhe, pėr arsyet nė vijim:

1.      Judaizmi, Krishterimi, dhe Islami janė prishur aq sa nuk njihen mė.

2.      Tė gjitha lajmet e Zotit janė dorėzuar; Kurani ėshtė Besėlidhja e Fundit.

3.      Mė shumė se rreth 90% e qenieve njerėzore qė janė paracaktuar tė jetojnė nė kėtė botė ende nuk kanė ardhur. Siē ilustrohet nė Hyrje, njerėzit qė kanė jetuar nė kėtė tokė qė nga Ademi janė vetėm njė e pesėmbėdhjeta e popullatės njerėzore totale tė projektuar.

 

Judaizmi

 

Ilustrimi mė i mirė i Judaizmit tė degjeneruar tė sotshėm mund tė gjendet nė librat e njė Rabini tė famshėm; Harold S. Kushner. Nė librin e tij mė tė shitur KUR GJĖRAT E KĖQIJA IU NDODHIN NJERĖZVE TĖ MIRĖ, Avon Books, 1981, Rabini Kushner thotė gjėrat nė vijim:

 

 

..., ne do tė kėshilloheshim ta marrim kėtė botė aq seriozisht sa mundemi, pėr ēdo rast nėse del qė kjo ėshtė e vetmja qė do tė kemi ndonjėherė, dhe tė kėrkojmė domethėnie dhe drejtėsi kėtu.

 (F. 29)

Gjėrat e kėqija u ndodhin njerėzve tė mirė nė kėtė botė, por nuk ėshtė vullneti i Zotit ashtu. Zoti do tė dėshironte qė njerėzit tė arrinin ēka ata meritojnė, por Ai nuk mundet gjithmonė ta bėjė kėtė.

 (F. 42)

Zoti nuk ndėrhyn poshtė pėr tė penguar punėn e ligjeve tė natyrės pėr tė mbrojtur tė drejtit nga dėmi. Kjo ėshtė njė fushė e dytė e botės qė i bėn gjėrat e kėqija t’iu ndodhin njerėzve tė mirė, dhe Zoti nuk e shkakton kėtė dhe as nuk mund ta ndalė.

 (F. 58)

Zoti nuk mund tė bėjė ēdo gjė, por Ai mund tė bėjė disa gjėra tė rėndėsishme.

(F. 113)

Ne nuk mund tė kėrkojmė nga Ai qė tė na bėjė imun ndaj sėmundjes, sepse Ai nuk mund ta bėjė atė.

(F. 125)

Unė i njoh kufizimet e Tij. Ai ėshtė i kufizuar nga ligji i natyrės nė atė se ēka mund tė bėjė, dhe nga evolucioni i natyrės njerėzore dhe lirisė morale njerėzore.

 (F. 134)

 

 

Krishterimi

 

Po tė kthehej Jezusi nė jetė sot, tė Krishterėt do e kryqėzonin atė. Studiues tė shquar tė Krishterė kanė arritur pėrfundime tė qėndrueshme qė Krishterimi i sotėm nuk ka asgjė tė bėjė me Jezusin, dhe qė doktrina e tij ishte shtrembėruar pėr vdekje te Konferenca e turpshme e Nicenės (viti 325 Pas Krishtit). Shih MITI I ZOTIT TĖ MISHĖRUAR (THE MYTH OF GOD INCARNATE), Westminster Press, Philadelphia, 1977.

 

Islami

 

Po tė kthehej Muhamedi nė kėtė botė, “Myslimanėt” do e gurėzonin pėr vdekje. Feja qė ndjekin ata sot nuk ka asgjė tė bėjė me Islamin e predikuar nga Ibrahimi dhe Muhamedi. Ēdo gjė qė bėjnė “Myslimanėt” ėshtė gabim si: Shtyllėn e Parė (Shehadetin), thirrjen pėr lutjen Salat (Ezanin), avdesin (Vudu), lutjen e pėrditshme Salat, bamirėsinė Zeqat, Haxhin, dhe tė gjitha zakonet tjera tė Islamit (shih Shtojcat 2, 13, & 15).

“Njė Fe Qė Nuk Ėshtė Autorizuar Nga Zoti” (42:21)

Shkalla deri nė cilėn Islami (Nėnshtrimi) ėshtė degjeneruar ilustrohet nė tabelėn nė vijim:

 




 Shpikja

Parimet Kuranore tė Shkelura

Hadith & Suna

6:19, 38, 114; 7:1-3; 12:111; 17:46; 31:6; 45:6; 69:38-47; etj.

Vrasja e kujtdo qė e konsiderojnė tė pafe

2:256; 4:90; 10:99; 18:29; 88:21-22.

Sistem tė egėr tė drejtėsisė penale:

  • Cungimi i dorės sė vjedhėsit
  • Gurėzimi pėr vdekje i atyre qė kanė bėrė marrėdhėnie jashtėmartesore
  • Vrasja e kujtdo qė nuk zbaton Salat&
  • Vrasja e dikujt qė pi alkool pėr herė tė katėrt

 5:38, 12:31.
 4:25, 24:2.
 2:256, 18:29.
 2:256, 18:29. 

Ndalimi i grave nė menstruacion nga adhurimi 

2:222 

Ndalimi i grave nga Lutja e tė Premtes 

62:9

Idolizimi i Muhamedit kundėr vullnetit tė tij:

·        Thirrja e tij “i dėrguari mė i nderuar”

·        Pretendimi qė ai ishte i pagabueshėm

·        Ngritja e varrit tė tij si “Xhami e Shenjtė”

·        Pretendimi qė ai posedon fuqi ndėrmjetėsimi

·        Shpikja e tregimit tė pabazė pėr ngritjen e tij nė qiej nė njė kalė, me shpejtėsinė e dritės, dhe qė e ka bindė Zotin tė mos na japė 50 lutje salat por vetėm 5. Me shpejtėsinė e dritės ai ende do tė ishte duke udhėtuar brenda Galaktikės sė Rrugės sė Qumėshtit

·        Shtimi i emrit tė tij nė lutjet Salat & Ezan

·        Shtimi i emrit tė tij nė Shtyllėn e Parė tė Islamit

2:285.
4:79; 9:117; 17:73-74; 33:37; 40:66, 66:1; 80:1-10; 93:7.
2:149-150.
2:48,123,254;6:70,94;7:53; 10:3; 39:44; 43:86; 74:48.
17:1; 53:1-18.

20:14; 72:18.
3:18; 37:35; 39:45

 Fyerja e Muhamedit duke e pėrshkruar atė si njeri tė egėr:

·        Ata pretendojnė qė ua nxirrte sytė njerėzve

·        Pretendimi qė ai kishte fuqi seksuale tė 30 burrave

 3:159; 68:4.
18:110; 25:20.

Anulimi i faktit qė Muhamedi ishte profeti i fundit duke thėnė qė Jezusi do tė kthehet nė kėtė botė. Kjo e bėn Jezusin profetin e fundit.

33:40 

Pretendimi qė Muhamedi ishte analfabet, jo-inteligjent. 

Shih Shtojcėn 28 

Sistem tė ēuditshėm tė tė ushqyerit me mori ndalesash 

6:145-150; 16:115,116 

Ndryshimi i Muajve tė Shenjtė

9:37. 

Neglizhenca e bamirėsisė Zeqat nėpėrmjet ndryshimit tė saj

6:141, Shtojca 15. 

Shtypja e grave dhe detyrimi i tyre qė tė veshin shami nė koka dhe rroba tė paarsyeshme; dhe ndalimi i tyre nga tė drejtat nė martesė, shkurorėzim, trashėgimi, etj.

2:228; 3:195; 4:19,32; 9:71. 

Fyerja e grave duke i shkolluar tė tjerėt qė “nėse njė majmun, qen, ose grua kalon para njė personi qė lutet, lutja e tij asgjėsohet” (Hadith)

 

Shpikja e shumė rregullave qė nga avdesi, te lutja, te gjumi, deri te prerja e thonjve

2:67-71; 5:101; 42:21. 

Ndalimi i arit dhe mėndafshit pėr meshkuj

5:48-49; 7:31-32. 

Ndalimi i muzikės dhe arteve

7:32; 34:13; 42:21. 

Tallja e Islamit duke thėnė qė toka ėshtė e ndėrtuar mbi njė balenė tė madhe!! ( Ibn Kathir, 1200 AD & Ben Baz, 1975 AD)

79:30;

Kjo ėshtė vetėm njė mostėr e vogėl e shkeljeve tė kryera nga “Myslimanėt” ditė pėr ditė. Kjo ėshtė pse Zoti e ka dėrguar tė Dėrguarin e Tij tė Besėlidhjes.