SHTOJCA 7:

Pse u krijuam?

 

Ne jemi nė kėtė botė sepse kryem njė krim tė tmerrshėm, dhe kjo jetė ėshtė shansi ynė pėr ta shpenguar veten, ta dėnojmė krimin tonė, dhe t’i ribashkohemi mbretėrisė sė Zotit.

E tėra filloi disa biliona vjet mė parė kur “njė grindje u shkaktua nė Shoqėrinė Qiellore” (38:69). Njėra prej krijesave me gradė tė lartė, Dreqi, ushqeu mendime kryelarta qė fuqitė e tij tė dhėna nga Zoti e kualifikonin atė tė jetė zot pėrveē Zotit. Ai pra e sfidoi autoritetin absolut tė Zotit. Jo vetėm qė ishte ideja e Dreqit blasfemi, ishte e pavėrtetė – vetėm Zoti, dhe askush tjetėr, posedon kualifikimet dhe aftėsinė pėr tė qenė zot. Si rrjedhojė e blasfemisė sė Dreqit, njė ndarje ndodhi nė Shoqėrinė Qiellore, dhe tė gjithė pėrbėrėsit e mbretėrisė sė Zotit u bėnė tė kategorizuar nė katėr kategori: 1. Engjėj: Krijesa qė iu pėrmbajtėn autoritetit absolut tė Zotit. 2. Kafshė: Krijesa qė ngritėn krye por pastaj pranuan ftesėn e Zotit pėr tu penduar. 3. Xhin: Krijesa qė u pajtuan me Dreqin; qė ai ėshtė i aftė pėr tė qenė “zot.” 4. Njerėz: Krijesa qė nuk arritėn tė vendosin; ata nuk arritėn tė marrin qėndrim tė paluhatshėm pėr autoritetin absolut tė Zotit.

 

Ti, Lucifer, the zemrėn tėnde: “Do ngjitem qiej. Mbi yjet e Zotit. Unė do e ngris fronin tim. Do ulem lartė mbi Malin e Asamblesė, pėrfundim Veriut. Do lartėsohem mbi pjesėt larta reve; unė do jem si i Larti

 [Isaia 14:13-15]

 

Djalli pastaj e mori Jezusin mbi njė mal shumė lartė dhe paraqiti para tij gjitha mbretėritė e botės madhėshtinė e tyre, duke premtuar: “ gjitha kėto do t’i jap ty nėse pėrulesh nderim timinAtėherė, Jezusi i tha, “Shporru, Dreq! Shkrimi e thotė: ‘Ta adhurosh Zotin Zotėruesin tėnd; VETĖM Atė ta adhurosh.’”

 [Mateu 4:8-10] & [Luka 4:5-8]

 

Mė i Mėshirshmi

Engjėjt pritėn nga Zoti qė t’i dėbonte krijesat qė nuk iu pėrmbajtėn autoritetit absolut tė Tij (2:30). Por Zoti ėshtė Mė i Mėshirshmi; Ai vendosi tė na japė njė shans qė ta denoncojmė gabimin tonė, dhe i njoftoi engjėjt qė Ai dinte ēka ata nuk dinin (2:30). Zoti e dinte qė disa krijesa merituan njė rast qė tė shpengohen.

Nėse pretendon se je i aftė qė tė pilotosh njė aeroplan, mėnyra mė e mirė pėr tė testuar pretendimin tėnd ėshtė tė jepet njė aeroplan dhe tė kėrkohet nga t’i qė ta pilotosh. Kjo ėshtė saktėsisht ēka Zoti vendosi tė bėjė si reagim ndaj pretendimit tė Dreqit. Zoti krijoi shtatė gjithėsi tė gjera, pastaj i informoi engjėjt qė Ai po e caktonte Dreqin si zot nė grimcėn e imėt tė quajtur “Tokė” (2:30). Tė dhėnat Kuranore qė kanė tė bėjnė me caktimin e Dreqit si “zot” tė pėrkohshėm (36:60) konfirmojnė Shkrimin paraprak.

Planit tė Zotit i duhej krijimi i vdekjes (67:1-2), pastaj sjellja e njerėzve dhe xhinėve nė kėtė botė. Kėshtu, ata fillojnė sėrish pa asnjė njėanshmėri, dhe pėrdorin lirinė e plotė qė t’i pėrmbahen autoritetit absolut tė Zotit ose teorisė politeiste tė Dreqit. Pėr ta ndėrmarrė kėtė vendim kyē, ēdo qenie njerėzore pranon lajm nga Zoti qė pėrkrahė autoritetin absolut tė Tij, si dhe lajm nga Dreqi duke u munduar tė bėjė ndikim me idetė e tij politeiste. Pėr tė na dhėnė njė avantazh, Mė i Mėshirshmi i mblodhi tė gjitha qeniet njerėzore para Tij, para se tė na dėrgonte nė kėtė botė, dhe ne ishim dėshmitarė qė vetėm Ai ėshtė Zotėruesi dhe Sunduesi ynė (7:172). Pra, pėrmbajtja ndaj autoritetit absolut tė Zotit ėshtė instinkt natyral qė ėshtė pjesė pėrbėrėse e secilės qenie njerėzore. Pas vėnies sė kryengritėsve nė vdekje, shpirtrat e njerėzve dhe xhinėve u vendosėn nė njė depo tė posaēme. Zoti pastaj i krijoi trupat e pėrshtatshėm pėr t’iu bėrė vend shpirtrave tė xhinėve dhe njerėzve gjatė periudhės sė testimit. Trupi i parė i xhinit u bė prej zjarri, dhe Dreqi iu caktua atij trupi (15:27). Trupi i parė i njeriut u krijua nga material tokėsor, balta (15:26), dhe Zoti ia caktoi shpirtin e njeriut tė parė atij trupi. Planit hyjnor i duheshin engjėjt pėr t’iu shėrbyer njerėzve nė tokė – t’i ruajnė ata, lėvizin erėrat dhe shiun pėr ta, t’i shpėrndajnė furnizimet, etj. Ky fakt thuhet nė Kuran alegorikisht: “Zotėruesi juaj iu tha engjėjve, ‘Bini nė pėrulje para Ademit.’” Dreqi natyrisht refuzoi qė tė kishte tė bėnte diēka me shėrbimin ndaj njerėzve (2:34, 7:11, 17:61, 18:50, 20:116).

Pėrderisa trupi i Ademit mbeti nė tokė, personi i vėrtetė, shpirti, u pranua nė Parajsė nė gjithėsinė mė tė jashtme. Zoti i dha Ademit urdhra tė caktuara, tė pėrfaqėsuara me pemėn e ndaluar, dhe Dreqi u caktua si shoqėrues i Ademit pėr tė ēuar te Ademi lajmin e tij dreqnor. Pjesa tjetėr ėshtė histori.

Sa herė qė njė qenie njerėzore lindė, personi njeri i caktohet bebes sė re nga depoja e shpirtrave. Zoti i cakton shpirtrat nė pėrputhje me njohurinė e Tij (28:68). Secili shpirt meriton tė caktohet te njė trup i caktuar, dhe tė jetojė nėn rrethana tė caktuara. Vetėm Zoti e di cilėt shpirtra janė tė mirė dhe cilėt shpirtra janė tė kėqij. Fėmijėt tanė caktohen nė shtėpitė tona nė pėrputhje me planin e Zotit.

Njė shpirt i pavarur xhin gjithashtu caktohet te qenia njerėzore e re pėr tė pėrfaqėsuar pikėvėshtrimin e Dreqit. Pėrderisa trupi fizik i secilit xhin riprodhohet nga xhini prind, shpirti xhin ėshtė i njė individi te pavarur. Xhinėt janė pasardhės tė Dreqit (7:27, 18:50). Xhini i caktuar mbetet me qenien njerėzore nga lindja deri nė vdekje, dhe shėrben si dėshmitar kryesor nė Ditėn e Gjykimit (50:23). Njė debat i vazhdueshėm ndodhė nė mendjet tona ndėrmjet shpirtit njeri dhe shpirtit xhin derisa tė dy prej tyre binden pėr njė pikėvėshtrim.

 

Mėkati fillestar

Pėrkundėr besimit tė zakonshėm, “Mėkati Fillestar” nuk ishte shkelja e ligjit tė Zotit nga Ademi kur ai hėngri nga pema e ndaluar. Mėkat fillestar ishte mos arritja jonė qė t’i pėrmbahemi autoritetit absolut tė Zotit gjatė Grindjes sė Madhe. Nėse personi njeri e bindė shoqėruesin e tij ose saj xhin pėr ta dėnuar atė mėkat fillestar, dhe pėr t’iu pėrmbajtur autoritetit absolut tė Zotit, tė dyja krijesat shpengohen nė mbretėrinė e pėrhershme tė Zotit nė Ditėn e Gjykimit. Por nėse shoqėruesi xhin e bind qenien njerėzore qė t’i pėrmbahet vėshtrimit idhujtaresk tė Dreqit, atėherė tė dy krijesat dėbohen pėrgjithmonė nga mbretėria e Zotit.

Pėr ta reklamuar pikėvėshtrimin e tij, Dreqi dhe pėrfaqėsuesit e tij pėrkrahin idolizimin e krijesave tė tilla tė pafuqi si Muhamedi, Jezusi, Maria, dhe tė shenjtit. Pasi qė ne jemi kėtu pėr shkak tė prirjeve tona politeiste, shumica prej nesh jemi gjah i lehtė pėr Dreqin.

Paaftėsia e Dreqit si “zot” tashmė ėshtė vėrtetuar me pėrhapjen e kaosit, sėmundjeve, aksidenteve, vuajtjeve, dhe luftėrave pėrgjatė fushėveprimit tė tij (36:66). Nė anėn tjetėr, qeniet njerėzore qė e bėjnė hasha Dreqin, i pėrmbahen autoritetit absolut tė Zotit, dhe ndalen sė idolizuari krijesa tė pafuqi dhe tė vdekura si Jezusi dhe Muhamedi, rikthehen nė mbrojtjen e Zotit – ata gėzojnė jetė tė pėrkryer kėtu nė kėtė botė dhe pėrgjithmonė.

Pėr shkak se jeta jonė nė kėtė botė ėshtė radhė testesh tė dizajnuara pėr tė nxjerrė nė shesh idetė tona politeiste, adhurimi i idhujve ėshtė krimi i vetėm i pafalshėm (4:48, 116). Bota ėshtė hyjnisht e dizajnuar pėr tė manifestuar vendimin tonė qė t’i pėrmbahemi ose autoritetit absolut tė Zotit, ose pikėpamjeve idhujtareske tė Dreqit (67:1-2). Dita dhe nata ndėrrojnė vazhdimisht pėr tė testuar vullnetin tonė qė t’i pėrmbahemi ligjeve tė Zotit duke e zbatuar Lutjen e Agimit dhe duke agjėruar gjatė ditėve mė tė nxehta dhe mė tė gjata. Vetėm ata qė janė plotėsisht tė sigurt pėr autoritetin absolut tė Zotit shpengohen (26:89).